Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

Marijampolės dramos teatro jaunimo studija skaičiuoja jau 17 veiklos metus. Susikūrė ji Marijampolės dramos teatro vadovo Romualdo Kučiausko iniciatyva, tačiau vadovų ir režisierių, kaip ir pavadinimų, studija turėjo net keletą. Nepaisant to kada, kas ir kaip studijai vadovavo, ar kaip ji vadinosi, tikslas visada buvo ir yra vienas – kurti meną.

 

A. Vosylienės teigimu, Marijampolė gali didžiuotis turėdama jaunimo teatro studiją, tuo tarpu joje vaidinantis jaunimas džiaugtis neeiline galimybe vaidinti tikroje teatro scenoje.

A. Vosylienės teigimu, Marijampolė gali didžiuotis turėdama jaunimo teatro studiją, tuo tarpu joje vaidinantis jaunimas džiaugtis neeiline galimybe vaidinti tikroje teatro scenoje.

Pokyčių metas
Šiandien Marijampolės dramos teatro studijai – tikras darbymetis. „Nauja karta“ prieš savaitę pristatė naują kalėdinį spektaklį ir artimiausiu metu jį rodys dar ne vieną kartą. Tiesa, jis „Naujai kartai“ ypatingas. Spektaklį statė visiškai nauja režisierių grupė, o jame vaidina naujos sudėties „Naujos kartos“ komanda. Mat pastaruosius 5 metus „Naujai kartai“ vadovavusi jauna režisierė Justina Širvelytė įgyvendinti naujus siekius ir svajones išvyko į Vilnių, o branduolys „Naujoje kartoje“ vaidinusių jaunuolių išvyko studijuoti į kitus miestus. Tokie pasikeitimai jaunimo teatro studijai buvo savotiškas iššūkis. Pirmiausia, būreliui jaunimo, kuris liko ir be vadovo, režisieriaus, taip pat ir komandos draugų. Taip pat – pasiūlymą vadovauti ir režisuoti jaunimo teatro grupę gavusioms režisierėms Almai Vosylienei, Mildai Mažėtytei ir scenografui Deimantui Populaigiui, kurie į dramos teatrą atėjo su lėlių teatru.
– Mes trise su lėlių teatru dirbame jau 3 metai, tačiau vis neturėjome nuolatinės vietos, kurioje galėtume dirbti. Paprašius Marijampolės dramos teatro direktoriaus sutikti mus priglausti Marijampolės dramos teatre, jis mielai sutiko. Apie darbą su jaunimu net minties nebuvo, tačiau jaunimo studijai likus be vadovo direktoriaus paprašyti visi 3 sutikome jiems vadovauti ir tęsti jaunimo studijos veiklą. Juk norinčių vaidinti buvo, būtų buvę nesąžininga atsisakyti, – pasakojo viena iš „Naujos kartos“ režisierių Alma Vosylienė.

Svarbiausia – kokybė
Tačiau ji pripažino, kad pradžia nebuvo labai lengva. „Naujai kartai“ pradėjus vadovauti naujiems vadovams, atsinaujinus nariams, studija tapo kitokia nei buvo anksčiau. Kai kuriems senbuviams pokyčius priimti buvo sunku, kai kurie, priešingai, džiaugėsi naujais vėjais. Anot studijos vadovės ir režisierės Almos Vosylienės, vadovų komandai taip pat teko prisitaikyti prie naujos aplinkos, įsijausti į žinomus, tačiau kiek primirštus vaidmenis.
– Režisūra, darbas su vaikais, jaunimu, mums nė vienam nebuvo naujiena. Buvo tik šioks toks laiko tarpas, kuomet nedirbome su vaikais, jaunimu, tačiau režisūrinio darbo principai su tokia amžiaus grupe mums yra puikiai žinomi. Sunkiausia gal tik buvo visiems apsitrinti, susigyventi, įeiti į ritmą. Senbuviai, kurie buvo dirbę su Justina, nori nenori lygino mūsų ir Justinos darbą. Su Justina jie buvo labiau pratę vaidinti per judesį, emocijas, o atėjus mums jie kaip tikri aktoriai gavo tekstus, juos mokėsi. Galbūt kai kas nepasitikėjo, manė, kad teatras be Justinos jiems negalės teikti džiaugsmo. Tačiau tiesa ta, kad mes bandome daryti tradicinį, klasikinį teatrą, prioritetizuodami vaidybą. Su Justina jie daugiau ėjo į viešumą, mažiau paisė tradicinio teatro principų, daugiau dėmesio skyrė mimikai, judesiams. Visgi ir mūsų, ir Justinos tikslas yra tas pats – kurti meną. Svarbu juk ne kokiomis priemonėmis, kokiais būdais produktas yra sukurtas, svarbiausia, kokia jo kokybė. Toks ir yra pagrindinis mūsų uždavinys – kokybė. O mes ją, su tokia komanda, tokiu profesionaliu scenografu kaip Deimantas Populaigis, tokiais užsispyrusiais, darbščiais, kūrybingais vaikais tikrai sukuriame. Žinoma, yra tam tikra kokybės riba, nes „Naujos kartos“ nariai nėra aktoriai profesionalai, tačiau visada stengiamės pasiekti geriausią rezultatą. O geriausias jis tuomet, kai vaikai turi galimybę pasireikšti, kai atsiskleidžia, perteikia ir pajunta emociją, – kalbėjo A. Vosylienė.

 

„Nauja karta“ šiuo metu verčia naują istorijos puslapį. Studijai vadovaujančios režisierės Alma Vosylienė ir Milda Mažėtytė sako, kad nuo šiol studija daugiau koncentruosis, gilinsis ir propaguos tradicinio teatro principus.

„Nauja karta“ šiuo metu verčia naują istorijos puslapį. Studijai vadovaujančios režisierės Alma Vosylienė ir Milda Mažėtytė sako, kad nuo šiol studija daugiau koncentruosis, gilinsis ir propaguos tradicinio teatro principus.

Pokyčiai išėjo į naudą
Nepaisant to, kad pradžia buvo sunki, naujoji „Nauja karta“ susigyveno, apsitrynė ir pristatė premjerą, spektaklį, pastatytą pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Sniego karalienė“.
– Tai labai gražus spektaklis apie mergaitę. Pasakose mergaitės herojėmis būna retai, o jei ir būna, paprastai jos baigiasi tuo, kad jas veda kokie nors žavūs jaunikaičiai. Šioje pasakoje viskas atvirkščiai, ne pagrindinė herojė yra suviliojama, o ji suvilioja ir susiranda sau princą. Tačiau ne tai šiame spektaklyje svarbiausia. Kur kas svarbiau čia yra jausmai – meilė, gėris, blogis, viltis, sielos šaltis, – kalbėjo A. Vosylienė.
Jos teigimu, „Naujos kartos“ nariams šiuos jausmus spektaklio metu perteikti pavyko puikiai. Jaunimas ne tik susidorojo su jiems pavestomis užduotimis, bet ir į spektaklį įnešė daugybę savo idėjų, sprendimų, pasiūlymų, žinant, kad dauguma studijos narių prieš pradedant statyti spektaklį buvo komandos naujokai, o ir senbuviams teko prisitaikyti prie naujo studijos veiklos formato. Ir nors iš pradžių į naują jaunimo studijos veiklos koncepciją kai kurie nariai žiūrėjo nepatikliai, įsibėgėjus repeticijoms su naujomis režisierėmis netgi apsidžiaugė galėję save išbandyti naujame žanre, susipažinti su kitokio, tradicinio teatro principais. Tuo tarpu nauji nariai ateidami į teatro studiją, sako, kaip tik ir norėję prisiliesti prie tokio teatro, kokiame vaidina profesionalai. Todėl visi „Naujos kartos“ nariai džiaugiasi naujais vadovais – režisieriais ir dėkoja jiems už suteiktą galimybę toliau dalyvauti jaunimo teatro studijos veikloje.

 

 Naujos sudėties „Nauja karta“ šiuo metu marijampoliečiams pristatinėja kalėdinį spektaklį „Sniego karalienė“.

Naujos sudėties „Nauja karta“ šiuo metu marijampoliečiams pristatinėja kalėdinį spektaklį „Sniego karalienė“.

Ir galvojantiems apie aktorystę, ir apie inžineriją
A. Vosylienės teigimu, viena iš priežasčių, dėl kurios ji kartu su kolegomis visgi sutiko vadovauti jaunimo teatro studijai, buvo jų pačių išgyvenimai. A. Vosylienė prisimena, kai ji studijuodama tik pasvajoti galėdavusi apie vaidybą Klaipėdos dramos teatro scenoje. Tuo tarpu „Nauja karta“ jaunuoliams suteikia neeilinę galimybę išeiti į didžiąją teatro sceną.
– Kai studijavau teatrinį apie tokį dalyką tik pasvajoti galėjau. Čia jie turi neeilinę galimybę, tiesą pasakius, nežinau nė vieno kito miesto, kuris turėtų kažkokią panašią jaunimo teatro studiją, kuri vaidintų teatre, visą salę, skirtą tik jiems, manau, kad čia yra visos reikiamos sąlygas tobulėti, reikštis ir kurti. Kai kuriems studijos nariams dalyvavimas tokioje jaunimo teatro studijos veikloje yra tramplinas į profesionalią aktorių, režisierių karjerą, – samprotavo A. Vosylienė.
Kartu ji pastebi, kad buvimas „Naujoje kartoje“ gali būti ir yra naudingas ne tik profesionalių aktorių ar režisierių karjeros siekiantiems jaunuoliams. Jos nuomone, teatras ir vaidyba yra ne tik meninės vertės kūrimas, bet ir asmenybės tobulėjimas, jau nekalbant apie žodžių raišką, drąsą kalbėti. „Naujos kartos“ režisierė sako, kad teatras suteikia labai gerą galimybę įsijausti į kito kailį. A. Vosylienės teigimu, išgyventas svetimas, kitoks, naujas jausmas, patirtas potyris scenoje gali padėti ir realiame gyvenime iškilusioms situacijoms, jas kontroliuoti, lengviau pergyventi.
Šiai minčiai pritaria ir A. Vosylienės kolegė, taip pat „Naujos kartos“ režisierė Milda Mažėtytė. Jos teigimu, buvimas teatro scenoje padeda ugdyti pasitikėjimą, laisvumą, žodžio raišką, o svarbiausia – pažinti save. Režisierės manymu, tai aktualu ne tik apie profesionalią aktorystę galvojantiems jaunuoliams. Teatrinė veikla gali būti naudinga ir renkantis bet kurią kitą profesiją ar net jai atstovaujant.
– Teatro scena apnuogina, išlaisvina, ji leidžia asmenybėms atsiskleisti, pažinti save. Jaunuoliams, kurie galvoja apie ateitį, renkasi profesiją tai labai naudinga, nes tokiu būdu išsigrynina mintys. Ir net jei norai pakrypsta ne profesionalių aktorių karjeros, o, tarkime, inžinerijos mokslų link, įgūdžiai, gauti teatro scenoje, gali būti naudingi ir atstovaujant šiai ar bet kokiai kitai profesijai, – kalbėjo M. Mažėtytė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...