Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.

 

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje
1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės.
Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės apskrities Skardupių kaime susikūrė Tauro partizanų apygarda. Pirmuoju vadu tapo Leonas Taunys-Kovas, vadovavęs apygardai iki tų pačių metų spalio 22 d.
Įvairiu metu Tauro apygardoje buvo 10 rinktinių. Pagrindinės iš jų – Vytauto, Geležinio Vilko, Žalgirio. Apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, taip pat Seinų apskrityse. Leido savo laikraščius, viena pirmųjų apygarda turėjo kariškas uniformas, partizanų statutą, himną, priesaiką, teismą. 1947 ir 1948 m. Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus. Per Tauro apygardą Lietuvos partizanai susisiekdavo su Vakarais.
Kovodami prieš okupantus Lietuvoje žuvo apie 30 tūkst. partizanų, Tauro apygardoje – 7000. Tragiški likimai ištiko ir apygardai vadovavusius Zigmą Drungą-Šerną, Mykolą Joną, Antaną Baltūsį-Žvejį, Joną Aleščiką-Rymantą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Viktorą Vitkauską-Karijotą, Juozą Jankauską-Demoną. Vieni žuvo mūšiuose, kiti nenorėdami pasiduoti priešui pasirinko mirtį…
Deja, pasipriešinimo okupantams kovoms vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad žadėtos pagalbos iš Vakarų nebus, o priešas gerokai stipresnis. 1953 m. sutriuškinus partizanų vadovybę, faktiškai baigėsi ir partizaninis judėjimas, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.

Kunigo sutaną iškeitė į kario mundurą…
Viena iškiliausių Lietuvos partizanų kovos sąjūdžio asmenybių, vienas ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo vadų (po visų partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir jo pavaduotojo Adolfo Ramanausko-Vanago) buvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardai vadovavęs bene ilgiausiai – beveik dvejus metus. Jis buvo ambicingas ir nepaprastai darbštus, gabus karo ir tiksliesiems mokslams, ryžtingas ir sumanus organizatorius.
Antanas Baltūsis gimė 1915 m. Gulbiniškių kaime, Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr., pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Baltūsių šeimoje. Baigęs gimnaziją gabus jaunuolis įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau nepajutęs pašaukimo pradėjo mokytojo darbą, kuris jam patiko, o ir mokiniai jį mėgo. Vėliau A. Baltūsis įstojo į karo mokyklą ir ją baigė 1940 m., sovietams jau okupavus Lietuvą. Karo metais trumpai dirbo Pilviškių valsčiaus policijos nuovados viršininku, paskui vėl mokytojavo, o 1943 m. tapo Lietuvių policijos 252-ojo bataliono 3-iosios kuopos vadu.
Nuo 1945 m. pavasario A. Baltūsis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Prisidėjo prie Tauro apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ leidimo, vėliau tapo Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininku ir šio laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo paskirtas apygardos štabo viršininku, o 1946 m. birželio 12 d. žuvus Tauro apygardos vadui Zigmui Drungai-Šernui, Mykolui Jonui, A. Baltūsis-Žvejys liepos mėnesį buvo paskirtas apygardos vadu. Žuvus Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, laikinai ėjo Pietų Lietuvos partizanų vado pareigas, vėliau buvo paskirtas vado pavaduotoju. 1947 m. sausio 1 d. išrinktas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) viršininku.

 

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Tauro apygardoje buvo karinė drausmė ir tvarka
Tapęs Tauro apygardos partizanų vadu A. Baltūsis-Žvejys iškart paskelbė, kad laisvės kovotojų organizacija yra karinė: jai privaloma Lietuvos kariuomenės uniforma, karinė drausmė, paklusnumas ir pagarba vadams. Nustatė pareigų ženklus, suformavo apygardos teritorinę-administracinę struktūrą, Lietuvos kariuomenės štabų pavyzdžiu sutvarkė raštvedybą, išleido nurodymus rinkti partizanų kūrybą, slėpti ir išsaugoti archyvus, reikalavo iš dalinių tikslių ataskaitų, organizavo kursus puskarininkių ir viršilų laipsniams gauti, parengė kasdienes partizanų elgesio taisyk­les, įsteigė Karo lauko teismą. Siekė, kad būtų sudaryta centrinė (vyriausioji) Lietuvos partizanų vadovybė.
Išaiškėjus J. Markulio-Erelio išdavystei, energingai ėmė kurti naują Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumą. Siekė suvienyti visos šalies pasipriešinimo pajėgas. Užmezgė ryšius su Kęstučio, Algimanto, Vyties ir Vytauto apygardomis, o ieškant ryšio su užsieniu 1947 m. du kartus organizavo BDPS prezidiumo įgaliotinių Juozo Lukšos, Jurgio Krikščiūno ir Kazimiero Pyplio išvykimą į Vakarus.
1948 m. vasario mėn. įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.

 

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Žūties vietoje po 50 metų pastatytas paminklas
Deja, daugelio planų A. Baltūsis nespėjo įgyvendinti. 1948 m. vasario 1 d. vadą su dviem palydovais, apsistojusius pas seserį gimtajame Gulbiniškių kaime, išdavė MGB agentė slapyvardžiu Tiesa. „Liaudies gynėjams“, žmonių vadintiems stribais, apsupus Motiejaus Baltrušaičio sodybą, A. Baltūsis-Žvejys ir kartu buvę partizanai – Tauro apygardos štabo ypatingųjų užduočių vykdytojas Juozas Balsys-Dobilas (g. 1912 m.) ir vado adjutantas Pranas Žaldaris-Šapalas (g. 1918 m.), nesutikdami reikalavimui pasiduoti, nusišovė. Jiems tebuvo vos per 30…
Į Tauro apygardos vado ir jo bendražygių žūties vietą Vilkaviškio sav. Gulbiniškių kaime važiavome su Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotoju, šauliu Algimantu Lelešiumi. Jo ir Jurgio Nevulio iniciatyva vėlų 1997 m. rudenį Baltrušaičių sodyboje pastatytas paminklas Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui, partizanams J. Balsiui-Dobilui ir P. Žaldariui-Šapalui pagerbti. Atidengtas jis buvo kitų metų vasario 1 d., minint 50-ąsias garsiojo vado žūties metines.
– Mišios už vadą ir jo palydovus buvo aukojamos atstatytoje Pilviškių bažnyčioje. Šaltą, bet saulėtą dieną gausiai atokioje sodyboje prie paminklo dalyvavo šauliai ir Lietuvos kariuomenės kariai, plazdėjo vėliavos. Paminklą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas, – prisimena A. Lelešius.

 

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

Kaimas mena skaudžius įvykius
– Kai tik paminklas buvo pastatytas, žmonės čia lankydavosi gana dažnai, kas vasarą atvažiuodavo ir Antano Baltūsio sūnus Rimantas su šeima, nes čia ta vieta, kur gyvas jo tėvo atminimas. Girdėjau, kad Antanas turėjo ir dukrą, tačiau jos likimo nežinau. Vado tėviškės vietoje tik kryžius testovi, – pasakoja arčiausia Baltrušaitynės gyvenanti Birutė Dielininkaitienė. Apie čia įvykusią tragediją ji žino iš a. a. vyro mamos Elenos.
– Baltūsių aplinkui buvo kelios šeimos. Kai Anelė Baltūsytė, Antano sesuo, čia apsigyveno ištekėjusi už Motiejaus Baltrušaičio, Česė Mekšriūnaitė-Baltūsienė pas juos gyveno kaip savas žmogus, todėl Anelė sako ir išsitarusi jai, kad vyrai nakvos. Tik vėliau paaiškėjo, kad partizanai pas Baltrušaičius atėjo su maišais pinigų, kurie po susišaudymo mėtėsi kieme. Kad Česė – MGB agentė Tiesa, ir kad ji galėjusi įskųsti partizanus, sako, niekas ir neįtarė. Kaime dėl partizanų išdavimo visokių kalbų buvo… Ne paslaptis, kad toks metas buvęs, kai ir savų reikėję saugotis… – anytos pasakojimais dalijosi Birutė Dielininkaitienė.
* * *
A. Baltūsio-Žvejo nuopelnus įvertino jau Lietuvos partizanai. 1950 m. birželio 1 d. jis buvo apdovanotas visų laipsnių Laisvės kovos kryžiais (su kardais). 50-ųjų žūties metinių proga 1997 m. gruodžio 17 d. A. Baltūsiui-Žvejui buvo pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o 2002 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...