Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana

Pačiame Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos kaimuose, prie čia gyvenančių žmonių sodybų ir namų, šių metų Vasario 16-ąją turėtų suplazdėti mažiausiai šimtas naujų Trispalvių. Tuo pasirūpino šios seniūnijos Reketijos kaime ūkininkaujantis Vidas Bubinas. Valstybės atkūrimo šimtmečiui jis seniūnijos gyventojams padovanojo šimtą Trispalvių ir kotų joms pakabinti, o kad jo dovana pasiektų konkrečias šeimas ar žmones, pasirūpino Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis.

V. Bubinas neslepia, kad jo širdis džiaugtųsi, jei Vasario 16-ąją trispalvės plazdėtų prie visų Lietuvos piliečių namų ar sodybų.Dovana… sau
Ypatingą dovaną kaimynams ir kitiems seniūnijos gyventojams padovanoti nutaręs V. Bubinas iš pradžių norėjo likti nežinomas. „Sakyk, ką nori – kad verslininkas ar dar ką sugalvok, bet mano pavardės nebandyk prasitarti, – perduodamas vėliavas bičiuliui seniūnui griežtai pasakė ūkininkas. – Nenoriu, kad visi čia imtų kalbėti ir aptarinėti, kam, kodėl ir panašiai.“
Tačiau, nors G. Baliulis ir labai stengėsi, kaip sakoma, laikyti liežuvį už dantų, vietos žmonės vis tiek „iššifravo“, kas tas geradarys, o šią savaitę žinia apie labai gražią Reketijos kaimo ūkininko iniciatyvą pasiekė ir „Suvalkietį“.
„Tai – tiesiog atmintina dovana, – aplankytas „Suvalkiečio“ ir paklaustas apie tokios, tiesą sakant, brangios dovanos seniūnijos gyventojams prasmę santūriai šypsodamasis paaiškino 47 metų Vidas Bubinas. – Sakyčiau, kad tai – dovana… sau. Aš visą gyvenimą atsiminsiu, kad tais metais, kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį, aš tą jubiliejų įprasminau nupirkdamas ir vietos žmonėms padovanodamas šimtą trispalvių.“

Pasienyje būtina stiprinti patriotinius jausmus
Už nepilno kilometro iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos su šeima gyvenantis ir ūkininkaujantis V. Bubinas neslepia, kad mintį dovanotomis Trispalvėmis stiprinti pasienyje gyvenančių žmonių tautinius ir pasididžiavimo savo valstybe jausmus, jam pasufleravo ne tik artėjantis iškilus Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejus.
„Mūsų kaimynai lenkai jau baigia „okupuoti“ visą pasienyje esančią mūsų žmonių žemę, – čia V. Bubinas prabilo kaip ūkininkas. – Mūsų kaime – aš vienintelis ūkininkas. Apskritai čia daugiau niekas žemės nedirba – tik aš ir ją iš mūsų žmonių besinuomojantys Lenkijos ūkininkai. Kai pavasarį sėdu į traktorių ir važiuoju dirbti savo laukų, kaimo ir laukų keliukuose sutinku tik lenkų ūkininkus. Ir tai – ne tik mūsų kaimo ar seniūnijos aktualija. Lenkai mūsų žemes dirba nuo Vištyčio iki Kapčiamiesčio. Todėl man ir kyla visokių minčių, nors mąstyti apie tai turėtų tie, kas yra Lietuvos valdžioje“.
V. Bubinas neslėpė, kad jam skauda širdį dėl Lietuvos kaimuose, ypač pasienyje uždarinėjamų mokyklų, vargstančių kaimo kultūros darbuotojų. „Mano nuomone, pasienio teritorijose neturėtų būti uždarinėjamos mokyklos, o kultūros namams ir kultūros darbuotojams remti turėtų būti skiriamas didžiulis, ypatingas dėmesys, – kalbėjo ūkininkas. – Aš čia gimiau ir užaugau, todėl dar prisimenu tuos laikus, kai gana daug žmonių čia kalbėjo lenkiškai. Kodėl? Nes prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimynai mūsų kraštą tiesiog paėmė be jokių karo veiksmų – atėjo ir ilgam pasiliko…“
Taigi, trumpiau kalbant, Vido ir jo žmonos Renatos sodyba Reketijos kaime buvo viena iš pirmųjų Lietuvos–Lenkijos pasienyje esančių sodybų, prie kurios buvo pastatytas vėliavos stiebas ir suplevėsavo trispalvė.

„Tau gėda būti lietuviu?!“
V. Bubinas neslepia, kad tokiam žingsniui iš dalies jį paskatino ir viename Lietuvos krašte eilinę, ne valstybės šventės dieną, pastebėta prie specialiai sodyboje sumontuoto stiebo iškelta, plevėsuojanti Trispalvė. „Štai čia tai tikras Lietuvos patriotas“, – tuomet pravažiuodamas pro šalį pagalvojo Vidas.
Patriotiškai nusiteikusio ūkininko teigimu, sprendimui savo sodyboje iškelti Trispalvę paskutinį „tašką“ vis dėlto padėjo vienas pokalbis su geru bičiuliu. „Aš jam pasisakiau, kad norėčiau prie namų pastatyti vėliavos stiebą ir iškelti Trispalvę, tačiau tuo pačiu prisipažinau, kad kažkiek bijau aplinkinių reakcijos, – prisiminė V. Bubinas. – Tuomet tas bičiulis manęs paklausė: „Tau gėda būti lietuviu?!“ Aš jam atsakiau: žinoma, kad ne. Tuo mūsų kalba ir buvo baigta.“
Paskui praėjo šiek tiek laiko, ir Bubinų sodybos kieme buvo pastatytas vėliavos stiebas. Nuo to laiko Lietuvos trispalvė čia plevėsuoja kiekvieną dieną.

Liubavo seniūnas G. Baliulis neslepia, kad misija išdalinti dovanotas vėliavas jam buvo labai maloni.Idėją subrandino dar pernai
Ūkininkas neslepia, kad mintis prisidėti prie vietos gyventojų patriotinių jausmų puoselėjimo ir stiprinimo jam kilo dar pernai vasarą. „Jau tuomet pagalvojau, kad galėčiau nupirkti ir seniūnijos gyventojams padovanoti Trispalvių, – pasakojo V. Bubinas. – Tačiau nenorėjau viešintis, kad visi apie tai kalbėtų. Todėl pasiteiravau Ginto Baliulio, ar jis, kaip seniūnas, apsiimtų tas vėliavas išdalinti gyventojams. Gintas apsiėmė. Tik dar paprotino, kad reikėtų ir kotų vėliavoms kabinti, nes gali būti, jog kai kas neįstengs ar tiesiog pamirš tą kotą įsigyti ir Trispalvė gulės kur nors lentynoje.“
Taigi pirmąsias 60 valstybės vėliavų ir kotų joms iškelti Vidas nupirko ir Liubavo seniūnui perdavė dar pernai, artėjant liepos 6-ajai, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai.
„Ginto, seniūno, paprašiau tik vieno – kad man pateiktų gyventojų, kuriems buvo padovanotos valstybės vėliavos, sąrašą, – pasakojo V. Bubinas. – Gintas man jį ir perdavė. Paskui, liepos 6-ąją, kartu su juo apvažiavome pasižiūrėti, ar visi šešiasdešimt tas Trispalves iškabino. Vaizdas nenuliūdino. Vėliavų buvo neiškėlę gal tik kokie penki“.
Po tos šventės praėjo šiek tiek laiko ir, anot V. Bubino, jam į galvą toptelėjo mintis, kad reikia nupirkti ir seniūnijos gyventojams padovanoti dar 40 vėliavų, ir tai būtų valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų įprasminanti dovana.
Šiuo metu visos jo nupirktos Trispalvės su kotais joms iškelti jau išdalintos seniūnijos gyventojams. Paskutinę dovanotą valstybės vėliavą G. Baliulis seniūnijos gyventojams perdavė šią savaitę, ketvirtadienį.

Valstybės šventės dieną Trispalvę iškelti privalu
Pakalbintas „Suvalkiečio“ Liubavo seniūnas sakė, kad V. Bubino dovanotas vėliavas išdalino Liubavo, Pagraužių, Salaperaugio, Reketijos ir Kovų kaimų gyventojams. G. Baliulis tikisi, kad vasario 16-ąją jos visos bus iškeltos ir plevėsuodamos skelbs apie Lietuvoje švenčiamą ypatingą jubiliejų. Seniūnas neslepia, kad puoselėja viltį, jog tądien Lietuvos trispalvė plazdės prie daugumos seniūnijos gyventojų namų ar sodybų. Juolab kad tai numato ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas. Valstybės vėliavą prie gyvenamųjų namų ir įstaigų privalu iškelti visų valstybės švenčių dienomis – ne tik vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, taip pat liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Įstatymo nepaisantiems piliečiams numatoma administracinė atsakomybė.
* * *
Kiek V. Bubinui atsiėjo tokia jo dovana seniūnijos gyventojams Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, ūkininkas atskleisti nenorėjo. Tiesą sakant, pasižvalgius po parduotuves tai netgi nėra sudėtinga paskaičiuoti. Suma susidarytų gana įspūdinga. Tačiau, kaip teigia V. Bubinas, Vasario 16-oji jam yra ypatinga šventė ir jai švęsti jis sau ir savo šeimai pasidovanojo ypatingą dovaną…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...