renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ant palangių – pavasario pranašai

Sulig dienos ilgėjimu jaučiamas ir pavasario artėjimas. Sėklomis prekiaujančios parduotuvės kasdien vis daugiau sulaukia lankytojų – ne tik besmalsaujančių, naujienomis besidominčių, bet ir perkančių. O namuose ant palangių rikiuojasi daigyklos su jau išsikalusiais prieskoninių daržovių daigeliais, į žemę subertomis ilgesnės vegetacijos augalų sėklomis.
Apsilankę Marijampolės „Sėkluvos“ ir „Žalios stotelės“ parduotuvėse tikrai pajusite pavasario dvelksmą ir sunkiai atsispirsite jo neįsileisdami į savo namus. Juolab kad pirkėjų dar neapgultos pardavėjos išsamiai atsakinėja į klausimus, patarinėja, siūlo išbandyti naujienas.

 

Sidona Puškorienė siūlo išbandyti naujų veislių sėklas.Violetinė – šių metų spalva
Plačiai išsidėsčiusi praėjusių metų gruodį duris Vilkaviškio gatvėje atvėrusi parduotuvė „Žalia stotelė“ sodininkus vilioja gausiu sėklų, žemės, trąšų, daržo dirbimo įrankių, sodo puošmenų asortimentu.
– Šiemet siūlome net 59 naujienas, – supažindindama su centru sako jo vadovė Sidona Puškorienė. – Retai kuris pirkėjas, rinkdamasis jau žinomas veisles, nesusidomi naujų formų, spalvų, skonių augalais.
Tie, kurie nori būti madingi ne tik aprangos ar interjero srityse, bet ir darže, be abejo, pasisodins violetinės spalvos daržovių, nes violetinė – šių metų favoritė! Tamsiai violetinės paprikos, pomidorai, salotos, Pekino kopūstai, kalafiorai, ropės, ridikai, morkos ir kt. išsiskiria iš visos paletės sėklų pakelių. Sakoma, kad violetinės spalvos daržovėse, vaisiuose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Juose daug ir antioksidantų, kurie atlieka apsaugines organizmo funkcijas ir užkerta kelią senėjimo procesams.

Pats laikas sėti paprikas
Kadangi paprikų vegetacijos laikas yra ilgas – sėkla išdygsta ir išauga iki daigo per 60–80 dienų, jas kai kurios šeimininkės pasėja labai anksti – sausio viduryje. UAB „Sėkluva“ parduotuvėje V. Kudirkos gatvėje dirbanti Zita Butkauskaitė prisipažino jas į žemę įbėrusi sausio 6 d.
– Jeigu sėsite vėliau, prieš sėją paprikų sėklas pamirkykite vandenyje, o jeigu sėklos nebeicuotos, į vandenį įberkite kalio permanganato ir palaikykite keletą valandų. Išbrinkusios sėklos greičiau sudygs. Kadangi paprikos nemėgsta bet kokio šaknų judinimo, jų nesėkite į lovelius ir nepikiuokite, o po vieną pasėkite į durpinius vazonėlius, su kuriais užaugintus daigus įsodinsite ir į dirvą, – pataria Zita, pastebėdama, kad į durpinius vazonėlius reikėtų sėti ir agurkų, arbūzų sėklas, nes jos taip pat nemėgsta persodinimo.
Z. Butkauskaitė būtinai siūlo išbandyti ankstyviausios veislės paprikas „Bixio F1“, vidutinio ankstyvumo „Kadmio F1“, geltonąsias „Kromo F1“, naujas aštrąsias „De Cayenne“.
Ypač didelis paprikų pasirinkimas „Žalioje stotelėje“: ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo, saldžiųjų, aštriųjų, vidutiniškai aštrių, nuo smulkučių iki kubo formos.
– Populiariausios hibridinės veislės, atsparios ligoms: madingosios violetinės spalvos „Oda“, geltonos „Garnet“, raudonos „Maratas H“ ir „Lamuyo H“, oranžinės „Gourmet H“. Naujiena „Bendigo H“. Ankstyvos ir labai ankstyvos aštriosios „Kilian“, „Draky H“, „Jalapeno H“, – vardija S. Puškorienė.

Pomidorai –  kiekvienam skoniui
Netruks ateiti ir pomidorų sėja. Jų pasirinkimas kiekvienam pagal skonį – įvairių aukščių, spalvų, ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių, užauginančių nuo labai mažų iki kilograminių vaisių.
Iš populiariausiųjų „Žalios stotelės“ centro direktorė mini „Polfast H“, „Promyk H“, „Abellus H“, „Jasminia H“, „Esmira H“, „Corsaro H“, „Coutry Taste H“, „Bruklyn H“ ir kt.
Mėgiami smulkiavaisiai, vadinamieji kokteiliniai, pomidorai: „Raisa H“, užauginantys iki 22 kekių, žemaūgiai avietiniai „Malinowy Kapturek“, žalios spalvos „Limetto H“, elitiniai „Rubinka“, aukštaūgiai, beveik juodi „Indigo Rose“ ir kt.
Naujiena – mėsingieji, krepšelio formos „Borsalina H“, vidutinio ankstyvumo aukštaūgiai avietinės spalvos „Gaiardo H“.
„Sėkluvos“ parduotuvėje pomidorų naujiena – rožinės spalvos „Honey Moon F“, slyviniai „Pandorino F“, kiaušinio formos „Moretto“, didelius vaisius užauginsiantys „Saraceno F“, juodos spalvos „Sibarita“, kekiniai „Spartaco“ ir „Celesteen“.
Pomidorai daiginami loveliuose, juos, priešingai negu paprikas, netgi būtina persodinti, kad sustip­rėtų šaknys ir sutvirtėtų stiebai, o į dirvą sodinti gulsčius.

Mėgstantiems įvairovę
– Nebijokite pasisėti kukurūzų „Tasty Sweet“, „Minigold“, – pataria S. Puškorienė. – Iš pradžių į šiltnamį, tuo pat metu, kaip ir pomidorus, o paskui į lauką. Galima ir iš karto lauke, tačiau vėliau subręs. Taip pat madingų lapinių kopūstų, kuriais galite papuošti ir gėlyną: „Kapral“, „Nero Di Toscana“, „Fizz“ (naujiena, panašūs į darželių gėles žiles).
Nepamirškite moliūgų: aliejinių, muskusinių. Jų yra įvairių formų ir skonių. Kvapnieji „Orange Summer H“, vieno kąsnio dryžuotieji „Sweet Dumpling“.
Koks daržas be morkų! Iš daugelio veislių S. Puškorienė išskiria ne naujas, bet, pasak jos, labai geras „Napoli H“, taip pat ridikėlių formos – apvalias – „Rondo“ ir naujieną – saldžiąsias „Oneira“. Beje, morkų sėklas patariama berti į tik ką išdirbtą, nespėjusią išdžiūti žemę.
Naujienas – baltuosius baklažanus „Clara F1“, violetinius ir geltonuosius kalafiorus – rasite „Sėkluvoje“. Gurmanams pardavėja čia pasiūlys pasisodinti ir daugiamečių smidrų „Mary Washington“ arba gelteklių, kurių šaknys – nesubrendusio riešuto skonio.

Pasirinkimas įvairiam skoniui: pagal dydį, formą, spalvą, savybes.Metų gėlė – serentis
Daiginimui S. Puškorienė siūlo specialius mini šiltnamius arba daigyklas, kurie ne tik patogūs, bet ir išvaizdūs.
– Vasario pabaigoje į juos galima pasisėti šakninių salierų, porų, o kovą – svogūnų (būtinai didžiųjų saldžių „Globo“). Ankstyviausia salota – „Grand Rapidus“, traški, „ledinė“ „Frillice“, o naujiena – be abejo, violetinė ąžuolalapė „Bellino“. Mėgstantiems želmenis siūloma daiginti lapinius burokėlius, ožrages, saulėgrąžas, žirnius, lapinius ridikėlius, porus, spindulines pupuoles. O įvairiaspalvės salotos šiemet subertos į 23 cm skersmens diskelius, kuriuose sėklos sudygsta tolygiai, auga viena kitos neužstelbdamos.
Dabar pats laikas pasisėti ir gėlių: begonijų, šlamučių, dichondrų, sulfinijų, lobelijų, salvijų, pelargonijų.
Beje, šių metų madingiausia gėlė, pasak S. Puškorienės, bus serentis – įvairių spalvų, dydžių, nelepus augalas. Blizgieji serenčiai ne tik gėlė, bet ir apsauga, todėl juos patariama sodinti ir šiltnamyje, ir tarp lauko daržovių. Nors dažniausiai serenčiai sėjami tiesiai į dirvą, bet sėklas sudaiginus patalpoje krūmeliai bus tvirtesni, o žiedai prasiskleis daug anksčiau nei įprastai ir žydės ilgiau.

„Pigesnės – nebūtinai prastesnės“
– 20 sėklų gali kainuoti ir 87 ct, ir 3,98 Eur, – pastebi „Sėkluvoje“ dirbanti Zita. – Elitinės profesionalios linijos, kurių daigumas yra 97–98 procentai, kainuoja brangiau, neprofesionalios pigiau – 40–95 centus. Vis dėlto pigesnės – nebūtinai prastesnės, tiesiog pakuotėje gali būti mažiau sėklų. Visada labiau apsimoka pirkti didesnį kiekį. Pavyzdžiui, 20 agurkų sėklų kainuoja 2,25, o 100 vėlyvosios „Cantara“ veislės – 5,1 Eur. Sodininkai taip ir kooperuojasi – vienas nusiperka vienos veislės, kitas – kitos, o paskui dalijasi. Arba dalį pasėjus, kitas galima pasilikti kitiems metams.
Daug ar mažai kainuos sėklos, bet pačių užsiaugintos daržovės vis tiek bus ne tik pigesnės, bet ir skanesnės. O koks malonus rūpestis stebėti besikalantį, bręstantį daigelį ir laukti derliaus!

2018 02 03

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje ...