Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės

Iš Liudvinavo seniūnijos Želsvos kaimo kilusi Birutė Taraskevičiūtė savojo krašto žmonėms žinoma kaip aktyvi bendruomenės narė, metraštininkė. Būdama moksleivė rašė straipsnius į spaudą, dalijosi savo mintimis ir išgyvenimais.
Marijampolės krašto jaunimui ji pažįstama per savanoriavimo liniją. Ši veikla Birutei tapo gyvenimo prasme, mėgstamu darbu. Jau keletą metų ji dirba nevyriausybinėje organizacijoje „A.C. Patria“. Beje, savanoriaudama Birutė surado ir savo antrąją pusę – daugiau nei prieš metus ji sumainė žiedus su vyru Mariumi ir tapo Birute Daugėliene. Anot moters, su savu kraštu ją sieja tvirti šeimyniniai ryšiai, darbiniai ir skautiški reikalai.
Šiandien su Birute kalbamės apie savanorystės veiklą, kuri populiarėja Lietuvoje, apie jos paskirtį ir galimybes.

 

Konferencijoje Saudo Arabijoje, atstovaujant pasaulinei skautų organizacijai.

Konferencijoje Saudo Arabijoje, atstovaujant pasaulinei skautų organizacijai.

– Birute, papasakok, kaip atradai savanorystę, kuo įdomi Tau ši veikla?
– Savanoriauti pradėjau nuo šešiolikos metų. Padėdavau vadovei vesti skautų sueigas, dalyvaudavau kaimo bendruomenės veikloje. Šiuo metu dirbu su jaunimu nevyriausybinėje organizacijoje „Actio Catholica Patria“, kuri pernai skaičiavo jau 25-us savo veiklos metus. Šią organizaciją atradau ieškodama galimybės mokyti užsieniečius lietuvių kalbos kaip svetimos. Iš pradžių dirbau su savanoriais, į Lietuvą atvykusiais pagal Europos savanorių tarnybos programą, vėliau įsitraukiau į darbuotojų komandą ir tapau savanorių mentore. Tai darbas neformaliojo ugdymo srityje: kurdama lygiavertį santykį su jaunuoliu stengiuosi padėti jam atrasti, kuo savanorystės patirtis yra vertinga, ko jis išmoksta savanoriaudamas. Nors mano darbo vieta yra Kaune, tačiau minėtais klausimais projekte „Atrask save“ dirbu ir Marijampolėje su savanorius priimančiomis organizacijomis, darbo birža, įstaiga „Sveikatingumo idėjos“ ir pačiais savanoriais. Šiuo metu su savanorystės lauku mane sieja darbo santykiai, tačiau pati turiu nevienadienės savanorystės patirties, yra tekę dalyvauti ir tarptautiniuose projektuose, o 2013 metų gruodį dalyvavau pasaulinėje konferencijoje apie jaunimo savanorystę, kuri vyko Saudo Arabijoje.
– Koks Tavo gyvenimo kelias buvo iki savanorystės, ką veikei baigusi gimnaziją?
– Aš esu iš Želsvos, gyvenvietės netoli Marijampolės. Čia aktyviai dalyvavau kaimo bendruomenės veikloje, į ją įsitraukusi buvo visa mano šeima. Kaip vieną iš svarbių įvykių prisimenu mūsų kaimo rašytojo a. a. Juozo Bendoriaus knygos išleidimą, kuriuo rūpinomės kartu su tuo metu leisto kaimo laikraščio „Žaltytis“ sumanytoja Kristina Dumčiene. Nuo devintos klasės mokiausi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, dalyvavau mokinių tarybos veikloje, priklausiau mokyklos laikraščio redakcijai.
Tiesa, dar mokydamasi Želsvoje tapau Lietuvos skautijos nare, daviau jūrų skautės įžodį, nuo tada savo gyvenime vadovaujuosi šūkiu „Dievui, Tėvynei, Artimui ir jūrai“. Vėliau prisijungiau prie jūrų skautų Marijampolėje. Čia bendravome su vadovėmis Vida Tamkevičiene ir Filomena Galavočiene, kuri padėjo man atsakingai įsitraukti į sueigų ir renginių jaunesniesiems skautams organizavimą. Žygiai, stovyklos tapo labai svarbia mano gyvenimo dalimi, o augdama buvau ne tik dalyvė, bet ir organizatorė. Tiesa, baigusi gimnaziją studijavau Vilniaus universitete, baigiau Lietuvių filologijos ir reklamos studijas, aktyviai mokiausi suomių kalbos, buvau išvykusi į stažuotę Suomijoje. Vėliau studijavau švietimo vadybą Vytauto Didžiojo universitete. Visuomet svajojau būti mokytoja, dirbti ugdomąjį darbą, tad tai buvo mano žingsniai pakeliui į svajonę.

– Papasakok apie organizaciją „Actio Catholica Patria“. Kokia jos veikla, tikslai, priemonės, ką veikia joje savanoriaujantis jaunimas?
– „Actio Catholica Patria“ turi tris centrus: čia veikia atvirasis jaunimo centras „Vartai“, savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ ir savanorių centras, kuriame aš ir dirbu. Ši organizacija yra vieta, į kurią jaunuoliai sugrįžta ir džiaugiasi, kad gali būti tokie, kokie jie yra. Pagrindinis mūsų tikslas – savarankiškam gyvenimui pasiruošęs jaunas žmogus. O tai suprantame kaip sąmoningo, atsakingo, galinčio priimti sprendimus savarankiško žmogaus ugdymą. Atvirajame jaunimo centre jaunuoliai renkasi nuo antradienio iki penktadienio vakarais, bendrauja su bendraamžiais, savanoriais, jaunimo darbuotojomis. Tai yra saugi erdvė būti, bendrauti, individualiai konsultuotis rūpimais klausimais, užsiimti įvairia veikla (penktadieniais gaminamas maistas, kartą per mėnesį švenčiami visų gimtadieniai, vyksta teminiai užsiėmimai, karaokė, filmų peržiūros, jaunuoliai muzikuoja ir svarbiausia, kad patys gali įgyvendinti iniciatyvas.)
Savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“ turi dvi veiklos kryptis: jaunuoliai konsultuojami individualiai ir ugdomas jų savarankiškumas būste – bute, kuriame gali gyventi keli iš valstybės globos išėję jaunuoliai. Socialinės darbuotojos kuria lygiavertį santykį su jaunuoliais, skatina juos pačius imtis atsakomybės ir savarankiškai tvarkytis (pavyzdžiui, bendradarbiauti, kalbėtis, nurašyti skaitliukų rodmenis, mokėti už būstą, laikytis dienotvarkės, priimti sprendimus, tartis tarpusavyje ir kt.). Iš tikrųjų susiduriama su realybe, jog iš vaikų globos namų išeinantys jaunuoliai stokoja savarankiškumo. Šį centrą remia vokiečių fondas, skirdamas mokslo stipendijas jaunuoliams. „Kitaip“ dirba kartu su Marijampolės sav. Avikilų vaikų globos namais.
Na, o savanorių centras, kuriame dirbu ir aš, yra savanorius ir savanorius priimančias organizacijas koordinuojanti organizacija. Mes įgyvendiname vietinės, nacionalinės ir tarptautinės savanorystės programas, o savanorystės mentorių rankos, kaip aš mėgstu sakyti, yra nusidriekusios į jaunuolius, kurie ieško savanorystės galimybių, ir į organizacijas, kurios ieško savanorių, tad mums svarbu išgirdus abi puses jas suvesti ir lydėti savanorystės keliu, kad savanoris galėtų mokytis, o organizacija gebėtų dirbti su dar vienu žmogumi, padėti skleistis jo potencialui, įtraukti į veiklas ir pan.
Savanorystė tampa vis populiaresnė tarp jaunų žmonių, pavyzdžiui, mokyklą baigusių abiturientų, besidominčių tarptautine savanoryste, per pastaruosius metus gerokai padaugėjo. Svarbu suprasti, kad „A.C. Patria“ padeda jaunuoliams rasti savanorystės vietą ir lydi jaunuolį jos metu, organizuojant individualius ar grupės susitikimus ir reflektuojant patirtį. O tai galima daryti tikrai nenuobodžiai. Neseniai patirties teko semtis Budapešte, tarptautiniuose mokymuose.

Tarptautiniai mokymai Budapešte (Birutė stovi trečia iš kairės).

Tarptautiniai mokymai Budapešte (Birutė stovi trečia iš kairės).

– Kuo tave žavi savanorystė?
– Savanorystė yra sveikos visuomenės požymis, nes žmogus geba savo laiką ir jėgas skirti ne tik asmeniniams, bet ir bendruomenės poreikiams. Savanoriaujantis žmogus išgyvena reikalingumo patyrimą. O savanoriauti kiekvienas renkasi pats – tai laisva valia pasirinkta veikla, už kurią žmogus negauna materialinio atlygio. Tai labiausiai ir žavi, kad žmonės su savo dideliu noru ir širdies dosnumu gali labai daug padaryti, nuostabu, kai motyvacija veikti, būti nėra vien materialinio gėrio siekimas.
– Kokiam jaunimui siūlytum užsiimti savanoryste? Galbūt ši veikla padėtų rasti kelią vienišam ar turinčiam problemų žmogui, gal padėdamas kitiems, geriau imtų jaustis pats? Ką apie tai manai?
– Savanoriauti gali kiekvienas jaunas žmogus, kuris išdrįsta įsipareigoti. Pagrindinis varikliukas yra motyvacija, žmogus turi norėti savanoriauti pats. Tada ši veikla pasirodo visu savo grožiu: mezgasi santykiai, pažįstama organizacijos, kurioje savanoriaujama, kultūra, žmonės, įgyvendinamos iniciatyvos, įgyjama neįkainojama patirtis. Dabar Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Atrask save“, kur savanorystę išbandyti kviečiami niekur nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai. Tokių yra ir Marijampolėje, o dviejų merginų istorijas galima pavadinti sėkmės pavyzdžiais: jos liko dirbti ten, kur savanoriavo. O kad savanoriaudamas ne tik duodi, bet ir labai daug gauni, gali patvirtinti tą patyrusieji. Todėl jaunuolis, norintis įveikti tam tikras baimes, sunkumus, savanorystės metu gali stengtis tai padaryti.
– Ar norint tapti savanoriu, reikia turėti tam tikrų bruožų, gabumų vadybai, ar savanoriu gali būti kiekvienas? Kaip tu manai, ar reikia laukti, kol tave pakvies į šią veiklą, ar pačiam jos ieškotis?
– Savanorystė prasideda nuo motyvacijos, nuo noro veikti, užsiimti naudinga veikla.
Džiugu, kai jaunuoliai patys ieško ir atranda savanorystę, tačiau neretai svarbią misiją informuojant ir pakviečiant atlieka mokytojai, būrelių vadovai. Su „A.C. Patria“ savanorių centru vykstame į mokyklas ir susitikę su jaunuoliais supažindiname su savanorystės tema detaliau, taikome neformalius metodus. Kvietimų atvykti sulaukiame vis dažniau, vadinasi, ši žinia sklinda. Taip pat patirtimi dalijasi su savanoriais dirbančios organizacijos, patys savanoriai susitinka su jaunimu, o juk geriausia reklama yra ta, kuri sklinda iš lūpų į lūpas.
Savanoriauti gali kiekvienas norintis, yra atvejų, kai užsiimti savanoriška veikla pasirenka ir negalią turintys žmonės – tuomet veikla būna atitinkanti jų galimybes. Savanorystės sritį (socialinę, meno, kultūros, sporto, gyvūnų globos, sveikatos) savanoris renkasi pats (kartais tai būna apibrėžta gyvenamosios vietos ir joje veikiančių organizacijų skaičiaus ir veiklos pobūdžio), kartais norėdamas pagilinti jau turimus įgūdžius, o kartais – siekdamas įgyti ir tobulinti naujas kompetencijas.

Skautiškame žygyje.

Skautiškame žygyje.

– Kas sunkiausia savanoriavimo veikloje? Pastebiu, kad savanorių gretos auga. Ką duoda savanorystė?
– Per pastaruosius savo veiklos metus pastebiu, kad jaunimui vis sunkiau įsipareigoti ilgalaikei veik­lai. Norisi visko, greitai, daug, čia ir dabar. Todėl dirbdama su jaunais žmonėmis vis atkreipiu dėmesį į savanorystę kaip mokymosi procesą, kurio metu gali pažinti save, organizaciją, jos veiklą, žmones, patirti komandinio darbo atmosferą ir prisiimti savanoriui derančią atsakomybę.
Ilgalaike savanoryste laikoma, jeigu savanoriaujama ilgiau negu tris mėnesius. Savanoryste domisi vis daugiau jaunų žmonių, kurie, jeigu aiškiai žino savo profesinės karjeros kryptį, organizaciją renkasi tokią, kurioje galėtų išmėginti save, pažinti, pasitikrinti tai, apie ką galvojo. Tie, kurie ateina nedrąsiai, savanorystės veiklos lauką gali išsigryninti kartu su mentore, pasitaiko, kad savanoriui pasiūlome vietą, kur žinome, kad darbuotojai jį tinkamai priims, palydės ir savarankiškumo reikalavimas nebus per didelis.
Labai vertinu kolegas, kurie dirba su savanoriais, padeda jiems įsitraukti, pažinti, atrasti. Tiesa, nacionalinio projekto „Atrask save“ dalyviai, niekur nedirbantys ir nesimokantys jauni žmonės, gali savanoriauti ir gauti kompensacijas už maistą ir kelionės išlaidas, o po savanorystės – Jaunimo reikalų departamento patvirtintą pažymėjimą, kuris, stojant į aukštąją mokyklą, galės pridėti 0,25 balo. Siekiant, kad tokias galimybes turėtų ir moksleiviai bei studentai, Jaunimo reikalų departamentas skatina savivaldybes kurti vietinės savanorystės modelį ir užtikrinti galimybes visiems jauniems žmonėms tuo pasinaudoti. Kokia situacija šiuo klausimu Marijampolėje, pasakyti negaliu. Džiaugiuosi, kad savanorystė, kaip neformalus mokymosi procesas, įgyja tokį pripažinimą valstybėje, tik nerimauju, ar savanoriauti jaunimą skatins pati savanorystė, ar kaip tik galimybė gauti dalį balo stojant į aukštąją mokyklą.
– Anksčiau daug rašydavai, mėgdavai rašyti. Ar lieka laiko šiam pomėgiui?
– Taip, anksčiau rašydavau žinutes, straipsniukus į vietinę spaudą apie renginius, vykusius Želsvoje, apie skautiškus nuotykius, kuriuos tekdavo patirti. Vėliau mano rašymas įgavo kitą formatą – pradėjau rašyti laiškus draugams, artimiesiems, skautams, ir tikriausiai, jeigu visus tuos laiškus sudėčiau į vieną vietą, būtų visai nebloga pradžia knygai. O rašymą iš esmės vertinu kaip būdą sustabdyti akimirką, neleisti minčiai pabėgti per toli ir per greitai, bet prisėsti, nurimti ir rasti žodžius tai patirčiai, kuri gula į lapą.
Jūsų klausimas mane paskatino susimąstyti – gal laikas vėl drąsiau dalintis savo mintimis, įžvalgomis spaudoje? Mane domina vertybinės temos, reakcija į visuomenėje vykstančius įvykius – o juk tai, kas parašyta, kuria diskursą apie tai, kas vyksta šalyje, visuomenėje. Norisi prie to prisidėti, tačiau ne lengvabūdiškai, o pasvertai, nes dideliuose informacijos srautuose nevertingi dalykai išnyksta, perlai, tikiu, žiba ir išlieka.
– Ačiū už pokalbį. Didelės Tau sėkmės.

Nuotraukos iš pašnekovės asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva…

    2022-06-15Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva...
    „Alisa pasiklydo“, „Alisa dainuoja bliuzą“, „Pasipuošus“, „Alisa skrenda pasivaikščioti“, „Vandens jausmas“… Tai vis pavadinimai paveikslų, kurie šiuo metu eksponuojami Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 3). Čia tik ką pradėjo veikti paroda „Alisa dainuoja bliuzą: Audronės Petrašiūnaitės tapyba“. Vienos šio meto žinomiausių ir labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų – tapytojos, grafikės ir kitus žanrus „užkabinančios“ – Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda Marijampolėje surengta pirmą kartą. (Jos paveikslų grupinėje parodoje buvo eksponuota Kultūros centro dailės galerijoje.) Nemaža dailininkės gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu: čia prieš studijas Vilniaus dailės institute (dabar Akademija) mokėsi tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo, vienuolika metų ...
  • Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes

    2022-06-15Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes
    Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Jaunieji ūkininkai jau gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam etapui skirta 22,8 mln. ...
  • Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“

    2022-06-13Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“
    Norėtumėte pagyventi Vilniuje, bet tik keletą metų, nes žinote, kad vis tiek geriausia – gimtojoje Suvalkijoje? Netolimuose jūsų planuose – nuosava veterinarijos klinika, o gal unikalus restoranėlis netoli Šešupės? Sakote, tėveliai turi derlingos žemės, norite likti ūkyje ir „imti“ žaliojo kurso kryptį? O gal geriausiai save įsivaizduojate kuriančius kraštovaizdžio dizainą ( jam skirtą tinklalaidę ar pan.). O gal jums sekasi chemija ir norėtumėte tapti cheminės analizės specialistais, kurių kaip oro šiandien trokšta darbdaviai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte teigiamai, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas laukia jūsų! Ir dar… hmmm… bendrabutis miesto centre. VILNIAUS miesto centre! Šalia – kolegija, joje – ...
  • Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra

    2022-06-11Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra
    Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti. Kazlų Rūdos seniūnijoje bus įgyvendinti du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Vienas iš tokių projektų, kurį įgyvendinus gerokai pagražės gyvenamoji aplinka, jau pradėtas vykdyti Plutiškėse. Pasak šio projekto vadovės Žibutės Labutienės, idėja gyvenvietės pradžioje pastatyti skulptūrą, kuri atspindėtų Plutiškių susikūrimo legendą, gimė dar pernai, kai buvo pašventintas miestelio herbas. – Pernai vasarą gražios šventės metu buvo oficialiai pašventintas 2020 metų Lietuvos Prezidento dekretu ...
  • Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems

    2022-06-11Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems
    Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu. Įsigaliojo pakeitimai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų

    2022-06-11Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų
    Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą. 2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur. „Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, ...
  • Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis

    2022-06-08Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis
    Nuo birželio 1-osios prasidėjo pagrindinis priėmimas (vasaros etapas) į formaliojo profesinio mokymo programas. Praktiškų profesijų mokytis visus kviečia Marijampolės profesinio rengimo centras. Stojančiųjų registracija ir prašymų pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyks iki rugpjūčio 5 d., kaip ir stojančiųjų informavimas apie tinkamumą pasirinktoms programoms. Testų, jei tokie taikomi, laikymas numatytas nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 4 d. Kvietimas mokytis stojančiajam bus pateikiamas iki rugpjūčio 12 d. Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Papildomas priėmimas numatytas rugpjūčio 19–23 dienomis. Šie mokslo metai Centrui buvo sėkmingi Pasak Marijampolės profesinio rengimo ...
  • Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru

    2022-06-08Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru
    Kaprizingi šios vasaros pradžios orai praėjusią savaitę privertė modernaus folkloro projekto „Margai skamba“ organizatorius pirmąjį šio sezono koncertą iš Poezijos parko perkelti į Kultūros centro salę, bet tie trisdešimt žiūrovų, kurie atėjo pasiklausyti iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, kartu su muzikantu Larionu Djakovu (Larion Dyakov) atlikusio programą „Dovis“, buvo sužavėti – pasirodymas idealiai atitiko „Margai skamba“ pavadinimą, nes muzika buvo tikrai neįprasta ir marga. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre altu ketverius metus grojantis kompozitorius, įvairių projektų organizatorius L. Djakovas išties nustebino moderniu styginio muzikos instrumento alto skambėjimu. Jame žiūrovai išgirdo ir jūros ošimą, ir paukščių skambėjimą, ir daug kitų ...
  • Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo

    2022-06-08Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo
    „Draugystės“ bibliotekoje skaitytojai vėl, jau trečią kartą, susitiko su rašytoja Loreta Jastramskiene, ji pristatė naujausią savo knygą „Visada, Tėve, bus Amerika“ (leidykla „Homo liber“). Alytuje gimusi autorė sako esanti pusiau dzūkė, pusiau suvalkietė, nes tėvų ir senelių šaknys siekia ir mūsų kraštus, o jų gyvenimo keliai irgi čia įvairiai vingiavo. Naujausiame romane kalbama apie tas vietoves, tik jos konkrečiai neįvardintos – kaip ir knygos veikėjai, kurių daugumą būtų galima identifikuoti… Tačiau tai nėra dokumentika. Tai literatūros kūrinys, kuriame faktai, žmonių patirtys ir istorijos virsmai įgauna ypatingą spalvą bei jėgą, nes šimtus kartų buvo pasverti, gretinti ir išgyventi iš naujo… Taip, tai ...
  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...
  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...
  • Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių

    2022-06-01Greičiau ir efektyviau: žemės ūkio produktų perdirbėjams parama atveria naujų galimybių
    Žemės ūkyje dirba verslūs ir kūrybingi žmonės, kuriems netrūksta inovatyvių idėjų, tačiau kartais finansinės galimybės procesus gerokai sulėtina. 2,5 tūkst. ha ploto ūkį valdančios žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“ valdybos pirmininkas Rytis Sologubas užtikrintai teigia – tokiais atvejais gelbsti Europos Sąjungos investicijos, kurios padeda plėsti bendrovę. Pasvalio rajone esančiuose Tetirvinuose pienininkystės ir augalininkystės veikla užsiimanti žemės ūkio bendrovė gyvuoja jau 30 metų. Norėdama efektyvinti savo veiklą ir sulaukti didesnės grąžos, įmonė kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) dėl paramos pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Gavę finansavimą „Tetirvinai“ įsigijo laboratorinę grūdų įrangą, mobilų pašarų ruošimo ...
  • Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera

    2022-06-01Marijampolės dramos teatre – jaunųjų premjera
    Marijampolės dramos teatro jaunimo dramos studija neseniai pakvietė į premjerą – spektaklį „Akropolis“ pagal Marijos Korenkaitės pjesę „Pabėgimas į Akropolį“. Pirmieji atsiliepimai apie šį jaunųjų spektaklį tikrai geri, o tie, kas jo dar nematė, tai galės padaryti birželio 3-ąją, kai jis vėl bus rodomas dramos teatro scenoje. Dažniausiai sakoma, kad teatras atsirado VI–V a. prieš Kristų senovės Graikijoje. Pasak antropologinės teorijos šalininkų, teatras yra pirmasis žmogaus išradimas. Jis atsirado tada, kai pirmykštis žmogus pamatė savo atvaizdą veidrodiniame paviršiuje – pavyzdžiui, baloje – ir suvokė, kad gali save stebėti. Mes stebime kitą ir jame pamatome savo paties atspindį. Tai giliai siejasi su ...
  • Kataraktos operacija – vienintelis būdas pagyti

    2022-05-31Kataraktos operacija - vienintelis būdas pagyti
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. – Katarakta – kokia tai liga? – Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.