Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.

 

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje
1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės.
Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės apskrities Skardupių kaime susikūrė Tauro partizanų apygarda. Pirmuoju vadu tapo Leonas Taunys-Kovas, vadovavęs apygardai iki tų pačių metų spalio 22 d.
Įvairiu metu Tauro apygardoje buvo 10 rinktinių. Pagrindinės iš jų – Vytauto, Geležinio Vilko, Žalgirio. Apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, taip pat Seinų apskrityse. Leido savo laikraščius, viena pirmųjų apygarda turėjo kariškas uniformas, partizanų statutą, himną, priesaiką, teismą. 1947 ir 1948 m. Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus. Per Tauro apygardą Lietuvos partizanai susisiekdavo su Vakarais.
Kovodami prieš okupantus Lietuvoje žuvo apie 30 tūkst. partizanų, Tauro apygardoje – 7000. Tragiški likimai ištiko ir apygardai vadovavusius Zigmą Drungą-Šerną, Mykolą Joną, Antaną Baltūsį-Žvejį, Joną Aleščiką-Rymantą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Viktorą Vitkauską-Karijotą, Juozą Jankauską-Demoną. Vieni žuvo mūšiuose, kiti nenorėdami pasiduoti priešui pasirinko mirtį…
Deja, pasipriešinimo okupantams kovoms vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad žadėtos pagalbos iš Vakarų nebus, o priešas gerokai stipresnis. 1953 m. sutriuškinus partizanų vadovybę, faktiškai baigėsi ir partizaninis judėjimas, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.

Kunigo sutaną iškeitė į kario mundurą…
Viena iškiliausių Lietuvos partizanų kovos sąjūdžio asmenybių, vienas ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo vadų (po visų partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir jo pavaduotojo Adolfo Ramanausko-Vanago) buvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardai vadovavęs bene ilgiausiai – beveik dvejus metus. Jis buvo ambicingas ir nepaprastai darbštus, gabus karo ir tiksliesiems mokslams, ryžtingas ir sumanus organizatorius.
Antanas Baltūsis gimė 1915 m. Gulbiniškių kaime, Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr., pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Baltūsių šeimoje. Baigęs gimnaziją gabus jaunuolis įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau nepajutęs pašaukimo pradėjo mokytojo darbą, kuris jam patiko, o ir mokiniai jį mėgo. Vėliau A. Baltūsis įstojo į karo mokyklą ir ją baigė 1940 m., sovietams jau okupavus Lietuvą. Karo metais trumpai dirbo Pilviškių valsčiaus policijos nuovados viršininku, paskui vėl mokytojavo, o 1943 m. tapo Lietuvių policijos 252-ojo bataliono 3-iosios kuopos vadu.
Nuo 1945 m. pavasario A. Baltūsis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Prisidėjo prie Tauro apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ leidimo, vėliau tapo Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininku ir šio laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo paskirtas apygardos štabo viršininku, o 1946 m. birželio 12 d. žuvus Tauro apygardos vadui Zigmui Drungai-Šernui, Mykolui Jonui, A. Baltūsis-Žvejys liepos mėnesį buvo paskirtas apygardos vadu. Žuvus Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, laikinai ėjo Pietų Lietuvos partizanų vado pareigas, vėliau buvo paskirtas vado pavaduotoju. 1947 m. sausio 1 d. išrinktas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) viršininku.

 

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Tauro apygardoje buvo karinė drausmė ir tvarka
Tapęs Tauro apygardos partizanų vadu A. Baltūsis-Žvejys iškart paskelbė, kad laisvės kovotojų organizacija yra karinė: jai privaloma Lietuvos kariuomenės uniforma, karinė drausmė, paklusnumas ir pagarba vadams. Nustatė pareigų ženklus, suformavo apygardos teritorinę-administracinę struktūrą, Lietuvos kariuomenės štabų pavyzdžiu sutvarkė raštvedybą, išleido nurodymus rinkti partizanų kūrybą, slėpti ir išsaugoti archyvus, reikalavo iš dalinių tikslių ataskaitų, organizavo kursus puskarininkių ir viršilų laipsniams gauti, parengė kasdienes partizanų elgesio taisyk­les, įsteigė Karo lauko teismą. Siekė, kad būtų sudaryta centrinė (vyriausioji) Lietuvos partizanų vadovybė.
Išaiškėjus J. Markulio-Erelio išdavystei, energingai ėmė kurti naują Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumą. Siekė suvienyti visos šalies pasipriešinimo pajėgas. Užmezgė ryšius su Kęstučio, Algimanto, Vyties ir Vytauto apygardomis, o ieškant ryšio su užsieniu 1947 m. du kartus organizavo BDPS prezidiumo įgaliotinių Juozo Lukšos, Jurgio Krikščiūno ir Kazimiero Pyplio išvykimą į Vakarus.
1948 m. vasario mėn. įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.

 

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Žūties vietoje po 50 metų pastatytas paminklas
Deja, daugelio planų A. Baltūsis nespėjo įgyvendinti. 1948 m. vasario 1 d. vadą su dviem palydovais, apsistojusius pas seserį gimtajame Gulbiniškių kaime, išdavė MGB agentė slapyvardžiu Tiesa. „Liaudies gynėjams“, žmonių vadintiems stribais, apsupus Motiejaus Baltrušaičio sodybą, A. Baltūsis-Žvejys ir kartu buvę partizanai – Tauro apygardos štabo ypatingųjų užduočių vykdytojas Juozas Balsys-Dobilas (g. 1912 m.) ir vado adjutantas Pranas Žaldaris-Šapalas (g. 1918 m.), nesutikdami reikalavimui pasiduoti, nusišovė. Jiems tebuvo vos per 30…
Į Tauro apygardos vado ir jo bendražygių žūties vietą Vilkaviškio sav. Gulbiniškių kaime važiavome su Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotoju, šauliu Algimantu Lelešiumi. Jo ir Jurgio Nevulio iniciatyva vėlų 1997 m. rudenį Baltrušaičių sodyboje pastatytas paminklas Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui, partizanams J. Balsiui-Dobilui ir P. Žaldariui-Šapalui pagerbti. Atidengtas jis buvo kitų metų vasario 1 d., minint 50-ąsias garsiojo vado žūties metines.
– Mišios už vadą ir jo palydovus buvo aukojamos atstatytoje Pilviškių bažnyčioje. Šaltą, bet saulėtą dieną gausiai atokioje sodyboje prie paminklo dalyvavo šauliai ir Lietuvos kariuomenės kariai, plazdėjo vėliavos. Paminklą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas, – prisimena A. Lelešius.

 

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

Kaimas mena skaudžius įvykius
– Kai tik paminklas buvo pastatytas, žmonės čia lankydavosi gana dažnai, kas vasarą atvažiuodavo ir Antano Baltūsio sūnus Rimantas su šeima, nes čia ta vieta, kur gyvas jo tėvo atminimas. Girdėjau, kad Antanas turėjo ir dukrą, tačiau jos likimo nežinau. Vado tėviškės vietoje tik kryžius testovi, – pasakoja arčiausia Baltrušaitynės gyvenanti Birutė Dielininkaitienė. Apie čia įvykusią tragediją ji žino iš a. a. vyro mamos Elenos.
– Baltūsių aplinkui buvo kelios šeimos. Kai Anelė Baltūsytė, Antano sesuo, čia apsigyveno ištekėjusi už Motiejaus Baltrušaičio, Česė Mekšriūnaitė-Baltūsienė pas juos gyveno kaip savas žmogus, todėl Anelė sako ir išsitarusi jai, kad vyrai nakvos. Tik vėliau paaiškėjo, kad partizanai pas Baltrušaičius atėjo su maišais pinigų, kurie po susišaudymo mėtėsi kieme. Kad Česė – MGB agentė Tiesa, ir kad ji galėjusi įskųsti partizanus, sako, niekas ir neįtarė. Kaime dėl partizanų išdavimo visokių kalbų buvo… Ne paslaptis, kad toks metas buvęs, kai ir savų reikėję saugotis… – anytos pasakojimais dalijosi Birutė Dielininkaitienė.
* * *
A. Baltūsio-Žvejo nuopelnus įvertino jau Lietuvos partizanai. 1950 m. birželio 1 d. jis buvo apdovanotas visų laipsnių Laisvės kovos kryžiais (su kardais). 50-ųjų žūties metinių proga 1997 m. gruodžio 17 d. A. Baltūsiui-Žvejui buvo pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o 2002 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai… (Naujos parodos)

    2021-06-20Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai... (Naujos parodos)
    Jau gal būtų ir keista, jei birželį, artėjant Rasoms, Marijampolės kultūros centro II aukšte neišvystume baltųjų karpinių stebuklų… Gražia tradicija tapo Vilkaviškio r. kūrybinės grupės „Sėjinis“ naujausių darbų paroda, kuri šiemet veiks iki pat rugpjūčio pabaigos. Tad užsukite – ir svečius atsiveskite, nes šį kartą ekspozicija vėl kitokia – originali ir net netikėta. Tuo kasmet vis kitaip atveriamu naujumu ir tuo, kad remiantis tradicija vis sugebama atsinaujinti, pasidžiaugė parodų organizatorė Onutė Surdokienė. Klubo vadovė Virginija Armanavičienė, priminusi, kad jau artėja dešimtmetis, kai kūrybingų moterų grupė dirba po „Sėjinio“ skėčiu (o iš tiesų ši veikla Gižuose prasidėjo bene prieš tris dešimtmečius), akcentavo, ...
  • Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje

    2021-06-20Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje
    Ir tikrai Marijampolėje – daug jūros, o ji banguoja, vilnija Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, kur nuo birželio 18-osios veikia marinisto Povilo Dirgėlos tapybos paroda, pavadinta Henriko Radausko žodžiais „Aš į meilę krentu kaip į jūrą“. Praėjusį penktadienį atidarydama parodą Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė neslėpė, kad ši paroda atsirado jos asmenine iniciatyva ir dar ne be pažinčių – pasirodo, parodos autorius yra jos bendrakursis iš Vilniaus universiteto filologijos fakulteto. Būta vilčių, kad P. Dirgėla taps rašytoju, kaip ir jo garsieji pusbroliai rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos, bet šis nuėjo kitu keliu. O pradėjo nuo siurrealistinių paveikslų, jūra atsirado vėliau. ...
  • COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

    2021-06-19COVID-19 vakcina: mitai ir faktai
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“ Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu ...
  • Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai…

    2021-06-16Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai...
    Marijampolės kultūros centras nuo birželio pradžios iki spalio vidurio kviečia į pirmąjį teatrų festivalį „Perženk slenkstį“. Dvylika labai skirtingų ir įvairių renginių (šeši spektakliai ir tiek pat edukacinių užsiėmimų) žadama visiems. Tiems, kam teatras įdomus kaip kultūros reiškinys, vieta, kur praturtėjama, įgyjama gyvenimo išminties ir susipažįstama su brandžiais dramaturgų kūriniais, taip pat ir tiems, kam tai tiesiog puiki proga pasijuokti ir, valandėlei kitai panirus į kitokias, nei kasdienės, emocijas, išeiti tiesiog gerai pailsėjus… Dar kitiems tai – nuolatinis noras gilintis ir pažinti šio žanro paslaptis, taip pat kūrybos procese, analizuojant ir pritaikant teorinius dalykus praktiškai, bandyti kurti patiems. Kitaip, nei ...
  • Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021

    2021-06-16Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka šiais metais vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2021“. Jurgis Dovydaitis, žinomas tautosakos rinkėjas – Kazlų Rūdos krašto žmogus, gimęs Runkių kaime Višakio Rūdos valsčiuje. Jis iš 94-erių gyvenimo metų net 75-erius skyrė tautosakos rinkimui. J. Dovydaitis priklausė Jono Basanavičiaus idėjų suformuotai kartai, kuri XX amžiaus pirmoje pusėje įkvėptai kūrė tautinės kultūros pamatus, skatino jaunimo domėjimąsi istorija, tautos praeitimi, būrė visuomenę kaupti istorijos ženklus. J. Dovydaičio fenomenas – beatodairiškas savo misijos suvokimas labai nuosekliai ir metodiškai ją vykdant. Jau įvyko pirmos edukacinės valandėlės, skirtos vaikams. Viešoji biblioteka ...
  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Muziejus lankytojams atvers per 100 metų skaičiuojantį rūsį

    2021-06-09Muziejus lankytojams atvers  per 100 metų skaičiuojantį rūsį
    Liepos mėnesį bus baigtas kapitalinis Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsio remontas. Rūsys, kaip ir visas muziejaus pastatas – Nekilnojamojo turto paveldo objektas. Senasis rūsys turėtų tapti įdomia ir lankytina vieta.Darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją atnaujinti bei restauruoti paveldo pastatus, UAB „Vidara“. Jolanta RAČAITĖ Rūsys – vertinga ir įdomi paveldo pastato dalis Šiuo metu Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsyje dar vyksta intensyvūs remonto ir paveldo tvarkybos darbai. Atliekamas kapitalinis remontas. Po jo požeminė muziejaus dalis taps prieinama lankytojams. Pasak muziejininkės Jurgitos Jasevičienės, rūsio, kaip ir viso muziejaus pastato – Vytauto g. 31, statyba datuojama XIX a. II puse. ...
  • Pastatas – Marijampolės istorijos dalis

    2021-06-09
    Ar visi žinome muziejaus Marijampolėje įkūrimo istoriją? Ji – gana įdomi. Apie 1928–1929 m. keletas pažangių Marijampolės ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame tautodailės meno eksponatus. Patalpos buvo skirtos P. Vaičaičio gatvėje. Muziejus buvo pavadintas „Sodžiaus“ vardu ir atidarytas 1933 m. rudenį. Manoma, kad muziejaus pagrindą sudarė šviesuolio, tautosakos rinkėjo ir tyrėjo Vinco Šlekio surinkti eksponatai. Muziejinės vertybės buvo renkamos ir pasitelkus į pagalbą moksleivius. Ir dabar, jau šių dienų muziejuje, galime pamatyti 1932 m. išleistą raginimą „Rinkime ir siųskime „Sodžiaus“ muziejui Marijampolėje senienas“. Žmonės buvo raginami rinkti jau benykstančius įvairius buities dalykus, atspindinčius tų ...
  • Niekada nežinai, kur atrasi…

    2021-06-09Niekada nežinai, kur atrasi...
    …arba – kas laukia tavęs už artimiausio kampo. Arba – kuo susiję ir ką kiekvienam iš mūsų nulems visai atsitiktiniai dalykai. Tokių „arba“ kiekvieno gyvenime – begalė. Tik ne visi tai pastebime, o pastebėję nesusiejame kažkokių tariamų smulkmenų, atsitiktinumų, pusiau nugirstų pokalbių į vieną – ažūrinį, keistai išmargintą – audinį. O štai gabi, jauna (ir jau pelniusi „Auksinį kryžių“ už pjesę „Terapijos“) dramaturgė Birutė Kapustinskaitė šias tariamas smulkmenas, pokalbius ir jų nuotrupas, nuojautas „suaudė“ į tokį audinį ir pavadino „Niekada nežinai“. Tai pjesė, apie kurią pati autorė yra sakiusi maždaug taip: „Niekada nežinai, nes ir negali žinoti… Tai penki dešimties ...
  • Laukia etnokultūrinės šių metų vasaros stovyklos

    2021-06-09
    Šią vasarą, kaip ir kasmet, šalyje vyks ne viena etnokultūrinė vasaros stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, domisi mūsų istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis, mėgsta žygius ir laužus. Siekdama palengvinti etnokultūrinių stovyklų paiešką, Etninės kultūros globos taryba parengė jų sąrašą. Jame stovyklos suskirstytos pagal tai, kuriame etnografiniame regione jos vyks: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje) ar Žemaitijoje. Suvalkijoje (Sūduvoje) šiemet vyks dvi stovyklos, skirtos tradicinio kankliavimo entuziastams ir jų kūrybiniams ieškojimams. Kankliuoti mokys ir paskaitas skaitys Laimutė Proškutė, Laura Lukenskienė, Vytautas Alenskas, Liuda Kašina ...
  • Parodoje – „vilko vaiko“ dalia

    2021-06-09
    Birželio 7 d. Vilniuje, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodoje – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Ekspozicijoje ir joje įrengtuose terminaluose galima pamatyti ir išgirsti autentiškus „vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimus. „Vilko vaikai“ – tai 3–16 metų vaikai, kurie po Antrojo pasaulinio karo iš Rytų Prūsijos vieni ar dažniausiai su ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...