Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Asmenybė, kurios įžvalgos ir darbai tebestebina...

M. Krupavičius 1920–1923 metais: krikščionių demokratų partijos lyderis, seimų narys.

M. Krupavičius 1920–1923 metais: krikščionių demokratų partijos lyderis, seimų narys.

Mykolo Krupavičiaus knygos „Atsiminimai“ (išleista 1972 m. Čikagoje jau po autoriaus mirties) įvade leidėjai apžvelgia visos jo veiklos esmę, nors knygoje – jo prisiminimai iki 1919 metų: gyvenimo pažinimo, mokslų, asmenybės, pažiūrų formavimosi tarpsnis.
„Atsiminimai yra tik įvadas į plačios ir gilios Krupavičiaus veiklos studijas. (…) Jas tektų dalinti į tris savitas dalis. Pirmąją dalį sudarytų jo veikla Lietuvos nepriklausomybės kūrimo baruose. Čia įeitų jo veikla seimuose, žiedžiant Lietuvos konstituciją, formuojant pagrindinius įstatymus ir pravedant žemės ūkio reformą.
Antrąją jo veiklos dalį apimtų laikotarpis, jam pasitraukus iš valdžios. Čia įeitų jo klebonavimai, jo santykiai su Lietuvos valdžia, kovos už ūkininką, santykiai su vienu ar kitu okupantu.
Trečiąją dalį sudaro jo veikla išeivijoje.“ (Čia ir kitur citatų kalba netaisyta – N. L.).
Jo veikla dalijama ir kitaip: kaip kunigo, rašto žmogaus, politiko ir valstybininko, visuomenės veikėjo. Šiandien daugelis mūsų, pernelyg nesigilindami į visumą, Mykolą Krupavičių žinome kaip kunigą ir vieną nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, žemės reformos architektą…

Šaknys – Suvalkijoje
Mykolas Krupavičius gimė 1885 metų spalio 1 dieną Balbieriškyje, tuometėje Marijampolės apskrityje. Tėvas dvare, kaip rašoma „Atsiminimuose“, „buvo aludaris ir spirito varyklų mechanikas. Anų laikų sąlygomis darbas buvo gerai apmokamas. (…) Motina Rozalija Malinauskaitė – Balbieriškio miestelio ūkininkaitė. Motinos tėvas sakydavo, kad jis esąs amžinas dzūkas ir jo tėvai čia nuo amžių gyvenę. Mano motina buvo baigusi pradžios mokyklą, šviesi ir sumani moteris: manau, kad ji turėjo būti prasilavinusi. Su mumis, vaikais, nuo mažų dienų ji kalbėdavo tik lietuviškai. Bet turėdavo didelio noro išmokyti ir lenkiškai. Motinos argumentas: kiekvienam žmogui naudinga mokėti kelias kalbas.“
Šeima iš Balbieriškio persikėlė į Ūtą, dar po poros metų ilgesniam laikui apsigyveno Igliškėliuose. Tėvas svajojo apie savo ūkį, visaip kaupė pinigus, vėliau išvyko į Ameriką, bet buvo jau nejaunas, nesisekė su darbais – ten liūd­nai baigė gyvenimą. Likusiai su vaikais (be Mykolo buvo dar trys dukros) motinai buvo sunku.
M. Krupavičius vaizdingai ir smulkiai aprašo ir mokslus Igliškėliuose (mokyk­la buvo vienintelė visame valsčiuje), akcentuodamas, kad „Jasaitis (mokytojas) vertas gero atminimo ir pagarbos, nes pačiame lietuvybės persekiojimo įkarštyje, nepaisydamas didelių skiriamų bausmių, mokydavo mus iš maldaknygių lietuviškai.“ Jau buvo atsiradę lietuviškų knygelių ir laikraščių – juos slapčiomis platindavo ir Mykolas… Su lietuvybe susijusi veikla tęsėsi ir Veiverių mokytojų seminarijoje, į kurią įstojo 1900 metais ir kur buvo dėstoma lietuvių kalba. Ją baigdamas (vertėsi labai kukliai) susirgo plaučių džiova, gydytojas pasiūlė važiuoti į Šveicariją, pinigų nebuvo, tad teko laikytis kaimo „daktarkų“ prisakytos disciplinos. Pasveiko ir nors sveikata nebuvo labai stipri, nugyveno 85 metus…
Mokytojavo dvejus metus Lenkijoje, vienus – Papilėje, Žemaitijoje. Visur aktyviai reiškėsi propaguodamas lietuvybę, buvo žinomas kaip maištininkas, už tai grėsė represijos.

 

Mykolo Krupavičiaus motina Rozalija Malinauskaitė-Krupavičienė ir tėvas Pranas Krupavičius.

Mykolo Krupavičiaus motina Rozalija Malinauskaitė-Krupavičienė ir tėvas Pranas Krupavičius.

Kitas kelias
Ėmė galvoti apie kitokį darbą, gyvenimo kelią. Su kunigais buvo daug bendravęs, vertino jų veiklą žmonių ir lietuvybės labui… Bet – „labai mėgau miškus. Gal dėl to ir miškininko karjera traukė. Pasiryžau pradėti nuo aukštesniosios miškų mokyklos, bet nemečiau minties ir apie kunigų seminariją. Kunigų seminarija man žadėjo vieną dalyką, kurio aš ypatingai troškau – darbą Lietuvoje“.
Pasirinko miškininkystę, įstojo, bet pasitikslinęs, kur galėsiąs dirbti baigęs, išgirdo, kad Archangelske, Vologdos srityje, gal dar Pavislyje, o apie lietuviškas gubernijas pasiūlė nesvajoti… Seinų kunigų seminarija buvo „naujas pasaulis“, po to – studijos Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1914 m. birželio 13 d. buvo įšventintas į kunigus, primicijos vyko Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Buvo matęs gyvenimo, daug ką patyręs, brandus.

1917 m. paskirtas į Voronežą, kur buvo keliolika tūkstančių lietuvių karo pabėgėlių, dirbti gimnazijos kapelionu; porevoliuciniame chaose suprato, kad svarbiausia – vienybė ir sutelktumas bendram labui. Būtent čia pirmiausia išryškėjo jo, kaip oratoriaus, gabumai, čia jis savo gyvenimą susiejo su krikščionių demokratų partija (teigiama, kad atstovavo kairesnei jos srovei), čia dirbdamas su jaunimu ir ne tik išsakė savo gyvenimo kredo: „Reikia, kad Lietuva, Lietuvos reikalai, Lietuvių tauta ir jos kalba visur būtų pirmoje eilėje, ir kad mūsų „aš“ sektų paskui juos. „Man“ yra tai, kas atlieka nuo Lietuvos“. Tai nėra skambūs žodžiai – visa vėlesnė veikla liudija, kad pats tuo vadovavosi. Budri Rusijos valdžios akis sekė maištingą veiklą – M. Krupavičius turėjo slapčia trauktis iš Voronežo. Jis čia buvo nemažai nuveikęs, ragindamas ne griauti, o kurti, dvasiškai atgimti, vienytis.

Įšventinus kunigu 1914 m. birželio 13 d. tarp savųjų: motina, sesuo Marija su vyru Antanu Astramsku, sesuo Veronika su vyru Jonu Jarumbavičiumi, dukrelėmis Stase ir Aldona.

Įšventinus kunigu 1914 m. birželio 13 d. tarp savųjų: motina, sesuo Marija su vyru Antanu Astramsku, sesuo Veronika su vyru Jonu Jarumbavičiumi, dukrelėmis Stase ir Aldona.

Kai grįžo, Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę (kai kas klaidingai mano, kad M. Krupavičius yra tarp pasirašiusiųjų Nepriklausomybės aktą, bet jo tuo metu Lietuvoje dar nebuvo), laukė daug darbų, ir „vyskupo liepiamas tapau politiku“. Buvo paskirtas į darbą Valstybės Taryboje, nors prašė skirti vikaru į Griškabūdį… Jaunai valstybei reikėjo protingų, atsidavusių, mokančių sutelkti kitus žmonių. Ir M. Krupavičius telkė. Vienas radikaliausių jo siūlomų dalykų buvo žemės reforma. Ne visiems patiko: jis net buvo apšauktas bolševiku…
M. Krupavičius dirbo trijuose Lietuvos seimuose ir keturiose vyriausybėse, buvo žemės ūkio ministru (1923–1926), bet po 1926 metų valdžios perversmo ne tik persekiotas, bet ir priverstas išvykti iš Lietuvos: gavęs J. Vailokaičio stipendiją Prancūzijoje studijavo politinę ekonomiją, sociologiją, žurnalistiką.
Į Lietuvą grįžo 1930 m., paskirtas vikaru Garliavoje. Daug kas manė, kad tokiam veikėjui pareigos per menkos, bet jis sugebėjo atgaivinti parapiją ir klusniai vykdė kunigo pareigas. Vėliau buvo leista dėstyti Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminarijoje, klebonavo Veiveriuose iki 1935 metų, iš čia paskirtas į Kalvariją – klebonu ir dekanu.

 

Visą gyvenimą, be kitų darbų, šis žmogus rašė, kviesdamas dirbti Lietuvos labui, aiškindamas žmonėms esminius dalykus, mokydamas... Kalvarijos viešojoje bibliotekoje sukaupta daugybė paties M. Krupavičiaus raštų, jo redaguotų leidinių, literatūros apie jį.

Visą gyvenimą, be kitų darbų, šis žmogus rašė, kviesdamas dirbti Lietuvos labui, aiškindamas žmonėms esminius dalykus, mokydamas… Kalvarijos viešojoje bibliotekoje sukaupta daugybė paties M. Krupavičiaus raštų, jo redaguotų leidinių, literatūros apie jį.

Okupacijos, tremtis, užsienis
Gyvenimą sudrumstė okupacijos, karas. Naujoji santvarka įnešė sumaištį į visų gyvenimą. Kaip reikėjo laikytis, elgtis tikintiesiems? M. Krupavičius buvo tarp pirmųjų, bandžiusių vienaip ar kitaip paveikti tuos, nuo kurių priklausė ne tik atskiro žmogaus, bet ir visos tautos gyvenimas. Jis parengė memorandumą, kreipdamasis į rusų, vėliau kitą – ir į vokiečių okupantų valdžią, gindamas tikinčiuosius ir smerkdamas užkariautojų elgesį kitų tautų atžvilgiu. 1942 m. prelatas gestapo suimtas, įkalintas tą patį memorandumą pasirašęs Jonas Aleksa, o prezidentas Kazys Grinius apgyvendintas Sasnavos valsčiuje. Amerikiečių kariuomenė išvadavo 1945 metais. Kilo dilema: palikti vėl tarybine tapusią Lietuvą ar pasilikus laukti, kol bus ištremtas į Sibirą ar bus dar blogiau…
Emigracijoje – Vokietijoje, o nuo 1956 m. Amerikoje – išgyveno 25 metus. Visi jie skirti darbui Lietuvos labui. Tai būtų jau atskira, plati ir turtinga tema.
Mirė Mykolas Krupavičius 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje, palaikai į Lietuvą sugrįžo 2006-aisiais. Savo testamente rašė: „Nei pamoksle, nei kalbose mano asmens neliesti. Pamokslininkai ir kalbėtojai teprimena lietuviškajai išeivijai tuos idealus, kuriems aš visą gyvenimą tarnavau ir skelbiau kiekviena proga: laisva nepriklausoma Lietuva, nenuilstama ir nenutraukiama kova dėl jos išlaisvinimo, rėmimas tų institucijų darbu ir finansais, kurios vadovauja tam išlaisvinimui…“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.