Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“

Nuo 1995 m. J. Mačys dvi kadencijas vadovavo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai, buvo išrinktas meru.

Nuo 1995 m. J. Mačys dvi kadencijas vadovavo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai, buvo išrinktas meru.

Igliškėlių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkų šeimoje gimęs ir drauge su keturiais broliais bei seserimi augęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Kovo 11-osios akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Jonas Mačys jį pažinojusių mūsų krašto žmonių, signatarų ir artimųjų atmintyje išliko kaip labai darbštus, atkaklus ir veržlus, optimistiškos prigimties žmogus. Šie, matyt, su tėvų kraujo genais paveldėti ir dėl gana sunkios vaikystės bei jaunystės įgyti bruožai J. Mačiui padėjo siekti žinių, išsilavinimo, o paskui tapti vienu iš tų, kurie Lietuvoje prasidėjus Atgimimui net nesvarstydami apie gresiančius pavojus, atsidurti kokiame nors Rusijos pakraštyje esančiame lageryje ar psichiatrijos ligoninėje, telkė apie save tuos, kurie, kaip ir jis, svajojo apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir stovėjo priešakinėse dainuojančios revoliucijos mitinguotojų gretose. Atkaklumo šiam didžiam žmogui gyvenime turbūt netrūko niekada – nei rengiantis rinkimams į AT-AS ir vietos savivaldą, nei dirbant Parlamente ar vadovaujant Vilkaviškio rajono savivaldybei, išskyrus vieną, tačiau lemtingą kartą – kai 2012-ųjų spalį, staiga pakirstas ūmaus sepsio, neįstengė pasipriešinti infekcijai ir iškeliavo Anapus. Todėl tai, ką jam pavyko nuveikti nepriklausomą valstybę atkūrusios Lietuvos ir gimtojo savo krašto labui, ir šiandien vertina buvę jo kolegos, AT-AS signatarai, eiliniai vilkaviškiečiai, bičiuliai ir, žinoma, artimieji.

 

1990-aisiais signataras J. Mačys JAV, Vašingtone, susitiko su Lietuvos Respublikos atstovu Vašingtone ir prie Šventojo Sosto Stasiu Lozoraičiu.

1990-aisiais signataras J. Mačys JAV, Vašingtone, susitiko su Lietuvos Respublikos atstovu Vašingtone ir prie Šventojo Sosto Stasiu Lozoraičiu.

Sovietai laikė nelojaliu piliečiu
Vilkaviškio priemiestyje, Giedrių kaime, tebegyvenanti signataro žmona, beje, buvusi matematikos mokytoja Roma Mačienė, aplankyta „Suvalkiečio“ ir sužinojusi, kokia tema norėtume ją pakalbinti, trumpai reziumavo, kad dar iki 1990-ųjų Jonas Mačys sovietų valdžios buvo laikomas nepatikimu žmogumi ir dėl to buvo nukentėjęs. Viena iš priežasčių buvo ta, kad II Pasaulinio karo metais nacių priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas jo tėvas į sovietų okupuotą Lietuvą nebegrįžo, o pasitraukė į JAV. Tačiau pagrindinė priežastis vis dėlto buvo ta, kad agronomo specialybę įgijęs ir kolūkiuose žemės ūkį kėlęs suvalkietis nesistengė slėpti savo minčių ir požiūrio į tuometinę santvarką. R. Mačienės teigimu, labiausiai jos žmogus sovietams „nusidėjo“, kai šiek tiek atšilus Sovietų Sąjungos ir JAV santykiams 1978 m. į Lietuvą aplankyti šeimos buvo leista atvykti J. Mačio tėvui.
„Tėvo apsilankymo proga buvo surengtas visos didelės giminės susitikimas, – pasakojo R. Mačienė. – Ir, Jonas, žinoma, nepraleido progos išrėžti patriotinę kalbą. Be to, visiems girdint jis tėvui pasakė nepatariantis visam laikui grįžti gyventi į okupuotą Lietuvą. To užteko, kad nuvykęs į darbą Vilkaviškio rajono kolūkyje „Į komunizmą“ sužinotų, kad jis atleistas iš kolūkio pirmininko pavaduotojo gamybai pareigų. Gerokai vėliau sužinojome, kad tarp susitikime dalyvavusių giminaičių buvo infiltruotas KGB agentas, vienos giminės moters sutuoktinis. Tiesa, ta giminaitė vėliau su juo išsiskyrė. Tuo tarpu Jonui pasisekė, kad ir tais laikais Lietuvoje buvo gerų, padorių žmonių. Rumokų bandymų stočiai tuo metu vadovavo agronomas Mindaugas Šalčius. Jis mano vyrą ir priėmė ten dirbti vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu. Būtent dirbdamas Rumokuose, taip pat padedamas gerų žmonių, Jonas apsigynė disertaciją. 1980 metais jam buvo suteiktas agrarinių mokslų daktaro laipsnis.“

 

Signataras J. Mačys vis lankydavo Jono Basanavičiaus tėviškėje, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, paties pasodintą ąžuoliuką.

Signataras J. Mačys vis lankydavo Jono Basanavičiaus tėviškėje, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, paties pasodintą ąžuoliuką.

Į Lietuvą sugrąžino Atgimimas
R. Mačienė pasakojo, kad padedamas vieno brolio, kuris bendravo su įtakingu tuomečio CK veikėju, Jonas, taip pat ir jo mama dar sovietmečiu buvo išvažiavę į JAV, pas tėvą. Signataro mama Ona Mačienė ten netgi kurį laiką buvo likusi gyventi. Tuo tarpu kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo Atgimimas, JAV viešėjęs Jonas Mačys, anot jo žmonos, sužinojęs, kokie įvykiai prasidėjo Lietuvoje, kaip mat pardūmė atgal ir jau 1988-aisiais įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veik-lą, buvo vienas iš Vilkaviškio LPS iniciatyvinės grupės narių, o paskui buvo išrinktas LPS Vilkaviškio rajono tarybos pirmininku.
R. Mačienė pasakojo, kad kiek vėliau J. Mačys LPS šiek tiek nusivylė, nes pamatė, kad prie šios jėgos prisišliejo ir nemažai patriotais apsimetusių karjeristų, netgi KGB agentų. Tuomet jis pats įkūrė Lietuvos žemdirbių sąjūdį, o būdamas AT-AS deputatu įsiliejo į Tautininkų frakcijos darbą.

 

R. Mačienės teigimu, savo rinkėjus ir kitus įstatymų leidyba besidomėjusius žmones J. Mačys priiminėdavo tiesiog šeimos namuose.

R. Mačienės teigimu, savo rinkėjus ir kitus įstatymų leidyba besidomėjusius žmones J. Mačys priiminėdavo tiesiog šeimos namuose.

Tokios įvykių eigos nesitikėjo
Pats J. Mačys, rašydamas apie darbą AT-AS, teigė, kad „čia kiek-vieną dieną norėjosi padaryti kiek galima daugiau įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę, pateisinant rinkėjų lūkesčius“.
AT-AS J. Mačys dirbo Agrarinės komisijos pirmininko pavaduotoju ir, anot R. Mačienės, pritarė toli gražu ne visiems Agrarinės reformos matmenims. Signataro žmona pasakojo, kad J. Mačys visiškai nepritarė skubotam kolūkių griovimui, nes tai atvėrė kelią kolūkių turtui išgrobstyti. Todėl jam, tokiam, kaip teigia jo sutuoktinė, kietakakčiui, tai buvo itin sunkus metas. Signatarui teko savyje ieškoti kompromisų, nes pagrindinis siekis buvo valstybingumą atkūrusiai Lietuvai pastatyti bent pamatus. Tačiau po kelerių metų viešai skelbiamoje savo biografijoje jis išsakė nusivylimą dėl nutraukto AT-AS darbo ir paskelbtų priešlaikinių rinkimų. „Gaila, kad dėl kai kurių mūsų kolegų intrigų ir nepelnytos garbės troškimo negalėjome dirbti iki kadencijos pabaigos, – rašė signataras. – Gerai pradėtas darbas po mūsų buvo sužlugdytas, Lietuvos turtas išvogtas, Lietuva praskolinta. Žmonės tarpusavyje sukiršinti, nuskurdinti, begėdiškai sumenkinta Lietuvos Nepriklausomybė. Tokios įvykių eigos nei aš, nei dauguma Lietuvos žmonių nesitikėjome.“

Norėjo gyventi sostinėje, atgulė Signatarų kalnely
Prisimindama tą laiką, kai J. Mačys dirbo AT-AS, R. Mačienė pasakojo, kad signataras iš sostinės kiekvieną savaitgalį grįždavo traukiniu, o paskui lygiai taip pat traukiniu vėl važiuodavo į Vilnių. „Dažniausiai jis grįždavo šeštadieniais, – sakė R. Mačienė. – Jau tą pačią dieną į mūsų namus prigužėdavo daugybė žmonių. Atvykdavo ir kiti signatarai, žemdirbiai, rinkėjai. Pavyzdžiui, dažnai atvažiuodavo signataras Balys Gajauskas. Jiedu buvo ne tik bendraminčiai, bet ir draugai. Jonas visus priimdavo mūsų namuose, nes tuomet deputatams niekas neskirdavo patalpų biurams įsirengti.“
R. Mačienė taip pat pasakojo, kad jos sutuoktinis, jau nebūdamas AT-AS deputatu, nuolat bendravo su kolegomis signatarais, dalyvaudavo Signatarų namuose vykusiuose susitikimuose. Signataro sutuoktinės teigimu, iki pat gyvenimo pabaigos šilti ryšiai jį siejo su Rūta Gajauskaite, Romu Gudaičiu, Klemu Inta, Stanislovu Ilgūnu, Leonu Milčiumi, Jonu Pangoniu, Alfonsu Svarinsku ir kitais signatarais. Pati R. Mačienė sako turėdavusi ką aptarti su signatare Romualda Hofertiene, kuri, kaip ir ji, buvo matematikos mokytoja.
J. Mačys, jos sutuoktinės teigimu, gyvenimo saulėlydį norėjo praleisti Vilniuje. Sostinės priemiestyje lengvatine, kaip signataras, tvarka už 20 tūkst. įsigytame sklype įsirenginėjo namą. Deja, staigi mirtis sužlugdė daugybę jo planų.
Amžinojo poilsio signataras atgulė Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...