Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų ir informacinis raštingumas – kas tai yra ir kodėl mums tai turi rūpėti?

Šiandien gyvename įvairių informacijos srautų apsupty. Rytą pradedame klausydami radijo, netrukus į rankas imame laikraštį, telefoną, kurio pagalba naršome socialiniuose tinkluose, vėliau sėdamės prie kompiuterio, skaitome internetinius naujienų tinklalapius, o dieną užbaigiame žiūrėdami televizorių. Žinios, informacija, įvairūs duomenys šiandien yra lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Tai suteikia mums galimybę dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime. Visgi viešojoje erdvėje informacija ne visada būna pateikta išsamiai, etiškai ir teisingai, todėl ne visada galime susidaryti teisingą nuomonę apie mums norimus papasakoti dalykus ir procesus. To išvengti padeda medijų ir informacinis raštingumas (MIR). Šiuose puslapiuose bandysime išsiaiškinti kas tai yra, kodėl tai svarbu ir kodėl viso to turime nuolat mokytis.

 

MIR – kodėl tai svarbu?
Praėjusio amžiaus viduryje žodis raštingumas buvo suvokiamas kaip gebėjimas skaityti ir rašyti. Kitaip tariant, gebėjimas priimti ir perduoti žinias. Modernėjant technologijoms, kurios suteikė galimybę žaibišku greičiu priimti ir perduoti žinias, aplink mus ėmė suktis nesuvokiamos aprėpties informacijos srautai. Tokiu būdu tapome informacinės visuomenės piliečiais. Norėdami išgyventi šioje žinių visuomenėje visi jos nariai turi gebėti naršyti informacijos gausoje, efektyviai ieškoti ir rasti jiems reikiamą informaciją, ją kritiškai vertinti ir atsakingai naudoti, t. y., privalo išmanyti medijų ir informacinio raštingumo principus.
Mūsų šalyje, kur pusę amžiaus galiojo sovietinio režimo taisyklės, būdavo aiškiai nurodoma, kaip ir ką galvoti, ką rašyti, skaityti ir kuo tikėti. Daugelį metų nuosekliai ruošta sovietinė propaganda sėkmingai formavo viešąją nuomonę, kuri neatitiko tikrovės. Bėda ta, kad didelė dalis piliečių patikrinti tokios informacijos neturėjo galimybės, galbūt ir neturėjo tam poreikio, nes tai, kas buvo pateikiama kaip tikrovė, ir buvo suvokiama kaip tikrovė. Taigi, gali atrodyti, kad medijų ir informaciniam raštingumui reikalingi įgūdžiai prieštarauja dar visai neseniai galioti nustojusioms taisyklėms.
Tai suprasdami, informacijos rengėjai ir platintojai dažnai naudojasi informacijos vartotojų patiklumu. Dažnai net nesusimąstome, kad mus pasiekianti informacija laikraščių straipsniuose, TV laidose, lauko reklamose, kino filmuose, knygose, gali turėti ne vieną, o daugybę reikšmių, paslėptų minčių, kontekstų ir, deja, ne visada pateiktų kilniais tikslais. Todėl tam, kad išliktume, kad galėtume būti visaverčiais, savo, o ne kažkieno peršamą nuomonę, įsitikinimus ir vertybes turinčiais informacinės visuomenės piliečiais, privalome tobulėti ir ugdyti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius.

MIR reikalingi įgūdžiai
Vieni pirmųjų medijų ir informacinio raštingumo politika Europoje susirūpino UNESCO ir Europos Komisija. Prieš ketvertą metų būtent jie ir suformavo medijų ir informacinio raštingumo terminą bei pateikė jo apibrėžimą. UNESCO 2013 m. parengtame dokumente „Pasaulinės žiniasklaidos ir informacinio raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ medijų ir informacinis raštingumas apibrėžiamas kaip „grupė kompetencijų, kurios įgalina piliečius, naudojantis įvairiais įrankiais, veiksmingai pasiekti, atsirinkti, suprasti, vertinti, naudoti, kurti, skleisti informaciją ir medijų turinį įvairiais formatais įvairioje asmeninėje, profesinėje ir visuomeninėje veikloje“.

 

MIR taikymo aplinkybės
Svarbu paminėti, kad ką tik aptarti MIR kompetencijų elementai nėra taikytini vien informacijai televizijoje, laikraščiuose ar žurnaluose. MIR yra daugialypis reiškinys, todėl svarbu išmanyti ir mokėti taikyti visus, jei reikia ir vienu metu, MIR kompetencijų elementus. Kad būtų lengviau suprasti apie ką kalbame, UNESCO pateikia pagrindines MIR taikymo sritis:

Per daug pasitikime vienu šaltiniu
Visų MIR kompetencijų ir taikymo sričių per vieną dieną, žinoma, neišmoksime. Tai – sudėtingas, ilgas ir kompleksinių įgūdžių reikalaujantis procesas. Tačiau, kad medijų ir informacinio raštingumo klausimu Lietuva turėtų pasitempti ir to mokytis, rodo 2015 m. mokslininko Paolo Celot atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio tyrimas Europos šalyse. Jo metu buvo tiriamas esamas atskirų ES valstybių medijų ir informacinio raštingumo įsisavinimo lygis, kad būtų žinoma, kuriose srityse šalims reikėtų pasitempti ir kokių kompetencijų vertėtų pasimokyti.
Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, vienas geriausiai medijų ir informacinio raštingumo įgyvendinimo ir supratimo lygį iliustruojančių pavyzdžių – piliečių gebėjimas naudoti skirtingas žiniasklaidos priemones ir kritiškai vertinti jose pateikiamą turinį. Autoriaus teigimu, Lietuvoje atlikus pasitikėjimo skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiamos informacijos tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai jame dalyvavę respondentai pasitiki televizija (48 proc.) ir radiju (46 proc.). 37 proc. teigia pasitikintys internetiniais naujienų portalais, 36 proc. – laikraščiais, 32 proc. – žurnalais, 25 proc. socialiniuose tinkluose pateikiama informacija.

 

Pasitikėjimas skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija
Šaltinis: CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf

Tokie rezultatai, P. Celot (2015) teigimu, reiškia, kad pernelyg daug pasitikėdami vienu informacijos šaltiniu ar medijos priemone, šiuo atveju televizija ir radiju, respondentai negali kritiškai įvertinti juose pateikiamos informacijos. Kad tai būtų galima padaryti, jo teigimu, pasitikėjimą informacija reikia išskaidyti ir daugmaž vienodai pasitikėti skirtingais informacijos šaltiniais, juos tarpusavyje lyginti, atsižvelgiant į juose naudojamų informacijos šaltinių rengėjų kompetencijas ir medijų priemonių savininkus.
Achilo kulnas – vangus dalyvavimas ir menkas kritinis mąstymas
Daugelyje tyrimų vertinant medijų ir informacijos raštingumą skaičiuojamas piliečių, turinčių prieigą prie interneto, bendras medijų vartotojų skaičius. Autoriaus P. Celot (2015) teigimu, tokie rodikliai neapsprendžia ar šalies gyventojai gerai išmano informacinio raštingumo principus. Pavyzdžiui, remiantis mokslininko atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje medijomis naudojasi ir prieigą prie skirtingų informacijos šaltinių turi net 98,3 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Interneto prieigą turinčių respondentų skaičius taip pat didelis – 80 proc. Visgi mokslininkas perspėja, kad tai nereiškia, jog esame medijų ir informacinio raštingumo profesionalai. Mums trūksta kritinio mąstymo, kurį įrodo anksčiau aptartas pernelyg didelis pasitikėjimas viena žiniasklaidos priemone. Menką medijų ir informacinio raštingumo profesionalumo lygį iliustruoja ir silpnas dalyvavimas, įsitraukimas į medijų turinio kūrimo procesus. Tik 35,5 proc. tyrime dalyvavusių respondentų sako manantys, jog tokiame procese dalyvauti reikia ir tai patys nuolat daro. Tuo tarpu 64,5 proc. respondentų teigia nematantys būtinybės tai daryti ir to niekada nedaro.

Supažindinsime, informuosime, paaiškinsime
Kad situacija pradėtų keistis į gerąją pusę, svarbu tobulinti medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Tobulinimas, specialistų teigimu, prasideda nuo mokymosi. Todėl apie MIR vis daugiau pradedama kalbėti mokyklose, kad piliečiai nuo jaunų dienų gebėtų ieškoti informacijos, ją valdyti, apdoroti ir kurti. Tenka pripažinti, kad būtent tokie, akademinėje veikloje dalyvaujantys, universitetinį išsilavinimą įgiję visuomenės nariai geriausiai išmano ir taiko MIR principus. Kiekviena valstybė siekia didinti visuomenės MIR gebėjimus, mat tai – stiprios demokratinės valstybės pagrindas. Todėl svarbu ugdyti ne jaunosios kartos MIR įgūdžius, o į tai įtraukti visą piliečių visuomenę. Tai suprasdamos prie MIR įgūdžių tobulinimo ugdymo prisideda ir įvairios formalaus ir neformalaus ugdymo erdvės, nevyriausybinės organizacijos, švietimo, meno įstaigos, bibliotekos, verslo atstovai. Piliečiams patariama plėtoti partnerystės ryšius tarp šeimų, vietos bendruomenių, ugdymo institucijų. Mes, laikraštis „Suvalkietis“, kaip informacijos rengėjai ir platintojai, siekdami padidinti savo skaitytojų MIR įgūdžius artimiausiu metu pristatysime daugiau panašių straipsnių MIR tema. Šį kartą supažindinę su MIR samprata, sekančiuose straipsniuose MIR tema skaitytojus išsamiau supažindinsime ir paaiškinsime, kas yra medijų, informacinis raštingumas, paaiškinsime žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje ir jos veikimo principus, naujųjų medijų naudą ir jų naudojimo principus, propagandos strategijas ir jos atpažinimo būdus.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Šaltiniai:
1. CELOT, Paolo. Assessing Media Literacy Levels in Europe and the EC Pilot Initiative. EAVI Brussels, 2015. 36 p. Prieiga per internetą: https://eavi.eu/wpcontent/uploads/2017/08/assessing.pdf
2. UNESCO gairių „Pasaulinė medijų ir informacijos raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos“ priedą „MIR kompetencijų matrica (antroji pakopa)“, 2013. 122 p. Prieiga per internetą: http://unesdoc.unesco.org/images/0022/002246/224655e.pdf#page=122

 

Eksperto komentaras

Į klausimus apie tai, kodėl medijų ir informacinis raštingumas yra svarbus, kodėl apie tai reikia kalbėti ir tai nuolat mokytis, atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centro asistentas, knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“ bendraautorius dr. Vincas Grigas.

– Kodėl yra svarbu ir kodėl reikia kalbėti apie medijų ir informacinį raštingumą?
– Nes komunikacija ir informacija yra protingos būtybės gyvavimo pagrindas. Tuo ir skiriamės nuo daiktų ir akmenų, kad esame socialios būtybės – noriai bendraujame ir siekiame bendrauti, visos veiklos yra grįstos vienokiu ar kitokiu dalijimusi informacija. Tobulėjant technologijoms atsirado tokie šiandieną masiškai naudojami įrenginiai kaip išmanieji telefonai, kompiuteriai, TV, radijas ar informacijos nešėjai kaip knygos, žurnalai. Ne mažiau svarbus elementas ir aktyviai naudojamos socialinės medijos, kurios papildo žmonių gyvą bendravimą virtualiu. Skelbti, dalintis, kurti informaciją dabar gali kiekvienas ir be jokių apribojimų. Informacijos labai daug ir kyla sunkumų susirasti tinkamą. Tai reiškia, kad mokėti tinkamai naudotis tais įrenginiais, informacijos nešėjais, socialinėmis medijomis, o tai, šioms medijoms sparčiai plėtojantis, nėra jau tokia lengva užduotis. Taip pat turime mokėti atsirinkti tinkamą ir patikimą informaciją, kad neliktume kvailio vietoje pasirėmę melaginga ar netikslia informacija. Svarbu akcentuoti, kad naudojimasis medijomis ir informacija nėra įgimtas, to reikia mokytis lygiai taip pat, kaip reikia mokytis ir kitų dalykų, pavyzdžiui, kaip vairuoti automobilį, megzti, iškepti bruknių pyragą su ledų pagardu.
– Kodėl individui, visuomenei, valstybei reikalingas medijų ir informacinis raštingumas?
– Šiuolaikinės visuomenės pagrindas ir didžiausias turtas yra žinios. Lietuva neturi naftos ar kito lengvai pasiekiamo požeminio turto, todėl turi kliautis tik savo protu. Visuomenė negali sėkmingai funkcionuoti šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu nemoka naudotis medijomis savo tikslams pasiekti (dirbti, mokytis), ne tik pramogauti ir katinų nuotraukomis dalintis (tai irgi gerai, bet maža naudos). Taip pat jeigu nemoka susirasti, atsirinkti ir panaudoti informacijos sprendimams priimti. Jeigu nemoka susirasti profesionalaus straipsnio apie šilauogių priežiūrą, bus tiesiog vėjais paleisti pinigai sodinukams įsigyti, bet nesugebėta jiems tinkamai paruošti dirvožemio.
– Kas turėtų imtis iniciatyvos mokant, kalbant apie, skatinant medijų ir informacinį raštingumą?
– Įprastai šios veiklos imasi informacijos profesionalai – bib­liotekininkai. Jie nuo seno turi patirties valdyti didelius informacijos kiekius, taip pat yra tie, kurie noriai domisi naujausiais medijų pasiekimais bei turi patirties užsiimti edukacine veikla. Lietuvoje neretai medijų raštingumas yra plėtojamas atskirai nuo informacinio raštingumo. Medijų raštingumo plėtojimu daugiau užsiima įvairios nevyriausybinės organizacijos, besidominčios medijomis, o informaciniu raštingumu – bibliotekos. UNESCO rekomenduoja juos plėtoti kartu.
– Kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie savo ir savo aplinkos žmonių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo?
– Daug nereikia, tereikia būti draugišku ir būti linkusiu diskutuoti, išgirsti kitą. Geriausias būdas yra pasidalinti su kaimynu, draugu ar giminaičiu savo patirtimi naudojantis medijomis, išgirsti, ką kiti daro kitaip ir gal pritaikyti sau. Taip pat kalbėtis su kitais apie išgirstą faktą, naujieną, kuri sukėlė klausimų, abejonių, papiktino. Gal paaiškės, kad tas faktas buvo klaidinantis, nes kaimynas žinąs kur parašyta kitaip. Gal naujiena melaginga, nes draugo giminaitis, kuris buvo toje istorijoje aprašytas, yra tikintis ir šeimos žmogus, o buvo apšauktas pašlemėku.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...