Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Prezidento Kazio Griniaus demokratijos ir tolerancijos pamokos tęsiasi ne vien jo memorialiniame muziejuje

Šiemet pavasarį Kazlų Rūdos gyventojams ir svečiams buvo parodyta premjera – spektaklis „Nerimstanti širdis“ apie vieną iškiliausių kraštiečių Prezidentą Kazį Grinių. Pjesę sukūrė ir pastatė marijampolietė Virginija SAMUOLIENĖ, turinti dvigubą specialybę – lituanistės ir režisierės.
Šio vaidinimo kelionė po mūsų šalį ir net užsienį – tai tarsi paties Griniaus, jo aplinkos išėjimas iš muziejaus sienų, knygos puslapių ir susitikimas su gyvais žmonėmis.
Keletą klausimų uždavėme pjesės autorei ir režisierei.

 

Virginija Samuolienė sako supratusi, kad Grinius buvo labai tolerantiška, plačios erudicijos ir stipri asmenybė.

Virginija Samuolienė sako supratusi, kad Grinius buvo labai tolerantiška, plačios erudicijos ir stipri asmenybė.

– Kodėl domėjaisi K. Griniumi, o ne kuriuo kitu politiku?
– Domėtis Kazio Griniaus asmenybe pradėjau ne dėl pjesės, o daug anksčiau. Dėl to, kad atrodė labai įdomi asmenybė, kurią pažinojau nuo vaikystės, mat mes giminiuojamės. Mano krikšto tėvai Griniai, tėvo sesuo ištekėjusi už Griniaus. Mano mama pažinojo šią šeimą ir vis papasakodavo. Be to, domėjausi ir todėl, kad iš čia kilęs, marijampolietis.
Pastaruosius keletą metų ieškojau literatūros, daug skaičiau. Tik nelabai seniai yra pakartotinai išleisti Griniaus atsiminimai, o iki tol buvo mažai apie jį, sunku ką rasti.
Mane ypač stebina jo pastovumas ir tvirtos pažiūros. Jo namuose vykdavo dažnai kratos, kalėjime ir jis, ir žmona keletą kartų sėdėjo, bet nepaliko savo politinės linijos. Kažin kaip elgtųsi šių dienų politikai? Perbėgtų į kitą partiją?
Išanalizavusi atsiminimus supratau, kad Griniai taip elgėsi todėl, jog neturėjo kumečių mentaliteto, nes abudu – bajorų palikuonys. Joanos Pavalkytės-Griniuvienės tėvas buvo Kvietiškio dvaro valdytojas, tiesa, savo dvarą už skolas buvo praradęs, tad atsikėlė į čia, kad sūnūs galėtų baigti gimnaziją. Du Joanos broliai tapo gydytojais, vienas iš jų aukštas pareigas ėjo – Peterburge ligoninei vadovavo, dar vienas brolis buvo teisėjas. Taigi visi, ir Joana, išsilavinę.
Ir Griniaus tėvai nebuvo baudžiauninkai – kilę iš bajorų, bet vaikų daug, tad išsidalinus tėvų žemę, nekas liko.

– Koks žmogus jis tau pasirodė?
– Jo politinė veikla, mintys, manau, 100 metų buvo pralenkę savo laiką. Demokratiniu mąstymu net dabartinius politikus lenkia. Jis visad ėjo prieš smurtą. Nors žmona Joana buvo socialdemokratinių pažiūrų (iš lenkų paplitusių), jis niekada toks netapo. Dar jaunystėje domėjosi Marksu, Engelsu, bet paskui pakeitė nuomonę, supratęs, kad nuosavybės atėmimas gero neduoda. Suprato, kad grėstų diktatūra, nes tai – ne žmogaus prigimčiai. Jis visada išliko demokratas.
Griniai vienas kitą labai palaikė, nors pažiūros buvo skirtingos. O kaip pas mus visai neseniai riedavosi šeimos dėl politikos, pažiūrų…

– Kokia buvo Grinių šeima?
– Griniai buvo kitų politinių kalinių ramstis. Kalvarijoje buvo didžiausias tuo laiku kalėjimas, apie 1000 kalinių. Juos šelpdavo iš savo lėšų – rūbų, maisto veždavo. Grinius pats buvo ne kartą sėdėjęs, žinojo, koks mažas davinys. Dabar be europinių pinigų kažin kas būtų, o tada žmonės savo lėšų skirdavo.
Tragiškas Joanos ir dviejų vaikų likimas. 1918 m. dukrą Gražiną su mama nušovė plėšikai Kislovodske, Rusijoje, kur šeima buvo pasitraukusi per karą. Į butą užėjo plėšikaujantys bolševikai, pavogė kostiumus ir gramofoną. Po metų Girnius išvyko į JAV. Ten mirė vos dešimties sulaukęs sūnus Jurgis.
J. Griniuvienės net kapo vietos nelikę Rusijoj… Ją ir dukrą palaidojo pravoslavų kapinėse, o sovietmečiu pastatė ten gamyklą. Gediminas Ilgūnas buvo nuvykęs tarybiniais metais ieškoti. Kadangi jis kilęs irgi nuo Sasnavos krašto, domėjosi Griniais. Iš Ilgūno knygos apie juos daug sužinojau.
Man daro įspūdį, kaip Grinius brangino sukauptą suvalkietiškų prijuosčių kolekciją. Išsivežė į Rusiją, paskui su ja nukeliavo į Ameriką ir vėl visą parsivežė atgal į Marijampolę. Didelę 127 vienetų kolekciją. Ji dabar saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Nuo 1900 metų šeima surengė ne vieną prijuosčių parodą. Suvokė, kokia tai didelė vertybė. Jie tai, kas susiję su lietuvybe, saugojo tiesiog fanatiškai. Nors patys negyveno prabangiai, nes daug lėšų išdalindavo šelpdami kitus.
Joana turėjo verslininkės gyslelę. Kai jai neleido dirbti mokytoja, įkūrė skalbyklą. Už tai, kad skalbė vargšų rūbus, ponių buvo smerkiama. Vėliau buvo atidariusi net dešrų cechą, Vilniuje pas vokietę to buvo išmokusi.

– Atrodo, Griniai užsiėmė labai įvairia veikla?
– Taip, be valstybės paramos leido laikraštį „Varpas“. Rinkti lėšoms sugalvojo loteriją, pripirko menk­niekių, iš to uždirbo 130 rublių, bet per tuos pinigus susipyko su draugu knygnešiu Stasiu Matulaičiu, nes tas įtarė, kad Griniai pasipelnė.
Ne tik nepasipelnė, bet neretai ir nuostolių turėdavo. Štai 1905 m. ruošdamiesi spektakliui „Amerika pirty“ susirado didžiulį kluoną (1000 vietų), prie seno vaiknamio Marijampolėje. Savo lėšomis sutvarkė, padarė suolus, sceną. Išpardavė 900 bilietų, surinko apie 800 rublių, o Joana sugalvojo paremti ūkininkus, nukentėjusius tais metais nuo krušos. Tam reikėjo gauti leidimus ir panašiai, taigi tik po 2 metų galėjo išdalinti, o ūkininkai vis ėjo, klausinėjo, taigi Griniai iš geros idėjos tik bėdos sau užsitraukė.

– Kaip kilo mintis parašyti pjesę?
– Kiekvienas jų gyvenimo etapas vertas rašytojo. Negaliu sakyti, kad rinkau specialiai medžiagą spektakliui. Pačiai buvo įdomu, apie 2 metus kaupėsi tos žinios. Griniaus atsiminimai man įdomiau kaip romanas. Nors kas nieko nežino, gal sudėtinga skaityti, turi suprasti, apie ką kalbama, išmanyti istoriją.
Ir vienu metu ėmė tiesiog niežėti, kad jau reikia rašyti. Buvo toks emocinis pliūpsnis, kad būčiau ir visą romaną parašiusi. Sukau galvą, kaip trumpiau sudėti, kad pjesė nebūtų per ilga, žiūrovams nepabostų.
Ką nuveikė Marijampolėje Griniai nuo 1895 iki 1914 metų – gigantiškas darbas, nenuginčijama jo reikšmė. Apie Grinius tuo metu čia sukosi visas veiksmas. Signatarai pastatė mūsų nepriklausomybės pastatą, o pamatą jam surentė Griniai. Per „Šviesos“ draugiją palaikė tautinį judėjimą. Pradėjo nuo knyg­nešystės, o paskui steigė knygynus, mokyklas, taip užaugo Užnemunės tautinis judėjimas, karta žmonių, kurie suprato tautiškumo reikšmę.
Girnius buvo autoritetas visiems – jo išmintis, psichologijos išmanymas. Jų namai vadinti antrąja klebonija, jais pasitikėdavo, tardavosi, čia slėpdavo draudžiamą spaudą. Buvo įprasta kratos, slapstymas, net jų vaikai buvo įsitraukę į tai.
Daug lietuvybės puoselėjimo sumanymų subrendo Grinių namuose: bažnyčios gegužiniai mišparai sulietuvinti (buvo lenkiškai), surinkta lietuvių chorų ir vaidintojų grupė (lietuviškai giedojo), įsteigta Ūkininkų draugija, spausdinti atsišaukimai, rengti mitingai ir kt. Čia gimė sumanymai tautiniam ir revoliuciniam sąjūdžiui.
Kad iš Suvalkijos kilo tiek visuomenės veikėjų, didelis nuopelnas Grinių namų, čia augo ir subrendo jų idėjos. Daug žmonių paveikė pirmas spektaklis lietuviškai: apie 1000 žmonių išėjo paveikti, su ugnele, lietuviškai iš scenos išgirdę. O menas turi didelį poveikį. Visas tas mintis bandžiau sudėti į pjesę. Man tiesiog priimtiniausia tokia kūrybos forma – drama, aš ne poetė.

– Ar tikėjaisi pastatyti pjesę?
– Nežinojau, ar pastatysiu. Bet pavyko. Tai – mano antras bandymas su artistais mėgėjais. Nors profesionaliame teatre nedirbusi, bet esu teatro žmogus, specialybė tokia. 2014 m. buvome atgaivinę spektaklį apie Donelaitį. Su 18 žmonių iš gatvės. Vida Mickuvienė daug padėjo. Donelaitį vaidino Ričardas Mockus.
Šį kartą irgi vaidino entuziastai, daugelį pirmą kartą mačiau. Kazlų Rūdos kultūrininkė Žibutė Šilingienė padėjo surinkti žmones. Mano sąlyga buvo, kai sutikau dirbti kultūros namuose, kad galėčiau pastatyti šitą pjesę. Surepetavome dalį spektaklio ir parodėme po 2 mėnesių, o visą – šiemet pavasarį, Teatro dienai. Taigi per pusmetį pastatėme. Dar teko šiek tiek trumpinti. Ir taip aktoriams buvo dideli tekstai, sunku išmokti, bet jie šaunuoliai, viskas pavyko.
Nors žmonės užimti, vaidina po darbų. Nereta tenka atsisakyti dėl to vaidinti, kai kviečia. Neseniai vaidinome Lenkijoje, Seinuose. Viena moteris priėjo su ašaromis, dėkojo ir sakė, kad parodėme tai, ką jie išgyvena kasdien. Joana pjesėje sako: „Tu padėjai man susiprasti, kas aš – lenkė ar lietuvė“. Tai aktualu Seinuose dabar.

– Kaip su demokratija šiandien pas mus?
– Matau, kad panašūs politiniai susidūrimai vyko ir tada, ir dabar. Tik Grinius labai tolerantiškas buvo, turėjo išminties. Labai plačios erudicijos žmogus, stipri asmenybė, dabar tokių nėra tarp politikų. Kaip gydytojas buvo ir geras psichologas, permatė greitai žmones. Nepalenkiamas demokratas, kuriam asmeniniai interesai rūpėjo mažiausiai.
Dabar politikai nusismulkina, nuklysta į nereikšmingas detales, rietenas, menkas ambicijas. Varo vieni ant kitų – ir liūdna, ir juokas ima. O dėl ko kovoja, dėl savęs ar dėl žmonių? Dažniausiai tik tuščias ir kvailas ginčas kyla.
Idėjiškumo trūksta, partijos neturi idėjinio stuburo. Ribos nusitrynę tarp kairės ir dešinės. Nėra pasišventimo tarnauti tautai idėjos, kaip buvo kadaise. Norisi jų paklausti, dėl ko eini valdžion, tarnauti žmogui ar valdyti? Viskas iškrypo, visi nori būti vadovai ir valdovai. Dar Donelaitis sakė: „Galvok apie tarnystę žmogui (ir Dievui)“.
Aš tikiu jaunimu, nauja karta, o mūsų karta sugadinta. Lietuvos nelaimė, kad nenušalinome laiku senų nomenklatūrininkų, nepašalinome iš politikos, valdžios. Todėl iki šiol nelabai kas pasikeitė nuo sovietinių laikų. O estai padarė kitaip ir nuėjo toliau.
Viltis dedu į jaunimą, nesvarbu, kokioje partijoje. Tikiu, kad jie bus išmintingesni, laisvesni, idėjiškesni. Baigsis tie kyšiai, dings lovio sindromas.
Man paskutinis lašas buvo senųjų socdemų elgesys. Jie turėtų jau eiti užtarnauto poilsio, o ne naujos partijos kurti. Bet tikiu, kad šita partija atsities su jaunu vadovu. Jaunas lyderis džiugina ir Konservatorių partijoje. Ir liberalams reikėtų jaunimo, prasivalyti gretas.
Kai jaunimas ateina, viskas geriau, nors ir mūsų išminties nenurašau, bet įsikišti siūlau tik patarimais. O demokratijos lygis – kiek leisi lipti ant galvos, tiek lips. Išsikovojame demokratijos tiek, kiek norime, kiek esame verti. Daugiau tolerancijos reikia, sumenkėję, susmulkėję mes kažkaip. Susireikšminimas didelis, nenoras įsiklausyti į kito mintis. O kitu reikia pasitikėti. Demokratija – tai ir rūpestis kitais, aplinka, ne tik savo verslu ar namais. Kodėl verslininkas turi padėti kitiems, ne tik sau viską griebti? Nes kai aplinkiniams bus gerai, ir tau geriau, tavo vaikams.

 

Spektaklyje „Nerimstanti širdis“ Kazį Grinių suvaidino Remigijus Janušaitis, Joaną Griniuvienę – Inga Žilionienė.

Spektaklyje „Nerimstanti širdis“ Kazį Grinių suvaidino Remigijus Janušaitis, Joaną Griniuvienę – Inga Žilionienė.

– Ar dalyvauji politikoje, ar domiesi?
– Nors teko dirbti su politikais, bet per daug nesigilinau į politiką. Tik tiek, kiek reikalavo darbas – politikams rašiau kalbas ir pan. Aišku, šiek tiek domiuosi, bet nedalyvauju, nesu partinė. Pradėjau dirbti pedagoginėje mokykloje, teko dirbti ir spaudoje („Kronikoje“, „Sūduvoje“). Vėliau dirbau kariuomenėje spaudos atstove, kartu rašiau į „Karį savanorį“. Ten dirbau ilgiausiai. Jaunimo mokykloje irgi teko padirbėti. Ir beveik visur kurdavau teatro trupes, kūriau įvairius scenarijus. Nuo 2007 m. atstove spaudai dirbau apskrities administracijoje. Dabar pusę dienos dirbu portale „suduvis.lt“, pusę dienos Kazlų Rūdos teatro vadove. Atsigaunu su tais žmonėmis.
Kiek žmonių, tiek pažiūrų, o aš labiau į dešinę linkstu. Nors kiekvieną partiją vertinu kritiškai. Visos jos turi trūkumų. Štai socdemai per ilgai turtingųjų sluoksniui tarnauja.
Šeimoje turime politiką – brolio sūnus Andrius Vyšniauskas. Jis man padėjo patikėti politikos ateitimi. Yra baigęs politologijos mokslus, manau, to reikia politikui. Ir suvokimo, kaip elgtis, kaip kalbėti. Negali kiekviena virėja valstybei vadovauti, tam reikia žinių. Aišku, ir labai domėtis: užsienio politikos tradicija, senųjų demokratijų patirtimi ir kt.
Nerastum žmogaus, kuris sakytų, kad Lietuvoje viskas gerai. Nežinia, kaip gyvensime, kai baigsis europiniai pinigai, nes nieko nesukaupėme. Tik valdininkų prisidaugino… Bet negali pilti pamazgas ant Lietuvos, turi pirmiau pagalvoti, ar viską dėl jos padarei.
Manau, kad Lukašenkos režimą reikėtų pritaikyti mūsų valdininkams: trūksta tvirtos rankelės, kad nešvaistytų lėšų, atsakytų už savo sprendimus. Nėra pas mus senos demokratijos tradicijos, ji buvo nukirsta, paveikta sovietinio mentaliteto, kurio dar vis neatsikratome. Vis dar negyvename tikroje demokratijoje… Bet vilties yra.
– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O ...