renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“

Gražiausius gyvenimo metus prievarta praleidę Sibiro platybėse: Krasnojarske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, lietuviai neprarado tikėjimo gimtosios šalies laisve. Viltį susigrąžinti Lietuvos nepriklausomybę įžiebė 1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga.

 

Kiekvieną trečiadienį pusdieniui Elvyra Kryms ateina į LPKTS Marijampolės skyrių ir laukia likimo brolių ir sesių.

Kiekvieną trečiadienį pusdieniui Elvyra Kryms ateina į LPKTS Marijampolės skyrių ir laukia likimo brolių ir sesių.

Tremtiniai būrėsi į sąjungą
Kartu su Sąjūdžiu buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji susibūrė į klubą „Tremtinys“, kuris 1990 m. buvo pavadintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Visoje šalyje susikūrė 58 tremtinių skyriai, vienijantys apie 76 tūkstančius žmonių. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti. Daugelyje miestų ir miestelių įrengti tremties ir rezistencijos muziejai ar ekspozicijos. Kone kiekviename filiale susibūrė chorai ar ansambliai.
LPKTS Marijampolės skyrius susikūrė taip pat 1988 m. Buvusios politinės kalinės Aldonos Vilutienės iniciatyva 1992 m. mieste įsteigtas Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus. Įkurtame Tremtinių skyriuje tais pačiais metais buvęs pedagoginės muzikos mokyklos dėstytojas Vidmantas Bandzaitis subūrė chorą „Godos“.

Kuklios skyriaus patalpos alsuoja pagarba Laisvės kovų dalyviams ir tremtiniams.

Kuklios skyriaus patalpos alsuoja pagarba Laisvės kovų dalyviams ir tremtiniams.

Gretos retėja…
Kai praėjusią savaitę apsilankėme Gedimino g. 10-2, kur įsikūręs LPKTS Marijampolės skyrius, čia kaip tik vyko registracija norinčiųjų važiuoti į Ariogalą, į tradicinį tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Choras „Godos“ su dabartine vadove Laima Vencloviene – pagrindiniai marijampoliečių atstovai susitikime Dubysos slėnyje.
– Nedaug, tik 14 žmonių, pareiškė norą važiuoti į sąskrydį… Vieni pasiligoję, kitų jau nebėra… Žmonių kaskart vis mažiau. Bet prisijungs mūsų choristai, Kalvarijos tremtinių choras ir susidarys pilnas autobusas. Dar ir patys savarankiškai kiti važiuoja, – geros nuotaikos nepraranda kiekvieną trečiadienį skyriuje savo likimo brolių ir sesių laukianti Elvyra Kryms.
Prisiminusi, koks pakilimas buvo pirmais Nepriklausomybės metais, kiek žmonių ateidavo, moteris liūdnai konstatuoja, kad dabar kartais vienas, kartais du trys aukštyn stačiais laiptais į antrame aukšte esantį skyrių užlipa.
– Skyriuje buvo įregistruota apie 500 narių, per beveik tris dešimtmečius kartoteka vis mažėja. Apie kai kurių netektis net ir nesužinome, nors ligos ar artimųjų mirties atveju prašantiems skiriama pašalpa. Bent kartą per metus skyriuje apsilanko tie, kurie moka nario mokestį, dabar jis – 5 eurai. Vyresnių vis mažiau, o jaunesni, tie, kurie gimę tremtyje, ateina tik tada, kai reikia tvarkyti senatvės pensijos dokumentus, ieškoti tremties dokumentų. Tada atsiprašinėja, kad neturėję laiko dalyvauti renginiuose, nežinoję apie nario mokestį. Už visą laikotarpį jo ir nereikalaujame, bent už praėjusius trejus metus, – ne tik juos, bet ir visus prijaučiančius tremtinių sąjungai ateiti kviečia E. Kryms.

 

Sibiro lietuvaitės 1956 metais. Elvyra Kryms (Laukaitytė) – pirma iš dešinės.

Sibiro lietuvaitės 1956 metais. Elvyra Kryms (Laukaitytė) – pirma iš dešinės.

Visada buvo viltis sugrįžti
Daugiausia trečiadieniais priešpiet, kai skyrius atidarytas ir jame budi ponia Elvyra, žmonės ateina tiesiog pasikalbėti, pasiguosti. Bendravimo ypač pasigenda vienišieji. Tremtis neturi senaties, ir nors jau praėję beveik 70 metų nuo paskutinių priverstinių vežimų, atmintyje viskas gyva ir jautru. Todėl ir pokalbiai – ir su praeities jauduliu, ir su nerimu dėl ateities.
1949 m. pavasarį, kai Laukaičių šeimą rusų armijos karininkas su dviem eiliniais prižadino naktį ir pasakė, kad reikės važiuoti, Elvyrai ėjo keturiolikti, broliui buvo pora metų daugiau.

1957 m. Ačinsko medicinos mokyklos absolventės (Elvyra – antroje eilėje centre).

1957 m. Ačinsko medicinos mokyklos absolventės (Elvyra – antroje eilėje centre).

– Nuvežė į Krasnojarsko kraštą, Užuro rajoną. Tarybinio ūkio skyriuje, kuriame apgyvendino, buvome penkios lietuvių šeimos, – prisimena Elvyra. – Sunkiausia buvo kalbėtis su vietiniais, bet per kelis mėnesius pramokau rusiškai ir rugsėjį pradėjau eiti į mokyklą. Iš pradžių buvo sunkiau, paskui tėvai nusipirko karvę, pradėjo ūkiškai gyventi, tėtis dirbo staliumi, prie jo ir brolis įsidarbino, o aš baigusi mokyklą įstojau į medicinos felčerių mokyklą.
Moteris prisimena, kad nors šeima, atrodo, kabinosi į gyvenimą svetur, bet visada mintyse buvo Lietuva ir viltis sugrįžti. Ir kai 1958 metais leido išvykti, iškart susiruošė namo. Deja, grįžti nelabai buvo kur – namai Marijampolėje, Kęstučio gatvėje, buvo sudegę… Tėvai rado butą, kuriame juos priregistravo, bet vėliau išregistravo, nes jie neturėjo darbo. Buvo toks užburtas ratas: darbo negausi, jeigu neregistruotas, o neregistruoja, jeigu neturi darbo… Felčerės diplomą turinčiai Elvyrai per pažįstamus pavyko įsidarbinti Kaliningrado srities Gvardejsko rajono Znamensko geležinkelio stoties med. punkte. Ten merginą ir priregistravo, tačiau su ja kartu atvažiavusių tėvų – ne, nes per arti Lietuva buvo… Tik Autonormalių gamykloje dirbusiam broliui pavyko tėvus parsivežti ir priregistruoti Marijampolėje.
Neužsibuvo Kaliningrado srityje ir Elvyra. Po trejų metų ji išvažiavo į Latviją, kur su to paties likimo draugu, taip pat sugrįžusiu į tėviškę iš Sibiro, sukūrė šeimą, dirbo pagal specialybę. Tik labai traukė namai, ir 1984 m. sugrįžo į Marijampolę, taip pat įsidarbino Autonormalių gamykloje.
– Visada tikėjau, kad bus Laisvė, ir kai prasidėjo Sąjūdis, buvau visur: ir tremtinių chore, ir prie Seimo Sausio 13-ąją, ir Baltijos kely, ir mitinguose, ir partizanų pagerbimo minėjimuose. Nors buvo sunku, bet žinojau, kad tai laikina, tikėjau, kad šalis pakils. Nelengva ir dabar, bet mus tarybinė santvarka išmokė – kiek turi, iš tiek ir išgyveni, tad ir nesiskundžiu, – šypteli moteris.

 

Choras „Godos“ susibūrė pirmais skyriaus susikūrimo metais. Deja, jau daugelio choristų nebėra...

Choras „Godos“ susibūrė pirmais skyriaus susikūrimo metais. Deja, jau daugelio choristų nebėra…

Lietuvoje viskas bus gerai
Jai pritaria ir į skyrių tą trečiadienio priešpietę atėjęs Juozas Matulevičius. Jie ne tik buvę bendradarbiai, bet kaip vėliau išsiaiškino, gal netgi tuo pačiu ešelonu į Sibirą vežti. Tik dvylikametis Juozas su tėvais, broliais ir seserimis iš Vilkaviškio rajono Gražiškių valsčiaus nugabentas dar tolyn – į Balachtą, Krasnojarsko kraštą.
– Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam, nes patys buvo tinginiai, – sako tremtinys, į Lietuvą sugrįžęs 1957 m. rugsėjį. Jo nuomone, ir dabar yra dalis žmonių, kuriems tik reikia, kad kiti duotų. – Dabar, kai jaunimas sako, kad iš užsienių grįš tada, kai Lietuvoje bus gerai gyventi, tokius laikau pavojingiausiais – dėl geresnio pinigo jie atsisako savo šalies, bet nepagalvoja apie tai, kas čia sukurs gerovę, jeigu ne jie patys. Baigęs aukštuosius mokslus žmogus turi pats mokėti dirbti ir dar kitam darbo vietą sukurti, o ne bėgti laimės kitur ieškoti.
Pasak J. Matulevičiaus, blogai, kad jaunimas nesidomi savo šalies istorija, nežino, kiek dėl jos laisvės buvo kovota ir kaip ją reikia branginti. Vyras svarsto, kad atkūrus Nepriklausomybę nereikėjo viską naikinti, o dabar, tarsi darant atradimą, viską iš naujo kurti. Vis dėlto tiki, kad, jei nebus karų, Lietuvoje viskas bus gerai, išliks patys tikriausi patriotai, ant kurių ir laikysis visa šalis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

    2020-09-26Nauji įpročiai – dėl visų gerovės
    Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais. Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimoMedicinos specialistų teigimu, ...
  • Skardupių klebonui po laidojimo skandalo teks atsisveikinti su parapija

    2020-09-23Skardupių klebonui po laidojimo skandalo teks atsisveikinti su parapija
    Rugpjūčio viduryje „Suvalkietis“ rašė apie skandalą Skardupių parapijoje, kuomet per laidotuves tiesiog prie kapinių vartų tarp kunigo ir laidotuvių procesijos dalyvių įvyko konfliktas su apsistumdymais. Uoli parapijietė buvo palaidota be kunigo, kapo duobė nepašventinta, incidentą ėmė tirti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o gyventojai rinkti parašus, kad kleboną iškeltų iš jų parapijos. Loreta TUMELIENĖ Močiutę, žmoną laidoję artimieji dėl konflikto su Skardupių parapijos klebonu Algirdu Petru Kanapka labai išgyveno. Klebono elgesiu nepatenkintų žmonių Skardupių parapijoje buvo ...
  • Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas

    2020-09-23Duris atvėrę Bulotų namai – vertingas medinės architektūros paveldo objektas
    Europos paveldo dienų proga Marijampolėje praėjusį penktadienį buvo pristatytas baigtas restauruoti advokato Andriaus A. Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namas. Atnaujinta pastato išorė atspindi, jog tai – vertingas tarpukario medinės architektūros pavyzdys. Įrengtos vidaus patalpos parodo, kokia buvo to meto miestiečio gyvenamoji aplinka. Miestui šio statinio atnaujinimas – svarbus įvykis. Tai bene vienintelis medinės architektūros paveldo objektas, restauruotas išsaugant vertingas detales, pritaikytas lankymui, muziejinei ir kitokiai veiklai. Buvusių namo gyventojų asmenybės – ypatingos Baigtas tvarkyti unikalus ...
  • Tikslas – atskleisti gamtos grožį

    2020-09-23Tikslas – atskleisti gamtos grožį
    Išmaniųjų technologijų sprendimai svarbūs ne tik pramonėje ar viešajame sektoriuje. Vis daugiau jų panaudojama kiekvieno žmogaus buityje, gyvenamojoje aplinkoje. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, jos puoselėjimui. Žmonėms gamtos grožis sukelia nuostabą ir pasigėrėjimą, skatina kūrybiškumą ir, be abejo, norą gražia aplinka gėrėtis kasdien. Vieni tam atiduoda visas jėgas, bando, daro, griauna ir vėl iš naujo stato, kol galiausiai kreipiasi į profesionalus, kurie ne tik įgyvendina svajonę, bet ir įdiegia naujausias technologijas, taip ...
  • Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

    2020-09-23Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)
    Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai. Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS. Debesyse valdoma sistema Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu. Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir ...
  • Diena prasideda ir pasibaigia baseine

    2020-09-23Diena prasideda ir pasibaigia baseine
    Tarpučių kvartale Gintauto Kavaliausko namai išsiskiria ne tik įspūdingais pastatų skliautais, bet ir kieme įrengtu puikiu baseinu, natūraliai įsikomponavusiu išpuoselėtoje teritorijoje. Gintautas prisipažino, kad šis, apie arą užimantis, baseinas jau trečias: – Pirmi du, trumpai šnekant, nepavyko. O taip norėjosi pigiau įsirengti vandens telkinį, kuriame ne tik paplaukioti galėtum, bet ir vaizdas būtų akiai malonus, ir jo priežiūra nebūtų sudėtinga, – sako jis. Po dviejų bandymų, trečią kartą įrengti baseiną kieme šeimininkas patikėjo profesionalams. Į kauniečių paruoštą projektą ...
  • Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę

    2020-09-23Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę
    Graži namų aplinka pirmiausia krenta į akis. Pasižvalgęs atidžiau neatsistebi žmonių išradingumu, meniškais sumanymais, sugebėjimu ją skoningai sutvarkyti, nepriekaištingai prižiūrėti. Apmaudu būna, kai pritrūksti tam laiko ir ilgai puoselėtą grožį sugadina, atrodytų, tokia smulkmena, kaip veja. Mokolų kaime gyvenantis Gintautas Statkevičius prisipažįsta, kad prieš ketverius metus patiems pradėjus tvarkyti apleistą sklypą nelabai sekėsi. – Labiausiai erzino neišvaizdi veja, o kai ji negraži, ir namas neatrodo gražus, ir visa aplinka neišvaizdi. Nors vandens sočiai – čia pat ...
  • Vakar buvo žemė, o šiandien – veja

    2020-09-23Vakar buvo žemė,  o šiandien – veja
    Kaip greitai keičiasi aplinka, naudojant šiuolaikišką apželdinimo būdą – ritininės vejos sodinimą, įsitikinome besidairydami po vieno individualaus namo teritoriją, kur darbininkai sparčiai ant išlygintos žemės tarsi kiliminę dangą klojo vejos lakštus, sodino visžalius augalus. „Aplinkotvarkos serviso“ vyrai dirbo išties greitai, nes atvežtą ruloninę žolę laikyti ant padėklų daugiau kaip porą dienų nepatartina, gali nukentėti jos kokybė, pradėti šusti, gelsti. Po toną 200 kilogramų sveriančios žolės paletės marijampoliečiams atvežtos iš Anykščių, kur vejų sėklų mišiniai parinkti ...
  • Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį

    2020-09-23Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
    Kibernetiniai nusikaltėliai turi 101 priežastį kėsintis į jūsų kompiuterį, paskyrą, duomenis. Todėl didžiausia klaida – galvoti, kad esate niekam neįdomus. „Ar esate aukštas valstybės pareigūnas, ar tik paprasta kaimo močiutė – kibernetiniai nusikaltėliai visada žino, kaip galėtų jumis pasinaudoti. Kita vertus, galbūt kažkam tiesiog nepatinka jūsų paskleista nuomonė ir mintys, tad virtualioje erdvėje siekiama jus nutildyti ir supančioti“, – teigia rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, pats ne kartą susidūręs su kibernetiniais išpuoliais.„Pirmą kartą ...
  • Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla

    2020-09-23Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla
    Tikriausiai ne veltui teigiama, jog vienybėje – stiprybė. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas tvirtino, jog kooperatyvai – didžiulė jėga, tereikia, kad jų Lietuvoje būtų daugiau ir stipresnių. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kooperatyvams skiriamas ypatingas dėmesys – ne tik specialiai jiems skirtos priemonės, bet ir tam tikros privilegijos. Aibė privalumųKaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, ...
  • Parduotuvės veidas – Pupa

    2020-09-21Parduotuvės veidas – Pupa
    Marijampolėje į zooparduotuvę „Ponas Taksas“ žmonės ateina ne tik dėl būtinų prekių savo augintiniams – šunims, katėms, žuvytėms, graužikams, netgi gyvatėms ir chameleonams, bet ir… pasikalbėti. Ne tiek su mandagiomis darbuotojomis Simona, Vaida, Evelina, Birute, Ramune, kiek su išskirtine jų kolege Pupa. Pupa – pusantrų metų Amazonės papūga – atėjusio ir pasisveikinusio žmogaus balsu jam atsako „Labą dieną“. Net sutrinki – iš kurgi tas balsas. Bet priėjus arčiau prie narvo, paukštis neprataria nė žodžio, o ...
  • „Suvalkijos vyturys“

    2020-09-19"Suvalkijos vyturys"
    Česlova JAKŠTYTĖ Iš knygos „Solveigos sodai“ * * * Jau regėjau ir skydą, ir šaulį. Ir žengiau už ribos – – – Jau klūpėjau prieš šitą pasaulį iš tikros pagarbos. Ir saulutę mylėjau, ir gėlę, ir žvaigždes danguje. Nors būtis ši ir turi šešėlį, visad šlovinau ją. Kaip aš mėgau miglos baltą šalį, smilgas, eglių ūgius… Ir, man rodės, su laumėm birželį vis braidžiau po rugius, po šilus, po sodus ir po sielą… Ir pamilus buvau – – – Ak, kaip švelniai kadais mėnesienai aš akis bučiavau! * * * Prieš lemtį klūpau aš klusniai. Bet ...
  • Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai po Solveigos sodus… (Naujos marijampoliečių knygos)

    2020-09-19Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai  po Solveigos sodus... (Naujos marijampoliečių knygos)
    Visai neseniai išėjo nauja Česlovos Jakštytės poetinės lyrikos knyga „Solveigos sodai“. Ją išleido leidykla „Piko valanda“.Česlova Jakštytė – marijampolietė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi aštuonias poezijos knygas ir vieną eseistikos rinkinį.„Solveigos sodai“ – dešimtoji autorės išleista knyga.Pirmo skyriaus, kuris vadinasi „Laiko labirintuose“, eilėraščių tematika labai įvairi – tai tarsi šimtais pavidalų pasirodantis gyvenimas. Antras rinkinio skyrius – „Ką šnabžda šamanė širdis…“. Tai, pasak autorės, intymiausios lyrikos lankos. Antros knygos dalies turinio esmę galima ...
  • Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)

    2020-09-16Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)
    2007-aisiais Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.), ten, kur vykdavo ir trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“ – Alenskų sodyboje, įvyko pirmasis dainuojamosios poezijos mylėtojų susibūrimas. Vienas didžiausių iniciatorių – Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pats neabejingas šiam žanrui, bei kiti geranoriškai šiai iniciatyvai pritarę žmonės. „Vakaras prie laužo“ – natūraliai atsirado ir išliko šis pavadinimas, nes iš tiesų būta ir laužo, kuris liepsnojo sodybos pakraštyje, pamiškėje. Jau kitais metais tai buvo labdaros renginys, kurio metu surinktos lėšos ...
  • Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika … (Kultūra be sienų)

    2020-09-16Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika ... (Kultūra be sienų)
    Pasiklausyti pravoslavų dvasinės muzikos Marijampolės muzikos mėgėjai turėjo progą jau trečius metus iš eilės. Tradicija kiekvienais metais organizuoti bažnytinio dainavimo festivalį prigijo Marijampolės tautinių mažumų klubo „Mozaika“ iniciatyva. Pirminis sumanymas buvo festivalį rengti rusakalbių šv. Velykų proga, todėl iki šiol jį vadinta „Velykų skambesiu“. Šiais metais dėl pandemijos teko keisti renginio laiką ir pavadinimą. Festivalis „Varpų skambesys“ vyko praėjusį šeštadienį Marijampolės meno mokyklos aktų salėje. Pravoslavų dvasinė muzika – turtas, kurį rusų tauta dovanoja pasauliui. Skamba ...