Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.

 

 

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Priėmę aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę“, ir salę užliejo plojimai (kraštietis P. Vaitiekūnas pirmoje eilėje antras iš dešinės).

Valstybė buvo atkurta de facto
Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Jis skelbė, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva vėl tampa nepriklausoma valstybė. AT-AS darbą tyrinėjančių bei vertinančių politikų ir istorikų nuomone, nuo 1990 m. kovo 10-osios iki 1992-ųjų lapkričio 11 d. dirbusios šios institucijos reikšmingiausias darbas buvo tas, kad ji ne tik deklaravo, bet ir iš tiesų de facto atkūrė valstybę.

 

Mūsų krašto rinkėjai į AT-AS delegavo septynis deputatus
1990 m. vasario rinkimuose mūsų krašto rinkėjai į AT-AS išrinko septynis deputatus. Marijampolės gyventojai į aukščiausią Lietuvos įstatymus priimančią instituciją delegavo sovietų diplomato ir partinio bei politinio veikėjo šeimoje gimusį Justą Vincą Paleckį (g. 1942 m.) ir iš Šakių kilusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narį Virgilijų Juozą Čepaitį (g. 1937 m.). Deja, pastarasis 1992 m. kilus skandalui dėl bendradarbiavimo su KGB pats atsisakė deputato mandato.
Kazlų Rūdos rinkėjai savo balsus atidavė už mūsų kraštietį rašytoją Romą Gudaitį (g. 1941 m.), kuris buvo LPS Seimo tarybos narys. Kalvarijiečiai nubalsavo už pedagogą, žurnalistą, disidentą Gintautą Iešmantą (1930–2016), kilusį iš Vilkaviškio rajono, o vilkaviškiečiai – už rašytoją Vidmantę Jasukaitytę (g.1948), gimusią Šiaulių r. Tuo tarpu Kybartų rinkėjai savo balsus atidavė už tuometinį Vilkaviškio LPS ir Žemdirbių sąjūdžio lyderį, mūsų kraštietį Joną Mačį (1938–2012), kuris gimė ir augo Igliškėlių kaime, Marijampolės rajone. Šakiečiai išrinko Kaune gimusį Algirdą Endriukaitį (g. 1936 m.), kuris į rinkimus irgi ėjo su Sąjūdžio vėliava.
AT-AS taip pat dirbo dar vienas mūsų kraštietis – iš Kantališkių kaimo (Marijampolės r.) kilęs LPS Jonavos iniciatyvinės grupės narys, istorikas, politikas, rezistentas Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010). Be to, į AT-AS buvo išrinkti dar du taip pat iš mūsų krašto kilę deputatai: Kalvarijoje gimęs istorikas, LPS Klaipėdos iniciatyvinės grupės narys, vėliau diplomatas Vytautas Petras Plečkaitis (g. 1950 m.) ir fizikas, mokslininkas, tuomet Vilniaus LPS narys, o vėliau diplomatas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas (g. 1953 m.), kilęs iš Liudvinavo miestelio.

 

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Iš visos Lietuvos prie AT-AS rūmų suvažiavę žmonės laukė, kada bus priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Istorinė Kovo 11-oji
AT-AS 1990 m. kovo 11 d. priimtame akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istoriškai ir teisiškai pagrindė Lietuvos valstybingumo tęstinumą, pabrėždama, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Kovo 11 d. vykusiame posėdyje, be to, buvo išrinktas AT-AS pirmininkas. Juo tapo LPS lyderis Vytautas Landsbergis. Siekdama patvirtinti deputatų įgaliojimus išreikšti tautos valią ir juos teisiškai atriboti nuo tarybinės jurisdikcijos, kovo 11-osios vakariniame posėdyje, dar prieš priimdama Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, AT-AS priėmė „Deklaraciją dėl LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“, kurioje buvo konstatuota, kad vasario 24 d. rinkimuose Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią.
Tame pačiame posėdyje taip pat buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, kuriuo AT įteisino grąžintą valstybės pavadinimą Lietuvos Respublika ir oficialiu valstybės herbu bei ženklu pripažino Vytį. Priėmus šį įstatymą AT-AS plenarinių posėdžių salėje buvo uždengtas LTSR herbas, o vietoje LTSR herbo, kuris buvo pritvirtintas virš pagrindinio įėjimo į parlamento pastatą, buvo pakabintas Vytis.
Priėmusi aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ AT-AS, siekdama, kad Lietuvos Respublika nebūtų laikoma ir vadinama pseudovalstybe, dar priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“.
2006 m. kovo 30 d. įvertinant 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ istorinę reikšmę, šis valstybės naujajame archyve saugomas dokumentas buvo įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Priėmė apie 320 įstatymų
Po kovo 11-osios AT-AS priėmė dokumentus, kuriais kreipėsi į pasaulio tautas ir TSRS, informuodama apie Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą ir tuo pačiu išsakydama viltį sulaukti pasaulio solidarumo bei paramos.
Siekdami realiai įgyvendinti valstybės suverenitetą AT-AS deputatai ėmėsi įstatymų leidybos ir priėmė kitus įstatymus, reglamentuojančius Lietuvos valstybės atkūrimą, taip pat įtvirtinančius atstatytos Lietuvos Respublikos valstybingumą ir konstitucinę santvarką. Buvo sudaryta pirmoji atkurtos valstybės vyriausybė, valstybė į savo jurisdikciją perėmė buvusias sąjunginio pavaldumo įmones, įstaigas ir organizacijas, nutraukė ir paskelbė neteisėta SSRS karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, veiklą.
AT-AS nutarimu buvo sudaryta ir iki 1991 m. lapkričio 21 d. veikė Valstybės atkūrimo komisija, o nuo minėtos datos – Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisija, kurioje dirbo ir jau minėtas mūsų kraštietis P. Vaitiekūnas. Jis, taip pat Kazlų Rūdos rinkėjų į AT-AS išrinktas R. Gudaitis ir jau minėtas V. P. Plečkaitis buvo paskirti dirbti į Užsienio reikalų komisiją. O štai Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininku 1990 m. kovo 17 d. buvo paskirtas mūsų kraštietis S. G. Ilgūnas. Šioje komisijoje dirbo ir kalvarijiečių išrinktas deputatas G. V. Iešmantas. Tuo tarpu kitas mūsų kraštietis, Kybartų rinkėjų į AT-AS deleguotas J. Mačys dirbo Agrarinėje komisijoje, kuri rengė agrarinės reformos programą.
Iki 1991 m. AT-AS priėmė nepriklausomai valstybei svarbiausius valstybės sienų demarkavimo, krašto apsaugos ir karo tarnybos, policijos ir pasienio apsaugos, muitinės, taip pat kitus įstatymus. Skelbiama, kad nuo 1990 m. kovo 10 d. iki 1992 lapkričio 11 d. AT-AS priėmė apie 320 įstatymų, apie tūkstantį įvairių dokumentų, beveik tūkstantį įvairių nutarimų, apie šimtą deklaracijų, kreipimųsi, pareiškimų.

 

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Okupacinei kariuomenei sausio 13-ąją praliejus kraują, AT-AS apsupo ir dieną naktį nuo galimų kariškių atakų saugojo žmonių jūra.

Tarptautinis pripažinimas – tik po kruvinų Sausio įvykių
Atkurtos valstybės nepripažinusi ir atšaukti AT-AS priimtus įstatymus reikalavusi SSSR 1990 m. balandį pradėjo Lietuvos ekonominę blokadą, kuri pristabdė šalies ekonominę plėtrą. Tarptautinio atkurtos valstybės pripažinimo Lietuva sulaukė tik išgyvenusi kraupųjį 1991 m. sausį. Vasario 11 d. pirmoji šį žingsnį žengė Islandija, vasario 28-ąją – ir Danija. Kitos valstybės islandų ir danų pavyzdžiu viena po kitos pasekė tik žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui Maskvoje. SSRS tai paskelbė rugsėjo 6 d. ir ji buvo jau šešiasdešimtoji valstybė, pripažinusi mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą.

Suskilo ir sutarė skelbti priešlaikinius rinkimus
1992 m. liepos 9 d. AT-AS vardiniu balsavimu priėmė sprendimą po trijų mėnesių skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Šį sprendimą parėmė net 98 parlamentarai. Tačiau, anot politologų, AT/AS darbas kone paralyžiuotas buvo jau nuo 1992-ųjų pradžios. Mat nuo vadinamojo Sąjūdžio bloko atsiskyrė nemažai centristinių ir nuosaikių pažiūrų deputatų, sustiprėjo ir netgi kelių balsų persvarą įgijo kairysis AT-AS sparnas. Tuomet dešinieji, vadovaujami AT-AS pirmininko V. Landsbergio, paskelbė pereinantys į parlamentinę rezistenciją ir beveik pusė parlamentarų paliko plenarinių posėdžių salę.
Prisimindamas tą sunkų laikotarpį AT-AS deputatas V. P. Plečkaitis yra spaudoje pasakojęs, kad AT-AS negalėjo tęsti darbo, nes į dvi dalis pasidaliję deputatai posėdžiaudavo skirtingose salėse ir negalėjo priimti jokių sprendimų ir įstatymų. Politiko teigimu, jam labai blogą, net slegiantį įspūdį iš darbo AT-AS paliko „raganų medžioklė“, nukreipta prieš politinius oponentus, ir netolerancija, kuri peraugdavo iki fanatinės neapykantos.
AT-AS deputatai, suvokę, kad parlamentas tapo nedarbingas, nutarė 1992 m. spalio 25 d. skelbti priešlaikinius rinkimus. Tačiau, kaip ten bebūtų, pagrindinį uždavinį AT-AS įgyvendino – nepriklausomos Lietuvos valstybę atkūrė de facto. Be to, kaip yra pažymėjęs istorikas doc. Algirdas Jakubčionis, 1990 m. pasirinktas „Lietuvos kelias buvo bekompromisinis, labai emocionalus ir griovė Sovietų Sąjungą bei padarė poveikį kitoms respublikoms.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Renginiai Lietuvos nepriklausomybės dienai

    2018-02-12
    Marijampolėje Vasario 14 d. 11 val. ikimokyk­linio ugdymo įstaigų akcija-performansas „Aš tavo gimtinė“ (J. Basanavičiaus a.). Vasario 15–17 d. – Kraštotyros muziejaus paroda „Marijampoliečiai – valstybės kūrėjai“ (kultūros centro fojė). Vasario 15 d. 12 val. – atminimo lentos „Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai“ ir bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui atidengimas ir konferencija (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 16 d. 11 val. – visuomeninė akcija „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“ (senosios kapinės). 11.30 val. – malda už Tėvynę (Šv. arkangelo Mykolo bazilika). Varpų sąšauka „Gloria Lietuva“. 13 val. – vėliavos pakėlimas, iškilminga rikiuotė, karinės technikos paroda. Visuomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio ...
  • Valstybės kelias – per mados prizmę

    2018-02-12Valstybės kelias – per mados prizmę
    Marijampolės profesinio rengimo centras artėjantį Lietuvos 100-metį pasitinka netradiciškai. Kirpėjo ir floristo mokymo programų mokiniai, vadovaujami mokytojų, gausiai susirinkusiai bendraamžių, dėstytojų auditorijai pateikė teatralizuotą sukurtų darbų programą – atvirą integruotą pamoką „Lietuvos kelias“, kurioje valstybės istoriją atskleidė per mados prizmę. Per 100 metų mados raidoje įvyko daug permainų, tad moksleiviai pasirinko ryškiausius laikotarpius, atspindinčius tų metų stilių: prieškarinės nepriklausomos Lietuvos retro modelius, hipių laikus, sovietų okupaciją ir to laiko madas. Lietuvos nepriklausomybę simbolizavo tema „Lietuvatė“, o renginį vainikavo nuotakos. Pasak renginio organizatorių profesijos mokytojų Vaidos Lukšienės, Giedrės Abraitienės, Linos Lelešienės ir Ramunės Žilinskienės, ruošiantis Lietuvos 100-mečiui skirtam renginiui buvo gilinamasi į šalies ...
  • Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus renginių paletė

    2018-02-12
    Vasario 15 d. 12 val. Marijampolėje, prie Rygiškių Jono gimnazijos, bus atidengti Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio bareljefai, taip pat atminimo lenta „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. 10 val. Jankų kaime (Kazlų Rūdos sav.) pagrindinės mokyklos mokiniai ir Jankų kaimo bendruomenės nariai aplankys paminklą rezistencijos dalyviams ir nešini trispalvėmis bei valstybės vėliavos spalvų balionais grįš prie senosios mokyklos pastato. Čia prie Lietuvos aviacijos legenda tituluojamo Viktoro Ašmensko 1923 m. pasodinto ąžuolo bus atidengta atminimo lenta. Po to bendruomenės namuose vyks istorijos pamoka ir gitaristo, atlikėjo A. Danieliaus koncertas. Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.) 16 ...
  • Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana

    2018-02-12Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana
    Pačiame Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos kaimuose, prie čia gyvenančių žmonių sodybų ir namų, šių metų Vasario 16-ąją turėtų suplazdėti mažiausiai šimtas naujų Trispalvių. Tuo pasirūpino šios seniūnijos Reketijos kaime ūkininkaujantis Vidas Bubinas. Valstybės atkūrimo šimtmečiui jis seniūnijos gyventojams padovanojo šimtą Trispalvių ir kotų joms pakabinti, o kad jo dovana pasiektų konkrečias šeimas ar žmones, pasirūpino Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis. Dovana… sau Ypatingą dovaną kaimynams ir kitiems seniūnijos gyventojams padovanoti nutaręs V. Bubinas iš pradžių norėjo likti nežinomas. „Sakyk, ką nori – kad verslininkas ar dar ką sugalvok, bet mano pavardės nebandyk prasitarti, – perduodamas vėliavas bičiuliui ...
  • Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių

    2018-02-12Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių
    Ketvirtadienį Antanavo (Kazlų Rūdos sav.) gyventojai turėjo retą galimybę pasimatyti su premjeru Sauliumi Skverneliu. Į mokyklą jis atvyko su patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Une Kaunaite. Į susitikimą atėjo ir keletas mokinių, kaip sakė premjeras, tie, kurių neįveikė gripas, nes mokykloje paskelbtas karantinas. Ministras Pirmininkas kvietė visus jaustis laisvai ir visko klausti, kas tik rūpi. Savo vizito tikslą jis apibūdino kaip norą susipažinti su mokykla, pasikalbėti apie mokyklas apskritai. Antra proga – artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis. „Dar prieš metus pagalvojome su bendraminčiais, kaip padaryti, kad per nacionalinę šventę būtų keliama kuo daugiau vėliavų. Versti nieko nereikia, bet paskatinti norisi. 50 ...
  • Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)

    2018-02-09Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)
    Į klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita BRAZIENĖ.   – Šiemet madingos violetinės daržovės. Sakoma, kad jose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Kokie tai komponentai? Kokios daržovės turi jų daugiausia? Ar iš tiesų daržovių spalva lemia cheminę sudėtį? – Daržovėms, kaip ir visiems augalams, skirtingas spalvas suteikia skirtingos medžiagos, esančios ląstelėse, vadinamos pigmentais. Teigti, kad spalva nulemia visą daržovės cheminę sudėtį, būtų neteisinga, tačiau pigmento rūšis ir kiekis skirtingos spalvos daržovėse bus skirtingas. Pavyzdžiui, morkoms oranžinę spalvą suteikia pigmentas β-karotinas, pomidorų raudona spalva dėl pigmento likopeno. Violetinėse daržovėse ...
  • Ant palangių – pavasario pranašai

    2018-02-09Ant palangių – pavasario pranašai
    Sulig dienos ilgėjimu jaučiamas ir pavasario artėjimas. Sėklomis prekiaujančios parduotuvės kasdien vis daugiau sulaukia lankytojų – ne tik besmalsaujančių, naujienomis besidominčių, bet ir perkančių. O namuose ant palangių rikiuojasi daigyklos su jau išsikalusiais prieskoninių daržovių daigeliais, į žemę subertomis ilgesnės vegetacijos augalų sėklomis. Apsilankę Marijampolės „Sėkluvos“ ir „Žalios stotelės“ parduotuvėse tikrai pajusite pavasario dvelksmą ir sunkiai atsispirsite jo neįsileisdami į savo namus. Juolab kad pirkėjų dar neapgultos pardavėjos išsamiai atsakinėja į klausimus, patarinėja, siūlo išbandyti naujienas.   Violetinė – šių metų spalva Plačiai išsidėsčiusi praėjusių metų gruodį duris Vilkaviškio gatvėje atvėrusi parduotuvė „Žalia stotelė“ sodininkus vilioja gausiu sėklų, žemės, trąšų, daržo dirbimo įrankių, ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai

    2018-02-09Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai
    Vasario 6 d. – kraštiečio skulptoriaus Petro Deltuvos kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Vasario 15 d. – konferencija „Mūsų signatarai“ (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 15 d. – bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui ir atminimo lentos „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Nepriklausomybės akto signatarai“ atidengimas (prie Rygiškių Jono gimnazijos). Vasario 16 d. – bendruomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“, skirta Lietuvos 100-mečiui (Jono Basanavičiaus aikštė). Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas: malda už Tėvynę, iškilminga rikiuotė ir karinės technikos paroda, bendruomeninė akcija „Varpai“, koncertas „Valstybės kūrėjų paslaptingi meilės akordai“ (Mažoji bazilika, Jono Basanavičiaus aikštė, kultūros centras). Instaliacija ...
  • Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)

    2018-02-09Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)
    Šeštadienį Marijampolėje įvyko Kultūros sostinės atidarymo renginys. Galima teigti, kad pirmas blynas nebuvo prisvilęs. Gana gausiai J. Basanavičiaus aikštėje susirinkusius marijampoliečius ir miesto svečius sužavėjo 3D filmas ir muzikiniai fejerverkai, gražus buvo ir smilgininkų iš Klaipėdos pasirodymas. Organizatoriai sako, kad filmas buvo kuriamas kelis mėnesius. Rezultatas pavykęs, juolab kad tokio reginio mūsų mieste iki šiol dar nebūta. Nemažai žmonių, dalyvavusių atidarymo renginyje, liko pasižiūrėti šio filmo dar kartą (jis buvo kartojamas dukart). Nebloga idėja buvo ir susirinkusius sveikinusios istorinės asmenybės. Nedidelis minusas – tolėliau nuo veiksmo vietos stovėję žiūrovai nematė jų atvykimo karieta ar senoviniais automobiliais, girdėjo tik renginio vedėjo raginimą praleisti atvykusius ...
  • Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė

    2018-02-09Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė
    (visus jubiliejinius, ypatingus šaliai metus) Tai įvyko! Planai, idėjos, darbai, diskusijos, pasitarimai ir derinimai (nemigo naktys taip pat) pagaliau materializavosi ir tapo pirmąja dovana, kurią organizatoriai įteikė miestelėnams, savivaldybės gyventojams ir Marijampolės svečiams. Tų dovanų visus metus, iki pat gruodžio, bus daug – per 200, nes visi renginiai bus nemokami. O Kultūros sostinės atidarymo šventė „Laikas keičiasi ir keičia“ – tarsi solidi ir spalvinga, vasaros šilumą skleidžianti puokštė beįpusėjant žiemai (renginio režisierius – Marijampolės neužmirštantis Vytenis Pauliukaitis). Beje, kol kas neatskleista, kas tarp daugelio šventę organizavusių žmonių buvo atsakingas už orą, bet jis tikrai pasistengė… Praėjusį šeštadienį rinkdamiesi į Jono Basanavičiaus aikštę ...
  • Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

    2017-12-19
    Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių nemaža dalis atstovų buvo iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Žmonių, kilusių iš mūsų krašto, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta ne tik 1-oje, bet ir kitose rinkimų apygardose. Voldemaras Vytautas Čarneckis, savo gyvenimo kelią pradėjęs Mockavos pradžios mokykloje, Steigiamojo Seimo nariu išrinktas 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje. Eliziejus Draugelis, gimęs Bardauskuose, Gižų valsčiuje, 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvęs pirmas Marijampolės burmistras, į Steigiamąjį Seimą išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje. Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai iš Sintautų valsčiaus, Šakių apskr., Jonas Andziulis iš Paežerių valsčiaus, Vilkaviškio apskrities, Jonas Matulevičius iš Gulbiniškių, Marijampolės apskr., Jeronimas ...
  • Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

    2017-12-19Marijampolei atstovavo ir dvi moterys
    Kaip rašoma knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė – Suvalkijos krašto dukra, gimusi 1896 m. vasario 15 d. Dobilaičiuose, Virbalio valsč., Vilkaviškio apskrityje. O. Muraškaitė mokėsi Kybartų vokiečių pradžios mokykloje ir dviklasėje miesto mokykloje. 1912–1914 m. mokėsi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijoje. Nuo 1914 m. pabaigos mokytojavo Ošiškių kaime (Trakų apskritis), „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje, organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems. 1915 m. atvyko pas giminaičius į Vilnių, o artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui persikėlė į Voronežą. 1918 m. ten baigė Martyno Yčo gimnaziją, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1917–1918 m. Voronežo liaudies universitete dėstė Lietuvos istoriją. 1918 metų pirmoje pusėje grįžusi į ...
  • Jo žodžiai tapo priesaku

    2017-12-19Jo žodžiai tapo priesaku
    Netičkampio kaimo gyventojai saugo prisiminimus apie Marijampolės krašto atstovą Steigiamajame Seime, Darbo federacijos pirmininką, ateitininką, Lietuvos kariuomenės karininką, leitenantą, drąsiai stojusį ginti Nepriklausomos Lietuvos Antaną Matulaitį. Bibliotekininkė Renata Kavaliauskienė surinkusi medžiagą apie Netičkampio Matulaičių gimtinę. Matulaičių tėviškė minima nuo 1592 m., pirmą kartą archyviniuose dokumentuose 1750 m. paminėtas Netičkampyje gimęs Mykolas Matulaitis. 1864 m. čia gimė knygnešys, kruopščiai rinkęs ir užrašinėjęs tautosaką, Juozas Matulaitis, 1912 m. gimė kunigas, iš vokiečių kalbos išvertęs apie 500 religinių, teologijos ir grožinės literatūros knygų, Juozapas Konstantinas Matulaitis. Garsioje šeimoje 1895 m. gruodžio 27 d. gimė ir būsimasis Steigiamojo Seimo narys, I atsargos bataliono Marijampolėje leitenantas Antanas ...
  • Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

    2017-12-19Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas
    Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų. Priimtas Rinkimų įstatymas Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. ...
  • Laikas, praleistas teatre, neabejoja, bus naudingas ir ateityje

    2017-12-19
    Liza Zakuckaitė. Prie studijos veiklos prisijungė prieš metus. Mergina sako, kad iki tol, kol nebuvo „Naujos kartos“ narė, manė, jog visi aktoriai ir menininkai yra keistuoliai. Tačiau vieną dieną, visai atsitiktinai, niekieno neraginta ir neskatinta, pati užsimanė vaidinti ir prisijungti prie „Naujos kartos“. – Nežinau iš kur tas noras atsirado, atrodo, kad mane čia kažkas traukė. Atėjau, buvau šiltai priimta, pabandžiau ir viskas taip patiko, kad nebenorėjau eiti atgal. Įsitikinau, kad teat­ras ir vaidyba – mano sritis. Visiškai rimtai svarstau studijuoti aktorystę, nors ir suprantu, kad lengva nebus. Dabar esame saugioje aplinkoje, visi gražiai sutariame, tačiau platesniuose vandenyse yra didelė konkurencija ...
  • Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“

    2017-12-19Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“
    Prieš penkerius metus iš Klaipėdos į Marijampolės dramos teatrą atvykusi statyti spektaklį savo baigiamajam darbui jauna režisierė apie gyvenimą ir darbą mažame mieste negalvojo. Tačiau likimas susiklostė taip, kad ką tik režisūros studijas baigusi mergina savo karjerą pradėjo būtent Marijampolėje. Čia praleidusi 5 metus Justina Širvelytė užaugo pati ir leido užaugti nemažam būriui jaunimo. Dabar mergina naujų patirčių, karjeros galimybių ieško Vilniuje, tačiau sako, kad laikas, praleistas jaunimo studijoje Marijampolėje, jai davė ne ką mažiau, o gal net ir daugiau, nei studijų laikas, praleistas Klaipėdoje. Būtent studijoje įgyta galimybė pasireikšti tapo paraiška merginos, kaip menininkės ir kūrėjos, ateičiai. Paliko ryškų pėdsaką Nors ...
  • Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

    2017-12-19Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės  meną
    Marijampolės dramos teatro jaunimo studija skaičiuoja jau 17 veiklos metus. Susikūrė ji Marijampolės dramos teatro vadovo Romualdo Kučiausko iniciatyva, tačiau vadovų ir režisierių, kaip ir pavadinimų, studija turėjo net keletą. Nepaisant to kada, kas ir kaip studijai vadovavo, ar kaip ji vadinosi, tikslas visada buvo ir yra vienas – kurti meną.   Pokyčių metas Šiandien Marijampolės dramos teatro studijai – tikras darbymetis. „Nauja karta“ prieš savaitę pristatė naują kalėdinį spektaklį ir artimiausiu metu jį rodys dar ne vieną kartą. Tiesa, jis „Naujai kartai“ ypatingas. Spektaklį statė visiškai nauja režisierių grupė, o jame vaidina naujos sudėties „Naujos kartos“ komanda. Mat pastaruosius 5 metus „Naujai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.