Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės

Iš Liudvinavo seniūnijos Želsvos kaimo kilusi Birutė Taraskevičiūtė savojo krašto žmonėms žinoma kaip aktyvi bendruomenės narė, metraštininkė. Būdama moksleivė rašė straipsnius į spaudą, dalijosi savo mintimis ir išgyvenimais.
Marijampolės krašto jaunimui ji pažįstama per savanoriavimo liniją. Ši veikla Birutei tapo gyvenimo prasme, mėgstamu darbu. Jau keletą metų ji dirba nevyriausybinėje organizacijoje „A.C. Patria“. Beje, savanoriaudama Birutė surado ir savo antrąją pusę – daugiau nei prieš metus ji sumainė žiedus su vyru Mariumi ir tapo Birute Daugėliene. Anot moters, su savu kraštu ją sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, darbiniai ir skautiški reikalai.
Šiandien su Birute kalbamės apie savanorystės veiklą, kuri populiarėja Lietuvoje, apie jos paskirtį ir galimybes.

 

Konferencijoje Saudo Arabijoje, atstovaujant pasaulinei skautų organizacijai.

Konferencijoje Saudo Arabijoje, atstovaujant pasaulinei skautų organizacijai.

– Birute, papasakok, kaip atradai savanorystę, kuo įdomi Tau ši veikla?
– Savanoriauti pradėjau nuo šešiolikos metų. Padėdavau vadovei vesti skautų sueigas, dalyvaudavau kaimo bendruomenės veikloje. Šiuo metu dirbu su jaunimu nevyriausybinėje organizacijoje „Actio Catholica Patria“, kuri pernai skaičiavo jau 25-us savo veiklos metus. Šią organizaciją atradau ieškodama galimybės mokyti užsieniečius lietuvių kalbos kaip svetimos. Iš pradžių dirbau su savanoriais, į Lietuvą atvykusiais pagal Europos savanorių tarnybos programą, vėliau įsitraukiau į darbuotojų komandą ir tapau savanorių mentore. Tai darbas neformaliojo ugdymo srityje: kurdama lygiavertį santykį su jaunuoliu stengiuosi padėti jam atrasti, kuo savanorystės patirtis yra vertinga, ko jis išmoksta savanoriaudamas. Nors mano darbo vieta yra Kaune, tačiau minėtais klausimais projekte „Atrask save“ dirbu ir Marijampolėje su savanorius priimančiomis organizacijomis, darbo birža, įstaiga „Sveikatingumo idėjos“ ir pačiais savanoriais. Šiuo metu su savanorystės lauku mane sieja darbo santykiai, tačiau pati turiu nevienadienės savanorystės patirties, yra tekę dalyvauti ir tarptautiniuose projektuose, o 2013 metų gruodį dalyvavau pasaulinėje konferencijoje apie jaunimo savanorystę, kuri vyko Saudo Arabijoje.
– Koks Tavo gyvenimo kelias buvo iki savanorystės, ką veikei baigusi gimnaziją?
– Aš esu iš Želsvos, gyvenvietės netoli Marijampolės. Čia aktyviai dalyvavau kaimo bendruomenės veikloje, į ją įsitraukusi buvo visa mano šeima. Kaip vieną iš svarbių įvykių prisimenu mūsų kaimo rašytojo a. a. Juozo Bendoriaus knygos išleidimą, kuriuo rūpinomės kartu su tuo metu leisto kaimo laikraščio „Žaltytis“ sumanytoja Kristina Dumčiene. Nuo devintos klasės mokiausi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, dalyvavau mokinių tarybos veikloje, priklausiau mokyklos laikraščio redakcijai.
Tiesa, dar mokydamasi Želsvoje tapau Lietuvos skautijos nare, daviau jūrų skautės įžodį, nuo tada savo gyvenime vadovaujuosi šūkiu „Dievui, Tėvynei, Artimui ir jūrai“. Vėliau prisijungiau prie jūrų skautų Marijampolėje. Čia bendravome su vadovėmis Vida Tamkevičiene ir Filomena Galavočiene, kuri padėjo man atsakingai įsitraukti į sueigų ir renginių jaunesniesiems skautams organizavimą. Žygiai, stovyklos tapo labai svarbia mano gyvenimo dalimi, o augdama buvau ne tik dalyvė, bet ir organizatorė. Tiesa, baigusi gimnaziją studijavau Vilniaus universitete, baigiau Lietuvių filologijos ir reklamos studijas, aktyviai mokiausi suomių kalbos, buvau išvykusi į stažuotę Suomijoje. Vėliau studijavau švietimo vadybą Vytauto Didžiojo universitete. Visuomet svajojau būti mokytoja, dirbti ugdomąjį darbą, tad tai buvo mano žingsniai pakeliui į svajonę.

– Papasakok apie organizaciją „Actio Catholica Patria“. Kokia jos veikla, tikslai, priemonės, ką veikia joje savanoriaujantis jaunimas?
– „Actio Catholica Patria“ turi tris centrus: čia veikia atvirasis jaunimo centras „Vartai“, savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ ir savanorių centras, kuriame aš ir dirbu. Ši organizacija yra vieta, į kurią jaunuoliai sugrįžta ir džiaugiasi, kad gali būti tokie, kokie jie yra. Pagrindinis mūsų tikslas – savarankiškam gyvenimui pasiruošęs jaunas žmogus. O tai suprantame kaip sąmoningo, atsakingo, galinčio priimti sprendimus savarankiško žmogaus ugdymą. Atvirajame jaunimo centre jaunuoliai renkasi nuo antradienio iki penktadienio vakarais, bendrauja su bendraamžiais, savanoriais, jaunimo darbuotojomis. Tai yra saugi erdvė būti, bendrauti, individualiai konsultuotis rūpimais klausimais, užsiimti įvairia veikla (penktadieniais gaminamas maistas, kartą per mėnesį švenčiami visų gimtadieniai, vyksta teminiai užsiėmimai, karaokė, filmų peržiūros, jaunuoliai muzikuoja ir svarbiausia, kad patys gali įgyvendinti iniciatyvas.)
Savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ turi dvi veiklos kryptis: jaunuoliai konsultuojami individualiai ir ugdomas jų savarankiškumas būste – bute, kuriame gali gyventi keli iš valstybės globos išėję jaunuoliai. Socialinės darbuotojos kuria lygiavertį santykį su jaunuoliais, skatina juos pačius imtis atsakomybės ir savarankiškai tvarkytis (pavyzdžiui, bendradarbiauti, kalbėtis, nurašyti skaitliukų rodmenis, mokėti už būstą, laikytis dienotvarkės, priimti sprendimus, tartis tarpusavyje ir kt.). Iš tikrųjų susiduriama su realybe, jog iš vaikų globos namų išeinantys jaunuoliai stokoja savarankiškumo. Šį centrą remia vokiečių fondas, skirdamas mokslo stipendijas jaunuoliams. „Kitaip“ dirba kartu su Marijampolės sav. Avikilų vaikų globos namais.
Na, o savanorių centras, kuriame dirbu ir aš, yra savanorius ir savanorius priimančias organizacijas koordinuojanti organizacija. Mes įgyvendiname vietinės, nacionalinės ir tarptautinės savanorystės programas, o savanorystės mentorių rankos, kaip aš mėgstu sakyti, yra nusidriekusios į jaunuolius, kurie ieško savanorystės galimybių, ir į organizacijas, kurios ieško savanorių, tad mums svarbu išgirdus abi puses jas suvesti ir lydėti savanorystės keliu, kad savanoris galėtų mokytis, o organizacija gebėtų dirbti su dar vienu žmogumi, padėti skleistis jo potencialui, įtraukti į veiklas ir pan.
Savanorystė tampa vis populiaresnė tarp jaunų žmonių, pavyzdžiui, mokyklą baigusių abiturientų, besidominčių tarptautine savanoryste, per pastaruosius metus gerokai padaugėjo. Svarbu suprasti, kad „A.C. Patria“ padeda jaunuoliams rasti savanorystės vietą ir lydi jaunuolį jos metu, organizuojant individualius ar grupės susitikimus ir reflektuojant patirtį. O tai galima daryti tikrai nenuobodžiai. Neseniai patirties teko semtis Budapešte, tarptautiniuose mokymuose.

Tarptautiniai mokymai Budapešte (Birutė stovi trečia iš kairės).

Tarptautiniai mokymai Budapešte (Birutė stovi trečia iš kairės).

– Kuo tave žavi savanorystė?
– Savanorystė yra sveikos visuomenės požymis, nes žmogus geba savo laiką ir jėgas skirti ne tik asmeniniams, bet ir bendruomenės poreikiams. Savanoriaujantis žmogus išgyvena reikalingumo patyrimą. O savanoriauti kiekvienas renkasi pats – tai laisva valia pasirinkta veikla, už kurią žmogus negauna materialinio atlygio. Tai labiausiai ir žavi, kad žmonės su savo dideliu noru ir širdies dosnumu gali labai daug padaryti, nuostabu, kai motyvacija veikti, būti nėra vien materialinio gėrio siekimas.
– Kokiam jaunimui siūlytum užsiimti savanoryste? Galbūt ši veikla padėtų rasti kelią vienišam ar turinčiam problemų žmogui, gal padėdamas kitiems, geriau imtų jaustis pats? Ką apie tai manai?
– Savanoriauti gali kiekvienas jaunas žmogus, kuris išdrįsta įsipareigoti. Pagrindinis varikliukas yra motyvacija, žmogus turi norėti savanoriauti pats. Tada ši veikla pasirodo visu savo grožiu: mezgasi santykiai, pažįstama organizacijos, kurioje savanoriaujama, kultūra, žmonės, įgyvendinamos iniciatyvos, įgyjama neįkainojama patirtis. Dabar Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Atrask save“, kur savanorystę išbandyti kviečiami niekur nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai. Tokių yra ir Marijampolėje, o dviejų merginų istorijas galima pavadinti sėkmės pavyzdžiais: jos liko dirbti ten, kur savanoriavo. O kad savanoriaudamas ne tik duodi, bet ir labai daug gauni, gali patvirtinti tą patyrusieji. Todėl jaunuolis, norintis įveikti tam tikras baimes, sunkumus, savanorystės metu gali stengtis tai padaryti.
– Ar norint tapti savanoriu, reikia turėti tam tikrų bruožų, gabumų vadybai, ar savanoriu gali būti kiekvienas? Kaip tu manai, ar reikia laukti, kol tave pakvies į šią veiklą, ar pačiam jos ieškotis?
– Savanorystė prasideda nuo motyvacijos, nuo noro veikti, užsiimti naudinga veikla.
Džiugu, kai jaunuoliai patys ieško ir atranda savanorystę, tačiau neretai svarbią misiją informuojant ir pakviečiant atlieka mokytojai, būrelių vadovai. Su „A.C. Patria“ savanorių centru vykstame į mokyklas ir susitikę su jaunuoliais supažindiname su savanorystės tema detaliau, taikome neformalius metodus. Kvietimų atvykti sulaukiame vis dažniau, vadinasi, ši žinia sklinda. Taip pat patirtimi dalijasi su savanoriais dirbančios organizacijos, patys savanoriai susitinka su jaunimu, o juk geriausia reklama yra ta, kuri sklinda iš lūpų į lūpas.
Savanoriauti gali kiekvienas norintis, yra atvejų, kai užsiimti savanoriška veikla pasirenka ir negalią turintys žmonės – tuomet veikla būna atitinkanti jų galimybes. Savanorystės sritį (socialinę, meno, kultūros, sporto, gyvūnų globos, sveikatos) savanoris renkasi pats (kartais tai būna apibrėžta gyvenamosios vietos ir joje veikiančių organizacijų skaičiaus ir veiklos pobūdžio), kartais norėdamas pagilinti jau turimus įgūdžius, o kartais – siekdamas įgyti ir tobulinti naujas kompetencijas.

Skautiškame žygyje.

Skautiškame žygyje.

– Kas sunkiausia savanoriavimo veikloje? Pastebiu, kad savanorių gretos auga. Ką duoda savanorystė?
– Per pastaruosius savo veiklos metus pastebiu, kad jaunimui vis sunkiau įsipareigoti ilgalaikei veik­lai. Norisi visko, greitai, daug, čia ir dabar. Todėl dirbdama su jaunais žmonėmis vis atkreipiu dėmesį į savanorystę kaip mokymosi procesą, kurio metu gali pažinti save, organizaciją, jos veiklą, žmones, patirti komandinio darbo atmosferą ir prisiimti savanoriui derančią atsakomybę.
Ilgalaike savanoryste laikoma, jeigu savanoriaujama ilgiau negu tris mėnesius. Savanoryste domisi vis daugiau jaunų žmonių, kurie, jeigu aiškiai žino savo profesinės karjeros kryptį, organizaciją renkasi tokią, kurioje galėtų išmėginti save, pažinti, pasitikrinti tai, apie ką galvojo. Tie, kurie ateina nedrąsiai, savanorystės veiklos lauką gali išsigryninti kartu su mentore, pasitaiko, kad savanoriui pasiūlome vietą, kur žinome, kad darbuotojai jį tinkamai priims, palydės ir savarankiškumo reikalavimas nebus per didelis.
Labai vertinu kolegas, kurie dirba su savanoriais, padeda jiems įsitraukti, pažinti, atrasti. Tiesa, nacionalinio projekto „Atrask save“ dalyviai, niekur nedirbantys ir nesimokantys jauni žmonės, gali savanoriauti ir gauti kompensacijas už maistą ir kelionės išlaidas, o po savanorystės – Jaunimo reikalų departamento patvirtintą pažymėjimą, kuris, stojant į aukštąją mokyklą, galės pridėti 0,25 balo. Siekiant, kad tokias galimybes turėtų ir moksleiviai bei studentai, Jaunimo reikalų departamentas skatina savivaldybes kurti vietinės savanorystės modelį ir užtikrinti galimybes visiems jauniems žmonėms tuo pasinaudoti. Kokia situacija šiuo klausimu Marijampolėje, pasakyti negaliu. Džiaugiuosi, kad savanorystė, kaip neformalus mokymosi procesas, įgyja tokį pripažinimą valstybėje, tik nerimauju, ar savanoriauti jaunimą skatins pati savanorystė, ar kaip tik galimybė gauti dalį balo stojant į aukštąją mokyklą.
– Anksčiau daug rašydavai, mėgdavai rašyti. Ar lieka laiko šiam pomėgiui?
– Taip, anksčiau rašydavau žinutes, straipsniukus į vietinę spaudą apie renginius, vykusius Želsvoje, apie skautiškus nuotykius, kuriuos tekdavo patirti. Vėliau mano rašymas įgavo kitą formatą – pradėjau rašyti laiškus draugams, artimiesiems, skautams, ir tikriausiai, jeigu visus tuos laiškus sudėčiau į vieną vietą, būtų visai nebloga pradžia knygai. O rašymą iš esmės vertinu kaip būdą sustabdyti akimirką, neleisti minčiai pabėgti per toli ir per greitai, bet prisėsti, nurimti ir rasti žodžius tai patirčiai, kuri gula į lapą.
Jūsų klausimas mane paskatino susimąstyti – gal laikas vėl drąsiau dalintis savo mintimis, įžvalgomis spaudoje? Mane domina vertybinės temos, reakcija į visuomenėje vykstančius įvykius – o juk tai, kas parašyta, kuria diskursą apie tai, kas vyksta šalyje, visuomenėje. Norisi prie to prisidėti, tačiau ne lengvabūdiškai, o pasvertai, nes dideliuose informacijos srautuose nevertingi dalykai išnyksta, perlai, tikiu, žiba ir išlieka.
– Ačiū už pokalbį. Didelės Tau sėkmės.

Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...