Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

Du nusikalstami režimai – nacistinis fašistinis ir sovietinis komunistinis – beatodairiškai naikino, išnaudojo Lietuvoje gyventojus.
„Pagal nacių planus tebuvome „lašas vandens ant įkaitusio akmens“, o pagal sovietų siekius turėjome tapti rusakalbe „tarybine liaudimi“, – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje rašė dr. Arūnas Bubnys.

 

„Tėvas turėjo patrauklią išvaizdą, visiems darė įspūdį jo gilus spindintis mėlynų akių žvilgsnis, graži laikysena, mokėjimas įdomiai reikšti savo mintis, sudominti pašnekovus“ – toks Antanas Januševičius išliko dukros Reginos prisiminimuose.

„Tėvas turėjo patrauklią išvaizdą, visiems darė įspūdį jo gilus spindintis mėlynų akių žvilgsnis, graži laikysena, mokėjimas įdomiai reikšti savo mintis, sudominti pašnekovus“ – toks Antanas Januševičius išliko dukros Reginos prisiminimuose.

Nacių žiaurumas buvo begalinis. Tik užėmę Lietuvą vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai pradėjo įvedinėti savą tvarką, tuo panaikindami visas piliečių teises ir laisves. Už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos, už nustatytos natūrinės duoklės nevykdymą bausta mirties bausme, įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus, o 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui Lietuvoje užtikrinti prasidėjo represijos. Tautos naikinimo ir pavergimo simboliais tapo Salaspilio (Latvijoje) ir Štuthofo (Lenkijoje) koncentracijos stovyklos.
Į Štuthofo lagerį, rašytojo Balio Sruogos pavadintą dievų mišku, išvežti tūkstančiai naciams nepaklususių, neįtikusių lietuvių. Tarp jų ir Marijampolės inteligentijos atstovai, buvę Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai, vėliau tapę mokytojais, vadovavę mokyklai.
Įvairiai susiklostė likimai. Vieniems pavyko emigruoti į laisvąjį pasaulį, kiti sugrįžo į sovietų vėl užimtą Lietuvą, kai kurių, deja, artimieji niekada nebesulaukė…
Tragiška lemtis ištiko ir Marijampolės berniukų (dabar Rygiškių Jono) gimnazijos direktorių Antaną Januševičių. Inteligentas, aktyvus ateitininkas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, aktyvus antinacinės veiklos dalyvis, dvasinių vertybių puoselėtojas mirė Štuthofo koncentracijos lageryje.
Gimė A. Januševičius 1902 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apskrities Liubavo valsčiuje, Epidemių kaime. 1924 m. baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją jis išvyko į Italiją, Suzos miestą, mokytis misionierių seminarijoje, tačiau po metų su kitais lietuviai buvo sugrąžintas į Lietuvą. 1930 m. baigė Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, įgijo teisę dirbti istorijos, filosofijos ir geografijos mokytoju, dirbo Vilkaviškio, Mažeikių, Skuodo gimnazijose. 1941 m. tapęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriumi stengėsi atgaivinti tas dvasines vertybes, kurios beatodairiškai buvo naikinamos sovietmečiu.

Nukentėjusių nuo nacių Marijampolės inteligentų atminimas įamžintas Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje.

Nukentėjusių nuo nacių Marijampolės inteligentų atminimas įamžintas Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje.

Visą gyvenimą A. Januševičius stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, gerai mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas. Mokytojaudamas ir vadovaudamas gimnazijoms jis stengėsi užmegzti ryšius su žinomais veikėjais, norėdamas, kad šie prisidėtų prie mokinių dvasinių vertybių ugdymo: Vydūnu, J. Ambrazevičiumi, kuris buvo dukros krikštatėvis, filosofais J. Maceina, S. Šalkausku, kunigu S. Yla ir kitais. Be to, stengėsi globoti neturtingus mokinius, taip pat kiek leido sąlygos padėti žydams. Buvo sukaupęs didelę asmeninę biblioteką, kuri karo metais buvo sunaikinta.
Prasidėjus nacių okupacijai, A. Januševičius suartėjo su rezistencinio Lietuvos fronto veikėjais ir įsijungė į jų veiklą. Aktyviai dalyvavo antinacinėje kovoje, rašė pogrindžio spaudai, platino įvairius atsišaukimus. Tai neliko nepastebėta okupantų. Prie tragiško jo likimo, reikia manyti, prisidėjo ir moksleivių dalyvavimas antifašistinėje demonstracijoje 1942 m., kurią numalšino gestapininkai. Dėl direktoriaus diplomatiškumo buvo išvengta žudynių, tačiau 1943 m. kovo 17 d. jis buvo suimtas. Kartu su kitais 46 suimtaisiais, tarp kurių buvo ir Marijampolės inteligentijos atstovų – mergaičių gimnazijos direktorius Z. Masaitis, agronomas I. Budrys, mokytojas L. Puskunigis, karininkas J. Valenta – „atsidūrė Štuthofo koncentracijos lageryje ir tapo jau tik kaliniu Nr. 21335. (…) Baisios kalinimo sąlygos greitai palaužė A. Januševičiaus sveikatą, o dėmėtoji šiltinė pagreitino baisių įvykių eigą“, – prisiminimų apie A. Januševičių knygoje rašė Vincas Peckus.
„Birželio 7-osios rytą Antanas Januševičius mirė ir po pietų buvo „palaidotas“ krematoriume, – rašė kartu kalėjęs kunigas Stasys Yla knygoje „Žmonės ir žvėrys“. – Mirė devintasis iš eilės, trečias iš gimnazijos direktorių, pirmasis iš buvusių su mumis istorikų, užbaigęs savo gyvenimą istoriškame mirties slėnyje…“

Tuo tarpu 1943-ųjų abiturientai ir mokytojai vis dar tikėjosi, kad visų gerbiamas direktorius sugrįš.
Yra išlikusi tų metų laidos nuotrauka, kurios centre – tuščia kėdė.
A. Januševičiui tebuvo 40 metų… 2008 m. (po mirties) jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Sunki nacių okupacijos dalia teko ne vienam Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniui, antinacinio sąjūdžio dalyviui.
Jokūbas Gensas, 1920 m. laidos abiturientas, karininkas, pedagogas, vokiečių okupacijos metais pateko į Vilniaus žydų getą, 1943 m. buvo sušaudytas. Antanas Liūdžius, 1925 m. laidos abiturientas, teisininkas, 1943 m. nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išvadavimo pasiekė Kanadą. Gimnazistas Jonas Mildažis 1943 m. buvo suimtas, kalintas Lietuvos, paskui Vokietijos kalėjimuose, amerikiečių išlaisvintas išvyko į JAV. Oskaras Urbonas, 1911 m. laidos abiturientas, pulkininkas, 1944 m. suimtas ir ištremtas į Salaspilio, po to į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išlaisvinimo gyveno Švedijoje. Klemensas Gumauskas, 1936 m. laidos abiturientas, 1944 m. nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išvadavimo pasiekė Švediją, aktyviai dalyvavo Švedijos lietuvių veikloje. Stasys Jasiunskas, 1929 m. laidos abiturientas, karininkas, lakūnas, rezistentas, 1944 m. nacių buvo suimtas ir ištremtas į Salaspilio, po to į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po karo liko gyventi Vokietijoje. Iš Štuthofo koncentracijos stovyklos sugrįžęs į Marijampolę Mečislovas Kriaučiūnas, 1934 m. laidos abiturientas, teisininkas, dirbo mokytoju Marijampolės 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Ištvėręs Salaspilio ir Štuthofo koncentracijos stovyklų baisumus 1945 m. į Marijampolę sugrįžo Vladas Grudzinskas, 1915 m. laidos abiturientas, pulkininkas, Vietinės rinktinės štabo IV skyriaus viršininkas, 1965 m. išvyko į JAV.

Štuthofo kalinių kasdienybė.

Štuthofo kalinių kasdienybė.

Į gimtinę sugrįžo ir gimnazijos auklėtinis, architektas Jonas Pajaujis, kuris Štuthofo koncentracijos stovyk­loje atsidūrė 1944 m. Po karo apsigyveno Švedijoje. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame Švedijos lietuvių gyvenime, vadovavo Švedijos lietuvių bendruomenei, buvo 1947–1948 m. Švedijoje leisto periodinio leidinio „Pragiedruliai“ redakcijos narys. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. J. Pajaujis mirė 2000 m. Gotlando saloje. Vykdant velionio valią, jo palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti gimtosios Kalvarijos kapinėse.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“

    2017-08-01Signataras Jonas Mačys: „Norėjosi padaryti kiek galima daugiau“
    Igliškėlių kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkų šeimoje gimęs ir drauge su keturiais broliais bei seserimi augęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Kovo 11-osios akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras Jonas Mačys jį pažinojusių mūsų krašto žmonių, signatarų ir artimųjų atmintyje išliko kaip labai darbštus, atkaklus ir veržlus, optimistiškos prigimties žmogus. Šie, matyt, su tėvų kraujo genais paveldėti ir dėl gana sunkios vaikystės bei jaunystės įgyti bruožai J. Mačiui padėjo siekti žinių, išsilavinimo, o paskui tapti vienu iš tų, kurie Lietuvoje prasidėjus Atgimimui net nesvarstydami apie gresiančius pavojus, atsidurti kokiame nors Rusijos pakraštyje esančiame lageryje ar psichiatrijos ligoninėje, telkė apie save tuos, ...
  • Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“

    2017-08-01Signataras Romas Gudaitis: „Mes vadovavomės idealais ir sąžine“
    Rašytojas, scenaristas, politikas Romas Gudaitis gimė ir augo Marijampolės rajono Pielkavos kaime. Baigęs studijas Vilniaus universitete ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę būsimasis rašytojas ir politikas dirbo pedagoginį darbą, atliko tarnybą sovietų armijoje. R. Gudaičiui teko redaguoti „Ekrano naujienų“ žurnalą, dirbti Lietuvos kino studijos scenarinėje kolegijoje. Rašytojas kūrė ne tik prozos kūrinius, bet ir rašė scenarijus kino filmams. Būtent pagal jo scenarijus Lietuvos kino studijoje buvo pastatyti kino filmai „Laimingas laimės neradęs“, „Perskeltas dangus“. Lietuvos rašytojų sąjungos nariu mūsų kraštietis tapo 1982 m. Jo plunksnai priklauso romanai „Sėjėjai“, „Kartos“, „Metaforų medžiotojai“, „Chamskio eros rytas“, „Invazija į Prahą ir širdis: ...
  • 1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

    2017-08-011990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai
    1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.     Valstybė buvo atkurta de facto Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos ...
  • Darbų ir atminties saugotojai

    2017-08-01Darbų ir atminties saugotojai
    Kur begyveno, V. Kudirka visą laiką buvo žandarų akiratyje, kratos jo namuose buvo nuolatinės – net ir tada, kai jau sunkiai sirgo. Stasys Ankevičius knygelėje „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000 m.) aprašo daug tokių atsitikimų. „Idealia knygneše“ jis vadina Marcelę Barzdaitytę, kuri „sugebėjo visus Kudirkos rankraščius pernešti per Širvintą, ir nė karto žandarai nesučiupo jos, benešančios tokią jiems vertingą literatūrą. Ji svarbiausia knygnešių knygnešė. Jeigu mes šiandien turime dr. Kudirkos kūrybą-raštus, tai tik šios varguolės, beraštės kaimo moterėlės dėka. Jeigu ne jos pavojingi žingsniai į Širvintą, mes šiandien negiedotume himno.“ Marcelė neapleido Kudirkos iki mirties. …O jei ne ...
  • „Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

    2017-08-01„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“
    Tai akcentavo Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, paklaustas apie istorinės atminties išsaugojimo problemas mūsų regione. Ir ne tik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras prieš kurį laiką perspėjo, kad ima nykti paminklai, įamžinę kovotojus už laisvę, jų žūties vietas, rezistentus. Nemažai paminklų, kryžių statė visuomenininkai, vienminčiai, daug kas vyko stichiškai, tad dabar daug tų atminimo ženklų nebeprižiūrima, nes ir tų žmonių nebėra… Nors po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, ne visada deramai rūpinamasi ir Lietuvos kūrėjų, signatarų atminimu. Pasak M. Vasiliausko, daug problemų saugant kultūros paveldą kyla todėl, kad vis dar vyrauja griovimo nuotaikos, jos ypač ryškios ...
  • Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

    2017-08-01Muziejus  šviečia, paminklas priešais – aptriušęs
    1934 metais miestas, kurio pavadinimas kelis kartus kito, pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, jo skvere atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad autorius ketinęs sukurti skulptūrinę grupę: šalia centrinės V. Kudirkos skulptūros turėjusios būti dar dvi, simbolizuojančios knygnešius bei lietuviško žodžio kelią į žmones… Tačiau didžiojo varpininko skulptūra taip ir liko viena. Išstovėjo per karą, atlaikė tautinei savimonei nepalankius laikus. Bet laiko tėkmė ardo ne tik mūsų atmintį – paminklus taip pat. Problemos neaplenkė ir Kudirkos Naumiestyje esančio: teko restauruoti (paskutinį kartą 2008 metais), kažkada švietęs baltumu pastaruoju metu atrodo varganai… Priešais aikštę stovintis ir naujumu spindintis (tik šių metų vasarį ...
  • Paliko kaip testamentą…

    2017-08-01Paliko kaip testamentą...
    Taip „Tautišką giesmę“ įvardijo Stasys Ankevičius – mokytojas, V. Kudirkos (ir viso šio krašto kultūros palikimo) saugotojas ir puoselėtojas, įkūręs ir bene keturis dešimt-mečius varpininko gimtuosiuose Paežeriuose prižiūrėjęs muziejėlį su brangiomis relikvijomis. Čia įkurtas visuomeninis dr. Vinco Kudirkos muziejus 1965 metais buvo oficialiai atidarytas ir tapo žinomas visoje Lietuvoje. S. Ankevičiaus ir bendraminčių, bendražygių (tarp jų – ir tuometis Paežerių mokyklos, vėliau – Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius) dėka čia buvo sukaupta vertingų ir unikalių eksponatų, vienas tokių – V. Kudirkos smuikas. Juo tautos himno autorius vingiavo melodiją savo žodžiams – tai vargu ar kas girdėjo: nebent ...
  • Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa

    2017-08-01Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa
    …Ant šimto ar daugiau piliakalnių, didžiųjų miestų aikštėse ir prie kuklių paminklų ar kryžių miesteliuose ir kaimuose, taip pat ir tolimose šalyse – ten, kur istorijos sūkurių nublokšti ar savo noru išvykę gyvena lietuviai – liepos 6-ąją vėl skambėjo „Tautiška giesmė“. Lietuvos himnas. Gimęs beveik prieš 120 metų, kvietęs ir raginęs lietuvius pasijusti… lietuviais. Tai, kas oficialu – tarsi savaime suprantama, dažnas net ir iš širdies traukdamas „Tautišką giesmę“ ir žinodamas, kas jos autorius, nelabai ką daugiau ir tepasakytų. O juk Vinco Kudirkos kelias iki jos, kaip ir paties kūrinio likimas, atspindi sudėtingiausią istorijos tarpsnį. Nes tai buvo metas, kai ...
  • „Sūduvos sakalai“ – už miesto ir šalies garbę

    2017-08-01„Sūduvos sakalai“ –  už miesto ir šalies garbę
    Klubo, miesto ir tautine atributika „apsiginklavę“ Marijampolės futbolo komandos „Sūduva“ fanai, susibūrę į klubą „Sūduvos sakalai“, lydi futbolininkus į visas rungtynes išvykose, visada būna ir „Arvi“ futbolo arenoje vykstančiose varžybose. Į ovacijomis, skanduotėmis savo komandą palaikantį spalvingą sirgalių būrį atkreipiamas dėmesį, o atslūgus aistroms klausinėjama apie miestą ir šalį, iš kurios atvažiavę. Liepos 6-ąją, po pergalingai pasibaigusių „Sūduvos“ varžybų su svečių iš Baltarusijos komanda „Šachtior“, klubo fanai susirinko į J. Basanavičiaus aikštę, kad su lietuviais visame pasaulyje sugiedotų Lietuvos himną. – Mes gerbiame savo šalį, saugome jos vertybes. Visada, kur bevažiuotume ar su „Sūduvos“ komanda, ar su Lietuvos rinktine, vežamės Trispalvę, Marijampolės ...
  • Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

    2017-08-01Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos
    Pirmoji pažintis su Lietuvos istorija Kalvarijos gimnazijos dešimtokei Aivarai Šitkauskaitei prasidėjo vaikystėje, beklausant prosenelės pasakojimų, o dalyvauti konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ paskatino brolis ir nuo penktos klasės istorijos ją mokantis mokytojas Algimantas Babeckas, todėl, pasak Aivaros, jos pasiekimai – abiejų su mokytoju darbas. Tokie mokiniai – laimė „Ugdyti pagarbą savo Tėvynei, jos praeičiai, tautinėms tradicijoms, skatinti jaunosios kartos patriotiškumą, puoselėti tautinius jausmus, domėtis savo valstybės ir Lietuvos kariuomenės istorija, dabartine veikla ir aktualijomis, formuoti pilietinę mokinių savimonę – tai pagrindiniai mokytojų uždaviniai, ruošiant mokinius ne tik konkursams, bet ir gyvenimui“, – sako Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas. Jo organizuojama regioninė ...
  • Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

    2017-08-01Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis
    Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.   Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir ...
  • Svajonių darbas – dantų techniko

    2017-08-01Svajonių darbas – dantų techniko
    22 metų marijampolietis Linas Rubinas – laimingas žmogus, nes turi mėgstamą darbą, kurį dirba su dideliu užsidegimu. Tokią laimę patiria tikrai ne kiekvienas, daugeliui pasirinkimas ir apsisprendimas, kuo būti, būna itin sunkus ir neretai nesėkmingas. Linas yra tikras praktikas, įgijęs dantų techniko profesiją, kurią pasirinko sąmoningai, jai rimtai ruošėsi ir iki šiol nenusivylė.   Visada buvo „krapštukas“ Bandydamas prisiminti, kas pakreipė jo kelią link odontologijos, Linas sako, jog visada mėgo knebinėti, ardyti, taisyti, nuo mažens buvo „krapštukas“. „Sėdėdavau garaže, kažką ardydavau, man tai buvo įdomu. Pradžioje viską laužydavau norėdamas pažiūrėti, kaip pagaminta, kas yra viduje“. Tarp Lino giminaičių buvo odontologų, ko gero, galimybė matyti jų ...
  • „Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

    2017-08-01„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“
    Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras. – Kas paskatino rinktis mokslininko kelią? – Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės. Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo ...
  • Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

    2017-08-01Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą
    Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.   Pradėjo vėliau nei kiti Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko ...
  • Su spauda – beveik 50 metų

    2017-06-27Su spauda – beveik 50 metų
    UAB „TeleSAT pressa“ spaustuvės direktoriumi dirba Juozas Bilinskas, turintis beveik 50 metų darbo patirtį. Anot paties direktoriaus, su spauda jis draugauja nuo 1970-ųjų. Darbo pradžia buvo Baltarusijoje, Minske, kur mokėsi poligrafijos. Teko dirbti prie leidinių spausdinimo, laužymo, rinkimo linotipu. Šakių rajone gimęs ir užaugęs J. Bilinskas negali pasakyti, kas jį paskatino rinktis tuo metu mažai kam žinomą specialybę. „Tiesiog man patiko šis darbas“, – sako spaustuvės direktorius, nuo 1973 metų pradėjęs dirbti Šakių spaustuvės vedėju. Pasak J. Bilinsko, Šakių spaustuvėje tuo metu buvo spausdinamas rajono laikraštis „Draugas“, tebeeinantis iki šių dienų, ir visa blankinė produkcija. Buvo vienas linotipas (teksto eilučių rinkimo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.