Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, bet...

Kai Slavickų šeimą – tėvus ir tris sūnus – trėmė į Sibirą, Vytautui buvo dešimt metų. Atšiauriame Irkutsko krašte jis užaugo, baigė mokyklą, ir… buvo pašauktas į tarnybą sovietų kariuomenėje.

 

„Mama tikėjo, kad sugrįš į tokią pačią – smetoninę – Lietuvą“, – sako Vytautas Slavickas.

„Mama tikėjo, kad sugrįš į tokią pačią – smetoninę – Lietuvą“, – sako Vytautas Slavickas.

Šeima buvo įskųsta
Vytautui buvo dveji, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vaiko atmintin įstrigo vokiečių kareiviai, kurie jam davė saldainių, ir pilnas tėvų sodybos kiemas kareiviškų mašinų. Ryškesnis vaizdas iškyla jau 1944-aisiais, kai atsitraukdami vokiečiai kieme pasistatė haubicą, artilerijos pabūklą su į viršų iškeltu vamzdžiu… Dar po penkerių metų, 1949-ųjų kovo 25 d., kieme ir vėl šeimininkavo svetimi…
– Į namus Išlandžių kaime, prie Šeštokų, įsiveržė rusas ir keli stribai. Visą naktį prasėdėjo tylėdami, o auštant liepė ruoštis. Mama paėmė patalus, pagalves, dar kažką, tėvas – savo staliaus įrankius ir vieną batą… Jį ir nusivežė į Sibirą, net ir nesuvokdamas kodėl, – prisimena Vytautas.
Dešimtmetis vaikis, supratęs, kad kažkokiu būdu reikia sprukti, pasisakė norintis į lauką, galvojo nubėgs pas kaimynus, su kuriais labai gerai sutarė, bet stribas buvo apdairus – išėjo iš paskos su „kačerga“, taip vaikai vadindavo ilgus šautuvus.
– Vėliau sužinojome, kad buvome įskųsti, nes pas mus lankydavosi partizanai, bet aš pykčio neturiu, juk negalima iš visų reikalauti didvyriškumo, – sako Vytautas.

 

Tėvai su giminėmis tėviškėje prieš karą, Vytautui dar negimus.

Tėvai su giminėmis tėviškėje prieš karą, Vytautui dar negimus.

Tris savaites – į nežinią
Iš Krosnos nuvežė į Kalvarijos geležinkelio stotį, sugrūdo į vagonus. Vytautas prisimena, kaip vyrai garsiai dainavo, giedojo. „Sargybiniai net traukinį stabdė, liepė nutilti. Rusijoje, netoli Uralo, traukinys pradėjo važiuoti atgal, visi pagalvojome – veža namo, bet nuvežė į Krasnojarską. Ten visus išrengė ir nuvarė į pirtį, paskui ant galvų ir viso kūno saujomis liepė pilti dustą, kad išnaikintume utėles…“
Kai nuvežė į Irkutsko srities Kačiugo rajono kolūkį „Udarnik“, buvo balandžio 17 d., Velykos. „Prie kontoros sutiko svetingai: išvirė arbatos be cukraus. Kaime buvo tik invalidai, moterys ir vaikai. Jiems buvo pasakyta, kad atveš fašistus, žudikus ir t. t. Bet Sibiro rusai, nuoširdūs, sąžiningi žmonės, daugiausia caro laikų tremtinių palikuonys, suprato, kokie mes „fašistai“, – pasakoja Vytautas.
Apgyvendino mediniame name su krosnimi viduryje kambario. Sibire nagingas Vytauto tėtis prie garo mašinos padarė malūną – už tai jo savininkas duodavo miltų. Mamos tėvai iš Lietuvos atsiųsdavo lašinių, aplinkui buvo pilni miškai uogų, Lenos upėje – žuvų. Vos įsikūrus tėvai vaikus tuoj pat išleido į mokyklą, nes mokiniams duodavo duonos. Taip šeima ir prasimaitino. Priprato ir prie 50 laipsnių šalčio…

Mama Stalinui rašė laiškus
– Mama niekada neprarado vilties, kad sugrįš į Lietuvą. Ji vis lietuviškai, nes rusiškai nemokėjo, rašydavo laiškus Stalinui, juose pasakodavo, kokia turi būti Lietuva ir kad ją sukurti turime mes, todėl turime būti sugrąžinti namo. Tėtis vis jai sakydavo, kad Stalinas neperskaitys jos lietuviško rašto, nesupras, bet ji atkakliai kartodavo, kad bus kas jam išvers, jis supras ir būtinai mums leis sugrįžti… Mama tikėjo, kad sugrįš į tokią pačią – smetoninę – Lietuvą, – pasakoja Vytautas.

Įvairiatautė Sibiro trečiokų klasė.

Įvairiatautė Sibiro trečiokų klasė.

Tėvai ir du broliai į Lietuvą sugrįžo 1958 m., praėjus penkeriems metams po Stalino mirties. Tėviškėje gyveno svetimi. Ilgai neradę kur gyventi, pagaliau atgavo kambarėlį savo namuose, vėliau išsikėlė ir kitos ten gyvenusios šeimos.
Vytautas, kaip ir kiti lietuvaičiai, gimę 1938 m. ir jaunesni, nes nebuvo laikomi tautos priešais, buvo paimtas į kariuomenę. Vyras prisimena, kad į tarnybos vietą Chabarovsko krašte buvo vežami tokiais pat gyvuliniais vagonais. Papuolė jis į uždarą karinį miestą prie Amūro, prie jo driekėsi 400 km geležinkelis, pastatytas japonų belaisvių. Kiek bėgių, tiek žuvusių karių – pasakoję vietiniai.
Po trejų metų tarnybos Vytautas sugrįžo į Lietuvą. Mokėsi, sukūrė šeimą, su žmona Adele užaugino sūnų ir dukrą, sulaukė anūkų.

Slavickų šeima tremtyje (Vytautas – kairėje).

Slavickų šeima tremtyje (Vytautas – kairėje).

Su Sąjūdžiu įsižiebė viltis
Apie tai, kad šalyje bus skelbiama Nepriklausomybė, V. Slavickas pirmą kartą išgirdo iš Marijampolėje viešėjusio rašytojo Romo Gudaičio.
– Įsižiebė viltis, – prisimena Vytautas. – Laisvos Lietuvos laukusiems tėvams neteko patirti to džiaugsmo, o aš pasinėriau į Sąjūdžio veiklą, dalyvavau Sausio įvykiuose. Minios žmonių buvo prie Seimo rūmų – kai vienas kitą drąsina, ir pats jautiesi drąsus. Tada atrodė, kad laisvi žmonės bus geresni, nuoširdesni, vienas kitą palaikys, visi kartu atkurs Lietuvą, kad visiems joje būtų gera gyventi.
Vėliau įsitraukė į Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės skyriaus veiklą, beveik kasmet su žmona, vaikais važiuodavo į susitikimus Ariogaloje. Tik ir skyriaus veikla pastaraisiais metais visai aprimo, ir žmonių pakilimas išblėso. „Esu grynas dešinysis, ne fanatikas, bet realistas, matau, kad ne viską ir dešinieji valdantieji gerai daro…“ – pastebi V. Slavickas.

 

Namas, kuriame gyveno.

Namas, kuriame gyveno.

Kodėl žmonės nenori grįžti?
– Kas negerai mūsų šalyje, kad žmonės nepatenkinti? Ko trūksta, kad nėra pasitikėjimo sava šalimi? – svarsto V. Slavickas. – Didžiausia blogybė – žmonių susvetimėjimas. Reikia skiepyti patriotizmą. Bet ne lozungais, šūkiais: viskas prasideda nuo šeimos, vaiką reikia pradėti auklėti, kai jis dar įsčiose.
Pasak jo, norint sunaikinti tautos genofondą, užtenka dešimtmečio, o kad tai atsikurtų, reikia šimtmečio.
– Stengtis turi visi, bet jauni žmonės pasiduoda, jiems reikia VISKO ir DABAR, – pabrėžia Vytautas. – Žmonės ir Smetonos laikais išvažiuodavo, užsidirbdavo ir už tuos pinigus pirkdavo Lietuvoje žemę. Lietuvą išlaikė kalba ir kaimas, ne miestas. Sugrįždavo 80 procentų, o dabar, mano nuomone, sugrįš tik maža dalis, gal kokia 10 procentų. Paklausite, kodėl žmonės nenori grįžti? Ogi todėl, kad pyragas labai išsisluoksniavęs – atsiskyrė turtingi ir biedni, nebelieka vidutiniokų…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?

    2023-01-26Ar smilkalai tikrai veikia žmogaus psichologiją?
    ei pasijuntame, jog esame iš visų pusių apsupti nuolatinės įtampos, o mūsų mintys pakrikusios, tada smilkalai gali pasitarnauti kaip tikra ir pati geriausioji išsigelbėjimo iš tokios būsenos priemonė. Kaip mano aromaterapijos specialistai, jeigu žmogus susikuria savo paties sugalvotus smilkalų naudojimo ritualus ir juos atlieka arba ryte, ar vakare, jis pajunta palengvėjimą, nes nuramina protą bei jausmus ir visai kitomis akimis pažvelgia į tai, kas vyksta aplinkui. Tai reiškia, jog smilkalai tikrai gali paveikti žmogaus psichologiją. Kiek kartų per dieną siūloma pamedituoti? Kuo daugiau per dieną būnate užimti ir įtraukti į veržlų įvykių ritmą, tuo daugiau laiko specialistai pataria skirti meditacijai. Idealus variantas ...
  • „Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti…“

    2023-01-25„Maloniai kviečiame Tamstas atsilankyti...“
    Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė visus pakvietė į naująją ekspoziciją bei ...
  • Parvežė du „Aukso vainikus“!

    2023-01-25Parvežė du „Aukso vainikus“!
    Tradiciškai metų pradžioje geriausi visos Lietuvos tautodailininkai renkasi į baigiamąjį konkursinės parodos „Aukso vainikas“ renginį. Šį kartą geriausiais metų meistrais vertinimo komisija paskelbė medžio drožėją Gintautą Akstiną iš Alytaus apskrities, vilkaviškietę audėją Janiną Blažukienę ir kryždirbį Andrių Bieliuką iš Šakių rajono. Jie vainikuoti Mildos Gutauskienės sukurtais „Aukso vainikais“, taip pagerbiant juos kaip geriausius 2022-ųjų liaudies meno meistrus… Janina Blažukienė prie savo austų prijuosčių – jos jai pelnė „Aukso vainiką“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šiemet šventė vyko Gelgaudiškio dvare (Šakių r.). Jos dalyviams surengtas gražus koncertas, įvairių žanrų meistrus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas ...
  • Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas

    2023-01-25Jono Totoraičio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas
    Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėtos kunigo, vienuolio, profesoriaus, mokslų daktaro Jono Totoraičio 150-osios gimimo metinės. Renginys vyko jo vardu pavadintoje Marijampolės progimnazijoje. Tikrai gaila, kad nebuvo pakviesta ir miesto visuomenė, nes buvo informatyvu, jautru, gražu ir įsimintina. Kaip sukuždėjo viena šalia per renginį sėdėjusi gimnazistė – čia rimtas renginys, juk 150 metų… Reklamos labai trūko, nors renginys įtrauktas į Jaunimo sostinės programą. Taigi nenuostabu, kad ne kiekvienas, sutiktas Marijampolės gatvėse, pasakys, kas toks buvo šis žmogus, kodėl jo vardas suteiktas mokyklai. Renginį vedė Jono Totoraičio progimnazijos atstovai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Vidurdienį kunigo vienuolio atminimui buvo aukotos Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje.Vėliau minėjimas ...
  • Kuria patrauklų pienininkystės ūkį

    2023-01-21Kuria patrauklų pienininkystės ūkį
    „Nepamenu, kiek tada man buvo metų, dar nedaug, tėvų draugų ūkyje padėjau rinkti akmenis. Nusibodo man tas darbas ir nusprendžiau eiti namo, pareikšdama: „Būsiu ūkininkė, bet akmenų nerinksiu.“ Ūkininke tapau, bet akmenis vis tiek renku“, – nusijuokia Radviliškio rajone pienininkystės ūkį plėtojanti jaunoji ūkininkė Ieva Bitaitytė, viena iš 2022 m. konkurso „Gerieji KPP pavyzdžiai – TOP 10 geriausių KPP pavyzdžių Lietuvoje“ nugalėtoja. Ji apdovanota už sėkmingai įgyvendintą projektą, finansuotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkui įsikūrimui“. Ūkininkauja prosenelių žemėje „Nenorėjau gyventi mieste, o pasilikusi kaime norėjau turėti savo ūkį. Imtis šios ...
  • Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui

    2023-01-20Interjero patarimai renkantis stalą naujam būstui
    Interjero dizainas turi ilgą istoriją – juk jau daugelį šimtmečių skiriame daug dėmesio mus supančios erdvės išvaizdai. Mūsų namai buvo, yra ir bus opozicija išoriniam pasauliui, kupinam pavojų ir chaoso. Gyvenamąją vietą visada pasirenkame ir įrengiame vadovaudamiesi tam tikrais principais: tai mūsų mažas mikropasaulis, kuriame gyvena mūsų artimieji ir vyksta kasdienis gyvenimas. Kiekvienuose namuose valgomasis yra ideali vieta šeimai susiburti. Šeimos, kurios valgo kartu vienoje vietoje, turi galimybę pabendrauti ir pasimėgauti vieni kitų draugija. Žinoma, norint sėkmingai valgyti ir turėti gerai įrengtą valgomąjį, reikia tobulo stalo, kurį galite įsigyti internetu. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip išsirinkti valgomojo stalą savo namams. Dydis Pirmiausia renkantis stalą ...
  • Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla

    2023-01-18Kauno apygardos teismui perduota „Kamuolinių“ byla
    Lietuvos Respublikos prokuratūra išplatino pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros apygardos teismui su kaltinamuoju aktu perduotą nusikalstamo susivienijimo grupuotės bylą. Iš viso dėl labai sunkių nusikaltimų kaltinimai pareikšti septyniems asmenims, dalyvavusiems K. K. suburtoje grupuotėje. Jiems inkriminuojami kaltinimai: disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (kanapės, kokainas, ekstazis), šaunamaisiais ginklais, dideliu kiekiu šaudmenų. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė. Po sėkmingos „Aro“ pareigūnų operacijos. Lietuvos policijos nuotraukos Gauja veikė Alytaus, Marijampolės, Kauno apskrityse ir užsienyje Bylos duomenimis, septyni organizuotos grupės nariai ...
  • Tie žmonės žvelgia lyg šventieji…

    2023-01-18Tie žmonės žvelgia lyg šventieji...
    O gal kaip tik – atvirkščiai: šventųjų žvilgsniai tokie žmogiški, kad nė nesuabejoji nei jų gerais darbais, nei šventumu, nei tuo, kad galėtų prisėsti prie tavęs, nuo darbų pavargusio, ir ištraukti iš kelionkrepšio duonos žiauberę… O gal – atvirkščiai: pats nedvejodamas pakviestum? Į tokias mintis ar nuojautas nejučia panyri, vaikščiodamas tarp žmonių ir šventųjų skulptūrų – didesnių ir mažesnių – kurias teoriškai jungia tik medis ir prie jo prisilietusi kuriančio žmogaus ranka. „Pavydėdavau žmonėms, kurie tokius gražius darbus daro“, – sako meistras, dabar priverčiantis stabtelėti ir įsižiūrėti į kiekvieną jo kūrinį…Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, ko gero, pasijuto ne vienas, atėjęs į kalvarijiečio ...
  • Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga…

    2023-01-18Kuo daugiau pinigų – tuo geriau? Su viena sąlyga...
    Jeigu tie pinigai – iš bankomato ar slaptojo seifo ir šiuo metu cirkuliuoja tiek pas mus, tiek pasaulyje – kiek bebūtų, ne jie šiuo atveju svarbūs. Nes tikroji vertė ir vertybė – pinigų amžius: kuo senesni (iš šalies žvelgiant net į įprastus nepanašūs), retesni, tuo vertingesni, nes liudija praeitį, o tiems, kas imasi detektyvo vaidmens ir pradeda aiškintis – kas, kaip, kada ir kodėl – jie tampa tikru istorijos faktų lobynu. Neretai – su daugeliu mįslių ir paslapčių. Atradimais ir… nusivylimais, diskusijomis. Kad tas istorijas išanalizuotum, reikia ir kantrybės, ir analitinio proto, ir aklai netikėti jau esamomis teorijomis. Tam prireikia ...
  • Sūduvos metai nesibaigia

    2023-01-18Sūduvos metai nesibaigia
    Tai įrodo ir 2023-aisiais daugelyje vietovių, kultūros erdvėse tebevykstantys įvairiausi renginiai. Kai kurie jų – tarsi praėjusių apžvalga, tam tikrų darbų ciklo užbaigimas, tačiau dauguma tiesiog vyko prieš paskelbiant (oficialiai įteisinant) Sūduvos metus ir tęsiasi jie šiemet. Dieve duok – tegul tęsis ilgai, nes argi kada kažkam atiduosime savo žemę, vardą ir laiką? Ne vienerius metus Marijampolės kultūros centras gražiai bendrauja su Kybartų kultūros centro menų studija „Smiltys“: marijampoliečiai vis turi progų susipažinti su nuosekliai, įdomiai dirbančių kūrėjų darbais – jais ypač pradžiugina po kiekvieną vasarą rengiamų plenerų. Keletą pastarųjų kartų jie vyko Kuršių nerijoje, tačiau šiemet, minint savo kūrybinės veiklos ...
  • „Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto…“

    2023-01-14„Aš amžių klajūnas, neradęs žadėtojo krašto...“
    (Kazio Bridžiaus 115-osioms gimimo metinėms) Šių metų sausio 15 d. sukako 115 metų, kai gimė tarpukaryje Marijampolėje leisto laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Kazys Bridžius (1908–1982). Gimė K. Bridžius Šunskuose smulkaus verslininko šeimoje. Tėvai keletą metų uždarbiavo Anglijoje – čia gimė sūnūs Jurgis ir Juozas, o grįžus į Lietuvą – dukra Marytė ir pagrandukas Kazys. Vyresnieji vaikai mažai ragavo mokslo, tad nors jaunylis bus mokytas – nusprendė tėvai ir leido jį į Marijampolės gimnaziją. Jaunuolis buvo smalsus, mėgo literatūrą, ypač Dž. Bairono poeziją, kuri jam darė didžiulį įspūdį. Kai savo šeimoje susilaukė sūnaus (t. y., šių eilučių autoriaus), parinko Manfredo vardą pagal to paties ...
  • Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema

    2023-01-14Kardokų kaimo sankryžoje – moderni apšvietimo sistema
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Kardokų kaimo centrinė sankryža ir kaimo ženklas apšviestas moderniu lauko šviestuvu su saulės ir vėjo baterijomis. Šviestuvas įrengtas Kazlų Rūdos savivaldybės kelio Kardokai–Braziūkai sankryžoje su rajoniniu keliu Višakio Rūda–Agurkiškės. Moderni įranga apšviečia svarbią Kardokų sankryžą. Kardokai – nedidelis kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriame iš viso gyvena vos apie 50 žmonių. Ši vietovė garsi čia veikiančia Kardokų gamtos mokykla, kuri skiriasi nuo įprastų mokymo įstaigų, nes mokymo procese daug dėmesio skiriama gamtai, gyvenamosios aplinkos gerinimui, ekologinių problemų sprendimui, kai stebint gamtą ...
  • Rado pusantro kilogramo užkasto kokaino

    2023-01-13Rado pusantro  kilogramo  užkasto kokaino
    Čia buvo slepiamas kokainas. Marijampolės apskrities VPK nuotraukos Trečiadienį Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Marijampolės regione sulaikė Kauno miesto gyventoją, kuris dideliais ir labai dideliais kiekiais platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Atliekant kratas ir kitus procesinius veiksmus pas įtariamąjį rasta daug pinigų – daugiau kaip 23 tūkstančiai eurų. Įtariama, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Prienų rajone aptikta įtariamojo naudota slėptuvė, kurioje buvo užkasta daugiau kaip pusantro kilogramo kokaino. Narkotinės medžiagos rinkos vertė viršija 150 tūkst. eurų. Tiek pas narkotikų platintoją rasta pinigų. Įtariamasis kaunietis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem mėnesiams. Už šią nusikalstamą veiką narkotikų platintojui gresia nuo ...
  • Lyg viskas buvo vakar

    2023-01-11Lyg viskas buvo vakar
    Šį penktadienį, sausio 13-ąją, tradiciškai minėsime Laisvės gynėjų dieną. Įmonių, įstaigų ir butų bei namų languose uždegsime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes, pagerbsime žuvusius Laisvės gynėjus, jų atminimui suliepsnos laužai. Laužai primena, kas vyko Lietuvoje sausio 13-osios naktį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sausio 13-osios įvykiai. Turbūt sunkiai surastum Lietuvoje žmogų, kuris nežinotų, kas slypi už šios datos, ką ji mums, lietuviams, reiškia. Praėjo trisdešimt dveji metai nuo 1991-ųjų sausio, o prisiminimai apie tai, kas Lietuvoje vyko sausio 13-ąją, žmonių atmintyje tokie gyvi, lyg viskas būtų buvę vakar. Nesvarbu, ar tuo metu žmogus buvo dar moksleivis, studentas, ar garbaus amžiaus sulaukęs pilietis. Jis ...
  • Branginkime laisvę ir nepamirškime

    2023-01-11Branginkime laisvę ir nepamirškime
    Prisiminimais apie sausio 13-osios įvykius dalijasi buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, Lietuvos policijos istorijos tyrinėtojas Skirmantas Andriušis. Pareigūnus komandiravo į sostinę Pasak S. Andriušio, 1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, Sovietų sąjungos vadovybei buvo it krislas akyje. Ji ne tik kad nepripažino Lietuvos, kaip valstybės, bet visomis išgalėmis stengėsi palaužti ir atsukti istorijos ratą atgal. Lietuvos teritorijoje tuo metu buvo dislokuota iki dantų ginkluota daugiatūkstantinė sovietų armijos dalis, šalyje aktyviai veikė ir kitos Maskvos vadovaujamos, visokeriopai remiamos prosovietinės jėgos. Skirmantas Andriušis 1991 m. sausio mėnesį. Nuotrauka iš S. Andriušio archyvo Įžūlūs ir brutalūs veiksmai siekiant palaužti Nepriklausomybę atkūrusios mūsų tautos valią ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.