Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras.

Rokas Valančius.

Rokas Valančius.

– Kas paskatino rinktis mokslininko kelią?
– Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės.
Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo tyrimai, straipsnių ir disertacijos ruošimas, netgi buvo minčių studijas mesti. Dėkoju šeimos nariams ir tuomečiam katedros vedėjui prof. Andriui Jurelioniui, kad atkalbėjo nuo šio žingsnio. Dabar tikrai nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas. Galvojantiems studijuoti doktorantūroje labai rekomenduočiau pasirinkti patinkančią darbo temą ir disertacijos vadovą. Geri santykiai su vadovu, mano nuomone, yra 50 proc. disertacijos sėkmės.
– Kaip sekėsi mokykloje, ar buvote aktyvus visuomeniškai?
– Mokykloje sekėsi vidutiniškai. Tikrai nebuvau pirmūnas, nors kaip mokytojai sakydavo kartais „sužibėdavau“. Esu labai dėkingas daugumai Rygiškių Jono gimnazijos mokytojų, kurie mus mokė. Dabar dirbdamas Kauno technologijos universitete dažnai prisimenu juos kaip pavyzdinius mokytojus. Jeigu ne mokytojai ir tėvai, galbūt jau po 9 klasių būčiau pasirinkęs lengvesnį profesinį kelią. Visuomeninėje veikloje ir mokyklos gyvenime dalyvaudavau gana aktyviai, nors gal ir nebuvau pats aktyviausias mūsų laidoje.
– Kokioje srityje dabar dirbate?
– Šiuo metu dirbu Kauno technologijos universitete, dėstau atsinaujinančių energijos šaltinių pastatuose ir statinių inžinerinių sistemų modulius. Taip pat dirbu su baigiamaisiais studentų darbais. Stengiuosi per metus parašyti bent du straipsnius, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, stažuotėse.
Mano disertacijos tema buvo „Administracinių pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo tyrimai“. Disertaciją rengiau 2008–2013 metais Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tuometėje Geoinžinerijos katedroje (dabar tai Pastatų energinių sistemų katedra). Disertaciją apsigyniau 2013 metų gruodžio pabaigoje.
Pagrindiniai ginami disertacijos teiginiai buvo tokie: žmonių darbingumą įtakojančių veiksnių naudojimas administracinių pastatų atnaujinimo sprendiniams optimizuoti sudaro sąlygas sukurti geresnes patalpų mikroklimato sąlygas ir padidinti administracinį darbą dirbančių įmonių veiklos efektyvumą; administracinių pastatų patalpų oro temperatūros sumažinimas nuo +22 ºC iki +18 ºC darbo dienos pabaigoje nesumažina biuruose dirbančių žmonių darbingumo ir sudaro sąlygas mažinti patalpų šildymo energines sąnaudas taikant lanksčias patalpų mikroklimato sąlygas užtikrinančių inžinerinių sistemų valdymo schemas.
Šiuolaikinių pastatų paskirtis – ne tik apsaugoti žmogų nuo išorinių poveikių, bet ir sudaryti jam kuo geresnes gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės daugiau kaip 90 proc. savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse: namuose, transporte, darbe. Taigi vidaus patalpų aplinka tampa daug svarbesnė žmonių sveikatai ir komfortui, nei išorės aplinka. Tobulėjant technologijoms, kylant automatizacijos lygiui, vis daugiau žmonių dirba administracinį darbą, todėl jiems turi būti sudarytos geros darbo aplinkos sąlygos.
Nors jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo nustatyta, kad optimali temperatūra darbui biure yra +22 ºC, tačiau nebuvo aišku, kaip trumpalaikiai temperatūros svyravimai veikia žmonių darbingumą. Disertacijos rengimo metu atlikome natūrinius tyrimus, kurie parodė, kad trumpalaikis temperatūros sumažėjimas nuo +22 ºC iki +18 ºC teigiamai veikia protinį darbą atliekančių žmonių darbingumą. Tai pastebima ir buitinėmis sąlygomis, kai namuose atvėrus langą ir į patalpą įleidus šviežio oro bei sumažėjus patalpos temperatūrai žmonės pasijunta geriau.
– Kokių savybių reikia norint tapti mokslininku?
– Savybių norint studijuoti doktorantūroje ir užsiimti moksline veikla reikia tokių pačių, kaip ir kitoje profesinėje veikloje: kruopštumo, užsispyrimo, užsibrėžto tikslo siekimo. Nors su studentais dirbu tik apie 8 metus, tačiau galiu teigti, kad daugumai šiais laikais trūksta užsispyrimo kažką pasiekti – užbaigti pradėtus darbus. Galbūt teisingai sakydavo mano disertacijos vadovas prof. Narimantas Ždankus, kad žmogus iš prigimties yra tingus ir visada ieško lengvesnio gyvenimo kelio.
Baigęs doktorantūros studijas dirbu ne tik universitete, bet ir gamyboje su pastatų inžinerinėmis sistemomis, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kartais juokiuosi iš savęs, kad darbas universitete yra mano labai brangus hobis. Draugai laisvalaikiu medžioja, žvejoja, bėgioja, o aš ruošiuosi paskaitoms, rašau straipsnius. Mano dėstomi dalykai – statinių inžinerinės sistemos, atsinaujinantys energijos šaltiniai pastatuose – reikalauja paskaitų medžiagą atnaujinti kiekvienais metais, nes technologijos labai greitai tobulėja. Taip pat reikia išbandyti naujas modeliavimo, simuliavimo programas, prieš supažindinant su jomis studentus.
– Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės ateityje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...
  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...
  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...
  • „Į menininkus nepretenduoju…“

    2022-10-12„Į menininkus nepretenduoju...“
    Ričardo Mockaus darbų temos įvairios: drožia tai, „kas šauna galvon… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Pirmoje autorinėje parodoje „Medžio gyvenimas“ jos autorius marijampolietis Ričardas Mockus tai akcentavo ne kartą, turėdamas omenyje joje eksponuojamus medžio darbus ir vieną kitą koliažą… Tačiau kas galėtų paneigti, kad per keturis Marijampolėje pragyventus dešimtmečius jis nėra reiškęsis kituose menuose? Vieni jį pažįsta kaip teatrinio meno atstovą ir žinovą, kiti – kaip neprastą dainuojamosios poezijos atlikėją, buvo ir žurnalistinės veiklos tarpsnis (gal čia ir ne visada kūryba, bet…), prisiliesta prie kitų sričių. Toks tolesnis „Medžio gyvenimas“. „Medžiai mus lydi visą gyvenimą. Kol žali – teikia mums pavėsį, valo orą, nokina ...
  • Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui

    2022-10-12Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui
    Shrimper at the North Sea not far from Helgoland (Germany). Many seagulls are flying around the ship. Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ (Priemonė). Priemonės konkretus tikslas – paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui. Pagal Priemonę remiama veikla – žvejybos laivo (-ų) variklio (-ių) pakeitimas. ...
  • Paaiškėjo Sūduvos regiono „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai

    2022-10-12Paaiškėjo Sūduvos regiono  „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai
    Marijampolės kultūros centre surengtas Sūduvos regioninės liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ uždarymas, kur paskelbti ir apdovanoti geriausiųjų darbų autoriai. Trys pirmųjų vietų nugalėtojai savo darbus pristatys konkurso nacionaliniame finaliniame etape, kuris ateinančių metų sausio 6-ąją, per Tris Karalius, vyks Šakių rajone, Gelgaudiškio dvare. Prijuosčių audėja Janina Blažukienė šio amato išmokė ir savo šeimos narius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė, tautodailininkų klubo „Mūza“ vadovė Onutė Surdokienė gausiai į renginį susirinkusiems žiūrovas sakė, kad ši diena yra ypatinga šventė tautodailininkams ir amatininkams, nes pristatomi jų geriausi, brandžiausi kūriniai. Juos įvertino ir išrinko pačius geriausius solidi penkių specialistų komisija. Pasak renginį organizuojančio ...
  • Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais

    2022-10-12Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais
    Marijampolėje egzistuoja neoficiali gatvės gimnastų bendruomenė. Jaunuoliai buriasi prie įrenginių ir mokosi atlikti sudėtingus pratimus, salto, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos.Neformalios mėgėjų gatvės gimnastikos komandos lyderis šiuo metu yra Paulius Milešinas. Jis mokosi kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės Profesinio rengimo centre. „Dabar turime 21 komandos narį, anksčiau būdavo daugiau, bet vyresni jau išvyko mokytis ir gyventi kitur. Dabar pas mus komandoje yra daugiausia 14–16 metų vaikinai, bet ateina ir vyresnių, maždaug iki 19 metų“, – pasakojo vaikinas. Ant skersinio – jauniausias gimnastas Ąžuolas Šeduikis (už skersinio stovi jo tėtis Marius Šeduikis). Pasirodymas vyko vasarą renginyje „Sporto naktis“. Loretos Akelienės nuotrauka Per treniruotes ...
  • Nerimaujate dėl šildymo sąskaitų? Išeitis – namo renovacija

    2022-10-12Nerimaujate dėl šildymo sąskaitų? Išeitis – namo renovacija
    Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo. Šiais metais šildymo ir elektros kainos sieks neregėtas aukštumas. Nenuostabu, kad daugelis suka galvas, kiek žiemą teks sumokėti už komunalines paslaugas. Ramiau atsipūsti gali tik tie gyventojai, kurie jau spėjo modernizuoti savo daugiabučius. Norintiems rinktis ilgalaikį ir tvarų būdą, kaip sutaupyti šilumos energijos, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, jog efektyviausias sprendimas yra seno gyvenamojo namo modernizacija. Kompleksiniu būdu atnaujintas daugiabutis smarkiai pagerina energinį efektyvumą. Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo ir elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie ...
  • Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą

    2022-10-12Pasikeitę įpročiai lemia gerą savijautą ir sveikatą
    Prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių. Nuotrauka iš freepik.com Vasaros metu daugelis buvo labiau atsipalaidavę, tačiau prasidėjus šaltajam sezonui ypač svarbu būti socialiai atsakingiems ir laikytis prevencinių ir apsaugos priemonių, padedančių apsisaugoti nuo klastingos COVID-19 infekcijos. Svarbu apsaugoti save ir savo aplinką ir prisiminti, kad neatsakingi veiksmai gali sukelti tik dar didesnę grėsmę visuomenei. Apie imuniteto stiprinimą ir tinkamos asmeninės higienos svarbą pasakoja vaistininkas Tautvydas Endriukaitis. Pasak jo, tinkami įpročiai padeda apsisaugoti ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų. Rekomenduoja naudoti Vaistininkas pastebi, kad atsakingi žmonės viešose vietose ir transporte vis dar dėvi medicinines ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.