renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

Pirmoji pažintis su Lietuvos istorija Kalvarijos gimnazijos dešimtokei Aivarai Šitkauskaitei prasidėjo vaikystėje, beklausant prosenelės pasakojimų, o dalyvauti konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ paskatino brolis ir nuo penktos klasės istorijos ją mokantis mokytojas Algimantas Babeckas, todėl, pasak Aivaros, jos pasiekimai – abiejų su mokytoju darbas.

„Tokie mokiniai – mokytojams laimė“, – apie Aivarą Šitkauskaitę sako istorijos mokytojas Algimantas Babeckas.

„Tokie mokiniai – mokytojams laimė“, – apie Aivarą Šitkauskaitę sako istorijos mokytojas Algimantas Babeckas.

Tokie mokiniai – laimė
„Ugdyti pagarbą savo Tėvynei, jos praeičiai, tautinėms tradicijoms, skatinti jaunosios kartos patriotiškumą, puoselėti tautinius jausmus, domėtis savo valstybės ir Lietuvos kariuomenės istorija, dabartine veikla ir aktualijomis, formuoti pilietinę mokinių savimonę – tai pagrindiniai mokytojų uždaviniai, ruošiant mokinius ne tik konkursams, bet ir gyvenimui“, – sako Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas.
Jo organizuojama regioninė viktorina „Pažink Lietuvos kariuomenę“ kasmet sulaukia vis didesnio mokinių susidomėjimo. Pernai rudenį vykusioje viktorinoje dalyvavo ne tik gabiausi šios gimnazijos mokiniai, bet ir vaikai iš Kybartų, Lazdijų, Simno, Veisiejų, Prienų ir kitų, iš viso trylikos, mokyklų. Viktorinos laimėtojai apdovanojami gausiais rėmėjų prizais, o svarbiausia – dalyviai tinkamai pasiruošia respublikiniam konkursui. A. Babecko ruošti mokiniai kasmet būna tarp konkurso ,,Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalo dalyvių, ir ne po vieną. „Retas mokytojas į konkurso finalą atsiveža du ar tris, o aš turiu tokių gabių. Tokie mokiniai – mokytojams laimė“, – džiaugiasi istorikas.

 

Tarp šešių geriausiųjų

Šeši stipriausieji – po TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Aivara su mokytoju – antroje eilėje centre.

Šeši stipriausieji – po TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Aivara su mokytoju – antroje eilėje centre.

Pastaraisiais metais konkursuose ir olimpiadose ypač sekėsi Kalvarijos gimnazijos moksleivei Aivarai Šitkauskaitei.
Aivara nuo septintos klasės dalyvauja Lietuvos kariuomenės istorijai skirtuose konkursuose ir sėkmingai juose pasirodo. Pirmas kartas respublikiniame konkurse ,,Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ nebuvo sėkmingas. Dėl Aivaros dalyvavimo 2016 metų konkurse mokytojui teko gerokai pakovoti. Ji užėmė 8-tą vietą ir pateko į finalinį trisdešimtuką, bet komisijai užkliuvo jos amžius – per 21-erius metus, kiek vyko konkursai, ji buvo jauniausia, dar tik aštuntokė. Vis tik Aivara finalinėse kovose dalyvavo!
Šį pavasarį trečią kartą dalyvaujant konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“, kuriame iš viso buvo 202 mokiniai, antrame ture Aivara užėmė trečią vietą ir pateko tarp 30-ties finalo dalyvių. Konkurso finalą per televiziją, laidą „Tūkstantmečio vaikai“, stebėjo visa Lietuva, Aivara buvo finalininkų šešetuke.
– Šiame konkurse optimizmu, gyvenimo džiaugsmu trykštančią, visada į viską žiūrinčią pozityviai, su plačia šypsena mergaitę vienintelį kartą mačiau tokią įsitempusią. Ir visai suprantama – didžiulė atsakomybė, konkurencinė įtampa ir nerimas patekus tarp pačių geriausių Lietuvos moksleivių, – pastebi A. Babeckas.

 

Prieš olimpiadą – į bažnyčią
Lietuvos kariuomenės istorija Aivara susidomėjo vaikystėje, klausydama savo prosenelės pasakojimų. Jos atsiminimai apie vaikystę, be žinios dingusį tėtį, apie sunkų gyvenimą, maisto trūkumą, apie prieškarį ir pokarį, apie Lietuvos, rusų, vokiečių karius, apie partizanus, pasak Aivaros, davė jai pagrindą domėtis istorija. O dalyvauti konkursuose paskatino vyresnysis brolis Ainis – jis dukart buvo tarp geriausiųjų šalyje.
– Man įdomi mūsų tautos istorija, manau, kaip ir kiekvienam, labai svarbi Tėvynė. Svarbu nenusisukti nuo jos, nors ir emigravus, švęsti visas šventes, nueiti į bažnyčią. Prosenelė įskiepijo, kad reikia tikėti Dievu, melstis – aš visada prieš olimpiadas, konkursus pasimeldžiu. Mano tėvai per kiekvienas šventes prie namų iškelia valstybės vėliavą. Kadangi tėtis aistringas krepšinio gerbėjas, valstybės vėliavą iškelia ir tada, kai žaidžia Lietuvos rinktinė – taip pagerbdamas savo šalį, – pasakoja Aivara.

 

Regioninėje viktorinoje ,,Pažink Lietuvos kariuomenę“ Aivara Šitkauskaitė dalyvauti pradėjo nuo 7-os klasės ir tapo prizininke. Nuotraukoje su Evaldu Krampu iš Kalvarijos gimnazijos ir Augustu Raudoniu iš Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos.

Regioninėje viktorinoje ,,Pažink Lietuvos kariuomenę“ Aivara Šitkauskaitė dalyvauti pradėjo nuo 7-os klasės ir tapo prizininke. Nuotraukoje su Evaldu Krampu iš Kalvarijos gimnazijos ir Augustu Raudoniu iš Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos.

Knygų nepaleido netgi per gimtadienį
Istorijos žinių Aivara sako daugiausia semiasi iš mokytojo parengtos medžiagos, interneto, taip pat daug skaito ir studijuoja per konkursus laimėtas vertingas istorijos knygas. Didžiausias siekis prieš dalyvaujant konkursuose – kuo daugiau sužinoti ir atsiminti tai, ką perskaičiusi. Devynerius metus Marijampolės žaidimų ir sporto mokykloje žaidusi krepšinį, šiemet Aivara treniruočių ir net finalinio ketverto atsisakė dėl kariuomenės konkurso. Ji netgi savo gimimo dieną – kovo 8-ąją – skyrė pasiruošimui šiam konkursui, kurio antras etapas vyko kovo pabaigoje, finalinis – balandžio mėn. Kartu neapleido ir pasiruošimo pamokoms, ir mokslų Menų mokykloje, kur šoka ir groja elektriniu pianinu.
– Visiems dalykams skiriu vienodai dėmesio. Šiemet dalyvavau septyniose Kalvarijos savivaldybės olimpiadose, trijose – istorijos, biologijos ir technologijų – užėmiau prizines vietas, – sako Aivara, kurios visų dėstomų dalykų metinis įvertinimas – dešimtukai. Įvertinusi visus Aivaros pasiekimus gimnazijos bendruomenė šiais mokslo metais išrinko ją geriausia mokyklos mokine.
Paklausta apie planus, Aivara prisipažįsta ateitį siejanti su biologijos, chemijos studijomis Vilniaus universitete, pasak jos, pačiame geriausiame Lietuvoje. Norėtų dalyvauti ir mainų programoje, pasimokyti užsienyje, tačiau pasilikti svetur niekada nenorėtų.
– Nemanau, kad tik emigravus išsisprendžia visos problemos. Man atrodo, kad jeigu blogai, reikia pačiam keistis, – užtikrintai sako Aivara.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...