Prienuose penktadienį surengta konferencija „Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą“ (Matas Šalčius). Konferencija buvo skirta Pasaulio lietuvių metams, joje įteikta Mato Šalčiaus premija, siūlytos idėjos Prienams ir Lietuvai. Pranešimą apie vieną garsiausių žmonių, kilusių iš Prienų krašto, Čiudiškių, keliautoją Matą Šalčių skaitė profesorius dr. Benediktas Šetkus. Pasak profesoriaus, 1890 m. gimęs M. Šalčius buvo neeilinė asmenybė, jam valstybės reikalai visada buvo svarbesni, nei savi. Lietuvos labui jis dirbo negailėdamas savęs, savo sveikatos, todėl jau eidamas 33-ius metus sirgo bent dešimčia ligų. Kaip rašo savo prisiminimuose pats M. Šalčius, nemažai nervų ir sveikatos jam „suėdė“ pašalinimas iš Marijampolės ...

2019-ieji Seimo yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Šios vienos ryškiausių XX a. asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų. Šiemet visoje šalyje vyksta renginiai, skirti jo 150-osioms gimimo metinėms. Balandžio 18 dieną Kauno r. Piliuonos gimnazijoje įvyko renginys „Laimės ieškojau kitiems, o tapau laimingas pats…“, skirtas šiam rašytojui, kultūros veikėjui, kunigui paminėti. Renginio tikslas – didinti lietuvių kalbos ir literatūros prestižą, ugdyti literatūros suvokimą, puoselėti humanitarinę kultūrą, gilinti lietuvių kalbos, literatūros ir istorijos žinias, skatinti mokinių domėjimąsi tautos kultūra. Siekdamos puoselėti mokinių bendradarbiavimą ir bendravimą, taip pat mokyklų bendradarbiavimą ...

Pravoslavų dvasinė muzika Marijampolės klausytojams skambėjo jau antrus metus iš eilės rusakalbių ir tautinių mažumų klubo „Mozaika“ surengtame festivalyje „Velykų skambesys“. Praėjusį šeštadienį jis įvyko Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Pravoslavų dvasinė muzika – turtas, kurį rusų tauta dovanoja pasauliui. „Dvasinė muzika vystėsi ne vieną tūkstantį metų, – atidarydama festivalį kalbėjo „Mozaikos“ klubo pirmininkė Tatjana Kolpakova. – Ilgą laiką ji skambėjo tik bažnyčiose, tačiau dabar visu šiuo grožiu galime džiaugtis ir koncertų salėse.“ Kaip ir praėjusiais metais, į festivalį „Velykų skambesys“ atvyko pravoslavų bažnytinę muziką atliekantys kolektyvai iš visos šalies, taip pat svečiai iš Baltarusijos. Buvo labai puikiai dainuojančių kolektyvų, o žinant, kad ...

(Pabaiga. Pradžia Nr. 37) 1941 m. rugpjūčio 5 d. laikraštis „Į laisvę“ paskelbė Kelių valdybos išleistus „Keleivių auto susisiekimui tvarkyti laikinus nuostatus“. Juose rašoma: „Kadangi autobusų skaičius yra ribotas, tai Kauno–Vilniaus, o taip pat ir kitais ruožais bus vežami tiktai pildantieji savo tarnybos pareigas tarnautojai, pateikus savo aukščiausiosios instancijos atitinkamus pažymėjimus, nurodant važiavimo reikalą. Važiavimo pirmumą Kaune nustato Kelių Valdybos Eismo direkcija Autobusų stotyje Vytauto pr. Nr. 12, o Vilniuje ir kitose galinėse auto stotyse bei tarpinėse sustojimo vietose – vietos Karo komendantas, o jo nesant – Apskrities viršininkas ar policija. Keleivių tarpe pirmumu naudojasi grįžtantieji į Sov. Rusiją vežtieji asmenys, ...

Kalvarijos savivaldybės kultūros centre vyko tradicinis, devintasis, respublikinis vaikų ir jaunimo dainų ir šokių festivalis „Vaikystės spalvos“, skirtas Tarptautinei šokio dienai. Jį, kaip ir ankstesnius, organizavo šio kultūros centro choreografė Loreta Vasikonytė, padedant geranoriškiems rėmėjams. Šiais metais į festivalį sugužėjo 29 kolektyvai iš įvairių Lietuvos kampelių: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Jonavos, Kėdainių, Tauragės, Raseinių, Prienų, Kybartų, Marijampolės, Lazdijų bei Punsko ir Seinų (Lenkija). Žinoma, dalyvavo ir šeimininkai. Tai daugybės spalvų ir nuotaikų festivalis, nes jame pasirodo įvairių žanrų kolektyvai. Renginys subūrė daugiau kaip 530 dalyvių. Ir juos, ir žiūrovus pasveikino, sėkmės linkėjo Kalvarijos kultūros centro direktorė Laima Kupstienė, pasidžiaugusi, kad festivalis tapo tradicinis, ...

Besidominčius filatelijos istorija Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas kviečia tęsti pažintį su nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais. Trečioje ekspozicijoje – „Berlyno laidos“. Paroda parengta žymaus pašto ženklų kolekcininko Edmundo Liesio rinkinio, kuris buvo eksponuotas ne vienoje tarptautinėje parodoje ir pelnė nemažai apdovanojimų, pagrindu. Parodą marijampoliečiams pristatė Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus prie Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vyr. specialistas Eugenijus Draseika. Ankstesnėse parodose eksponuoti istoriškai labai svarbūs Lietuvos pašto ženklai buvo pradėti spausdinti Vilniuje, bet jį okupavus darbas tęsėsi Kaune. Yra trys vadinamosios Kauno laidos. Tačiau tiražai buvo nedideli, tad buvo kreiptasi į privačią H. S. Hermano firmą Berlyne. Yra ...

…O su gamtos jėga, jos virsmais ir niekam nepavaldžiais dėsniais, nuolat kintančioje aplinkoje keičiamės ir mes. Gal ne visi tai pripažįsta ar moka įvardinti, bet taip jau yra. Matantieji ir juntantieji daugiau, giliau – apdovanotieji. Fotografas Vytautas Daraškevičius – vienas jų. Net tie, kas fotografija nelabai domisi, pavardę turėtų žinoti. Nes beveik penkis dešimtmečius jis fotografuoja mūsų senąsias šventes – pradėjo tada, kai apie baltiškuosius ritualus dauguma nežinojo ar buvo pamiršę, o kalbėjo ir veikė tik dešimtys… Fotografavo jis ir didžiuosius Atgimimo įvykius – tos nuotraukos jau tapo istorinėmis vertybėmis. Fotografavo ir dar daug ką, surengė daug parodų, išleido knygų, ...

Jau kelerius metus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybė gauti valstybės paramą renovacijai teikiama daugiabučiams, priklausantiems kvartalui, t. y. įtrauktiems į savivaldybės kvartalinės renovacijos programas. Kvartalinės renovacijos tikslas – atnaujinti ne pavienius namus, bet visą kvartale esančią infrastruktūrą: žaliąsias zonas, kiemų aikšteles, jų apšvietimą ir pan. Savivaldybių kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė visų šalies savivaldybių. Būsto energijos taupymo agentūros (toliau BETA) direktorius Valius Serbenta paaiškina, kad visos Lietuvos savivaldybės yra skatinamos rengti kvartalų ir at­skirų miestų atnaujinimo programas, kurios apima ne tik pastatų energinio efektyvumo didinimą, bet ir kvartalų infrastruktūros sutvarkymą ir pritaikymą ...

Baldai – tai investicija, kuri, tikisi kone kiekvienas pirkėjas, bus ilgalaikė. Nesinori baldų keisti dažnai, todėl dažniausiai yra stengiamasi juos įsigyti tinkamus, kokybiškus bei patvarius. O vienas geriausių kokybės ir patikimumo garantas – tai geras gamintojo vardas. Jei įmonė rinkojeveikia ne vienerius metus –tai puikus –ženklas, kad pirkėjai jais pasitiki ir jų gaminama produkcija yra kokybiška. Tad šiame straipsnyje pažvelgsime patikimiausius baldų gamintojus būtent Marijampolės srityje. Žinoma, vienas paprasčiausių būdų įsigyti baldus – tiesiog apsilankyti artimiausioje baldų parduotuvėje ar net norimus baldus užsisakyti internetu. Tačiau jei norite nestandartinių baldų, kurie būtų pritaikyti prie jūsų interjero ar sukurti pagal jūsų užsakymą – ...

Likus vos kelioms dienoms iki kalendorinės vasaros Marijampolės miesto gyventojai ir svečiai kviečiami apsilankyti pirmojoje nemokamoje mugėje „Šopturgis”, kur kiekvienas galės be vargo papildyti spintas stilingiausiais vasaros drabužių deriniais, kosmetines kokybiškomis grožio priemonėmis, o skrandžius išskirtinio skonio gardumynais. Jau šį sekmadienį, nuo 10 iki 16 valandos Marijampolės kultūros centre vyksiančioje mugėje lankytojų lauks žinomi šalies dizaineriai, kūrėjai ir menininkai, kurie pristatys vasariškas šiltojo sezono drabužių ir aksesuarų kolekcijas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Marijampolietės liks ypač patenkintos mugės asortimentu, nes čia jos atras ne tik stilingų rūbų įvairioms progoms, kuriuos siūlys tokie prekiniai ženklai kaip „Rudnė¨, „BURPT¨, „Enli 5¨ ir kiti, ...

(Pradžia Nr. 37) 1939 metai viešajame transporte pasižymėjo savotišku nuosmukiu. Nors dar metų pradžioje planuota atidaryti tiesioginę autobusų liniją iš Kauno į Klaipėdą, Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, planai liko neįgyvendinti. Be to, šalis liko be uosto, tapo problemiška įsivežti degalus. Juos teko taupyti, tad sumažėjo ir tarpmiestinių autobusų reisų skaičius. Trūkstant kuro populiarėjo idėja įrengti sunkvežimiuose ir autobusuose dujų generatorius. Leidinyje „Lietuvos sparnai“ (1939-12-20) buvo svarstoma, kad dujų generatorius galėtų turėti net iki 25–30 proc. autobusų (turėjo tik apie 10 proc.), jiems per metus reikėtų 15000–20000 kubinių metrų malkų. Galvota netgi palikti autobusams su dujų generatoriais maršrutus geresniais keliais, o prastesnius atiduodant ...

Kazlų Rūdos literatų klubo (asociacijos) gimimo data – 1991 metų gegužės 24-oji. Šią dieną nemažas būrys šio krašto kūrėjų rinkosi į pirmą susitikimą „Pavasaris vėl žadina sielą“ viešojoje bibliotekoje. Juos sukvietė filologė Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova, vėliau paraginta tapti „Girių versmės“ vadove ir burianti literatus iki šiol. Šiemet kovą jie rinkosi paminėti Pasaulinę poezijos dieną, pirmą eilių ir gėlių šventę „Pirmasis žiedas“ (tai poezijos skaitymai ir pavasarinių puokščių paroda), taip pat prisiminti Amžinybėn iškeliavusius Juozapą Feiferienę ir klubo garbės narį kunigą ir poetą Juozą Barkauską. Suskaičiavus klubo narius ir prie jų besiglaudžiančius susidarė 55 žmonės, tačiau net 12 regi visus iš aukštybių… ...

Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje surengta Pasaulio lietuvių metams skirta konferencija „Diaspora: amžių kaita“. Dviejų dalių renginyje padaryti keli solidūs pranešimai, skatinantys labiau įsigilinti tiek į praeities faktus, tiek į šių dienų aktualijas, nedaryti skubotų išvadų. „Norint susivokti reikia prisiminti“, – sveikindama konferencijos svečius ir dalyvius sakė bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė. Istorikas, publicistas, VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas profesorius Egidijus Aleksandravičius nagrinėjo temą „Pasaulio lietuvija: kintančios supratimo ribos“, šio instituto profesorė Dalia Kuizinienė kalbėjo apie egzilio (išeivijos) literatūrą, VDU Menų fakulteto ir Meilės Lukšienės švietimo centro atstovė dr. Rasa Žukienė supažindino su Hamburgo dailininkės Aliutės Mečys gyvenimu ir kūryba, patirtimi iš Argentinos ...

Viena aktyviausiai Lietuvoje veikiančių žmonių su negalia, jų šeimų ir negalios situacijoje atsidūrusių žmonių interesus ginanti organizacija Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) buvo įkurta siekiant suvienyti skirtingoms negalioms atstovaujančias organizacijas ir keisti negalios politiką Lietuvoje. Neįgaliųjų integracija į darbo rinką – viena iš daugelio sričių, kurios skatinimu ir su tuo susijusių problemų sprendimu užsiima LNF. Organizacijos direktorė Henrika Varnienė neabejoja, kad neįgalieji gali būti darbuotojai, demonstruojantys puikius darbo rezultatus. Ji vardija argumentus, kodėl žmones su negalia įdarbinti verta. – Tarptautiniai tyrimai, paremti darbdavių apklausomis, rodo, jog žmonės su negalia yra labai gerai vertinami darbuotojai ir dėl savo tiesioginio pareigų atlikimo, ir ...

Darbdaviai ir visuomenė vis dar nėra pajėgūs priimti ir vertinti neįgaliųjų kaip visaverčių asmenų, todėl jų įdarbinimo statistika liūdnoka. Tačiau stereotipams, kad žmonės su negalia negali tinkamai atlikti jiems pavesto darbo, Marijampolės savivaldybė nepaklusti sumanė dar 2007 metais. Mieste įrengus viešųjų erdvių stebėjimo kameras, jų aptarnavimui reikalingas darbo vietas nusprendė sukurti išskirtinai neįgaliesiems. Iniciatyva gyvuoja jau 12 metų Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Pauliaus Čepono pasakojimu, mintis sukurti darbo vietas išskirtinai neįgaliems asmenims prieš 12 metų jo kolegoms kilo ne visai atsitiktinai. Tai buvo viena būtinų sąlygų, norint įsigyti viešųjų erdvių stebėjimo kameras Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. – Tai buvo ...