Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tremtis paženklino žmonių gyvenimus visam laikui

Angelė ir Kazimieras Juodžiai į tremtį 1948 metais išvežti iš skirtingų Lietuvos vietovių: ji – iš Prienų rajono, jis – iš Kauno r. Kaip vėliau išaiškėjo, abu į nežinią vežti tuo pačiu ešelonu. Į Lietuvą sugrįžo po dešimties metų.

 

„Jaunimui labai reikia patriotinio auklėjimo: kad rūpėtų sava Tėvynė, savas kraštas, sava kalba“, – sako Angelė Juodienė.

„Jaunimui labai reikia patriotinio auklėjimo: kad rūpėtų sava Tėvynė, savas kraštas, sava kalba“, – sako Angelė Juodienė.

Gegutė iškukavo tremties dešimtmetį
Angelės tėvai Vaikšniai, pasiturintys Važatkiemio kaimo ūkininkai, dirbę 40 hektarų žemės, auginę septynias dukras ir sūnų, viską prarado – išdraskyta šeima, nacionalizuota žemė, į tremtį išvežta motina, sūnus ir dukra, po naktinių stribų tikrinimų sveikatą praradęs tėvas… Laimė, baisios nežinios išvengė kitos dukros.
Angelė su viena iš seserų mokėsi Prienuose, „Žiburio“ gimnazijoje, tėvai dukroms buvo išnuomoję kambarį. Mergina ruošėsi baigiamiesiems mokyklos egzaminams, bet taip ir liko tik su pažyma apie išklausytą mokymo kursą. 1948-ųjų gegužės 22-osios naktį į gimnazistės nuomojamą kambarį įsiveržė nepažįstami vyrai ir ją išsivedė.
– Iš vakaro ruošiausi egzaminui, ilgai nemiegojau, ir staiga beldimas į duris. Sesuo, su kuria gyvenau, buvo išėjusi pas kitą seserį, susilaukusią vaikelio, buvau viena. Pravirko išgąsdintas šeimininkų vaikas, o aš net nesusigaudžiau, kas vyksta, ką reikėtų su savimi pasiimti. Kai ryte sargybinio išsiprašiau, kad leistų namo pasiimti bent kokių daiktų, galėjau ir pabėgti, tačiau kažkas pasakė, kad iš kaimo išvežė mano mamą, pagalvojau, kaip ji viena bus, ir aš sugrįžau… – prisimena Angelė.
Iš Prienų į Mauručius sunkvežimiais atvežti žmonės buvo sugrūsti į gyvulinius vagonus, ir traukinys pajudėjo Rytų link. Paskutinį kartą pro vagono plyšius žiūrėdami į gimtuosius laukus vieni žmonės verkė, aimanavo, kiti meldėsi, o jaunimas su ašaromis akyse dainavo lietuviškas dainas.
– Buvo pavasaris, kukavo gegutė. Mes pradėjome spėlioti: kiek metų, gegute, aš namo negrįšiu… Vienam užkukavo vienąkart, kitam – penkis, o man – dešimt. Tiek ir išbuvau tremtyje… – sako A. Juodienė.

Sibiras suvedė į porą
Traukiniui sustojus Čeliabinske Angelė pamatė mamą su broliu, pasirodo, juos abu iš tėviškės paėmė, kai tėtis tuo metu gulėjo ligoninėje Kaune. „O, kad būčiau žinojusi, jog mama ne viena…“ – atsidūsta moteris.
Angelė su mama ir broliu buvo išlaipinta Irkutsko srities Usolės rajone, Taljano kaime. Ten pat iš to paties traukinio išlaipintas ir pakaunės ūkininkų Juodžių sūnus Kazimieras.
– Į Sibirą lydėjo tiek kareivių, kiek vežė tremtinių. Ypač sunku buvo pirmais metais, daug mirė ir senelių, ir vaikų. Mus labai engė, neturėjome kitokio vardo tik „litovka“ (rusai taip vadino dalgį). Vietiniams, kurie daugiausia buvo caro laikų tremtiniai, mus pristatė fašistais, galvažudžiais, – su ašaromis akyse į praeitį sugrįžta Kazimieras.
Nepažįstamus vieno likimo jaunuolius Sibiras suvedė į porą. Po dvejų tremties metų Angelė ir Kazimieras susituokė. Kiek vėliau jų santuoką palaimino kunigas Pranas Šliumpa, kuris, atvažiavęs pas brolį į Utopą, krikštijo vaikus, tuokė poras, klausė išpažinčių.
Tremties dešimtmetis pažymėtas pažeminimu, alkiu, sunkiu darbu. Bėgantys metai neužgludina to skausmo, kurį teko patirti. „Nenoriu net žiūrėti į tas vietas, kur taip žmones naikino“, – sako K. Juodis, paklaustas, ar niekada nenorėjęs ten apsilankyti. Apie Sibiro kančioms pasmerktus gražiausius jaunystės metus Juodžiai pasakoja 4 anūkams, proanūkiams (jų turi aštuonis). Sunkią tremtinės dalią A. Juodienė surašė į Danutės Vidrinskienės parengtą knygą „Juos lydėjo šventas jausmas“.

 

A. Juodienė (antra iš dešinės) aktyviai dalyvavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės skyriaus veikloje. Nuotraukoje – po paminklo partizanams atidengimo Agurkiškės miške, 2009 m.

A. Juodienė (antra iš dešinės) aktyviai dalyvavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės skyriaus veikloje. Nuotraukoje – po paminklo partizanams atidengimo Agurkiškės miške, 2009 m.

Visada tikėjo, kad sugrįš
– Nors sakė, kad mes į Sibirą atvežti „na viečno“ (rus. – amžiams), bet mes netikėjome, visada vylėmės, kad grįšime namo. Po Stalino mirties tapo laisviau, padidėjo viltis ir tikėjimas, kad visa tai kada nors baigsis, – prisimena Juodžiai.
Į Lietuvą Angelė ir Kazimieras sugrįžo su didžiausiu savo turtu – dviem sūnumis. Prisiglaudė Marijampolėje, pas čia gyvenusią Angelės seserį.
– Savaitę vaikščiojau po miestą ieškodama, kur apsistoti. Pūslės ant padų iškilo, neviltis apėmė, kad mes, tremtiniai, esame tarsi atstumtieji. Galiausiai pasisekė, priėmė viena šeima, keturiese įsikūrėme mažame kambarėlyje, – pasakoja Angelė.
Vyras įsidarbino statybose, moteris – parduotuvėje. Nors ir buvo nelengva, bet „buvome namuose, Lietuvoje“. Visą laiką troškusi žinių Angelė įstojo į Vilniaus statybos technikumą. Besimokant gimė dukra.

Padaryta daug klaidų
Į dešimtą dešimtmetį įkopęs Kazimieras ir šiemet 90-mečio jubiliejų švęsianti Angelė prisimena, su kokiu džiaugsmu sutiko Sąjūdį.
– Galvojome, kad bus smetoninė Lietuva, bet Landsbergis padarė klaidą – neišvijo buvusiųjų. Blogai, kad prezidentu neišrinko Stasio Lozoraičio – būtų vedęs kita kryptimi, – sako A. Juodienė, aktyviai dalyvavusi Sąjūdžio veikloje, 22 metus dainavusi Marijampolės tremtinių chore, buvusi jo seniūne.
– Ne taip ir kolūkius naikino – reikėjo daryti inventorizaciją, kad nebūtų viskas išgrobstyta visų, kas tik priėjo. Smetoninės Lietuvos žemės ūkį sunaikino rusai, o dabar – mes patys. Visa tai todėl, kad per 50 metų keitėsi žmonės, jie nebuvo matę nepriklausomybės, nežinojo, kaip elgtis, kaip gyventi. Atgimimas turėjo būti dešimčia metų anksčiau, kol dar buvo senojo mentaliteto žmonių, tada būtų buvę kitaip, – sako Kazimieras. Jo atmintyje – lietuviška Lietuva. – Prieš karą 20 metų laisva Lietuva konkuravo su užsieniu, buvo pristeigta lietuviškų bankų, pristatyta mokyklų, pieninių, buvo didelės šeimos, visi – patriotai, Lietuva didžiavosi ir žiūrėjo, kad savo šaliai būtų geriau, – kalba jis.

Tiki Lietuvos ateitimi
Dabar, pasak pašnekovų, Lietuva nyksta, žmonės išvažinėja, lieka tik seneliai, invalidai ir maži vaikai. „Visi tikisi, kad užsidirbs ir sugrįš, bet pamato, jog kitur geriau, ir negrįžta. O kad taip nebūtų, reikia steigti daugiau darbo vietų, kad žmonės dirbtų, uždirbtų ir pensijas būtų iš ko mokėti. Reikia sulaikyti emigraciją, kad vaikai augtų Lietuvoje, šeimos būtų kartu“.
– Lietuva atsigaus, kai užaugs nauja karta, – šviesia ateitimi tiki Juodžiai. – Vidurinė karta suklaidinta – sovietmečiu išauginta kita nuomonė. O dabartiniam jaunimui labai reikia patriotinio auklėjimo: kad rūpėtų sava Tėvynė, savas kraštas, sava kalba. Tik šį pavasarį per televiziją pradėjo pasakoti ir apie tuos, kurie sugrįžta, kuriasi Lietuvoje, o daugiau kaip ketvirtį amžiaus vis rodė, koks gėris, grožis yra svetur…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.