Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

Du nusikalstami režimai – nacistinis fašistinis ir sovietinis komunistinis – beatodairiškai naikino, išnaudojo Lietuvoje gyventojus.
„Pagal nacių planus tebuvome „lašas vandens ant įkaitusio akmens“, o pagal sovietų siekius turėjome tapti rusakalbe „tarybine liaudimi“, – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje rašė dr. Arūnas Bubnys.

 

„Tėvas turėjo patrauklią išvaizdą, visiems darė įspūdį jo gilus spindintis mėlynų akių žvilgsnis, graži laikysena, mokėjimas įdomiai reikšti savo mintis, sudominti pašnekovus“ – toks Antanas Januševičius išliko dukros Reginos prisiminimuose.

„Tėvas turėjo patrauklią išvaizdą, visiems darė įspūdį jo gilus spindintis mėlynų akių žvilgsnis, graži laikysena, mokėjimas įdomiai reikšti savo mintis, sudominti pašnekovus“ – toks Antanas Januševičius išliko dukros Reginos prisiminimuose.

Nacių žiaurumas buvo begalinis. Tik užėmę Lietuvą vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai pradėjo įvedinėti savą tvarką, tuo panaikindami visas piliečių teises ir laisves. Už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos, už nustatytos natūrinės duoklės nevykdymą bausta mirties bausme, įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus, o 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui Lietuvoje užtikrinti prasidėjo represijos. Tautos naikinimo ir pavergimo simboliais tapo Salaspilio (Latvijoje) ir Štuthofo (Lenkijoje) koncentracijos stovyklos.
Į Štuthofo lagerį, rašytojo Balio Sruogos pavadintą dievų mišku, išvežti tūkstančiai naciams nepaklususių, neįtikusių lietuvių. Tarp jų ir Marijampolės inteligentijos atstovai, buvę Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai, vėliau tapę mokytojais, vadovavę mokyklai.
Įvairiai susiklostė likimai. Vieniems pavyko emigruoti į laisvąjį pasaulį, kiti sugrįžo į sovietų vėl užimtą Lietuvą, kai kurių, deja, artimieji niekada nebesulaukė…
Tragiška lemtis ištiko ir Marijampolės berniukų (dabar Rygiškių Jono) gimnazijos direktorių Antaną Januševičių. Inteligentas, aktyvus ateitininkas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, aktyvus antinacinės veiklos dalyvis, dvasinių vertybių puoselėtojas mirė Štuthofo koncentracijos lageryje.
Gimė A. Januševičius 1902 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apskrities Liubavo valsčiuje, Epidemių kaime. 1924 m. baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją jis išvyko į Italiją, Suzos miestą, mokytis misionierių seminarijoje, tačiau po metų su kitais lietuviai buvo sugrąžintas į Lietuvą. 1930 m. baigė Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, įgijo teisę dirbti istorijos, filosofijos ir geografijos mokytoju, dirbo Vilkaviškio, Mažeikių, Skuodo gimnazijose. 1941 m. tapęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriumi stengėsi atgaivinti tas dvasines vertybes, kurios beatodairiškai buvo naikinamos sovietmečiu.

Nukentėjusių nuo nacių Marijampolės inteligentų atminimas įamžintas Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje.

Nukentėjusių nuo nacių Marijampolės inteligentų atminimas įamžintas Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje.

Visą gyvenimą A. Januševičius stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, gerai mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas. Mokytojaudamas ir vadovaudamas gimnazijoms jis stengėsi užmegzti ryšius su žinomais veikėjais, norėdamas, kad šie prisidėtų prie mokinių dvasinių vertybių ugdymo: Vydūnu, J. Ambrazevičiumi, kuris buvo dukros krikštatėvis, filosofais J. Maceina, S. Šalkausku, kunigu S. Yla ir kitais. Be to, stengėsi globoti neturtingus mokinius, taip pat kiek leido sąlygos padėti žydams. Buvo sukaupęs didelę asmeninę biblioteką, kuri karo metais buvo sunaikinta.
Prasidėjus nacių okupacijai, A. Januševičius suartėjo su rezistencinio Lietuvos fronto veikėjais ir įsijungė į jų veiklą. Aktyviai dalyvavo antinacinėje kovoje, rašė pogrindžio spaudai, platino įvairius atsišaukimus. Tai neliko nepastebėta okupantų. Prie tragiško jo likimo, reikia manyti, prisidėjo ir moksleivių dalyvavimas antifašistinėje demonstracijoje 1942 m., kurią numalšino gestapininkai. Dėl direktoriaus diplomatiškumo buvo išvengta žudynių, tačiau 1943 m. kovo 17 d. jis buvo suimtas. Kartu su kitais 46 suimtaisiais, tarp kurių buvo ir Marijampolės inteligentijos atstovų – mergaičių gimnazijos direktorius Z. Masaitis, agronomas I. Budrys, mokytojas L. Puskunigis, karininkas J. Valenta – „atsidūrė Štuthofo koncentracijos lageryje ir tapo jau tik kaliniu Nr. 21335. (…) Baisios kalinimo sąlygos greitai palaužė A. Januševičiaus sveikatą, o dėmėtoji šiltinė pagreitino baisių įvykių eigą“, – prisiminimų apie A. Januševičių knygoje rašė Vincas Peckus.
„Birželio 7-osios rytą Antanas Januševičius mirė ir po pietų buvo „palaidotas“ krematoriume, – rašė kartu kalėjęs kunigas Stasys Yla knygoje „Žmonės ir žvėrys“. – Mirė devintasis iš eilės, trečias iš gimnazijos direktorių, pirmasis iš buvusių su mumis istorikų, užbaigęs savo gyvenimą istoriškame mirties slėnyje…“

Tuo tarpu 1943-ųjų abiturientai ir mokytojai vis dar tikėjosi, kad visų gerbiamas direktorius sugrįš.
Yra išlikusi tų metų laidos nuotrauka, kurios centre – tuščia kėdė.
A. Januševičiui tebuvo 40 metų… 2008 m. (po mirties) jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Sunki nacių okupacijos dalia teko ne vienam Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniui, antinacinio sąjūdžio dalyviui.
Jokūbas Gensas, 1920 m. laidos abiturientas, karininkas, pedagogas, vokiečių okupacijos metais pateko į Vilniaus žydų getą, 1943 m. buvo sušaudytas. Antanas Liūdžius, 1925 m. laidos abiturientas, teisininkas, 1943 m. nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išvadavimo pasiekė Kanadą. Gimnazistas Jonas Mildažis 1943 m. buvo suimtas, kalintas Lietuvos, paskui Vokietijos kalėjimuose, amerikiečių išlaisvintas išvyko į JAV. Oskaras Urbonas, 1911 m. laidos abiturientas, pulkininkas, 1944 m. suimtas ir ištremtas į Salaspilio, po to į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išlaisvinimo gyveno Švedijoje. Klemensas Gumauskas, 1936 m. laidos abiturientas, 1944 m. nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išvadavimo pasiekė Švediją, aktyviai dalyvavo Švedijos lietuvių veikloje. Stasys Jasiunskas, 1929 m. laidos abiturientas, karininkas, lakūnas, rezistentas, 1944 m. nacių buvo suimtas ir ištremtas į Salaspilio, po to į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po karo liko gyventi Vokietijoje. Iš Štuthofo koncentracijos stovyklos sugrįžęs į Marijampolę Mečislovas Kriaučiūnas, 1934 m. laidos abiturientas, teisininkas, dirbo mokytoju Marijampolės 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Ištvėręs Salaspilio ir Štuthofo koncentracijos stovyklų baisumus 1945 m. į Marijampolę sugrįžo Vladas Grudzinskas, 1915 m. laidos abiturientas, pulkininkas, Vietinės rinktinės štabo IV skyriaus viršininkas, 1965 m. išvyko į JAV.

Štuthofo kalinių kasdienybė.

Štuthofo kalinių kasdienybė.

Į gimtinę sugrįžo ir gimnazijos auklėtinis, architektas Jonas Pajaujis, kuris Štuthofo koncentracijos stovyk­loje atsidūrė 1944 m. Po karo apsigyveno Švedijoje. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame Švedijos lietuvių gyvenime, vadovavo Švedijos lietuvių bendruomenei, buvo 1947–1948 m. Švedijoje leisto periodinio leidinio „Pragiedruliai“ redakcijos narys. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. J. Pajaujis mirė 2000 m. Gotlando saloje. Vykdant velionio valią, jo palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti gimtosios Kalvarijos kapinėse.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...