Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.

 

Evelina Didvalienė – viena iš Kalvarijos jaunimo ir vaikų klubo kūrimo iniciatorių.

Evelina Didvalienė – viena iš Kalvarijos jaunimo ir vaikų klubo kūrimo iniciatorių.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – apie klubo „Arka“ narius kalba vadovas Robertas Degutis.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – apie klubo „Arka“ narius kalba vadovas Robertas Degutis.

Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas
Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir Jolitai Cimermonaitei.
– Pamatėme, kad Kalvarijoje nėra jokių jaunimo organizacijų, ir užsibrėžėme tikslą įsteigti organizaciją, buriančią miesto jaunimą, į veiklas įtraukiančią ir vaikus, – prisimena Evelina.
Susibūrusią aštuonių žmonių komandą, pasivadinusią vaikų ir jaunimo klubu „Arka“, tuometis Kalvarijos bažnyčios klebonas Raimundas Žukauskas įsileido į parapijos pastatą.
– Rinkdavomės 2–3 kartus per savaitę, organizuodavome diskotekas, teatro popietes, padėdavome vaikams pasiruošti pamokoms, dalyvaudavome bažnytinėse apeigose. Tapome neoficialiu vaikų dienos centru. Norinčių prisijungti ir dalyvauti mūsų veikloje buvo daug, kaskart susirinkdavo apie 20 vaikų, sudarėme dvi grupes – jaunesniųjų ir vyresniųjų.
Tai buvo dabartinės klubo veik-los pamatai. Turėjome mažai patirties ir galimybių, bet buvo didžiulis entuziazmas. Mus remdavo vietiniai žmonės, klebonas, vienas verslininkas. 2005–2006 metais vykdėme pirmą projektą, mums skyrė lėšų, ir tai buvo pradžia savarankiškų renginių ir projektų, – pasakoja klubo vadovas Robertas Degutis.
Nutrūkusi klubo veikla atgaivinta po kelerių metų
Deja, po trejų metų klubas savo veiklą pristabdė.
– Išsisėmėme, – prisipažįsta Robertas. – Likome su Evelina dviese. Be to, atsirado kitokių tikslų, norų. Sudalyvavęs viename skautų renginyje, užsidegiau skautų idėjomis ir veikla. Skautų organizaciją įkūrėme ir Kalvarijoje. Viena didžiausių organizacijų priėmė mus į savo būrį – tai mus pakylėjo, gavome kitokios patirties.
2012 metais klubo senbuviai kartu su entuziastais Linu, Tomu, Martynu, Žygimantu atgaivino klubo veiklą.
– Dabar klube – dešimt narių, tai – optimaliausias skaičius gerai komandai. Nenorime labai išsiplėsti, nes tada sunku susikalbėti, – atviras Robertas.
Kasmet komanda vis atsinaujina: išvykstantys sustabdo savo veiklą klube, sugrįžtantys ir vėl prisijungia.
– Naujų narių ieškoma asmeniškai, kviečiami norintys ir turintys idėjų. Vasarą būna mokymai, išvažiuojame į mišką ir sprendžiame užduotis. Smagu žiūrėti, kaip išsiskiria lyderiai, gebantys organizuoti komandinį darbą.

 

Bunkeris-muziejus iš tolo šviečia spalvomis.

Bunkeris-muziejus iš tolo šviečia spalvomis.

Karo laikų bunkeris tapo neoficialiu muziejumi
Kūrybą skatina įvairios projektinės veiklos. „Pirmas projektas – internetinis radijas! Per dieną po dvi valandas tiesioginio „Arka FM“ eterio: muzika, reportažai apie Kalvariją“, – džiugias akimirkas prisimena Karolis.
Tomo Rašimo idėja atkurti Antrojo pasaulinio karo bunkerį subrandino mintį dalyvauti ES programoje „Veiklus jaunimas“.
– Parašėme projektą ir gavome 18 tūkst. litų paramą. Visi labai skeptiškai žiūrėjo, manė, kad mums nepavyks, ištaškysime pinigus, ir viskas tuo baigsis. O mes kibome į darbus, – pasakoja „Arka“ vadovas.
Iš trisdešimties Kalvarijos savivaldybėje esančių bunkerių pasirinktas Raudeniškių kaime – labiausiai apšnerkštas… Pradėtas statyti 1940 metais, bet nepabaigtas, nepritaikytas gynybai bunkeris buvo tapęs sąvartynu, viduje ir aplink jį visokio „gėrio“ buvo sulig viršumi. Jaunieji entuziastai visus metus kuopė šiukšles, tvarkė aplinką, dailino išorę, remontavo vidų, kur išdėstė karinę-istorinę ekspoziciją „Molotovo linijos takais“, ant bunkerio stogo įrengė apžvalgos aikštelę, pastatė informacinį stendą su bunkerių istorija, parengė ir išleido žemėlapį su sužymėtais savivaldybėje esančiais bunkeriais.
2015 metais klubo narių – karo istorijos entuziastų – dėka Raudeniškių bunkeris tapo neoficialiu muziejumi, vieninteliu tokiu Lietuvoje.

 

Tarp Antrojo pasaulinio karo karių asmeninių daiktų ir stiklinė gertuvė, išlikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo.

Tarp Antrojo pasaulinio karo karių asmeninių daiktų ir stiklinė gertuvė, išlikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo.

Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją
– Darėme taip, kad būtų įdomu čia apsilankyti, kvietėme žmones, organizavome naktinius žygius, vedėme edukacines programas. Kiekvienas eksponatas, rastas pačių ar padovanotas, išmainytas, turi savo istoriją. Vertingiausi tie, kurie rasti Kalvarijos apylinkėse, atskleidžiantys istorines paslaptis. Štai atsitiktinai miške rastas veidrodėlis su užrašu metaliniame korpuse – Antrojo pasaulinio karo kareivio identifikavimo raštas. Pasirodo, karo metais informaciją apie save kariai rašė ant asmeninių daiktų. Mums pavyko išsiaiškinti, kad veidrodėlį pametęs kareivis baigė karą, gavo apdovanojimų. Rastos prancūzų karių sagos tik įrodo, kad Kalvarijoje buvo apsistojusi Napoleono armija. O tokias stiklines gertuves turėjo Pirmojo pasaulinio karo kareiviai, – eksponatų istorijas pasakoja Robertas ir atkreipia dėmesį į nišoje sukrautas Šrapnelio artilerijos sviedinių gilzes. – Tai buvo klastingas ginklas, pripildytas rutulinių alavo kulkų su juoduoju paraku, sviediniui sprogus, kulkos išlakstydavo į visas puses ir sužeisdavo daug žmonių.
Prie bunkerio atvykstančias ekskursijas klubo nariai pasitinka apsirengę rusų kareivių uniformomis, „Pabėgimo kambaryje“ kabo Stalino portretas, Rusijos vėliava…
– Keista, kai mano, kad taip mes garbiname sovietų laikus. Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai ir mes neskleidžiame ideologijos, bet atpasakojame istoriją, – akcentuoja klubo vadovas. – Mes nepasakojame karo žiaurumų, istoriją pateikiame žaismingai. Todėl ir bunkerio išorę nudažėme šviesiomis spalvomis – ne tik, kad jis išsiskirtų iš kitų, bet kad čia ateinantiems vaikams nebūtų baugu. Pasakodami įtraukiame juos į žaidimus.

Lauko ekspozicija.

Lauko ekspozicija.

Pagerbtas kraštietis signataras P. Klimas
Ieškantiems kraštui naudingos veiklos klubo nariams gimė idėja sutvarkyti Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo tėviškę Kušliškių kaime, padaryti šią vietą patrauklią, prisiminti garsų kraštietį.
– Signataro tėviškė dabar privačioje žemėje. Savivaldybė daug metų nieko nedarė, nes nesugebėjo jo surasti. Mes per dvi dienas išsiaiškinome, kieno ta žemė, susitikome su savininku, susisiekėme su kultūros paveldo direktore, ir visi susidomėjo šia iniciatyva. Pernai Vasario 16-ąją pirmą kartą P. Klimo tėviškėje iškėlėme Trispalvę, giedojome himną. Šiemet Nepriklausomybės dieną iš Kalvarijos į tėviškę žygiavome visas būrys. O vasario 17-ąją netikėtai atvyko Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pamatęs ant stacionaraus stiebo plevėsuojančią vėliavą, sutvarkytą parkelį, pagyrė. Tada ir Savivaldybė susidomėjo, perėmė tvarkymą. Atgabeno ir netoli Kušliškių sąvartyno rastą paminklą – perkelti jį į Klimo tėviškę taip pat buvo mūsų idėja. Mes liekame stebėtojai – jei viskas tik dėl akių, bus negražu, – pastebi klubo vadovas.
Dabar klubas siekia, kad visų Nepriklausomybės akto signatarų tėviškėse Vasario 16-ąją iškiltų Trispalvės. „Taip ne tik išreikštume jiems pagarbą, prisimintume, bet ir atkreiptume dėmesį į tų vietų išsaugojimą, įamžinimą“, – sako Robertas.

 

Ervinas Daukšys (kairėje) klube veiklą atnaujino po tarnybos armijoje, o Marius Lastauskas prie, pasak jo, aktyviausios Kalvarijos organizacijos prisijungė prieš dvejus metus.

Ervinas Daukšys (kairėje) klube veiklą atnaujino po tarnybos armijoje, o Marius Lastauskas prie, pasak jo, aktyviausios Kalvarijos organizacijos prisijungė prieš dvejus metus.

Įtraukia ir kaimo jaunimą
Kad į savo veiklą įtrauktų kuo daugiau bendruomenės, klubas dalyvauja įvairiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vietos veiklos grupės projektuose.
– Vykdydami projektą „Komandos dvasia“ surinkome komandas iš gimnazijos, globos namų, „Sonantem“ ir į veiklą įtraukėme savivaldybės kaimų jaunimą. Prie bunkerio vyko netradiciniai užsiėmimai, pareikalavę ištvermės ir kūrybiškumo: įveikti pelkę, statyti bokštą, susirungti dėlionių estafetėje, išeiti iš labirinto ir „Pabėgimo kambario“. Paskui visi aptardavome filmuotą medžiagą, rekomenduodavome kaip stiprinti komandą. Beje, filmavimo įrangą įsigijome gavę lėšų iš projekto „Media akademia“. Ja taip pat kaimo jaunimą mokome filmuoti: kviečiame profesionalius lektorius, vedame praktinius užsiėmimus.
Šios vasaros tikslas – užimti Raudeniškių jaunimą. Pastebėjome, kad čia yra daug vaikų, o veiklos – jokios. Jie ateina prie bunkerio, nori padėti. Nutarėme įrengti pavėsinę, atvešime knygų, lankstinukų, kitos literatūros karo tema, užduočių vykdymo priemonių, įtrauksime jaunimą į veiklą. Ir taip bus visus metus, – klubo ateities planus rikiuoja vadovas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių

    2018-02-12Premjeras Antanave išdalijo 50 Trispalvių
    Ketvirtadienį Antanavo (Kazlų Rūdos sav.) gyventojai turėjo retą galimybę pasimatyti su premjeru Sauliumi Skverneliu. Į mokyklą jis atvyko su patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Une Kaunaite. Į susitikimą atėjo ir keletas mokinių, kaip sakė premjeras, tie, kurių neįveikė gripas, nes mokykloje paskelbtas karantinas. Ministras Pirmininkas kvietė visus jaustis laisvai ir visko klausti, kas tik rūpi. Savo vizito tikslą jis apibūdino kaip norą susipažinti su mokykla, pasikalbėti apie mokyklas apskritai. Antra proga – artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis. „Dar prieš metus pagalvojome su bendraminčiais, kaip padaryti, kad per nacionalinę šventę būtų keliama kuo daugiau vėliavų. Versti nieko nereikia, bet paskatinti norisi. 50 ...
  • Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)

    2018-02-09Augalui, kaip ir žmogui, visko reikia saikingai (Eksperto komentaras)
    Į klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita BRAZIENĖ.   – Šiemet madingos violetinės daržovės. Sakoma, kad jose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Kokie tai komponentai? Kokios daržovės turi jų daugiausia? Ar iš tiesų daržovių spalva lemia cheminę sudėtį? – Daržovėms, kaip ir visiems augalams, skirtingas spalvas suteikia skirtingos medžiagos, esančios ląstelėse, vadinamos pigmentais. Teigti, kad spalva nulemia visą daržovės cheminę sudėtį, būtų neteisinga, tačiau pigmento rūšis ir kiekis skirtingos spalvos daržovėse bus skirtingas. Pavyzdžiui, morkoms oranžinę spalvą suteikia pigmentas β-karotinas, pomidorų raudona spalva dėl pigmento likopeno. Violetinėse daržovėse ...
  • Ant palangių – pavasario pranašai

    2018-02-09Ant palangių – pavasario pranašai
    Sulig dienos ilgėjimu jaučiamas ir pavasario artėjimas. Sėklomis prekiaujančios parduotuvės kasdien vis daugiau sulaukia lankytojų – ne tik besmalsaujančių, naujienomis besidominčių, bet ir perkančių. O namuose ant palangių rikiuojasi daigyklos su jau išsikalusiais prieskoninių daržovių daigeliais, į žemę subertomis ilgesnės vegetacijos augalų sėklomis. Apsilankę Marijampolės „Sėkluvos“ ir „Žalios stotelės“ parduotuvėse tikrai pajusite pavasario dvelksmą ir sunkiai atsispirsite jo neįsileisdami į savo namus. Juolab kad pirkėjų dar neapgultos pardavėjos išsamiai atsakinėja į klausimus, patarinėja, siūlo išbandyti naujienas.   Violetinė – šių metų spalva Plačiai išsidėsčiusi praėjusių metų gruodį duris Vilkaviškio gatvėje atvėrusi parduotuvė „Žalia stotelė“ sodininkus vilioja gausiu sėklų, žemės, trąšų, daržo dirbimo įrankių, ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai

    2018-02-09Kultūros sostinė: svarbiausi vasario renginiai
    Vasario 6 d. – kraštiečio skulptoriaus Petro Deltuvos kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Vasario 15 d. – konferencija „Mūsų signatarai“ (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 15 d. – bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui ir atminimo lentos „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Nepriklausomybės akto signatarai“ atidengimas (prie Rygiškių Jono gimnazijos). Vasario 16 d. – bendruomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“, skirta Lietuvos 100-mečiui (Jono Basanavičiaus aikštė). Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas: malda už Tėvynę, iškilminga rikiuotė ir karinės technikos paroda, bendruomeninė akcija „Varpai“, koncertas „Valstybės kūrėjų paslaptingi meilės akordai“ (Mažoji bazilika, Jono Basanavičiaus aikštė, kultūros centras). Instaliacija ...
  • Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)

    2018-02-09Pirmas blynas – neprisvilęs (nuomonė)
    Šeštadienį Marijampolėje įvyko Kultūros sostinės atidarymo renginys. Galima teigti, kad pirmas blynas nebuvo prisvilęs. Gana gausiai J. Basanavičiaus aikštėje susirinkusius marijampoliečius ir miesto svečius sužavėjo 3D filmas ir muzikiniai fejerverkai, gražus buvo ir smilgininkų iš Klaipėdos pasirodymas. Organizatoriai sako, kad filmas buvo kuriamas kelis mėnesius. Rezultatas pavykęs, juolab kad tokio reginio mūsų mieste iki šiol dar nebūta. Nemažai žmonių, dalyvavusių atidarymo renginyje, liko pasižiūrėti šio filmo dar kartą (jis buvo kartojamas dukart). Nebloga idėja buvo ir susirinkusius sveikinusios istorinės asmenybės. Nedidelis minusas – tolėliau nuo veiksmo vietos stovėję žiūrovai nematė jų atvykimo karieta ar senoviniais automobiliais, girdėjo tik renginio vedėjo raginimą praleisti atvykusius ...
  • Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė

    2018-02-09Nuo sausio 20-osios – jau Lietuvos kultūros sostinė
    (visus jubiliejinius, ypatingus šaliai metus) Tai įvyko! Planai, idėjos, darbai, diskusijos, pasitarimai ir derinimai (nemigo naktys taip pat) pagaliau materializavosi ir tapo pirmąja dovana, kurią organizatoriai įteikė miestelėnams, savivaldybės gyventojams ir Marijampolės svečiams. Tų dovanų visus metus, iki pat gruodžio, bus daug – per 200, nes visi renginiai bus nemokami. O Kultūros sostinės atidarymo šventė „Laikas keičiasi ir keičia“ – tarsi solidi ir spalvinga, vasaros šilumą skleidžianti puokštė beįpusėjant žiemai (renginio režisierius – Marijampolės neužmirštantis Vytenis Pauliukaitis). Beje, kol kas neatskleista, kas tarp daugelio šventę organizavusių žmonių buvo atsakingas už orą, bet jis tikrai pasistengė… Praėjusį šeštadienį rinkdamiesi į Jono Basanavičiaus aikštę ...
  • Visose apygardose buvo iš Suvalkijos kilusių žmonių

    2017-12-19
    Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių nemaža dalis atstovų buvo iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Žmonių, kilusių iš mūsų krašto, į Steigiamąjį Seimą buvo išrinkta ne tik 1-oje, bet ir kitose rinkimų apygardose. Voldemaras Vytautas Čarneckis, savo gyvenimo kelią pradėjęs Mockavos pradžios mokykloje, Steigiamojo Seimo nariu išrinktas 4-oje (Telšių) rinkimų apygardoje. Eliziejus Draugelis, gimęs Bardauskuose, Gižų valsčiuje, 1918 m. gruodžio 20 d. – 1919 m. kovo 23 d. buvęs pirmas Marijampolės burmistras, į Steigiamąjį Seimą išrinktas 2-oje (Kauno) rinkimų apygardoje. Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai iš Sintautų valsčiaus, Šakių apskr., Jonas Andziulis iš Paežerių valsčiaus, Vilkaviškio apskrities, Jonas Matulevičius iš Gulbiniškių, Marijampolės apskr., Jeronimas ...
  • Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

    2017-12-19Marijampolei atstovavo ir dvi moterys
    Kaip rašoma knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė – Suvalkijos krašto dukra, gimusi 1896 m. vasario 15 d. Dobilaičiuose, Virbalio valsč., Vilkaviškio apskrityje. O. Muraškaitė mokėsi Kybartų vokiečių pradžios mokykloje ir dviklasėje miesto mokykloje. 1912–1914 m. mokėsi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijoje. Nuo 1914 m. pabaigos mokytojavo Ošiškių kaime (Trakų apskritis), „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje, organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems. 1915 m. atvyko pas giminaičius į Vilnių, o artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui persikėlė į Voronežą. 1918 m. ten baigė Martyno Yčo gimnaziją, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1917–1918 m. Voronežo liaudies universitete dėstė Lietuvos istoriją. 1918 metų pirmoje pusėje grįžusi į ...
  • Jo žodžiai tapo priesaku

    2017-12-19Jo žodžiai tapo priesaku
    Netičkampio kaimo gyventojai saugo prisiminimus apie Marijampolės krašto atstovą Steigiamajame Seime, Darbo federacijos pirmininką, ateitininką, Lietuvos kariuomenės karininką, leitenantą, drąsiai stojusį ginti Nepriklausomos Lietuvos Antaną Matulaitį. Bibliotekininkė Renata Kavaliauskienė surinkusi medžiagą apie Netičkampio Matulaičių gimtinę. Matulaičių tėviškė minima nuo 1592 m., pirmą kartą archyviniuose dokumentuose 1750 m. paminėtas Netičkampyje gimęs Mykolas Matulaitis. 1864 m. čia gimė knygnešys, kruopščiai rinkęs ir užrašinėjęs tautosaką, Juozas Matulaitis, 1912 m. gimė kunigas, iš vokiečių kalbos išvertęs apie 500 religinių, teologijos ir grožinės literatūros knygų, Juozapas Konstantinas Matulaitis. Garsioje šeimoje 1895 m. gruodžio 27 d. gimė ir būsimasis Steigiamojo Seimo narys, I atsargos bataliono Marijampolėje leitenantas Antanas ...
  • Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

    2017-12-19Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas
    Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų. Priimtas Rinkimų įstatymas Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. ...
  • Laikas, praleistas teatre, neabejoja, bus naudingas ir ateityje

    2017-12-19
    Liza Zakuckaitė. Prie studijos veiklos prisijungė prieš metus. Mergina sako, kad iki tol, kol nebuvo „Naujos kartos“ narė, manė, jog visi aktoriai ir menininkai yra keistuoliai. Tačiau vieną dieną, visai atsitiktinai, niekieno neraginta ir neskatinta, pati užsimanė vaidinti ir prisijungti prie „Naujos kartos“. – Nežinau iš kur tas noras atsirado, atrodo, kad mane čia kažkas traukė. Atėjau, buvau šiltai priimta, pabandžiau ir viskas taip patiko, kad nebenorėjau eiti atgal. Įsitikinau, kad teat­ras ir vaidyba – mano sritis. Visiškai rimtai svarstau studijuoti aktorystę, nors ir suprantu, kad lengva nebus. Dabar esame saugioje aplinkoje, visi gražiai sutariame, tačiau platesniuose vandenyse yra didelė konkurencija ...
  • Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“

    2017-12-19Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“
    Prieš penkerius metus iš Klaipėdos į Marijampolės dramos teatrą atvykusi statyti spektaklį savo baigiamajam darbui jauna režisierė apie gyvenimą ir darbą mažame mieste negalvojo. Tačiau likimas susiklostė taip, kad ką tik režisūros studijas baigusi mergina savo karjerą pradėjo būtent Marijampolėje. Čia praleidusi 5 metus Justina Širvelytė užaugo pati ir leido užaugti nemažam būriui jaunimo. Dabar mergina naujų patirčių, karjeros galimybių ieško Vilniuje, tačiau sako, kad laikas, praleistas jaunimo studijoje Marijampolėje, jai davė ne ką mažiau, o gal net ir daugiau, nei studijų laikas, praleistas Klaipėdoje. Būtent studijoje įgyta galimybė pasireikšti tapo paraiška merginos, kaip menininkės ir kūrėjos, ateičiai. Paliko ryškų pėdsaką Nors ...
  • Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

    2017-12-19Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės  meną
    Marijampolės dramos teatro jaunimo studija skaičiuoja jau 17 veiklos metus. Susikūrė ji Marijampolės dramos teatro vadovo Romualdo Kučiausko iniciatyva, tačiau vadovų ir režisierių, kaip ir pavadinimų, studija turėjo net keletą. Nepaisant to kada, kas ir kaip studijai vadovavo, ar kaip ji vadinosi, tikslas visada buvo ir yra vienas – kurti meną.   Pokyčių metas Šiandien Marijampolės dramos teatro studijai – tikras darbymetis. „Nauja karta“ prieš savaitę pristatė naują kalėdinį spektaklį ir artimiausiu metu jį rodys dar ne vieną kartą. Tiesa, jis „Naujai kartai“ ypatingas. Spektaklį statė visiškai nauja režisierių grupė, o jame vaidina naujos sudėties „Naujos kartos“ komanda. Mat pastaruosius 5 metus „Naujai ...
  • Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką

    2017-12-15Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką
    Darbas – dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje. Dvylika metų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos padeda neįgaliesiems pasijusti reikalingais visuomenei.   Galimybė savivertei Neretai patys neįgalieji save nuvertina, nepasitiki savo galimybėmis, nesugeba savęs motyvuoti dirbti, sukuria tam tikrus barjerus, užkertančius kelią gyventi savarankiškai, nepriklausant nuo kitų materialios ar nematerialios pagalbos. Profesinė reabilitacija – tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius. Dirbantis neįgalusis ne tik išreiškia save, įgyja pasitikėjimą savimi, bet ir gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę pats save išlaikyti visuomenės akimis tampa lygiateisiu jos ...
  • Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose

    2017-12-05Marijampolės teatro šviesa negeso ir karo sūkuriuose
    Visais gyvavimo etapais teatras buvo pats didžiausias šviesulys Marijampolės padangėje, pradėjęs veikti 1920 m. kaip Liaudies teatras. Antrąjį nepriklausomybės dešimtmetį teatralai būrėsi į teatro trupes. Vienos jų vaidindavo nuolat, kitos pastatydavo tik vieną kitą spektaklį. Pavasarininkų, šaulių, krikščionių darbininkų sąjungos skyriaus teatro entuziastai vien per vienerius 1934–1935 metus pastatė 14 vaidinimų. Įvairūs teatriniai renginiai – vaidinimai, operetės – buvo populiarūs ir žydų bendruomenėje. 1940 m. įsteigiamas Darbo teatras. Pirmas vaidinimas „Dinamo 1000 H. P.“, kurį režisavo Kazys Tumkevičius, vyko tų pačių metų kovo 3 d. Petro Armino pradinės mokyklos salėje. Ir nors teatras gyvavo vos tris mėnesius, vaidinimai vyko kiekvieną sekmadienį, ...
  • Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

    2017-12-05Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais
    Du nusikalstami režimai – nacistinis fašistinis ir sovietinis komunistinis – beatodairiškai naikino, išnaudojo Lietuvoje gyventojus. „Pagal nacių planus tebuvome „lašas vandens ant įkaitusio akmens“, o pagal sovietų siekius turėjome tapti rusakalbe „tarybine liaudimi“, – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje rašė dr. Arūnas Bubnys.   Nacių žiaurumas buvo begalinis. Tik užėmę Lietuvą vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai pradėjo įvedinėti savą tvarką, tuo panaikindami visas piliečių teises ir laisves. Už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos, už nustatytos natūrinės duoklės nevykdymą bausta mirties bausme, įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus, o 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui Lietuvoje užtikrinti prasidėjo represijos. ...
  • Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje

    2017-12-05Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: intelektualiu laisvės keliu Tėvynėje ir išeivijoje
    Juozas Ambrazevičius-Brazaitis gimė 1903 m. gruodžio 9 d. Marijampolės valsčiuje, Trakiškių kaime, ūkininkų Simono ir Jievos Ambrazevičių šeimoje.     Uolus mokinys, aktyvus visuomenininkas 1916 m. pradėjęs mokytis Marijampolės gimnazijoje dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje, kurią tęsė ir studijuodamas Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijuodamas taip pat dirbo laikraščio „Lietuva“ redakcijoje. Diplominio darbo tema pasirinkęs Vaižganto kūrybą universitetą baigė 1927 m. su pagyrimu ir įsidarbino „Aušros“ mergaičių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoju. Nuo 1934 m. dirbo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Visuotinės literatūros istorijos katedros vyresniuoju asistentu. Bedirbdamas 1931–1932 m. tobulino žinias Bonos universitete. Šiuo laikotarpiu paskelbė keletą savo studijų. Iš pradžių vienas, o vėliau drauge su kitais parengė ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.