Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras.

Rokas Valančius.

Rokas Valančius.

– Kas paskatino rinktis mokslininko kelią?
– Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės.
Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo tyrimai, straipsnių ir disertacijos ruošimas, netgi buvo minčių studijas mesti. Dėkoju šeimos nariams ir tuomečiam katedros vedėjui prof. Andriui Jurelioniui, kad atkalbėjo nuo šio žingsnio. Dabar tikrai nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas. Galvojantiems studijuoti doktorantūroje labai rekomenduočiau pasirinkti patinkančią darbo temą ir disertacijos vadovą. Geri santykiai su vadovu, mano nuomone, yra 50 proc. disertacijos sėkmės.
– Kaip sekėsi mokykloje, ar buvote aktyvus visuomeniškai?
– Mokykloje sekėsi vidutiniškai. Tikrai nebuvau pirmūnas, nors kaip mokytojai sakydavo kartais „sužibėdavau“. Esu labai dėkingas daugumai Rygiškių Jono gimnazijos mokytojų, kurie mus mokė. Dabar dirbdamas Kauno technologijos universitete dažnai prisimenu juos kaip pavyzdinius mokytojus. Jeigu ne mokytojai ir tėvai, galbūt jau po 9 klasių būčiau pasirinkęs lengvesnį profesinį kelią. Visuomeninėje veikloje ir mokyklos gyvenime dalyvaudavau gana aktyviai, nors gal ir nebuvau pats aktyviausias mūsų laidoje.
– Kokioje srityje dabar dirbate?
– Šiuo metu dirbu Kauno technologijos universitete, dėstau atsinaujinančių energijos šaltinių pastatuose ir statinių inžinerinių sistemų modulius. Taip pat dirbu su baigiamaisiais studentų darbais. Stengiuosi per metus parašyti bent du straipsnius, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, stažuotėse.
Mano disertacijos tema buvo „Administracinių pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo tyrimai“. Disertaciją rengiau 2008–2013 metais Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tuometėje Geoinžinerijos katedroje (dabar tai Pastatų energinių sistemų katedra). Disertaciją apsigyniau 2013 metų gruodžio pabaigoje.
Pagrindiniai ginami disertacijos teiginiai buvo tokie: žmonių darbingumą įtakojančių veiksnių naudojimas administracinių pastatų atnaujinimo sprendiniams optimizuoti sudaro sąlygas sukurti geresnes patalpų mikroklimato sąlygas ir padidinti administracinį darbą dirbančių įmonių veiklos efektyvumą; administracinių pastatų patalpų oro temperatūros sumažinimas nuo +22 ºC iki +18 ºC darbo dienos pabaigoje nesumažina biuruose dirbančių žmonių darbingumo ir sudaro sąlygas mažinti patalpų šildymo energines sąnaudas taikant lanksčias patalpų mikroklimato sąlygas užtikrinančių inžinerinių sistemų valdymo schemas.
Šiuolaikinių pastatų paskirtis – ne tik apsaugoti žmogų nuo išorinių poveikių, bet ir sudaryti jam kuo geresnes gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės daugiau kaip 90 proc. savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse: namuose, transporte, darbe. Taigi vidaus patalpų aplinka tampa daug svarbesnė žmonių sveikatai ir komfortui, nei išorės aplinka. Tobulėjant technologijoms, kylant automatizacijos lygiui, vis daugiau žmonių dirba administracinį darbą, todėl jiems turi būti sudarytos geros darbo aplinkos sąlygos.
Nors jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo nustatyta, kad optimali temperatūra darbui biure yra +22 ºC, tačiau nebuvo aišku, kaip trumpalaikiai temperatūros svyravimai veikia žmonių darbingumą. Disertacijos rengimo metu atlikome natūrinius tyrimus, kurie parodė, kad trumpalaikis temperatūros sumažėjimas nuo +22 ºC iki +18 ºC teigiamai veikia protinį darbą atliekančių žmonių darbingumą. Tai pastebima ir buitinėmis sąlygomis, kai namuose atvėrus langą ir į patalpą įleidus šviežio oro bei sumažėjus patalpos temperatūrai žmonės pasijunta geriau.
– Kokių savybių reikia norint tapti mokslininku?
– Savybių norint studijuoti doktorantūroje ir užsiimti moksline veikla reikia tokių pačių, kaip ir kitoje profesinėje veikloje: kruopštumo, užsispyrimo, užsibrėžto tikslo siekimo. Nors su studentais dirbu tik apie 8 metus, tačiau galiu teigti, kad daugumai šiais laikais trūksta užsispyrimo kažką pasiekti – užbaigti pradėtus darbus. Galbūt teisingai sakydavo mano disertacijos vadovas prof. Narimantas Ždankus, kad žmogus iš prigimties yra tingus ir visada ieško lengvesnio gyvenimo kelio.
Baigęs doktorantūros studijas dirbu ne tik universitete, bet ir gamyboje su pastatų inžinerinėmis sistemomis, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kartais juokiuosi iš savęs, kad darbas universitete yra mano labai brangus hobis. Draugai laisvalaikiu medžioja, žvejoja, bėgioja, o aš ruošiuosi paskaitoms, rašau straipsnius. Mano dėstomi dalykai – statinių inžinerinės sistemos, atsinaujinantys energijos šaltiniai pastatuose – reikalauja paskaitų medžiagą atnaujinti kiekvienais metais, nes technologijos labai greitai tobulėja. Taip pat reikia išbandyti naujas modeliavimo, simuliavimo programas, prieš supažindinant su jomis studentus.
– Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės ateityje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga

    2022-10-08Kazlų Rūdoje sumontuota moderni oro taršą ir kokybę realiu laiku fiksuojanti įranga
    Naujasis daviklis yra stebimas ir vaizdo stebėjimo kamerų. Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai – Kazlų Rūdos seniūnijoje sėkmingai įgyvendinami du, Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Šiuo metu vieni viešieji pirkimai dar vykdomi, kiti jau yra įvykę ir visi penki projektai bus įgyvendinti. Dar viena įdomi ir svarbi idėja buvo gyvendinta ne šio projekto rėmuose, o panaudojant savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas – 10 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos miesto gyventojas ...
  • Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?

    2022-10-07Judėti negalima kentėti: kur dėsime kablelį?
    MOTUS VITA reabilitacijos ir kineziterapijos klinikos partnerė, vyr. kineziterapeutė, mokslininkė dr. Vilma Juodžbalienė turi daugiau nei 20 m. klinikinio darbo patirtį reabilitacijos srityje ir sako vienareikšmiškai – skausmo problemas reikia spręsti, ir kuo skubiau.
  • Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas, ir pralaimėjimas

    2022-10-05Socialinio darbuotojo dalia: ir džiaugsmas,  ir pralaimėjimas
    Rugsėjo 27-ąją minėjome Socialinių darbuotojų dieną. Tai – ypatinga diena šioje srityje besidarbuojantiems specialistams, nes tai proga dar kartą padėkoti jiems už kasdien uoliai ir atsakingai atliekamą darbą, už nuolatinę pagalbą žmonėms, kurie susiduria su gyvenimo sunkumais. Būtent socialinių darbuotojų dėka nemaža dalis visuomenės sugeba išspręsti nelengvas jų daliai tenkančias problemas, įveikti negandas, keisti savo gyvenimus, nesijaučia tokie vieniši ir atskirti. Gyvenimo aplinkybės Ireną Senkutę atvedė į socialinio darbuotojo kelią, kuriuo ji dabar sėkmingai eina. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Minėdama savo profesinę šventę Marijampolės socialinės pagalbos centro Pagalbos šeimoms tarnybos vadovė Irena Senkutė už puikų darbą sulaukė ne vienos padėkos ir įvertinimo. ...
  • Pasienyje su Rusija esančio Kudirkos Naumiesčio gyventojai: mums nėra labai ramu čia gyventi

    2022-10-05Pasienyje su Rusija esančio  Kudirkos Naumiesčio gyventojai:  mums nėra labai ramu čia gyventi
    Kudirkos Naumiesčio seniūnas E. Belevičius sako, kad vietos žmonės nesijaučia ramiai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kudirkos Naumiestyje praėjusio penktadienio vakare lankėsi Europos Sąjungos šalių diplomatai, kurie domėjosi, kaip atrodo pasienis su Rusijos Federacija. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu Širvintos miestu, kuris iki mūsų dienų neišliko. Tai – vienintelis miestas Europoje, neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo. Į šią vietą atvykę diplomatai sakė, kad jie norėjo čia apsilankyti ir pamatyti, kaip atrodo pasienis su Rusija, vykdančia karinę agresiją Ukrainoje. Diplomatai teigė labai daug girdėję, žinantys ir ...
  • Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?

    2022-10-05Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?
    Dažniausiai koronaviruso infekcija pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, pykinimu, vėmimu ar viduriavimu. Nuotrauka iš freepik.com COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia. Ji informuoja, kaip ...
  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26Kaip atgaivinti santykius?
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.