Rašytojas, scenaristas, politikas Romas Gudaitis gimė ir augo Marijampolės rajono Pielkavos kaime. Baigęs studijas Vilniaus universitete ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę būsimasis rašytojas ir politikas dirbo pedagoginį darbą, atliko tarnybą sovietų armijoje. R. Gudaičiui teko redaguoti „Ekrano naujienų“ žurnalą, dirbti Lietuvos kino studijos scenarinėje kolegijoje. Rašytojas kūrė ne tik prozos kūrinius, bet ir rašė scenarijus kino filmams. Būtent pagal jo scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti kino filmai „Laimingas laimės neradęs“, „Perskeltas dangus“.
Lietuvos rašytojų sąjungos nariu mūsų kraštietis tapo 1982 m. Jo plunksnai priklauso romanai „Sėjėjai“, „Kartos“, „Metaforų medžiotojai“, „Chamskio eros rytas“, „Invazija į Prahą ir širdis: jauni, kvaili, gražūs“, „Lemties broliai“, eseistikos rinktinė „Mes – iš peršautų dainų krašto“ ir kiti kūriniai. Pernai mūsų kraštietis išleido į vieną knygą sudėtas apysaką „Vytauto vergo įdagas“ ir novelių rinkinį „Rudnia iškeliauja į dangų“. Praėjusių metų gruodį, dalyvaujant autoriui, ši knyga gražiai buvo pristatyta Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos Igliaukos filiale.
Pakalbintas apie tai, kas jį atvedė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį (LPS) ir paskatino dalyvauti 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą (AT-AS), signataras teigė, kad rašytojai, mokslininkai, menininkai atviruose susirinkimuose jau kuris laikas kalbėjo apie Lietuvos okupaciją ir aneksiją, apie bolševizmo nusikaltimus ir kitus gyvybiškai aktualius dalykus. „Visa tai mus – literatus, kultūros, mokslo žmones – gausiu būriu ir atvedė į Sąjūdį, o paskui ir į pirmą kartą demokratiškai vykusius Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimus, – teigė signataras. – Be to, po to, kai Maskvoje, su grupe Lietuvos deputatų parengėme ir perskaitėme protesto pareiškimą, mes įgijome ir drąsos, ir patirties, kuri buvo labai svarbi rengiantis atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tad remiamas Sąjūdžio aš ir nutariau dalyvauti rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Mane išrinko Kazlų Rūdos apygardos rinkėjai, tačiau mus, Sąjūdžio deputatus, palaikė ir rėmė visa Lietuva.“
Paprašytas pasidalinti prisiminimais apie Kovo 11-osios akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ rengimą ir paskelbimą, signataras teigė, kad nebuvo sutarta, jog šis, kruopščiai parengtas dokumentas bus paskelbtas būtent kovo 11-ąją. „Į tai buvo einama jau nuo 1989 metų, kai vasario 16-ąją, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas išplėstiniame posėdyje nutarė skelbti Nepriklausomybės atkūrimo aktą“, – sakė signataras.
R. Gudaitis pažymėjo, kad AT-AS deputatus į parlamentą atvedė žmonių valia, garbė ir sąžinė. „Mes vadovavomės idealais, sąžine ir širdimi, – teigė signataras. – Ir mūsų nėra ką lyginti su dabartiniu Seimu. 1990-aisiais rinkimų metu vyko sąžininga kova, o dabar daug ką lemia pinigai, tarpininko vaid-mens besiimanti ir rinkėjams tam tikrą nuomonę už pinigus peršanti žiniasklaida.“
Paklaustas, ar nelaiko klaida 1992 m. paskelbtus priešlaikinius Seimo rinkimus, R. Gudaitis atsakė neigiamai. „Mes būdami neprofe-sionalai sugebėjome pakloti valstybės pagrindus, – sakė signataras. – Mes konsolidavomės ir sukūrėme atkurtos nepriklausomos valstybės įstatymų bazę. Kiekvienas deputatas per tą nepilną kadenciją padarė labai daug ir nė vienas po mūsų visas kadencijas dirbęs Seimas Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nepranoko. Mes tiesiog pasitraukėme atverdami kelią kitiems seimams.“