Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.

 

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje
1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės.
Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės apskrities Skardupių kaime susikūrė Tauro partizanų apygarda. Pirmuoju vadu tapo Leonas Taunys-Kovas, vadovavęs apygardai iki tų pačių metų spalio 22 d.
Įvairiu metu Tauro apygardoje buvo 10 rinktinių. Pagrindinės iš jų – Vytauto, Geležinio Vilko, Žalgirio. Apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, taip pat Seinų apskrityse. Leido savo laikraščius, viena pirmųjų apygarda turėjo kariškas uniformas, partizanų statutą, himną, priesaiką, teismą. 1947 ir 1948 m. Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus. Per Tauro apygardą Lietuvos partizanai susisiekdavo su Vakarais.
Kovodami prieš okupantus Lietuvoje žuvo apie 30 tūkst. partizanų, Tauro apygardoje – 7000. Tragiški likimai ištiko ir apygardai vadovavusius Zigmą Drungą-Šerną, Mykolą Joną, Antaną Baltūsį-Žvejį, Joną Aleščiką-Rymantą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Viktorą Vitkauską-Karijotą, Juozą Jankauską-Demoną. Vieni žuvo mūšiuose, kiti nenorėdami pasiduoti priešui pasirinko mirtį…
Deja, pasipriešinimo okupantams kovoms vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad žadėtos pagalbos iš Vakarų nebus, o priešas gerokai stipresnis. 1953 m. sutriuškinus partizanų vadovybę, faktiškai baigėsi ir partizaninis judėjimas, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.

Kunigo sutaną iškeitė į kario mundurą…
Viena iškiliausių Lietuvos partizanų kovos sąjūdžio asmenybių, vienas ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo vadų (po visų partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir jo pavaduotojo Adolfo Ramanausko-Vanago) buvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardai vadovavęs bene ilgiausiai – beveik dvejus metus. Jis buvo ambicingas ir nepaprastai darbštus, gabus karo ir tiksliesiems mokslams, ryžtingas ir sumanus organizatorius.
Antanas Baltūsis gimė 1915 m. Gulbiniškių kaime, Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr., pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Baltūsių šeimoje. Baigęs gimnaziją gabus jaunuolis įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau nepajutęs pašaukimo pradėjo mokytojo darbą, kuris jam patiko, o ir mokiniai jį mėgo. Vėliau A. Baltūsis įstojo į karo mokyklą ir ją baigė 1940 m., sovietams jau okupavus Lietuvą. Karo metais trumpai dirbo Pilviškių valsčiaus policijos nuovados viršininku, paskui vėl mokytojavo, o 1943 m. tapo Lietuvių policijos 252-ojo bataliono 3-iosios kuopos vadu.
Nuo 1945 m. pavasario A. Baltūsis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Prisidėjo prie Tauro apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ leidimo, vėliau tapo Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininku ir šio laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo paskirtas apygardos štabo viršininku, o 1946 m. birželio 12 d. žuvus Tauro apygardos vadui Zigmui Drungai-Šernui, Mykolui Jonui, A. Baltūsis-Žvejys liepos mėnesį buvo paskirtas apygardos vadu. Žuvus Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, laikinai ėjo Pietų Lietuvos partizanų vado pareigas, vėliau buvo paskirtas vado pavaduotoju. 1947 m. sausio 1 d. išrinktas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) viršininku.

 

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Tauro apygardoje buvo karinė drausmė ir tvarka
Tapęs Tauro apygardos partizanų vadu A. Baltūsis-Žvejys iškart paskelbė, kad laisvės kovotojų organizacija yra karinė: jai privaloma Lietuvos kariuomenės uniforma, karinė drausmė, paklusnumas ir pagarba vadams. Nustatė pareigų ženklus, suformavo apygardos teritorinę-administracinę struktūrą, Lietuvos kariuomenės štabų pavyzdžiu sutvarkė raštvedybą, išleido nurodymus rinkti partizanų kūrybą, slėpti ir išsaugoti archyvus, reikalavo iš dalinių tikslių ataskaitų, organizavo kursus puskarininkių ir viršilų laipsniams gauti, parengė kasdienes partizanų elgesio taisyk­les, įsteigė Karo lauko teismą. Siekė, kad būtų sudaryta centrinė (vyriausioji) Lietuvos partizanų vadovybė.
Išaiškėjus J. Markulio-Erelio išdavystei, energingai ėmė kurti naują Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumą. Siekė suvienyti visos šalies pasipriešinimo pajėgas. Užmezgė ryšius su Kęstučio, Algimanto, Vyties ir Vytauto apygardomis, o ieškant ryšio su užsieniu 1947 m. du kartus organizavo BDPS prezidiumo įgaliotinių Juozo Lukšos, Jurgio Krikščiūno ir Kazimiero Pyplio išvykimą į Vakarus.
1948 m. vasario mėn. įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.

 

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Žūties vietoje po 50 metų pastatytas paminklas
Deja, daugelio planų A. Baltūsis nespėjo įgyvendinti. 1948 m. vasario 1 d. vadą su dviem palydovais, apsistojusius pas seserį gimtajame Gulbiniškių kaime, išdavė MGB agentė slapyvardžiu Tiesa. „Liaudies gynėjams“, žmonių vadintiems stribais, apsupus Motiejaus Baltrušaičio sodybą, A. Baltūsis-Žvejys ir kartu buvę partizanai – Tauro apygardos štabo ypatingųjų užduočių vykdytojas Juozas Balsys-Dobilas (g. 1912 m.) ir vado adjutantas Pranas Žaldaris-Šapalas (g. 1918 m.), nesutikdami reikalavimui pasiduoti, nusišovė. Jiems tebuvo vos per 30…
Į Tauro apygardos vado ir jo bendražygių žūties vietą Vilkaviškio sav. Gulbiniškių kaime važiavome su Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotoju, šauliu Algimantu Lelešiumi. Jo ir Jurgio Nevulio iniciatyva vėlų 1997 m. rudenį Baltrušaičių sodyboje pastatytas paminklas Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui, partizanams J. Balsiui-Dobilui ir P. Žaldariui-Šapalui pagerbti. Atidengtas jis buvo kitų metų vasario 1 d., minint 50-ąsias garsiojo vado žūties metines.
– Mišios už vadą ir jo palydovus buvo aukojamos atstatytoje Pilviškių bažnyčioje. Šaltą, bet saulėtą dieną gausiai atokioje sodyboje prie paminklo dalyvavo šauliai ir Lietuvos kariuomenės kariai, plazdėjo vėliavos. Paminklą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas, – prisimena A. Lelešius.

 

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

Kaimas mena skaudžius įvykius
– Kai tik paminklas buvo pastatytas, žmonės čia lankydavosi gana dažnai, kas vasarą atvažiuodavo ir Antano Baltūsio sūnus Rimantas su šeima, nes čia ta vieta, kur gyvas jo tėvo atminimas. Girdėjau, kad Antanas turėjo ir dukrą, tačiau jos likimo nežinau. Vado tėviškės vietoje tik kryžius testovi, – pasakoja arčiausia Baltrušaitynės gyvenanti Birutė Dielininkaitienė. Apie čia įvykusią tragediją ji žino iš a. a. vyro mamos Elenos.
– Baltūsių aplinkui buvo kelios šeimos. Kai Anelė Baltūsytė, Antano sesuo, čia apsigyveno ištekėjusi už Motiejaus Baltrušaičio, Česė Mekšriūnaitė-Baltūsienė pas juos gyveno kaip savas žmogus, todėl Anelė sako ir išsitarusi jai, kad vyrai nakvos. Tik vėliau paaiškėjo, kad partizanai pas Baltrušaičius atėjo su maišais pinigų, kurie po susišaudymo mėtėsi kieme. Kad Česė – MGB agentė Tiesa, ir kad ji galėjusi įskųsti partizanus, sako, niekas ir neįtarė. Kaime dėl partizanų išdavimo visokių kalbų buvo… Ne paslaptis, kad toks metas buvęs, kai ir savų reikėję saugotis… – anytos pasakojimais dalijosi Birutė Dielininkaitienė.
* * *
A. Baltūsio-Žvejo nuopelnus įvertino jau Lietuvos partizanai. 1950 m. birželio 1 d. jis buvo apdovanotas visų laipsnių Laisvės kovos kryžiais (su kardais). 50-ųjų žūties metinių proga 1997 m. gruodžio 17 d. A. Baltūsiui-Žvejui buvo pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o 2002 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

    2020-12-16COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali
    Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis. COVID-19 skyrius – pilnutėlis Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 ...
  • „Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)

    2020-12-16„Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)
    Taip lakoniškai ir tuo pat metu – labai erdviai savo pirmą eilėraščių rinkinį pavadino kalvarijietis Tadas Simanavičius (leidykla „Trys žvaigždutės“). Jurgežerių apylinkėse gausioje šeimoje augęs, dabar jau seniai gyvenantis Kalvarijoje vyras, prisistatydamas skaitytojams, sako eilėraščius bandęs rašyti anksčiau, tačiau tikroji rašymo banga plūstelėjo praėjusias metais – tai tapo didžiausiu pomėgiu. Autorius rašo apie tai, ką mato aplink, kas jį džiugina, jaudina: gamtos grožį, artimus žmones ir jausmus jiems, laimę ir, žinoma, meilę… Kai kurie eilėraščiai labiau tiktų ir patiktų vaikams, kiti – tiems, kurie yra šalia ir suteikia gyvenimui pilnatvės. „Aušros vartai atverti visiems, kas nori,/ pro juos praeiti galime ...
  • Eilėraščiai

    2020-12-16Eilėraščiai
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * ...
  • Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės

    2020-12-16Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės
    Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui ...
  • Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų

    2020-12-16Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos  už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų
    Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas ...
  • Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

    2020-12-12Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms
    Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo ...
  • Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas

    2020-12-11Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas
    Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O ...
  • Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti

    2020-12-11Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti
    Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis ...
  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą ...
  • Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų

    2020-12-09Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų
    Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norėdami paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien pamažu virsta realybe. Rajone trūksta galimybių M. Ružytė sako, kad Vilkaviškis yra nedidelis miestelis, kuriame auga daug motyvuotų jaunų žmonių. Vis tik jie neturi tokių tobulėjimo galimybių, kaip didmiesčiuose gyvenantis jaunimas.„Dauguma jaunų žmonių po mokyklos baigimo iškeliauja į didžiuosius miestus, o pajutę, kiek ...
  • Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės

    2020-12-09Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės,  o derlius ir eksportas mažės
    Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėk­la apsėja 60–80 proc. pasėlių.  Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 Eur. Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje. „Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, ...
  • Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu

    2020-12-08Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu
    Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską. Loreta TUMELIENĖ Sudegė namai Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų. Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio ...
  • Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų

    2020-12-04Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų
    Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ne kartą skundėsi dėl jų savivaldybėje esančio pavojingo kelio Kazlų Rūda – Bagotoji. Iš pirmo žvilgsnio kelias pavojingu neatrodo, asfaltuotas, kelkraščiai dar irgi ne kažin kiek ištrupėję ar nuvažinėti. Tikrai yra blogesnių kelių. Tačiau šiame kelyje kiekvienais metais registruojami eismo įvykiai. Daugiausia techninių avarijų, bet būta ir skaudesnių. Pati skaudžiausia įvyko šių metų spalį, kuomet Kazlų kaime, ties sankryža, nesuvaldžiusi automobilio į priešingą eismo pusę nuslydusi vairuotoja atsitrenkė į vilkiką. Ji pati žuvo vietoje, keleivis mirė ligoninėje. Po šios avarijos Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti priemonių, kaip sumažinti kelio Kazlų Rūda – Bagotoji avaringumą. Bet ...
  • Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys

    2020-12-04Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys
    Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU. – Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei? – 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama ...
  • AIKIDO – ne tik sporto salėje

    2020-12-03AIKIDO – ne tik sporto salėje
    Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie rytų kovos meną AIKIDO. Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos regione šį meną skleidžia Marijampolės aikido aikikai mokykla „Aikivaras“. Tai nuolatiniai užsiėmimai, ieškantiems nuolatinės fizinės veiklos, harmonijos savyje ir su aplinka. Užsiėmimus lanko vaikai nuo trejų metų, suaugusieji, vyrai ir moterys, sveiki ir turintys negalią jaunuoliai… Jokių apribojimų lankyti užsiėmimus nėra, yra tik viena sąlyga – noras tobulėti, o rezultatai pasiekiami atkakliai ir nuolat treniruojantis. Užsiėmimuose stiprinamas kūnas, dvasinės, moralinės vertybės, drausmės samprata. AIKIDO yra įvairiapusė veikla: nuolatiniai užsiėmimai, stovyklos mieste, prie jūros, pasirodymai įvairiose erdvėse, seminarai, atestacijos, išvykos.Šie metai daugeliui iškėlė naujų iššūkių. Abiejų karantinų metu ...