Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Medijų ir informacinis raštingumas – kas tai yra ir kodėl mums tai turi rūpėti?

Šiandien gyvename įvairių informacijos srautų apsupty. Rytą pradedame klausydami radijo, netrukus į rankas imame laikraštį, telefoną, kurio pagalba naršome socialiniuose tinkluose, vėliau sėdamės prie kompiuterio, skaitome internetinius naujienų tinklalapius, o dieną užbaigiame žiūrėdami televizorių. Žinios, informacija, įvairūs duomenys šiandien yra lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Tai suteikia mums galimybę dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime. Visgi viešojoje erdvėje informacija ne visada būna pateikta išsamiai, etiškai ir teisingai, todėl ne visada galime susidaryti teisingą nuomonę apie mums norimus papasakoti dalykus ir procesus. To išvengti padeda medijų ir informacinis raštingumas (MIR). Šiuose puslapiuose bandysime išsiaiškinti kas tai yra, kodėl tai svarbu ir kodėl viso to turime nuolat mokytis.

 

MIR – kodėl tai svarbu?
Praėjusio amžiaus viduryje žodis raštingumas buvo suvokiamas kaip gebėjimas skaityti ir rašyti. Kitaip tariant, gebėjimas priimti ir perduoti žinias. Modernėjant technologijoms, kurios suteikė galimybę žaibišku greičiu priimti ir perduoti žinias, aplink mus ėmė suktis nesuvokiamos aprėpties informacijos srautai. Tokiu būdu tapome informacinės visuomenės piliečiais. Norėdami išgyventi šioje žinių visuomenėje visi jos nariai turi gebėti naršyti informacijos gausoje, efektyviai ieškoti ir rasti jiems reikiamą informaciją, ją kritiškai vertinti ir atsakingai naudoti, t. y., privalo išmanyti medijų ir informacinio raštingumo principus.
Mūsų šalyje, kur pusę amžiaus galiojo sovietinio režimo taisyklės, būdavo aiškiai nurodoma, kaip ir ką galvoti, ką rašyti, skaityti ir kuo tikėti. Daugelį metų nuosekliai ruošta sovietinė propaganda sėkmingai formavo viešąją nuomonę, kuri neatitiko tikrovės. Bėda ta, kad didelė dalis piliečių patikrinti tokios informacijos neturėjo galimybės, galbūt ir neturėjo tam poreikio, nes tai, kas buvo pateikiama kaip tikrovė, ir buvo suvokiama kaip tikrovė. Taigi, gali atrodyti, kad medijų ir informaciniam raštingumui reikalingi įgūdžiai prieštarauja dar visai neseniai galioti nustojusioms taisyklėms.
Tai suprasdami, informacijos rengėjai ir platintojai dažnai naudojasi informacijos vartotojų patiklumu. Dažnai net nesusimąstome, kad mus pasiekianti informacija laikraščių straipsniuose, TV laidose, lauko reklamose, kino filmuose, knygose, gali turėti ne vieną, o daugybę reikšmių, paslėptų minčių, kontekstų ir, deja, ne visada pateiktų kilniais tikslais. Todėl tam, kad išliktume, kad galėtume būti visaverčiais, savo, o ne kažkieno peršamą nuomonę, įsitikinimus ir vertybes turinčiais informacinės visuomenės piliečiais, privalome tobulėti ir ugdyti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius.

MIR reikalingi įgūdžiai
Vieni pirmųjų medijų ir informacinio raštingumo politika Europoje susirūpino UNESCO ir Europos Komisija. Prieš ketvertą metų būtent jie ir suformavo medijų ir informacinio raštingumo terminą bei pateikė jo apibrėžimą. UNESCO 2013 m. parengtame dokumente „Pasaulinės žiniasklaidos ir informacinio raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ medijų ir informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip „grupė kompetencijų, kurios įgalina piliečius, naudojantis įvairiais įrankiais, veiksmingai pasiekti, atsirinkti, suprasti, vertinti, naudoti, kurti, skleisti informaciją ir medijų turinį įvairiais formatais įvairioje asmeninėje, profesinėje ir visuomeninėje veikloje“.

 

MIR taikymo aplinkybės
Svarbu paminėti, kad ką tik aptarti MIR kompetencijų elementai nėra taikytini vien informacijai televizijoje, laikraščiuose ar žurnaluose. MIR yra daugialypis reiškinys, todėl svarbu išmanyti ir mokėti taikyti visus, jei reikia ir vienu metu, MIR kompetencijų elementus. Kad būtų lengviau suprasti apie ką kalbame, UNESCO pateikia pagrindines MIR taikymo sritis:

Per daug pasitikime vienu šaltiniu
Visų MIR kompetencijų ir taikymo sričių per vieną dieną, žinoma, neišmoksime. Tai – sudėtingas, ilgas ir kompleksinių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tačiau, kad medijų ir informacinio raštingumo klausimu Lietuva turėtų pasitempti ir to mokytis, rodo 2015 m. mokslininko Paolo Celot atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio tyrimas Europos šalyse. Jo metu buvo tiriamas esamas atskirų ES valstybių medijų ir informacinio raštingumo įsisavinimo lygis, kad būtų žinoma, kuriose srityse šalims reikėtų pasitempti ir kokių kompetencijų vertėtų pasimokyti.
Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, vienas geriausiai medijų ir informacinio raštingumo įgyvendinimo ir supratimo lygį iliustruojančių pavyzdžių – piliečių gebėjimas naudoti skirtingas žiniasklaidos priemones ir kritiškai vertinti jose pateikiamą turinį. Autoriaus teigimu, Lietuvoje atlikus pasitikėjimo skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai jame dalyvavę respondentai pasitiki televizija (48 proc.) ir radiju (46 proc.). 37 proc. teigia pasitikintys internetiniais naujienų portalais, 36 proc. – laikraščiais, 32 proc. – žurnalais, 25 proc. socialiniuose tinkluose pateikiama informacija.

 

Pasitikėjimas skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija
Šaltinis: CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf

Tokie rezultatai, P. Celot (2015) teigimu, reiškia, kad pernelyg daug pasitikėdami vienu informacijos šaltiniu ar medijos priemone, šiuo atveju televizija ir radiju, respondentai negali kritiškai įvertinti juose pateikiamos informacijos. Kad tai būtų galima padaryti, jo teigimu, pasitikėjimą informacija reikia išskaidyti ir daugmaž vienodai pasitikėti skirtingais informacijos šaltiniais, juos tarpusavyje lyginti, atsižvelgiant į juose naudojamų informacijos šaltinių rengėjų kompetencijas ir medijų priemonių savininkus.
Achilo kulnas – vangus dalyvavimas ir menkas kritinis mąstymas
Daugelyje tyrimų vertinant medijų ir informacijos raštingumą skaičiuojamas piliečių, turinčių prieigą prie interneto, bendras medijų vartotojų skaičius. Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, tokie rodikliai neapsprendžia ar šalies gyventojai gerai išmano informacinio raštingumo principus. Pavyzdžiui, remiantis mokslininko atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje medijomis naudojasi ir prieigą prie skirtingų informacijos šaltinių turi net 98,3 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Interneto prieigą turinčių respondentų skaičius taip pat didelis – 80 proc. Visgi mokslininkas perspėja, kad tai nereiškia, jog esame medijų ir informacinio raštingumo profesionalai. Mums trūksta kritinio mąstymo, kurį įrodo anksčiau aptartas pernelyg didelis pasitikėjimas viena žiniasklaidos priemone. Menką medijų ir informacinio raštingumo profesionalumo lygį iliustruoja ir silpnas dalyvavimas, įsitraukimas į medijų turinio kūrimo procesus. Tik 35,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų sako manantys, jog tokiame procese dalyvauti reikia ir tai patys nuolat daro. Tuo tarpu 64,5 proc. respondentų teigia nematantys būtinybės tai daryti ir to niekada nedaro.

Supažindinsime, informuosime, paaiškinsime
Kad situacija pradėtų keistis į gerąją pusę, svarbu tobulinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Tobulinimas, specialistų teigimu, prasideda nuo mokymosi. Todėl apie MIR vis daugiau pradedama kalbėti mokyklose, kad piliečiai nuo jaunų dienų gebėtų ieškoti informacijos, ją valdyti, apdoroti ir kurti. Tenka pripažinti, kad būtent tokie, akademinėje veikloje dalyvaujantys, universitetinį išsilavinimą įgiję visuomenės nariai geriausiai išmano ir taiko MIR principus. Kiekviena valstybė siekia didinti visuomenės MIR gebėjimus, mat tai – stiprios demokratinės valstybės pagrindas. Todėl svarbu ugdyti ne jaunosios kartos MIR įgūdžius, o į tai įtraukti visą piliečių visuomenę. Tai suprasdamos prie MIR įgūdžių tobulinimo ugdymo prisideda ir įvairios formalaus ir neformalaus ugdymo erdvės, nevyriausybinės organizacijos, švietimo, meno įstaigos, bibliotekos, verslo atstovai. Piliečiams patariama plėtoti partnerystės ryšius tarp šeimų, vietos bendruomenių, ugdymo institucijų. Mes, laikraštis „Suvalkietis“, kaip informacijos rengėjai ir platintojai, siekdami padidinti savo skaitytojų MIR įgūdžius artimiausiu metu pristatysime daugiau panašių straipsnių MIR tema. Šį kartą supažindinę su MIR samprata, sekančiuose straipsniuose MIR tema skaitytojus išsamiau supažindinsime ir paaiškinsime, kas yra medijų, informacinis raštingumas, paaiškinsime žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje ir jos veikimo principus, naujųjų medijų naudą ir jų naudojimo principus, propagandos strategijas ir jos atpažinimo būdus.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Šaltiniai:
1. CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf
2. UNESCO gairių „Pasaulinė medijų ir informacijos raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ priedą „MIR kompetencijų matrica (antroji pakopa)“, 2013. 122 p. Prieiga per internetą: http://unesdoc.unesco.org/images/0022/002246/224655e.pdf#page=122

 

Eksperto komentaras

Į klausimus apie tai, kodėl medijų ir informacinis raštingumas yra svarbus, kodėl apie tai reikia kalbėti ir tai nuolat mokytis, atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistentas, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“ bendraautorius dr. Vincas Grigas.

– Kodėl yra svarbu ir kodėl reikia kalbėti apie medijų ir informacinį raštingumą?
– Nes komunikacija ir informacija yra protingos būtybės gyvavimo pagrindas. Tuo ir skiriamės nuo daiktų ir akmenų, kad esame socialios būtybės – noriai bendraujame ir siekiame bendrauti, visos veiklos yra grįstos vienokiu ar kitokiu dalijimusi informacija. Tobulėjant technologijoms atsirado tokie šiandieną masiškai naudojami įrenginiai kaip išmanieji telefonai, kompiuteriai, TV, radijas ar informacijos nešėjai kaip knygos, žurnalai. Ne mažiau svarbus elementas ir aktyviai naudojamos socialinės medijos, kurios papildo žmonių gyvą bendravimą virtualiu. Skelbti, dalintis, kurti informaciją dabar gali kiekvienas ir be jokių apribojimų. Informacijos labai daug ir kyla sunkumų susirasti tinkamą. Tai reiškia, kad mokėti tinkamai naudotis tais įrenginiais, informacijos nešėjais, socialinėmis medijomis, o tai, šioms medijoms sparčiai plėtojantis, nėra jau tokia lengva užduotis. Taip pat turime mokėti atsirinkti tinkamą ir patikimą informaciją, kad neliktume kvailio vietoje pasirėmę melaginga ar netikslia informacija. Svarbu akcentuoti, kad naudojimasis medijomis ir informacija nėra įgimtas, to reikia mokytis lygiai taip pat, kaip reikia mokytis ir kitų dalykų, pavyzdžiui, kaip vairuoti automobilį, megzti, iškepti bruknių pyragą su ledų pagardu.
– Kodėl individui, visuomenei, valstybei reikalingas medijų ir informacinis raštingumas?
– Šiuolaikinės visuomenės pagrindas ir didžiausias turtas yra žinios. Lietuva neturi naftos ar kito lengvai pasiekiamo požeminio turto, todėl turi kliautis tik savo protu. Visuomenė negali sėkmingai funkcionuoti šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu nemoka naudotis medijomis savo tikslams pasiekti (dirbti, mokytis), ne tik pramogauti ir katinų nuotraukomis dalintis (tai irgi gerai, bet maža naudos). Taip pat jeigu nemoka susirasti, atsirinkti ir panaudoti informacijos sprendimams priimti. Jeigu nemoka susirasti profesionalaus straipsnio apie šilauogių priežiūrą, bus tiesiog vėjais paleisti pinigai sodinukams įsigyti, bet nesugebėta jiems tinkamai paruošti dirvožemio.
– Kas turėtų imtis iniciatyvos mokant, kalbant apie, skatinant medijų ir informacinį raštingumą?
– Įprastai šios veiklos imasi informacijos profesionalai – bib­liotekininkai. Jie nuo seno turi patirties valdyti didelius informacijos kiekius, taip pat yra tie, kurie noriai domisi naujausiais medijų pasiekimais bei turi patirties užsiimti edukacine veikla. Lietuvoje neretai medijų raštingumas yra plėtojamas atskirai nuo informacinio raštingumo. Medijų raštingumo plėtojimu daugiau užsiima įvairios nevyriausybinės organizacijos, besidominčios medijomis, o informaciniu raštingumu – bibliotekos. UNESCO rekomenduoja juos plėtoti kartu.
– Kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie savo ir savo aplinkos žmonių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo?
– Daug nereikia, tereikia būti draugišku ir būti linkusiu diskutuoti, išgirsti kitą. Geriausias būdas yra pasidalinti su kaimynu, draugu ar giminaičiu savo patirtimi naudojantis medijomis, išgirsti, ką kiti daro kitaip ir gal pritaikyti sau. Taip pat kalbėtis su kitais apie išgirstą faktą, naujieną, kuri sukėlė klausimų, abejonių, papiktino. Gal paaiškės, kad tas faktas buvo klaidinantis, nes kaimynas žinąs kur parašyta kitaip. Gal naujiena melaginga, nes draugo giminaitis, kuris buvo toje istorijoje aprašytas, yra tikintis ir šeimos žmogus, o buvo apšauktas pašlemėku.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi

    2021-10-27Ūkininkas: be paramos pokyčiai gali būti neįmanomi
    Molėtų rajone kiaulininkystės ūkį turintis Aurimas Vitkauskas neslepia, kad jo atstovaujamai sričiai šiandien – ne patys lengviausi laikai. Tačiau tiek jam, tiek ir kitiems kiaulių augintojams optimizmo ir vilties suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) parama. „Be jos kai kuriuos būtinus pokyčius įgyvendinti būtų sunku“, – sako UAB „Takažolė“ vadovaujantis A. Vitkauskas. Darbas be monotonijos Darbą kiaulininkystės srityje A. Vitkauskas pasirinko tik baigęs mokslus. Tuomet įsidarbino įmonėje, kuri augino kiaules. „Turbūt labiausiai patiko tai, kad šiame darbe nėra monotonijos. Darbas įdomus, greita ciklų kaita. Taip likau šioje srityje iki šiol“, – pasakoja vyras. Per 20 metų jis pripažįsta matęs ir šilto, ...
  • Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas – operacija

    2021-10-26Vienintelis efektyvus kataraktos gydymas - operacija
    Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, suteikiantis apie 95 proc. informacijos apie mus supančią aplinką. Tačiau yra tokių ligų, dėl kurių regėjimo dovaną galima prarasti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą? Katarakta – akies lęšiuko sudrumstėjimas, galintis sukelti visišką apakimą. Ši akių liga dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi su metais akies lęšiukas palaipsniui drumstėja, tačiau genetinis polinkis, akių sumušimai, traumos, tam tikros ligos, kenksmingos darbo sąlygos ir kt. gali nulemti kataraktos pasireiškimą ir jaunesnio amžiaus žmonių tarpe. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai, tarsi pro nešvarų stiklą, ...
  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.