Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.

 

Evelina Didvalienė – viena iš Kalvarijos jaunimo ir vaikų klubo kūrimo iniciatorių.

Evelina Didvalienė – viena iš Kalvarijos jaunimo ir vaikų klubo kūrimo iniciatorių.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – apie klubo „Arka“ narius kalba vadovas Robertas Degutis.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – apie klubo „Arka“ narius kalba vadovas Robertas Degutis.

Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas
Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir Jolitai Cimermonaitei.
– Pamatėme, kad Kalvarijoje nėra jokių jaunimo organizacijų, ir užsibrėžėme tikslą įsteigti organizaciją, buriančią miesto jaunimą, į veiklas įtraukiančią ir vaikus, – prisimena Evelina.
Susibūrusią aštuonių žmonių komandą, pasivadinusią vaikų ir jaunimo klubu „Arka“, tuometis Kalvarijos bažnyčios klebonas Raimundas Žukauskas įsileido į parapijos pastatą.
– Rinkdavomės 2–3 kartus per savaitę, organizuodavome diskotekas, teatro popietes, padėdavome vaikams pasiruošti pamokoms, dalyvaudavome bažnytinėse apeigose. Tapome neoficialiu vaikų dienos centru. Norinčių prisijungti ir dalyvauti mūsų veikloje buvo daug, kaskart susirinkdavo apie 20 vaikų, sudarėme dvi grupes – jaunesniųjų ir vyresniųjų.
Tai buvo dabartinės klubo veik-los pamatai. Turėjome mažai patirties ir galimybių, bet buvo didžiulis entuziazmas. Mus remdavo vietiniai žmonės, klebonas, vienas verslininkas. 2005–2006 metais vykdėme pirmą projektą, mums skyrė lėšų, ir tai buvo pradžia savarankiškų renginių ir projektų, – pasakoja klubo vadovas Robertas Degutis.
Nutrūkusi klubo veikla atgaivinta po kelerių metų
Deja, po trejų metų klubas savo veiklą pristabdė.
– Išsisėmėme, – prisipažįsta Robertas. – Likome su Evelina dviese. Be to, atsirado kitokių tikslų, norų. Sudalyvavęs viename skautų renginyje, užsidegiau skautų idėjomis ir veikla. Skautų organizaciją įkūrėme ir Kalvarijoje. Viena didžiausių organizacijų priėmė mus į savo būrį – tai mus pakylėjo, gavome kitokios patirties.
2012 metais klubo senbuviai kartu su entuziastais Linu, Tomu, Martynu, Žygimantu atgaivino klubo veiklą.
– Dabar klube – dešimt narių, tai – optimaliausias skaičius gerai komandai. Nenorime labai išsiplėsti, nes tada sunku susikalbėti, – atviras Robertas.
Kasmet komanda vis atsinaujina: išvykstantys sustabdo savo veiklą klube, sugrįžtantys ir vėl prisijungia.
– Naujų narių ieškoma asmeniškai, kviečiami norintys ir turintys idėjų. Vasarą būna mokymai, išvažiuojame į mišką ir sprendžiame užduotis. Smagu žiūrėti, kaip išsiskiria lyderiai, gebantys organizuoti komandinį darbą.

 

Bunkeris-muziejus iš tolo šviečia spalvomis.

Bunkeris-muziejus iš tolo šviečia spalvomis.

Karo laikų bunkeris tapo neoficialiu muziejumi
Kūrybą skatina įvairios projektinės veiklos. „Pirmas projektas – internetinis radijas! Per dieną po dvi valandas tiesioginio „Arka FM“ eterio: muzika, reportažai apie Kalvariją“, – džiugias akimirkas prisimena Karolis.
Tomo Rašimo idėja atkurti Antrojo pasaulinio karo bunkerį subrandino mintį dalyvauti ES programoje „Veiklus jaunimas“.
– Parašėme projektą ir gavome 18 tūkst. litų paramą. Visi labai skeptiškai žiūrėjo, manė, kad mums nepavyks, ištaškysime pinigus, ir viskas tuo baigsis. O mes kibome į darbus, – pasakoja „Arka“ vadovas.
Iš trisdešimties Kalvarijos savivaldybėje esančių bunkerių pasirinktas Raudeniškių kaime – labiausiai apšnerkštas… Pradėtas statyti 1940 metais, bet nepabaigtas, nepritaikytas gynybai bunkeris buvo tapęs sąvartynu, viduje ir aplink jį visokio „gėrio“ buvo sulig viršumi. Jaunieji entuziastai visus metus kuopė šiukšles, tvarkė aplinką, dailino išorę, remontavo vidų, kur išdėstė karinę-istorinę ekspoziciją „Molotovo linijos takais“, ant bunkerio stogo įrengė apžvalgos aikštelę, pastatė informacinį stendą su bunkerių istorija, parengė ir išleido žemėlapį su sužymėtais savivaldybėje esančiais bunkeriais.
2015 metais klubo narių – karo istorijos entuziastų – dėka Raudeniškių bunkeris tapo neoficialiu muziejumi, vieninteliu tokiu Lietuvoje.

 

Tarp Antrojo pasaulinio karo karių asmeninių daiktų ir stiklinė gertuvė, išlikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo.

Tarp Antrojo pasaulinio karo karių asmeninių daiktų ir stiklinė gertuvė, išlikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo.

Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją
– Darėme taip, kad būtų įdomu čia apsilankyti, kvietėme žmones, organizavome naktinius žygius, vedėme edukacines programas. Kiekvienas eksponatas, rastas pačių ar padovanotas, išmainytas, turi savo istoriją. Vertingiausi tie, kurie rasti Kalvarijos apylinkėse, atskleidžiantys istorines paslaptis. Štai atsitiktinai miške rastas veidrodėlis su užrašu metaliniame korpuse – Antrojo pasaulinio karo kareivio identifikavimo raštas. Pasirodo, karo metais informaciją apie save kariai rašė ant asmeninių daiktų. Mums pavyko išsiaiškinti, kad veidrodėlį pametęs kareivis baigė karą, gavo apdovanojimų. Rastos prancūzų karių sagos tik įrodo, kad Kalvarijoje buvo apsistojusi Napoleono armija. O tokias stiklines gertuves turėjo Pirmojo pasaulinio karo kareiviai, – eksponatų istorijas pasakoja Robertas ir atkreipia dėmesį į nišoje sukrautas Šrapnelio artilerijos sviedinių gilzes. – Tai buvo klastingas ginklas, pripildytas rutulinių alavo kulkų su juoduoju paraku, sviediniui sprogus, kulkos išlakstydavo į visas puses ir sužeisdavo daug žmonių.
Prie bunkerio atvykstančias ekskursijas klubo nariai pasitinka apsirengę rusų kareivių uniformomis, „Pabėgimo kambaryje“ kabo Stalino portretas, Rusijos vėliava…
– Keista, kai mano, kad taip mes garbiname sovietų laikus. Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai ir mes neskleidžiame ideologijos, bet atpasakojame istoriją, – akcentuoja klubo vadovas. – Mes nepasakojame karo žiaurumų, istoriją pateikiame žaismingai. Todėl ir bunkerio išorę nudažėme šviesiomis spalvomis – ne tik, kad jis išsiskirtų iš kitų, bet kad čia ateinantiems vaikams nebūtų baugu. Pasakodami įtraukiame juos į žaidimus.

Lauko ekspozicija.

Lauko ekspozicija.

Pagerbtas kraštietis signataras P. Klimas
Ieškantiems kraštui naudingos veiklos klubo nariams gimė idėja sutvarkyti Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo tėviškę Kušliškių kaime, padaryti šią vietą patrauklią, prisiminti garsų kraštietį.
– Signataro tėviškė dabar privačioje žemėje. Savivaldybė daug metų nieko nedarė, nes nesugebėjo jo surasti. Mes per dvi dienas išsiaiškinome, kieno ta žemė, susitikome su savininku, susisiekėme su kultūros paveldo direktore, ir visi susidomėjo šia iniciatyva. Pernai Vasario 16-ąją pirmą kartą P. Klimo tėviškėje iškėlėme Trispalvę, giedojome himną. Šiemet Nepriklausomybės dieną iš Kalvarijos į tėviškę žygiavome visas būrys. O vasario 17-ąją netikėtai atvyko Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pamatęs ant stacionaraus stiebo plevėsuojančią vėliavą, sutvarkytą parkelį, pagyrė. Tada ir Savivaldybė susidomėjo, perėmė tvarkymą. Atgabeno ir netoli Kušliškių sąvartyno rastą paminklą – perkelti jį į Klimo tėviškę taip pat buvo mūsų idėja. Mes liekame stebėtojai – jei viskas tik dėl akių, bus negražu, – pastebi klubo vadovas.
Dabar klubas siekia, kad visų Nepriklausomybės akto signatarų tėviškėse Vasario 16-ąją iškiltų Trispalvės. „Taip ne tik išreikštume jiems pagarbą, prisimintume, bet ir atkreiptume dėmesį į tų vietų išsaugojimą, įamžinimą“, – sako Robertas.

 

Ervinas Daukšys (kairėje) klube veiklą atnaujino po tarnybos armijoje, o Marius Lastauskas prie, pasak jo, aktyviausios Kalvarijos organizacijos prisijungė prieš dvejus metus.

Ervinas Daukšys (kairėje) klube veiklą atnaujino po tarnybos armijoje, o Marius Lastauskas prie, pasak jo, aktyviausios Kalvarijos organizacijos prisijungė prieš dvejus metus.

Įtraukia ir kaimo jaunimą
Kad į savo veiklą įtrauktų kuo daugiau bendruomenės, klubas dalyvauja įvairiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vietos veiklos grupės projektuose.
– Vykdydami projektą „Komandos dvasia“ surinkome komandas iš gimnazijos, globos namų, „Sonantem“ ir į veiklą įtraukėme savivaldybės kaimų jaunimą. Prie bunkerio vyko netradiciniai užsiėmimai, pareikalavę ištvermės ir kūrybiškumo: įveikti pelkę, statyti bokštą, susirungti dėlionių estafetėje, išeiti iš labirinto ir „Pabėgimo kambario“. Paskui visi aptardavome filmuotą medžiagą, rekomenduodavome kaip stiprinti komandą. Beje, filmavimo įrangą įsigijome gavę lėšų iš projekto „Media akademia“. Ja taip pat kaimo jaunimą mokome filmuoti: kviečiame profesionalius lektorius, vedame praktinius užsiėmimus.
Šios vasaros tikslas – užimti Raudeniškių jaunimą. Pastebėjome, kad čia yra daug vaikų, o veiklos – jokios. Jie ateina prie bunkerio, nori padėti. Nutarėme įrengti pavėsinę, atvešime knygų, lankstinukų, kitos literatūros karo tema, užduočių vykdymo priemonių, įtrauksime jaunimą į veiklą. Ir taip bus visus metus, – klubo ateities planus rikiuoja vadovas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją

    2021-10-27Knyga, pasakojanti tremtinio Vyto Miliausko šeimos istoriją
    Siekiant gyvosios atminties sklaidos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Vilniuje pristatyta tremtinio Vyto Miliausko knyga „Post tenebras lux (Po tamsos šviesa)“. Į renginį, kuriame meninę programą atliko Vilniaus tremtinių choras „Laisvė“, pasisakė autoriaus bendraminčiai – prof. dr. Algis Vyšniūnas, prof. dr. Arvydas Lietuvninkas, tremtinė Rasutė Peslekienė – susirinko Vyto Miliausko likimo broliai ir sesės, istorinę atmintį puoselėjantys centro darbuotojai. Vyto Miliausko šaknys Suvalkijos krašte, apie savo giminę, gyvenimą sudėtingais laikais jis pasakoja ir savo knygoje (beje, ją išleido leidykla „Piko valanda“ – red.). „Trumpai pateikiau, kiek man pavyko sužinoti, tėvuko – mokytojo Juozo Motiejaus ...
  • „Titnagas“ susitiko su „Gegne“…

    2021-10-27„Titnagas“ susitiko  su „Gegne“...
    Tęsiasi Kalvarijos kultūros centro projektas „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurių metu teatralizuotai žiūrovams pristatomos vis kitos Kalvarijos išskirtinės vietos ar reiškiniai, turėję ir tebeturintys daug reikšmės bei įtakos istorijai ir kultūriniam gyvenimui. Kiekvienas iš vis kitur vykstančių vakarų susideda iš trijų susijusių dalių: teatralizuoto pasakojimo apie praeitį, svečių spektak­lio ir po jo vykstančios edukacijos (pokalbių su svečiais apie teatrą). Naujausias renginys vyko parapijos salėje, kur jau seniai įsikūręs ir „Titnago“ teatras. Apie šios salės praeitį ir dabartį nuotaikingai, su teatro elementais ir buvo pasakota. Sumaniai sukosi išradingi ir nuotaikingi šio renginio vedėjai Daiva ir Liutauras Sinkevičiai. Istorijai priartėjus prie mūsų dienų jie ...
  • Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba

    2021-10-27Rudens dovana – ir Liucijos Šalaševičienės tapyba
    Visai neseniai išlydėjome vasarą, atsisveikinome su ja. Ir štai – jau daugiau kaip pusė kalendorinio rudens! Jis ne tik turtingiausias, bet ir spalvingiausias metų laikas. Mes Marijampolės kultūros centro Gavaltuvos skyriuje pradėdami naują veiklos sezoną pakvietėme į Liucijos Šalaševičienės tapybos darbų parodos atidarymą. Pasigrožėti kitomis ir kitokiomis spalvomis – paveikslais, kuriuos pristatė ir apie jų autorę papasakojo MKC parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė. Džiaugiamės, kad betarpiškai galėjome pažinti tautodailininkę Liuciją Šalaševičienę ir pasiklausyti jos pasakojimų apie savo pomėgį – tapybą. Tapytoja gyvena ir kuria Plutiškėse, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Jos tapybos technika savita. Dažniausia paveikslų tema – gamta ir angelai. Kūrėja sako, ...
  • Dovanojome savo kūrybą

    2021-10-27Dovanojome savo kūrybą
    Nuo seno sakoma, kad pirmadienis – sunki diena, tad daugelis nesiima įsipareigojimų, kuriuos galima atlikti ir kitomis dienomis… Tačiau daryti gerus darbus visos dienos tinkamos. Tad susivienijusios penkios moterys nutarė paįvairinti gyvenimą Kalvarijos globos ir užimtumo centro gyventojams. Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė Gema Galinienė, kuri yra išleidusi aštuonias eilių knygas, penkių almanachų bendraautorė, Aldona Murauskienė, išleidusi dvi savo knygas, (dar dvi išleido Aldonos dukterėčia Anglijoje), Zena Paukštaitienė, kurios eilės tiesiog prašosi muzikos akordų, ir šių eilučių autorė būtent pirmadienį pradėjome savo misiją. Iš tiesų – pradėjome, kadangi savo eiles ir muziką iki Šv. Kalėdų norėtume padovanoti dar ne vienai ...
  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.