Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje

Okupavus Lietuvą, rezistencinė kova truko apie 10 metų: 1945–1955 m. Tie, kas nenorėjo paklusti sovietų valdžiai, nenorėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, lankstytis okupantams, išėjo į miškus, tapo „miškiniais.“ Dalis jaunimo buvo jų ryšininkai, padėjėjai. Visi jie buvo laikomi sovietų valdžios priešais, persekiojami, gaudomi, žudomi ir kankinami. Net už Stalino vardo paniekinimą, ištarimą nepagarbiai jau galėjo būti žmogus sušaudytas ar ištremtas.

 

Šiemet pavasarį, eidamas 88 metus, mirė buvęs krašto apsaugos viceministras, politinis kalinys, buvęs Jonavos meras Edmundas Simanaitis. Jis yra buvęs Rygiškių Jono gimnazijos mokinys, vytenietis. Žurnalistų draugijos, Kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys parašė daugybę knygų apie vyteniečius, partizanus ir laisvės kovas.

Šiemet pavasarį, eidamas 88 metus, mirė buvęs krašto apsaugos viceministras, politinis kalinys, buvęs Jonavos meras Edmundas Simanaitis. Jis yra buvęs Rygiškių Jono gimnazijos mokinys, vytenietis. Žurnalistų draugijos, Kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys parašė daugybę knygų apie vyteniečius, partizanus ir laisvės kovas.

Gimnazistai nebuvo abejingi
1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Tauro partizanų apygardos vadovybė duodavo jiems užduotis: sekti partorgus, susprogdinti geležinkelį, kad nevežtų žmonių Sibiran, platinti atsišaukimus, slaptą literatūrą. Daug tarp jų buvo Rygiškių Jono gimnazijos mokinių. Vos po metų būrys buvo demaskuotas, čekistai 1946 m. suėmė 12 vyteniečių, tardė. Keturi buvo sušaudyti, kiti ištremti.
1991 m. atkūrus Nepriklausomybę, pajudėjo tyrimas keturių sušaudytųjų – Algimanto Gustaičio-Kimo, Jurgio Bekampio-Šalmo, Alfonso Žukausko-Lizdeikos ir Vinco Barono-Vyšnelio byloje. Buvo kasinėjama Tuskulėnų dvaro vieta, atkasti ir visi atpažinti, o surinkti jų kaulai pervežti į Marijampolę. 2001 m. įvyko iškilmingas perlaidojimas naujosiose miesto kapinėse. Čia stovi paminklas su iškaltomis žuvusiųjų pavardėmis.
Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, pasakoja, kad kai laidų susitikimų metu į muziejų ateina buvę mokiniai, jie dalijasi prisiminimais. Tokių žmonių vis mažėja, kurie galėtų papasakoti apie tą laiką. Štai viena moteris, buvusi mokytoja, klausė, nejaugi galėjo mokytojas Kriščiukaitis išduoti vyteniečius. Apie tai daug kas kalba, bet ar gali būti tiesa? Kaip galėjo jis būti išdavikas, juk buvo toks inteligentiškas žmogus, geras mokytojas (dėstė anglų kalbą), visi jį gerbė ir mylėjo. Nejaugi buvo užverbuotas čekistų? „Į tokius klausimus atsakyti labai sunku“, – sako J. Zubavičienė.

 

Gimnazijos muziejaus stenduose – daugybė nukentėjusiųjų nuo sovietinio saugumo represijų.

Gimnazijos muziejaus stenduose – daugybė nukentėjusiųjų nuo sovietinio saugumo represijų.

Svarbu įamžinti atminimą
Daug dar yra šių kovų istorijoje baltų dėmių, neištirtų faktų. Likę gyvi vyteniečiai, buvę jų pagalbininkai stengiasi šias spragas užpildyti, leisdami atsiminimus, rinkdami informaciją. Tai Alva Sidaravičienė, Edmundas Simanaitis ir daugelis kitų.
Nukentėjusių nuo sovietinių okupantų yra šimtai. Ne vienas sako, kad reikėtų statyti paminklus ne tik žuvusiems kovotojams, bet ir jų motinoms, kurios irgi labai daug iškentėjo.
Dabartiniam jaunimui sunku suvokti, kas vyko tais laikais. Enkavedistai savo aukų nelaidodavo, užkasdavo bet kur. Lavonai buvo niekinami, paliekami patvoriuose, aikštėse. Kai kurios šeimos juos išsipirkdavo iš stribų už degtinę ir palaidodavo. Kitos iš baimės išsižadėdavo, neatpažindavo savo nužudytų artimųjų. Jų kapai liko nežinomi iki šiol.
J. Zubavičienė sako girdėjusi pasakojimų, kaip mokinius versdavo stoti į komjaunimą. Buvusi gimnazijos mokytoja O. Bartuškienė-Jasionienė, kurį laiką dirbusi savivaldybės kalbos tvarkytoja, pasakoja, kaip vos pradėjusi dirbti spintoje rado senus sąrašus tų, kurie lankydavo bažnyčią… Sigita Lankininkienė, buvusi gimnazijos mokytoja ir mokinė, prisimena, kaip buvo nurodyta pakabinti Stalino portretą klasėje ant sienos vietoje Vyties. Nebuvo iš kur jo gauti, bet viena mergaitė, pas kurią gyveno rusų kareiviai, iš jų laikraščio iškirpo ir atsinešė nedidelį Stalino portretą. Kelios mokinės jį priklijavo ant sienos po Vyčio uodega. Mokytojas Viktoras Katilius matė, o baigęs pamoką paliepė mokiniams „susitvarkyti šiukšles“, nes portretas atsiklijavo ir nusklendė žemėn… Bet mokinių neįskundė.
Visokių buvo mokytojų, visokių ir mokinių. Štai buvęs muziejaus vedėjas, mokytojas V. Peckus gimnazijos direktoriaus P. Šertvyčio nuotraukos į muziejaus stendą nekabino, nes šis buvo „raudonas“…
Su metais pasipriešinimas silpo, atvirų kovotojų mažėjo. Tik po Romo Kalantos susideginimo 1972 metais vėl kilo protestai, bet buvo numalšinti. Sovietiniai propagandistai Kalantos poelgį traktavo kaip nesveiko proto žmogaus išsišokimą, o ne protesto aktą prieš okupantų režimą. Kai kas atsimena, kad vykdomojo komiteto pirmininko R. Pačėsos sūnus Remigijus su keliais kitais mokiniais surengė pritarimo aktą, atsisėdę koridoriuje ant grindų brazdino gitara ir nėjo į pamokas.

Gimnazijos muziejaus stenduose – daugybė nukentėjusiųjų nuo sovietinio saugumo represijų.Paminkle iškaltos 39 pavardės
A. Sidaravičienės iniciatyva šalia gimnazijos pastatytas paminklas žuvusiems gimnazistams. Paminklo akmeninėse plokštėse iškaltos jų pavardės (čia paminėti ir įamžinti tie, kurie nesulaužė partizano priesaikos). 39 pavardės įamžintos paminklinėje kompozicijoje, jie buvo atrinkti iš beveik 100 nukentėjusiųjų nuo sovietinių represijų. Kaip sakė A. Sidaravičienė, labai sunku buvo atrinkti, ji dirbo kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, kurio lėšomis ir finansuotas šis projektas.
I akmeninė plokštė: K. Akelaitis-Vėtra, A. S. J. Bubnys-Gusaras, G. P. Černiauskas-Švyturys, V. Dominaitis-Sūnus, V. V. Didvalis-Vidginas, V. J. Duliūnas-Laimutis, A. J. Durneika-Žvirgždas, K. Greblikas-Sakalas, V. Gruodis- Žilvitis, K. A. Gumauskas-Balandis, V. Gumauskas-Gailius, A. Karpauskas-Kurtas, R. K. Kižys-Gintaras.
II plokštė: K. Kurtinis, L. B. Lazauskaitė-Ramunė, A. Lazauskas-Šalmas, K. Liaukus-AnBo, P. J. Medelis-Delfinas, A. J. Meškevičiūtė-Vaidilutė, A. A. Mieliauskas-Seklys, K. A. Naginionis-Tauras, M.V. Navasaitis-Ainis, V. Navickas-Auksutis, J. Pauža, B. Petrauskas-Šarūnas, V. A. Puišys-Meška.
III plokštė: K. Puodžiūnas-Kirvis, J. Savičius-Uranas, A. Senkutė-Aušrelė, J. Sidabra-Brangutė, P. P. Sližauskas-Arūnas, R. Šalaševičius-Skystimas, S. Šalaševičiūtė-Našlaitė, V. S. Šalčiūnas., A. Švedas-Radastas, J. Traskauskas-Jūreivis, J. B. Vitkauskas, J. Žiūrys-Žilvitis, V. Žvingila-Šarūnas.

Pažinti juos privalu
Aldona MEŠKEVIČIŪTĖ-Vaidilutė gimė 1928 m. Geisteriškių k., Vilkaviškio apskr. Besimokydama Rygiškių Jono gimnazijoje įsitraukė į partizaninę veiklą, palaikė ryšius su partizanais, vykdė jų užduotis.
Buvo areštuota ir tris savaites saugumo tardyta. Paleista iš kalėjimo, nebaigusi 6 klasės, gavusi Vaidilutės slapyvardį pradėjo partizaniškos kovos kelią. Žuvo 1947-aisiais, būdama devyniolikos metų, Žydronių kaime ūkininko Petro Pleškaičio sodyboje įrengtame štabo bunkeryje. Saugumiečiai, išdaviko nurodomi, apsupę sodybą ilgai ieškojo slėptuvės, kol visas namo pakampes badydami durtuvais perdūrė Aldonai galvą. Jai garsiai sušukus, bunkeris buvo surastas, įvyko susišaudymas. Vaidilutė mirė, trys kiti ten buvę partizanai susisprogdino. Jų palaikai buvo niekinami Marijampolėje, o paskui užkasti iki šių dienų nežinomoje vietoje.

* * *

Leonora LAZAUSKAITĖ-Ramunė gimė ir augo Cykakalnio kaime, netoli Marijampolės. Baigė Rygiškių Jono gimnaziją ir įstojo į Kauno Vytauto didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Broliui Albinui pradėjus partizanauti, ją ėmė persekioti saugumas. 1946 m. ji grįžo iš Kauno į tėviškę. Čia buvo įrengta slėptuvė, kur slapstėsi partizanai ir brolis. Sodyboje įvyko susišaudymas, šeima turėjo bėgti, slapstytis. Leonora aplinkybių verčiama tapo partizane, Tauro apygardos štabo mašininke. Buvo sužeista Avikilų kaime, Leonavičių sodyboje įrengtoje slėptuvėje, kai šią apsupo enkavedistai. Sužeistą ją išvežė į Marijampolę, saugumo rūsį. Palaikai, manoma, palaidoti kaip ir daugelio kitų žvyrduobėse prie Šešupės.

* * *

Antanas DURNEIKA-Žvirgždas gimė 1927 m. Daukšių kaime, Marijampolės apskr. Po Rygiškių Jono gimnazijos baigė Kauno finansų technikumą, dirbo finansų skyriaus vedėju Gudeliuose. Išėjo į partizanus, tapo Vytauto rinktinės kovotoju Žvirgždu.
Žuvo 1948 m. paliose prie Rudės per mūšį su čekistais. Stribai jam nupjovė galvą, kurią nunešė viršininkams, tikėdamiesi gauti už tai premiją.

 

Partizano priesaika
„Aš… prisiekiu viasagalinčio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybės, griežtai pildyti vadovybės įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme. Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti man padeda.“

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.