Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam“

Gražiausius gyvenimo metus prievarta praleidę Sibiro platybėse: Krasnojarske, Igarkoje, prie Laptevų jūros, Norilske, Novosibirske, Omske, Magadane, Tomske, lietuviai neprarado tikėjimo gimtosios šalies laisve. Viltį susigrąžinti Lietuvos nepriklausomybę įžiebė 1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga.

 

Kiekvieną trečiadienį pusdieniui Elvyra Kryms ateina į LPKTS Marijampolės skyrių ir laukia likimo brolių ir sesių.

Kiekvieną trečiadienį pusdieniui Elvyra Kryms ateina į LPKTS Marijampolės skyrių ir laukia likimo brolių ir sesių.

Tremtiniai būrėsi į sąjungą
Kartu su Sąjūdžiu buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji susibūrė į klubą „Tremtinys“, kuris 1990 m. buvo pavadintas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Visoje šalyje susikūrė 58 tremtinių skyriai, vienijantys apie 76 tūkstančius žmonių. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti. Daugelyje miestų ir miestelių įrengti tremties ir rezistencijos muziejai ar ekspozicijos. Kone kiekviename filiale susibūrė chorai ar ansambliai.
LPKTS Marijampolės skyrius susikūrė taip pat 1988 m. Buvusios politinės kalinės Aldonos Vilutienės iniciatyva 1992 m. mieste įsteigtas Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus. Įkurtame Tremtinių skyriuje tais pačiais metais buvęs pedagoginės muzikos mokyklos dėstytojas Vidmantas Bandzaitis subūrė chorą „Godos“.

Kuklios skyriaus patalpos alsuoja pagarba Laisvės kovų dalyviams ir tremtiniams.

Kuklios skyriaus patalpos alsuoja pagarba Laisvės kovų dalyviams ir tremtiniams.

Gretos retėja…
Kai praėjusią savaitę apsilankėme Gedimino g. 10-2, kur įsikūręs LPKTS Marijampolės skyrius, čia kaip tik vyko registracija norinčiųjų važiuoti į Ariogalą, į tradicinį tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Choras „Godos“ su dabartine vadove Laima Vencloviene – pagrindiniai marijampoliečių atstovai susitikime Dubysos slėnyje.
– Nedaug, tik 14 žmonių, pareiškė norą važiuoti į sąskrydį… Vieni pasiligoję, kitų jau nebėra… Žmonių kaskart vis mažiau. Bet prisijungs mūsų choristai, Kalvarijos tremtinių choras ir susidarys pilnas autobusas. Dar ir patys savarankiškai kiti važiuoja, – geros nuotaikos nepraranda kiekvieną trečiadienį skyriuje savo likimo brolių ir sesių laukianti Elvyra Kryms.
Prisiminusi, koks pakilimas buvo pirmais Nepriklausomybės metais, kiek žmonių ateidavo, moteris liūdnai konstatuoja, kad dabar kartais vienas, kartais du trys aukštyn stačiais laiptais į antrame aukšte esantį skyrių užlipa.
– Skyriuje buvo įregistruota apie 500 narių, per beveik tris dešimtmečius kartoteka vis mažėja. Apie kai kurių netektis net ir nesužinome, nors ligos ar artimųjų mirties atveju prašantiems skiriama pašalpa. Bent kartą per metus skyriuje apsilanko tie, kurie moka nario mokestį, dabar jis – 5 eurai. Vyresnių vis mažiau, o jaunesni, tie, kurie gimę tremtyje, ateina tik tada, kai reikia tvarkyti senatvės pensijos dokumentus, ieškoti tremties dokumentų. Tada atsiprašinėja, kad neturėję laiko dalyvauti renginiuose, nežinoję apie nario mokestį. Už visą laikotarpį jo ir nereikalaujame, bent už praėjusius trejus metus, – ne tik juos, bet ir visus prijaučiančius tremtinių sąjungai ateiti kviečia E. Kryms.

 

Sibiro lietuvaitės 1956 metais. Elvyra Kryms (Laukaitytė) – pirma iš dešinės.

Sibiro lietuvaitės 1956 metais. Elvyra Kryms (Laukaitytė) – pirma iš dešinės.

Visada buvo viltis sugrįžti
Daugiausia trečiadieniais priešpiet, kai skyrius atidarytas ir jame budi ponia Elvyra, žmonės ateina tiesiog pasikalbėti, pasiguosti. Bendravimo ypač pasigenda vienišieji. Tremtis neturi senaties, ir nors jau praėję beveik 70 metų nuo paskutinių priverstinių vežimų, atmintyje viskas gyva ir jautru. Todėl ir pokalbiai – ir su praeities jauduliu, ir su nerimu dėl ateities.
1949 m. pavasarį, kai Laukaičių šeimą rusų armijos karininkas su dviem eiliniais prižadino naktį ir pasakė, kad reikės važiuoti, Elvyrai ėjo keturiolikti, broliui buvo pora metų daugiau.

1957 m. Ačinsko medicinos mokyklos absolventės (Elvyra – antroje eilėje centre).

1957 m. Ačinsko medicinos mokyklos absolventės (Elvyra – antroje eilėje centre).

– Nuvežė į Krasnojarsko kraštą, Užuro rajoną. Tarybinio ūkio skyriuje, kuriame apgyvendino, buvome penkios lietuvių šeimos, – prisimena Elvyra. – Sunkiausia buvo kalbėtis su vietiniais, bet per kelis mėnesius pramokau rusiškai ir rugsėjį pradėjau eiti į mokyklą. Iš pradžių buvo sunkiau, paskui tėvai nusipirko karvę, pradėjo ūkiškai gyventi, tėtis dirbo staliumi, prie jo ir brolis įsidarbino, o aš baigusi mokyklą įstojau į medicinos felčerių mokyklą.
Moteris prisimena, kad nors šeima, atrodo, kabinosi į gyvenimą svetur, bet visada mintyse buvo Lietuva ir viltis sugrįžti. Ir kai 1958 metais leido išvykti, iškart susiruošė namo. Deja, grįžti nelabai buvo kur – namai Marijampolėje, Kęstučio gatvėje, buvo sudegę… Tėvai rado butą, kuriame juos priregistravo, bet vėliau išregistravo, nes jie neturėjo darbo. Buvo toks užburtas ratas: darbo negausi, jeigu neregistruotas, o neregistruoja, jeigu neturi darbo… Felčerės diplomą turinčiai Elvyrai per pažįstamus pavyko įsidarbinti Kaliningrado srities Gvardejsko rajono Znamensko geležinkelio stoties med. punkte. Ten merginą ir priregistravo, tačiau su ja kartu atvažiavusių tėvų – ne, nes per arti Lietuva buvo… Tik Autonormalių gamykloje dirbusiam broliui pavyko tėvus parsivežti ir priregistruoti Marijampolėje.
Neužsibuvo Kaliningrado srityje ir Elvyra. Po trejų metų ji išvažiavo į Latviją, kur su to paties likimo draugu, taip pat sugrįžusiu į tėviškę iš Sibiro, sukūrė šeimą, dirbo pagal specialybę. Tik labai traukė namai, ir 1984 m. sugrįžo į Marijampolę, taip pat įsidarbino Autonormalių gamykloje.
– Visada tikėjau, kad bus Laisvė, ir kai prasidėjo Sąjūdis, buvau visur: ir tremtinių chore, ir prie Seimo Sausio 13-ąją, ir Baltijos kely, ir mitinguose, ir partizanų pagerbimo minėjimuose. Nors buvo sunku, bet žinojau, kad tai laikina, tikėjau, kad šalis pakils. Nelengva ir dabar, bet mus tarybinė santvarka išmokė – kiek turi, iš tiek ir išgyveni, tad ir nesiskundžiu, – šypteli moteris.

 

Choras „Godos“ susibūrė pirmais skyriaus susikūrimo metais. Deja, jau daugelio choristų nebėra...

Choras „Godos“ susibūrė pirmais skyriaus susikūrimo metais. Deja, jau daugelio choristų nebėra…

Lietuvoje viskas bus gerai
Jai pritaria ir į skyrių tą trečiadienio priešpietę atėjęs Juozas Matulevičius. Jie ne tik buvę bendradarbiai, bet kaip vėliau išsiaiškino, gal netgi tuo pačiu ešelonu į Sibirą vežti. Tik dvylikametis Juozas su tėvais, broliais ir seserimis iš Vilkaviškio rajono Gražiškių valsčiaus nugabentas dar tolyn – į Balachtą, Krasnojarsko kraštą.
– Vežė tuos, kas mokėjo užsidirbti duoną sau ir dar kitam, nes patys buvo tinginiai, – sako tremtinys, į Lietuvą sugrįžęs 1957 m. rugsėjį. Jo nuomone, ir dabar yra dalis žmonių, kuriems tik reikia, kad kiti duotų. – Dabar, kai jaunimas sako, kad iš užsienių grįš tada, kai Lietuvoje bus gerai gyventi, tokius laikau pavojingiausiais – dėl geresnio pinigo jie atsisako savo šalies, bet nepagalvoja apie tai, kas čia sukurs gerovę, jeigu ne jie patys. Baigęs aukštuosius mokslus žmogus turi pats mokėti dirbti ir dar kitam darbo vietą sukurti, o ne bėgti laimės kitur ieškoti.
Pasak J. Matulevičiaus, blogai, kad jaunimas nesidomi savo šalies istorija, nežino, kiek dėl jos laisvės buvo kovota ir kaip ją reikia branginti. Vyras svarsto, kad atkūrus Nepriklausomybę nereikėjo viską naikinti, o dabar, tarsi darant atradimą, viską iš naujo kurti. Vis dėlto tiki, kad, jei nebus karų, Lietuvoje viskas bus gerai, išliks patys tikriausi patriotai, ant kurių ir laikysis visa šalis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...
  • Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį

    2021-03-31Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį
    Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę. Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, pirmiausia grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos. Žada paramą naujoms technologijoms „Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...