Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Medijų ir informacinis raštingumas – kas tai yra ir kodėl mums tai turi rūpėti?

Šiandien gyvename įvairių informacijos srautų apsupty. Rytą pradedame klausydami radijo, netrukus į rankas imame laikraštį, telefoną, kurio pagalba naršome socialiniuose tinkluose, vėliau sėdamės prie kompiuterio, skaitome internetinius naujienų tinklalapius, o dieną užbaigiame žiūrėdami televizorių. Žinios, informacija, įvairūs duomenys šiandien yra lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Tai suteikia mums galimybę dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime. Visgi viešojoje erdvėje informacija ne visada būna pateikta išsamiai, etiškai ir teisingai, todėl ne visada galime susidaryti teisingą nuomonę apie mums norimus papasakoti dalykus ir procesus. To išvengti padeda medijų ir informacinis raštingumas (MIR). Šiuose puslapiuose bandysime išsiaiškinti kas tai yra, kodėl tai svarbu ir kodėl viso to turime nuolat mokytis.

 

MIR – kodėl tai svarbu?
Praėjusio amžiaus viduryje žodis raštingumas buvo suvokiamas kaip gebėjimas skaityti ir rašyti. Kitaip tariant, gebėjimas priimti ir perduoti žinias. Modernėjant technologijoms, kurios suteikė galimybę žaibišku greičiu priimti ir perduoti žinias, aplink mus ėmė suktis nesuvokiamos aprėpties informacijos srautai. Tokiu būdu tapome informacinės visuomenės piliečiais. Norėdami išgyventi šioje žinių visuomenėje visi jos nariai turi gebėti naršyti informacijos gausoje, efektyviai ieškoti ir rasti jiems reikiamą informaciją, ją kritiškai vertinti ir atsakingai naudoti, t. y., privalo išmanyti medijų ir informacinio raštingumo principus.
Mūsų šalyje, kur pusę amžiaus galiojo sovietinio režimo taisyklės, būdavo aiškiai nurodoma, kaip ir ką galvoti, ką rašyti, skaityti ir kuo tikėti. Daugelį metų nuosekliai ruošta sovietinė propaganda sėkmingai formavo viešąją nuomonę, kuri neatitiko tikrovės. Bėda ta, kad didelė dalis piliečių patikrinti tokios informacijos neturėjo galimybės, galbūt ir neturėjo tam poreikio, nes tai, kas buvo pateikiama kaip tikrovė, ir buvo suvokiama kaip tikrovė. Taigi, gali atrodyti, kad medijų ir informaciniam raštingumui reikalingi įgūdžiai prieštarauja dar visai neseniai galioti nustojusioms taisyklėms.
Tai suprasdami, informacijos rengėjai ir platintojai dažnai naudojasi informacijos vartotojų patiklumu. Dažnai net nesusimąstome, kad mus pasiekianti informacija laikraščių straipsniuose, TV laidose, lauko reklamose, kino filmuose, knygose, gali turėti ne vieną, o daugybę reikšmių, paslėptų minčių, kontekstų ir, deja, ne visada pateiktų kilniais tikslais. Todėl tam, kad išliktume, kad galėtume būti visaverčiais, savo, o ne kažkieno peršamą nuomonę, įsitikinimus ir vertybes turinčiais informacinės visuomenės piliečiais, privalome tobulėti ir ugdyti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius.

MIR reikalingi įgūdžiai
Vieni pirmųjų medijų ir informacinio raštingumo politika Europoje susirūpino UNESCO ir Europos Komisija. Prieš ketvertą metų būtent jie ir suformavo medijų ir informacinio raštingumo terminą bei pateikė jo apibrėžimą. UNESCO 2013 m. parengtame dokumente „Pasaulinės žiniasklaidos ir informacinio raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ medijų ir informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip „grupė kompetencijų, kurios įgalina piliečius, naudojantis įvairiais įrankiais, veiksmingai pasiekti, atsirinkti, suprasti, vertinti, naudoti, kurti, skleisti informaciją ir medijų turinį įvairiais formatais įvairioje asmeninėje, profesinėje ir visuomeninėje veikloje“.

 

MIR taikymo aplinkybės
Svarbu paminėti, kad ką tik aptarti MIR kompetencijų elementai nėra taikytini vien informacijai televizijoje, laikraščiuose ar žurnaluose. MIR yra daugialypis reiškinys, todėl svarbu išmanyti ir mokėti taikyti visus, jei reikia ir vienu metu, MIR kompetencijų elementus. Kad būtų lengviau suprasti apie ką kalbame, UNESCO pateikia pagrindines MIR taikymo sritis:

Per daug pasitikime vienu šaltiniu
Visų MIR kompetencijų ir taikymo sričių per vieną dieną, žinoma, neišmoksime. Tai – sudėtingas, ilgas ir kompleksinių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tačiau, kad medijų ir informacinio raštingumo klausimu Lietuva turėtų pasitempti ir to mokytis, rodo 2015 m. mokslininko Paolo Celot atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio tyrimas Europos šalyse. Jo metu buvo tiriamas esamas atskirų ES valstybių medijų ir informacinio raštingumo įsisavinimo lygis, kad būtų žinoma, kuriose srityse šalims reikėtų pasitempti ir kokių kompetencijų vertėtų pasimokyti.
Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, vienas geriausiai medijų ir informacinio raštingumo įgyvendinimo ir supratimo lygį iliustruojančių pavyzdžių – piliečių gebėjimas naudoti skirtingas žiniasklaidos priemones ir kritiškai vertinti jose pateikiamą turinį. Autoriaus teigimu, Lietuvoje atlikus pasitikėjimo skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai jame dalyvavę respondentai pasitiki televizija (48 proc.) ir radiju (46 proc.). 37 proc. teigia pasitikintys internetiniais naujienų portalais, 36 proc. – laikraščiais, 32 proc. – žurnalais, 25 proc. socialiniuose tinkluose pateikiama informacija.

 

Pasitikėjimas skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija
Šaltinis: CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf

Tokie rezultatai, P. Celot (2015) teigimu, reiškia, kad pernelyg daug pasitikėdami vienu informacijos šaltiniu ar medijos priemone, šiuo atveju televizija ir radiju, respondentai negali kritiškai įvertinti juose pateikiamos informacijos. Kad tai būtų galima padaryti, jo teigimu, pasitikėjimą informacija reikia išskaidyti ir daugmaž vienodai pasitikėti skirtingais informacijos šaltiniais, juos tarpusavyje lyginti, atsižvelgiant į juose naudojamų informacijos šaltinių rengėjų kompetencijas ir medijų priemonių savininkus.
Achilo kulnas – vangus dalyvavimas ir menkas kritinis mąstymas
Daugelyje tyrimų vertinant medijų ir informacijos raštingumą skaičiuojamas piliečių, turinčių prieigą prie interneto, bendras medijų vartotojų skaičius. Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, tokie rodikliai neapsprendžia ar šalies gyventojai gerai išmano informacinio raštingumo principus. Pavyzdžiui, remiantis mokslininko atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje medijomis naudojasi ir prieigą prie skirtingų informacijos šaltinių turi net 98,3 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Interneto prieigą turinčių respondentų skaičius taip pat didelis – 80 proc. Visgi mokslininkas perspėja, kad tai nereiškia, jog esame medijų ir informacinio raštingumo profesionalai. Mums trūksta kritinio mąstymo, kurį įrodo anksčiau aptartas pernelyg didelis pasitikėjimas viena žiniasklaidos priemone. Menką medijų ir informacinio raštingumo profesionalumo lygį iliustruoja ir silpnas dalyvavimas, įsitraukimas į medijų turinio kūrimo procesus. Tik 35,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų sako manantys, jog tokiame procese dalyvauti reikia ir tai patys nuolat daro. Tuo tarpu 64,5 proc. respondentų teigia nematantys būtinybės tai daryti ir to niekada nedaro.

Supažindinsime, informuosime, paaiškinsime
Kad situacija pradėtų keistis į gerąją pusę, svarbu tobulinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Tobulinimas, specialistų teigimu, prasideda nuo mokymosi. Todėl apie MIR vis daugiau pradedama kalbėti mokyklose, kad piliečiai nuo jaunų dienų gebėtų ieškoti informacijos, ją valdyti, apdoroti ir kurti. Tenka pripažinti, kad būtent tokie, akademinėje veikloje dalyvaujantys, universitetinį išsilavinimą įgiję visuomenės nariai geriausiai išmano ir taiko MIR principus. Kiekviena valstybė siekia didinti visuomenės MIR gebėjimus, mat tai – stiprios demokratinės valstybės pagrindas. Todėl svarbu ugdyti ne jaunosios kartos MIR įgūdžius, o į tai įtraukti visą piliečių visuomenę. Tai suprasdamos prie MIR įgūdžių tobulinimo ugdymo prisideda ir įvairios formalaus ir neformalaus ugdymo erdvės, nevyriausybinės organizacijos, švietimo, meno įstaigos, bibliotekos, verslo atstovai. Piliečiams patariama plėtoti partnerystės ryšius tarp šeimų, vietos bendruomenių, ugdymo institucijų. Mes, laikraštis „Suvalkietis“, kaip informacijos rengėjai ir platintojai, siekdami padidinti savo skaitytojų MIR įgūdžius artimiausiu metu pristatysime daugiau panašių straipsnių MIR tema. Šį kartą supažindinę su MIR samprata, sekančiuose straipsniuose MIR tema skaitytojus išsamiau supažindinsime ir paaiškinsime, kas yra medijų, informacinis raštingumas, paaiškinsime žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje ir jos veikimo principus, naujųjų medijų naudą ir jų naudojimo principus, propagandos strategijas ir jos atpažinimo būdus.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Šaltiniai:
1. CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf
2. UNESCO gairių „Pasaulinė medijų ir informacijos raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ priedą „MIR kompetencijų matrica (antroji pakopa)“, 2013. 122 p. Prieiga per internetą: http://unesdoc.unesco.org/images/0022/002246/224655e.pdf#page=122

 

Eksperto komentaras

Į klausimus apie tai, kodėl medijų ir informacinis raštingumas yra svarbus, kodėl apie tai reikia kalbėti ir tai nuolat mokytis, atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistentas, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“ bendraautorius dr. Vincas Grigas.

– Kodėl yra svarbu ir kodėl reikia kalbėti apie medijų ir informacinį raštingumą?
– Nes komunikacija ir informacija yra protingos būtybės gyvavimo pagrindas. Tuo ir skiriamės nuo daiktų ir akmenų, kad esame socialios būtybės – noriai bendraujame ir siekiame bendrauti, visos veiklos yra grįstos vienokiu ar kitokiu dalijimusi informacija. Tobulėjant technologijoms atsirado tokie šiandieną masiškai naudojami įrenginiai kaip išmanieji telefonai, kompiuteriai, TV, radijas ar informacijos nešėjai kaip knygos, žurnalai. Ne mažiau svarbus elementas ir aktyviai naudojamos socialinės medijos, kurios papildo žmonių gyvą bendravimą virtualiu. Skelbti, dalintis, kurti informaciją dabar gali kiekvienas ir be jokių apribojimų. Informacijos labai daug ir kyla sunkumų susirasti tinkamą. Tai reiškia, kad mokėti tinkamai naudotis tais įrenginiais, informacijos nešėjais, socialinėmis medijomis, o tai, šioms medijoms sparčiai plėtojantis, nėra jau tokia lengva užduotis. Taip pat turime mokėti atsirinkti tinkamą ir patikimą informaciją, kad neliktume kvailio vietoje pasirėmę melaginga ar netikslia informacija. Svarbu akcentuoti, kad naudojimasis medijomis ir informacija nėra įgimtas, to reikia mokytis lygiai taip pat, kaip reikia mokytis ir kitų dalykų, pavyzdžiui, kaip vairuoti automobilį, megzti, iškepti bruknių pyragą su ledų pagardu.
– Kodėl individui, visuomenei, valstybei reikalingas medijų ir informacinis raštingumas?
– Šiuolaikinės visuomenės pagrindas ir didžiausias turtas yra žinios. Lietuva neturi naftos ar kito lengvai pasiekiamo požeminio turto, todėl turi kliautis tik savo protu. Visuomenė negali sėkmingai funkcionuoti šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu nemoka naudotis medijomis savo tikslams pasiekti (dirbti, mokytis), ne tik pramogauti ir katinų nuotraukomis dalintis (tai irgi gerai, bet maža naudos). Taip pat jeigu nemoka susirasti, atsirinkti ir panaudoti informacijos sprendimams priimti. Jeigu nemoka susirasti profesionalaus straipsnio apie šilauogių priežiūrą, bus tiesiog vėjais paleisti pinigai sodinukams įsigyti, bet nesugebėta jiems tinkamai paruošti dirvožemio.
– Kas turėtų imtis iniciatyvos mokant, kalbant apie, skatinant medijų ir informacinį raštingumą?
– Įprastai šios veiklos imasi informacijos profesionalai – bib­liotekininkai. Jie nuo seno turi patirties valdyti didelius informacijos kiekius, taip pat yra tie, kurie noriai domisi naujausiais medijų pasiekimais bei turi patirties užsiimti edukacine veikla. Lietuvoje neretai medijų raštingumas yra plėtojamas atskirai nuo informacinio raštingumo. Medijų raštingumo plėtojimu daugiau užsiima įvairios nevyriausybinės organizacijos, besidominčios medijomis, o informaciniu raštingumu – bibliotekos. UNESCO rekomenduoja juos plėtoti kartu.
– Kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie savo ir savo aplinkos žmonių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo?
– Daug nereikia, tereikia būti draugišku ir būti linkusiu diskutuoti, išgirsti kitą. Geriausias būdas yra pasidalinti su kaimynu, draugu ar giminaičiu savo patirtimi naudojantis medijomis, išgirsti, ką kiti daro kitaip ir gal pritaikyti sau. Taip pat kalbėtis su kitais apie išgirstą faktą, naujieną, kuri sukėlė klausimų, abejonių, papiktino. Gal paaiškės, kad tas faktas buvo klaidinantis, nes kaimynas žinąs kur parašyta kitaip. Gal naujiena melaginga, nes draugo giminaitis, kuris buvo toje istorijoje aprašytas, yra tikintis ir šeimos žmogus, o buvo apšauktas pašlemėku.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?

    2022-06-29Rūpinkitės savo sveikata: kokie vitaminai yra svarbiausi vasaros laikotarpiu?
    Nors gana dažnai manoma, kad organizmas ima stokoti vitaminų tik šaltuoju metų laiku, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Organizmas gali pajusti vitaminų stygių bet kuriuo metų laiku, todėl vasaros laikotarpiu taip pat labai svarbu pasirūpinti būtiniausių vitaminų atsargomis. Jei jų gausite su maistu, įvairių maisto papildų gali nė neprireikti, taigi, pasidomėkime, kokias vitaminų atsargas vertėtų papildyti jau dabar, ir kokiuose produktuose jų galime rasti. Vitaminas A: apsauga nuo saulės ir akių stiprinimas Vitaminas A yra labai svarbus odos ląstelių atsinaujinimui ir aštrios regos palaikymui. Vitamino A atsargas ypatingai svarbu papildyti dar vasaros laikotarpiu, nes tuomet rudenį neteks susidurti su šio vitamino trūkumo ...
  • Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?

    2022-06-29Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną?
    Vyriški laikrodžiai ir toliau išlieka populiariais dėl savo universalumo ir stilingumo. Sužinokite, kokį laikrodį rinktis šį sezoną! Kokie vyriški laikrodžiai bus madingiausi šį sezoną? Kokybiškas vyriškas laikrodis yra nepakeičiamas aksesuaras daugeliui dėl savo stilingumo, naudingumo ir funkcionalumo! Tinkamai parinktą laikrodį tikrai norėsite su savimi turėti daugybę metų, todėl svarbu išsirinkti geriausią variantą ir įsitikinti, kad jo stilius jums ir tiks, ir patiks! Žinoma, visada naudinga peržvelgti pagrindines vyriškų laikrodžių tendencijas ir sužinoti, kokio tipo laikrodžiai yra madingiausi šiuo metu. Jeigu planuojate rinktis naują laikrodį, skaitykite toliau ir pasiruoškite atrodyti stilingai kiekvieną dieną! Kokį laikrodį su metaliniu dirželiu rinktis? Vienu iš populiariausių variantų ir toliau išlieka ...
  • Sūduvos VVG įgyvendino projektų už daugiau kaip milijoną eurų

    2022-06-29Sūduvos VVG įgyvendino projektų  už daugiau kaip milijoną eurų
    Sūduvos vietos veiklos grupės (VVG) teritorijoje, kuri apima Kazlų Rūdos savivaldybės kaimiškąją teritoriją ir Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūniją, jau 2002 metų pradžioje buvo įregistruotos pirmosios kaimo bendruomeninės organizacijos Plutiškėse, Bebruliškėje, Antanave ir Jūrės kaime. Dar po metų čia jau veikė 12 bendruomeninių organizacijų. Svarbiausia – kolektyvo branduolys Nuo 2009 metų VVG dirbanti, o šiuo metu ir organizacijai vadovaujanti Kristina Mačiokienė galėtų įvardinti daugybę per tą laiką nuveiktų darbų, įgyvendintų projektų, bet svarbiausia, pasak jos – tai žmonės, kolektyvas, branduolys, su kuriais petys petin tuos metus dirbta ir siekta pačių geriausių rezultatų. – Mes patys labai daug mokėmės, nes pradžia buvo tikrai neleng­va, su ...
  • ES fondų parama gerokai pakeitė ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus

    2022-06-29ES fondų parama gerokai pakeitė  ir Lenkijos pasienyje esančius kaimus
    Kalvarijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas ir administracijos vadovas Vytenis Skilandis šį darbą dirba dar palyginti neseniai, bet patirties jis turi pakankamai – jau nemažai metų jis vadovauja Mockavos kaimo bendruomenei, tad puikiai žino bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Žino jis ir tai, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos kaimą pasiekianti Europos Sąjungos fondų parama gyvenimą jame pakeitė iš esmės, leido atnaujinti infrastruktūrą, sutvarkyti viešąsias erdves, galų gale ir labiau suvienijo pačius bendruomenių žmones. Didesnė pusė narių – fiziniai asmenys Kalvarijos VVG buvo įsteigta 2006 metais, kai buvo susitarta nutraukti iki tol veikusios Suvalkijos krašto vietos veiklos grupės, apėmusios Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių, ...
  • Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti

    2022-06-29Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti
    Pokalbis su Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG) tinklo pirmininke Kristina ŠVEDAITE. – Kaip galima būtų apibūdinti ES paramos reikšmę bendruomenių gyvenimui? – Bendruomeninis judėjimas užaugo ir sustiprėjo kartu su Europos Sąjungos (ES) paramos, konkrečiai LEADER metodo, per Vietos veiklos grupes įgyvendinimu. Paramos galimybės suteikė bendruomenėms laisvę veikti. Jos pačios sprendžia savo gyvenamosios vietos prob­lemas, stiprina bendruomeniškumą, kuria socialinius ir bendruomeninius verslus. – Gal tą paramą būtų galima įvertinti finansiškai ir įgyvendintų projektų skaičiais? – Šiuo laikotarpiu pagal LEADER priemonę jau įgyvendinama daugiau nei 2 tūkstančiai vietos projektų, iš jų beveik 200 – bendruomeninio verslo ir beveik 100 – socialinio verslo projektų. Iš viso 2014–2020 ...
  • Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?

    2022-06-27Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui?
    Kokie baldai reikalingi vaiko kambariui? Įrenginėjant vaiko kambarį yra svarbu, kokie vaikiški baldai jame stovės, o svarbiausias būtinumas jūsų vaiko kambaryje yra lova: vieta, kurioje jūsų vaikas miegodamas jausis patogiai. Nors galėtumėte tiesiog nusipirkti standartinę lovą, geresnis pasirinkimas būtų pasirinkti lovą, pritaikytą jų pageidavimams ir ką nors ypatingo, kas jiems patinka, tarkim su tam tikrais personažais. Įsitikinkite, kad jų lova yra minkšta ir patraukli, nes tikėtina, kad jie daugiau laiko praleis ant patogios ir jaukios lovos, net ir tada, kai nemiega. Veiklos kampelis Žaidimui skirta zona padės jūsų vaikui išmokti išlikti tvarkingam, kartu suprasdama laiko ir erdvės skirstymo svarbą. Tai taip pat padės ...
  • „Atminties raštai“ niekada nesibaigs…

    2022-06-25„Atminties raštai“  niekada nesibaigs...
    Kaip jau esame rašę, birželis Marijampolės kultūros centre, be kitų veiklų, išsiskiria ir ryškiais tęstinio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ akcentais. Kraštiečio – mokslininko ir menininko iš JAV Audriaus Plioplio – viešnagė buvo vienas jų, nes, kaip ir pernai, tai buvo ne tik malonus pasibuvimas, bet ir intensyvus darbas. Jo sumanyta meninė akmenų instaliacija prie Varnupių piliakalnio šiemet įgavo naujų prasmių ir spalvų. Pernai birželį čia tikrąja prasme buvo padėti pirmieji akmenys (ne vienas ir abejojo, ar tai tik nebus vienkartinis reikalas). Šiemet idėjos autorius pamatė, kad per metus buvo tikrai intensyviai dirbta: akmenų tiek, kiek ir turėjo būti, sudėlioti jie pagal ...
  • Pavakarė Zomčinėje – vasarai laiminant

    2022-06-25Pavakarė Zomčinėje –  vasarai laiminant
    Vienos ilgiausių dienų metuose pavakarė tokia ir buvo: visą dieną švietus saulei (laukėme jos kone kasdien nesulaukdami…) oras buvo skaidrus ir pilnas kvapų. Birželio antroje pusėje – dar ir vėlyvo pavasario, ir jau vasaros pradžios atodūsiai. O tokioje vietoje, kaip Zomčinė, poeto Anzelmo Matučio gimtinė, kur gaivia žaluma džiugina medžiai milžinai, o žvilgsnis klaidžioja po gėlynus ir paslaptingus kampelius, visai nenustebtum ir pačią Vasarą išvydęs… Jos pasveikinti ir drauge gražią birželio pavakarę drauge pabūti čia rinkosi Igliaukos ir aplinkinių vietų žmonės, sukviesti į dainuojamosios poezijos popietę „Kas žmogiuko širdyje“. Renginio sumanytojas – kultūros darbuotojas Dovydas Stralkus, o jam talkino aktyvūs pagalbininkai. ...
  • Spaudos fotografijose – mūsų gyvenimas

    2022-06-25Spaudos fotografijose –  mūsų gyvenimas
    Visą mėnesį Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje buvo eksponuojama paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2021“. Šios parodos bibliotekoje jau tradicinės, kasmet marijampoliečiai turi progą susipažinti su geriausiais šalies spaudos fotografų darbais. Ši ekspozicija leido mėgautis geriausiomis spaudos žurnalistų profesionalų fotografijomis, kuriose užfiksuoti 2020-ieji – išskirtiniai, su visais mus ištikusiais sunkumais ir džiaugsmais. Kadangi nepalankiai susiklosčius aplinkybėms atidarymo nebuvo, bibliotekos lankytojai buvo kviečiami į tradicinės konkursinės parodos uždarymą, kur išgirdo įdomių faktų bei komentarų apie tai, kas eksponuojama. Kodėl nugalėjo ir buvo paskelbtos geriausiomis būtent tos fotografijos? Kaip sakė viešnia ir naujoji parodos globėja – Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininkė ...
  • Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?

    2022-06-25Daugiabučių renovacijos rinka keisis: ko tikėtis?
    Daugiabučių modernizacijos laukia pokyčiai – planuojama, kad ateityje valstybės parama jų atnaujinimui bus diferencijuojama, vis daugiau dėmesio bus skiriama renovacijos darbų kokybei ir pasiekiamai energinio efektyvumo klasei. Šiuo metu 30 proc. siekianti valstybės parama skiriama daugiabučiams, kurie po modernizacijos pasiekia ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Deja, bet ateityje tokio dydžio paramos galės tikėtis tik tie gyventojai, kurie nuspręs savo daugiabučio atnaujinimo metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių. „Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę ...
  • 2022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė

    2022-06-222022 m. birželio 22 d. sueina 70 m., kai buvo nušauta Tauro apygardos štabo sanitarijos skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė
    Angelė (Anelė) Senkutė, Andriaus, g. 1921 m. Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tursučių kaime. Gailestingoji seselė. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1943 m. baigė Karmelitų gailestingųjų seserų mokyklą Kaune. Dirbo Marijampolės ligoninės chirurginiame skyriuje gailestingąja sesele. 1944 m. rudenį įsitraukė į antisovietinį partizaninį karą. Senkutė buvo partizanų ryšininkė, vėliau rėmėja. Tiekė partizanams medikamentus, tvarsliavą, padėjo kautynėse sunkiai sužeistiems ir NKVD darbuotojų į Marijampolės ligoninę atvežtiems operuoti partizanams, keletui jų padėjo iš ligoninės pabėgti. Buvo saugumo sekama, pasitraukė į pogrindį. Nuo 1945 m. gegužės mėn. įsijungė į partizanų gretas, prisidengė slapyvardžiais Aušrelė, Danutė. 1945 m. gruodžio 29 d. buvo suimta ir įkalinta. 1946 ...
  • Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija

    2022-06-22Lietuvos renovacijos žemėlapyje – visa aktuali informacija
    Svarstote apie daugiabučio renovaciją, visgi norėtumėte daugiau sužinoti apie kitų daugiabučių pasiektus sutaupymus? APVA primena, jog šią ir kitą aktualią informaciją apie baigtus ar įgyvendinamus modernizacijos projektus galite rasti interaktyviame Lietuvos renovacijos žemėlapyje. „Pagrindinis tikslas buvo sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, kuriuo gali naudotis mūsų tikslinė auditorija – nuo renovuotinų daugiabučių gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų – ir gauti visą naujausią bei aktualiausią informaciją apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje. Žemėlapyje pateikiami įvairūs renovacijos įgyvendinimo pjūviai – juos leidžia nagrinėti įvairūs įdiegti filtrai – atskirų projektų eiga, rezultatai, pasiekti energijos sutaupymai ir kita aktuali informacija“, – teigia APVA ...
  • ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams

    2022-06-22ALNSIS – dar daugiau skaidrumo, paramos ir bendradarbiavimo tikriesiems ūkininkams
    Jau nuo liepos 4 d. ūkininkai galės matyti naujosios automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos (ALNSIS) informaciją – palydovinius žemės plotų duomenis. Tai leis jiems reguliariai stebėti savo laukų būklę ir laiku ištaisyti neatitikimus, o kartu ir suteiks galimybių daugiau paramos skirti tikriesiems ūkininkams. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kurtas ALNSIS – tai patikimas ir skaidrus įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas deklaruotuose paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones ir kituose žemės ūkio paskirties žemės plotuose, naudojant palydovinius duomenis. „Ši nauja monitoringo sistema atneš įvairiapusės naudos: NMA specialistams reikės mažiau lankytis ūkiuose, o ...
  • Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas

    2022-06-22Pratęsiamas valstybinės žemės deklaravimo terminas
       
  • Marijampolės kriminalistai po įtemptų gaudynių sulaikė narkotikų platinimu įtariamą vyrą

    2022-06-21Marijampolės kriminalistai po įtemptų gaudynių sulaikė narkotikų platinimu įtariamą vyrą
    Š. m. birželio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai surengė slaptą sulaikymo operaciją (toliau – Operacija), kurios metu Marijampolės miesto apylinkėse buvo sulaikinėjamas Marijampolės savivaldybės gyventojas, intensyviai platinęs psichotropines medžiagas – MDMA tabletes. Operacijos metu pareigūnai sulaikė psichotropines medžiagas įgijusį marijampolietį – pirkėją, o narkotines medžiagas pardavęs vyriškis – pardavėjas – dar mėgino automobiliu sprukti nuo jį sulaikinėjančių policijos pareigūnų. Bėgdamas įtariamasis grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, Marijampolės miesto gatvėmis važiuodamas net 190 km / h greičiu. Galiausiai, bėglys nesuvaldė savo automobilio ir nuvažiavo į šalikelę. Patikrinus sulaikyto bėglio blaivumą, nustatyta, kad pastarasis ...
  • Jūrės miestelį papuoš įdomios pažintinės-edukacinės erdvės

    2022-06-18Jūrės miestelį papuoš įdomios pažintinės-edukacinės erdvės
    Kazlų Rūdos savivaldybėje pradedamas įgyvendinti dar vienas labai įdomus vietos žmonių parengtas projektas, kuris išties pagerins, pagražins ir išpopuliarins Jūrės miestelio gyvenamąją aplinką. Savo įdomius siūlymus įgyvendinti pagal projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ pateikė trys šio miestelio gyventojai. Pasak vienos iš šio projekto rengėjų Gintarės Narkevičiūtės, jų projekto idėja – skatinti gyventojų iniciatyvą, juos įtraukiant į gyvenamosios aplinkos kūrimą, pažintį su vietos gamta, flora ir fauna. Projektas skatins įvairius potyrius, kurie artimi mažo miestelio gyventojams. – Mūsų Tujų gatvė, kurioje yra keliolika sodybų, gyvena labai draugiškai, žmonės čia iniciatyvūs, rengia ...
  • Renovacija padeda kompleksiškai išspręsti daugiabučių problemas

    2022-06-18Renovacija padeda kompleksiškai išspręsti daugiabučių problemas
    Nors tarp gyventojų vis dar yra abejojančių daugiabučių renovacijos nešama nauda, gerieji pavyzdžiai kaimynystėje pakeičia netgi skeptikų nuomonę. Pastatams senstant, prastėjant jų energiniam efektyvumui, o šildymo kainoms nuolat augant, butų savininkams tenka ieškoti sprendimo, kaip kompleksiškai atnaujinti savo namą.Lietuvoje didžioji dalis daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 m., todėl daugelio jų inžinerinės sistemos yra pasenusios, o dėl prasto energetinio efektyvumo gyventojai moka vis didesnes sąskaitas už šildymą. „Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.