Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas – kas tai yra ir kodėl mums tai turi rūpėti?

Šiandien gyvename įvairių informacijos srautų apsupty. Rytą pradedame klausydami radijo, netrukus į rankas imame laikraštį, telefoną, kurio pagalba naršome socialiniuose tinkluose, vėliau sėdamės prie kompiuterio, skaitome internetinius naujienų tinklalapius, o dieną užbaigiame žiūrėdami televizorių. Žinios, informacija, įvairūs duomenys šiandien yra lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Tai suteikia mums galimybę dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime. Visgi viešojoje erdvėje informacija ne visada būna pateikta išsamiai, etiškai ir teisingai, todėl ne visada galime susidaryti teisingą nuomonę apie mums norimus papasakoti dalykus ir procesus. To išvengti padeda medijų ir informacinis raštingumas (MIR). Šiuose puslapiuose bandysime išsiaiškinti kas tai yra, kodėl tai svarbu ir kodėl viso to turime nuolat mokytis.

 

MIR – kodėl tai svarbu?
Praėjusio amžiaus viduryje žodis raštingumas buvo suvokiamas kaip gebėjimas skaityti ir rašyti. Kitaip tariant, gebėjimas priimti ir perduoti žinias. Modernėjant technologijoms, kurios suteikė galimybę žaibišku greičiu priimti ir perduoti žinias, aplink mus ėmė suktis nesuvokiamos aprėpties informacijos srautai. Tokiu būdu tapome informacinės visuomenės piliečiais. Norėdami išgyventi šioje žinių visuomenėje visi jos nariai turi gebėti naršyti informacijos gausoje, efektyviai ieškoti ir rasti jiems reikiamą informaciją, ją kritiškai vertinti ir atsakingai naudoti, t. y., privalo išmanyti medijų ir informacinio raštingumo principus.
Mūsų šalyje, kur pusę amžiaus galiojo sovietinio režimo taisyklės, būdavo aiškiai nurodoma, kaip ir ką galvoti, ką rašyti, skaityti ir kuo tikėti. Daugelį metų nuosekliai ruošta sovietinė propaganda sėkmingai formavo viešąją nuomonę, kuri neatitiko tikrovės. Bėda ta, kad didelė dalis piliečių patikrinti tokios informacijos neturėjo galimybės, galbūt ir neturėjo tam poreikio, nes tai, kas buvo pateikiama kaip tikrovė, ir buvo suvokiama kaip tikrovė. Taigi, gali atrodyti, kad medijų ir informaciniam raštingumui reikalingi įgūdžiai prieštarauja dar visai neseniai galioti nustojusioms taisyklėms.
Tai suprasdami, informacijos rengėjai ir platintojai dažnai naudojasi informacijos vartotojų patiklumu. Dažnai net nesusimąstome, kad mus pasiekianti informacija laikraščių straipsniuose, TV laidose, lauko reklamose, kino filmuose, knygose, gali turėti ne vieną, o daugybę reikšmių, paslėptų minčių, kontekstų ir, deja, ne visada pateiktų kilniais tikslais. Todėl tam, kad išliktume, kad galėtume būti visaverčiais, savo, o ne kažkieno peršamą nuomonę, įsitikinimus ir vertybes turinčiais informacinės visuomenės piliečiais, privalome tobulėti ir ugdyti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius.

MIR reikalingi įgūdžiai
Vieni pirmųjų medijų ir informacinio raštingumo politika Europoje susirūpino UNESCO ir Europos Komisija. Prieš ketvertą metų būtent jie ir suformavo medijų ir informacinio raštingumo terminą bei pateikė jo apibrėžimą. UNESCO 2013 m. parengtame dokumente „Pasaulinės žiniasklaidos ir informacinio raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ medijų ir informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip „grupė kompetencijų, kurios įgalina piliečius, naudojantis įvairiais įrankiais, veiksmingai pasiekti, atsirinkti, suprasti, vertinti, naudoti, kurti, skleisti informaciją ir medijų turinį įvairiais formatais įvairioje asmeninėje, profesinėje ir visuomeninėje veikloje“.

 

MIR taikymo aplinkybės
Svarbu paminėti, kad ką tik aptarti MIR kompetencijų elementai nėra taikytini vien informacijai televizijoje, laikraščiuose ar žurnaluose. MIR yra daugialypis reiškinys, todėl svarbu išmanyti ir mokėti taikyti visus, jei reikia ir vienu metu, MIR kompetencijų elementus. Kad būtų lengviau suprasti apie ką kalbame, UNESCO pateikia pagrindines MIR taikymo sritis:

Per daug pasitikime vienu šaltiniu
Visų MIR kompetencijų ir taikymo sričių per vieną dieną, žinoma, neišmoksime. Tai – sudėtingas, ilgas ir kompleksinių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tačiau, kad medijų ir informacinio raštingumo klausimu Lietuva turėtų pasitempti ir to mokytis, rodo 2015 m. mokslininko Paolo Celot atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio tyrimas Europos šalyse. Jo metu buvo tiriamas esamas atskirų ES valstybių medijų ir informacinio raštingumo įsisavinimo lygis, kad būtų žinoma, kuriose srityse šalims reikėtų pasitempti ir kokių kompetencijų vertėtų pasimokyti.
Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, vienas geriausiai medijų ir informacinio raštingumo įgyvendinimo ir supratimo lygį iliustruojančių pavyzdžių – piliečių gebėjimas naudoti skirtingas žiniasklaidos priemones ir kritiškai vertinti jose pateikiamą turinį. Autoriaus teigimu, Lietuvoje atlikus pasitikėjimo skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai jame dalyvavę respondentai pasitiki televizija (48 proc.) ir radiju (46 proc.). 37 proc. teigia pasitikintys internetiniais naujienų portalais, 36 proc. – laikraščiais, 32 proc. – žurnalais, 25 proc. socialiniuose tinkluose pateikiama informacija.

 

Pasitikėjimas skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija
Šaltinis: CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf

Tokie rezultatai, P. Celot (2015) teigimu, reiškia, kad pernelyg daug pasitikėdami vienu informacijos šaltiniu ar medijos priemone, šiuo atveju televizija ir radiju, respondentai negali kritiškai įvertinti juose pateikiamos informacijos. Kad tai būtų galima padaryti, jo teigimu, pasitikėjimą informacija reikia išskaidyti ir daugmaž vienodai pasitikėti skirtingais informacijos šaltiniais, juos tarpusavyje lyginti, atsižvelgiant į juose naudojamų informacijos šaltinių rengėjų kompetencijas ir medijų priemonių savininkus.
Achilo kulnas – vangus dalyvavimas ir menkas kritinis mąstymas
Daugelyje tyrimų vertinant medijų ir informacijos raštingumą skaičiuojamas piliečių, turinčių prieigą prie interneto, bendras medijų vartotojų skaičius. Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, tokie rodikliai neapsprendžia ar šalies gyventojai gerai išmano informacinio raštingumo principus. Pavyzdžiui, remiantis mokslininko atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje medijomis naudojasi ir prieigą prie skirtingų informacijos šaltinių turi net 98,3 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Interneto prieigą turinčių respondentų skaičius taip pat didelis – 80 proc. Visgi mokslininkas perspėja, kad tai nereiškia, jog esame medijų ir informacinio raštingumo profesionalai. Mums trūksta kritinio mąstymo, kurį įrodo anksčiau aptartas pernelyg didelis pasitikėjimas viena žiniasklaidos priemone. Menką medijų ir informacinio raštingumo profesionalumo lygį iliustruoja ir silpnas dalyvavimas, įsitraukimas į medijų turinio kūrimo procesus. Tik 35,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų sako manantys, jog tokiame procese dalyvauti reikia ir tai patys nuolat daro. Tuo tarpu 64,5 proc. respondentų teigia nematantys būtinybės tai daryti ir to niekada nedaro.

Supažindinsime, informuosime, paaiškinsime
Kad situacija pradėtų keistis į gerąją pusę, svarbu tobulinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Tobulinimas, specialistų teigimu, prasideda nuo mokymosi. Todėl apie MIR vis daugiau pradedama kalbėti mokyklose, kad piliečiai nuo jaunų dienų gebėtų ieškoti informacijos, ją valdyti, apdoroti ir kurti. Tenka pripažinti, kad būtent tokie, akademinėje veikloje dalyvaujantys, universitetinį išsilavinimą įgiję visuomenės nariai geriausiai išmano ir taiko MIR principus. Kiekviena valstybė siekia didinti visuomenės MIR gebėjimus, mat tai – stiprios demokratinės valstybės pagrindas. Todėl svarbu ugdyti ne jaunosios kartos MIR įgūdžius, o į tai įtraukti visą piliečių visuomenę. Tai suprasdamos prie MIR įgūdžių tobulinimo ugdymo prisideda ir įvairios formalaus ir neformalaus ugdymo erdvės, nevyriausybinės organizacijos, švietimo, meno įstaigos, bibliotekos, verslo atstovai. Piliečiams patariama plėtoti partnerystės ryšius tarp šeimų, vietos bendruomenių, ugdymo institucijų. Mes, laikraštis „Suvalkietis“, kaip informacijos rengėjai ir platintojai, siekdami padidinti savo skaitytojų MIR įgūdžius artimiausiu metu pristatysime daugiau panašių straipsnių MIR tema. Šį kartą supažindinę su MIR samprata, sekančiuose straipsniuose MIR tema skaitytojus išsamiau supažindinsime ir paaiškinsime, kas yra medijų, informacinis raštingumas, paaiškinsime žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje ir jos veikimo principus, naujųjų medijų naudą ir jų naudojimo principus, propagandos strategijas ir jos atpažinimo būdus.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Šaltiniai:
1. CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf
2. UNESCO gairių „Pasaulinė medijų ir informacijos raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ priedą „MIR kompetencijų matrica (antroji pakopa)“, 2013. 122 p. Prieiga per internetą: http://unesdoc.unesco.org/images/0022/002246/224655e.pdf#page=122

 

Eksperto komentaras

Į klausimus apie tai, kodėl medijų ir informacinis raštingumas yra svarbus, kodėl apie tai reikia kalbėti ir tai nuolat mokytis, atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistentas, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“ bendraautorius dr. Vincas Grigas.

– Kodėl yra svarbu ir kodėl reikia kalbėti apie medijų ir informacinį raštingumą?
– Nes komunikacija ir informacija yra protingos būtybės gyvavimo pagrindas. Tuo ir skiriamės nuo daiktų ir akmenų, kad esame socialios būtybės – noriai bendraujame ir siekiame bendrauti, visos veiklos yra grįstos vienokiu ar kitokiu dalijimusi informacija. Tobulėjant technologijoms atsirado tokie šiandieną masiškai naudojami įrenginiai kaip išmanieji telefonai, kompiuteriai, TV, radijas ar informacijos nešėjai kaip knygos, žurnalai. Ne mažiau svarbus elementas ir aktyviai naudojamos socialinės medijos, kurios papildo žmonių gyvą bendravimą virtualiu. Skelbti, dalintis, kurti informaciją dabar gali kiekvienas ir be jokių apribojimų. Informacijos labai daug ir kyla sunkumų susirasti tinkamą. Tai reiškia, kad mokėti tinkamai naudotis tais įrenginiais, informacijos nešėjais, socialinėmis medijomis, o tai, šioms medijoms sparčiai plėtojantis, nėra jau tokia lengva užduotis. Taip pat turime mokėti atsirinkti tinkamą ir patikimą informaciją, kad neliktume kvailio vietoje pasirėmę melaginga ar netikslia informacija. Svarbu akcentuoti, kad naudojimasis medijomis ir informacija nėra įgimtas, to reikia mokytis lygiai taip pat, kaip reikia mokytis ir kitų dalykų, pavyzdžiui, kaip vairuoti automobilį, megzti, iškepti bruknių pyragą su ledų pagardu.
– Kodėl individui, visuomenei, valstybei reikalingas medijų ir informacinis raštingumas?
– Šiuolaikinės visuomenės pagrindas ir didžiausias turtas yra žinios. Lietuva neturi naftos ar kito lengvai pasiekiamo požeminio turto, todėl turi kliautis tik savo protu. Visuomenė negali sėkmingai funkcionuoti šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu nemoka naudotis medijomis savo tikslams pasiekti (dirbti, mokytis), ne tik pramogauti ir katinų nuotraukomis dalintis (tai irgi gerai, bet maža naudos). Taip pat jeigu nemoka susirasti, atsirinkti ir panaudoti informacijos sprendimams priimti. Jeigu nemoka susirasti profesionalaus straipsnio apie šilauogių priežiūrą, bus tiesiog vėjais paleisti pinigai sodinukams įsigyti, bet nesugebėta jiems tinkamai paruošti dirvožemio.
– Kas turėtų imtis iniciatyvos mokant, kalbant apie, skatinant medijų ir informacinį raštingumą?
– Įprastai šios veiklos imasi informacijos profesionalai – bib­liotekininkai. Jie nuo seno turi patirties valdyti didelius informacijos kiekius, taip pat yra tie, kurie noriai domisi naujausiais medijų pasiekimais bei turi patirties užsiimti edukacine veikla. Lietuvoje neretai medijų raštingumas yra plėtojamas atskirai nuo informacinio raštingumo. Medijų raštingumo plėtojimu daugiau užsiima įvairios nevyriausybinės organizacijos, besidominčios medijomis, o informaciniu raštingumu – bibliotekos. UNESCO rekomenduoja juos plėtoti kartu.
– Kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie savo ir savo aplinkos žmonių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo?
– Daug nereikia, tereikia būti draugišku ir būti linkusiu diskutuoti, išgirsti kitą. Geriausias būdas yra pasidalinti su kaimynu, draugu ar giminaičiu savo patirtimi naudojantis medijomis, išgirsti, ką kiti daro kitaip ir gal pritaikyti sau. Taip pat kalbėtis su kitais apie išgirstą faktą, naujieną, kuri sukėlė klausimų, abejonių, papiktino. Gal paaiškės, kad tas faktas buvo klaidinantis, nes kaimynas žinąs kur parašyta kitaip. Gal naujiena melaginga, nes draugo giminaitis, kuris buvo toje istorijoje aprašytas, yra tikintis ir šeimos žmogus, o buvo apšauktas pašlemėku.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...