Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Medijų turinio analizės būdai ir taikymo aplinkybės

Praėjusio šeštadienio (vasario 17 d.) „Suvalkiečio“ numeryje rašėme apie medijų ir informacinio raštingumo sampratą. Išsiaiškinome, kad informacija, kuri mus pasiekia, neturėtume besąlygiškai pasitikėti. Viską, ką perskaitėme, išgirdome, pamatėme, turime vertinti kritiškai, tikrinti, analizuoti, apie tai diskutuoti, keistis nuomonėmis, įžvalgomis su draugais ir kaimynais. Šį kartą aiškinsimės, kokius veiksmus reikia atlikti norint analizuoti arba dekonstruoti žiniasklaidos turinį.

 

Medijose pateikta informacija dažnai neatspindi realaus tikrovės vaizdo, todėl jų siunčiamoms žinutėms, informacijai turime būti kritiški.Suprasti visumą  ir atskirus elementus
Visos žiniasklaidos rūšys remiasi ženklų, prasmių užkodavimu ir dekodavimu (iškodavimu). Turinio autorių užduotis yra užkoduoti prasmes, turinio vartotojų, skaitytojų – jas dekoduoti. Kitaip tariant, skaitytojui tenka užduotis iššifruoti medijose naudojamus ženklus, nag-rinėti jų elementus, kad suprastų, kaip, kodėl ir kokiu tikslu informacija yra sukurta. Šie procesai yra vadinami medijų dekonstravimu – teksto, vaizdo elementų skaidymu, atskirų jų dalių supratimu, kuris padeda suvokti medijų turinį, jų visumą.
Kaip tai padaryti? Kokiais kriterijais remiantis, kokius klausimus keliant reikia dekonstruoti, kitaip tariant, suprasti naujienas, kaip žinoti, kokią žinutę mums siunčia jų sudarytojas, ar jo siunčiama žinia yra patikima ir teisinga?
Projekto „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas“ autorės prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Audronė Nugaraitė (2016) pateikia tokią naujienų dekonstravimo seką ir siūlo kelti tokius klausimus1:
1. Naujienų straipsnio santrauka. Pavadinimas, autorius (žurnalisto pavardė, naujienų agentūra), publikavimo data, leidėjas, medijų priemonė. Jei ši informacija yra pateikiama, vadinasi, už ją kažkas prisiima atsakomybę, todėl galima daryti prielaidą, kad ji yra patikima.
2. Kuo pagrindžiamas žinojimas? Iš kur žurnalistas žino tai, ką žino? Savo žinojimą jis turi pagrįsti informacijos šaltiniais, kurie turi būti:
• aiškiai įvardinti (ar šaltinis yra aiškiai įvardintas ir matosi jo ryšys su pateikiama informacija? Jei tai nepadaryta, žurnalistas turi paaiškinti priežastis);
• autoritetingi (ar komentuojantis žmogus yra analizuojamos problemos, aprašomos naujienos žinovas?);
• cituojami (ar naudojamos tiesioginės šaltinio mintys ir tai cituojama, ar tik persakoma?)
• nešališkai parinkti (ar šaltinis turi kokios nors naudos iš to, kas apie šią naujieną yra pateikiama žurnalisto?);
• pateikia teisingą, patikrintą, patikimą informaciją (ar tai įrodoma tekste, ar tai neprieštarauja tam, ką jūs, kaip skaitytojas, jau žinote?).
3. Teksto ir kitų panaudojamų medijų (iliustracijų, nuorodų, video) įvairovė ir reikšmingumas. (Ar visos šios medijų priemonės naudojamos prasmingai ir tikslingai? Kaip dar kitaip būtų galima praturtinti šią naujieną ir jos galutinį pateikimą skaitytojui?).
4. Informacijos šališkumas. (Ar autorius kalba neutraliai, ar laikosi išankstinės pozicijos?).
5. Skaidrumo, atsiskaitomybės prieš skaitytojus jausmas. (Ar žurnalistas išaiškina, kodėl pasirinkti būtent šie informacijos šaltiniai ir kaip šis pasirinkimas veikia tai, ką sužinome? Ar atsakingai ir tiksliai nurodo informacijos šaltinius?).
6. Tiesos paieškos. Ar informacija teisinga? (Ar tai matyti? Ar tai išties išsamus, o gal skuboto rašymo įspūdį kuriantis rašinys? Kokios informacijos stinga pilnesniam, informuotesniam žinojimui sukurti?).
7. Ką įvardintumėte kaip naujienos „vedinius“? Kodėl ši naujiena yra publikuojama? (Svarbi, aktuali (laike), artimo poveikio, didelio poveikio ir svarbos, matyti konflikto užuomazgos, įdomu, smalsu, pokytis (kažkas pasikeitė: pagerėjo ar pablogėjo), prasminga, netikėta).
8. Pirmas, bendras įspūdis, asmeninė nuomonė apie tai, ką sužinome iš pateikto straipsnio. (Kas patraukia dėmesį? Ar ši informacija parengta profesionaliai (ar matyti, kad į aptariamą klausimą/situaciją buvo gilintasi, įsitraukta, išanalizuota)? Ar argumentai pagrįsti? Ko siekiama šiuo straipsniu: keisti nuomonę, suburti bendruomenę, ieškoti sutarimo, intriguoti, dramatizuoti, parduoti, reklamuoti? Ar šis straipsnis daro įtaką tam, ką jau žinojote anksčiau? Ką sužinojote naujo? Kaip jūs pats save vertinate šios temos atžvilgiu – ar tai jums įdomu, motyvuoja gilintis į temą? Koks skaitytojas esate jūs: kritiškas, priekabus, nepatiklus, o gal palaikantis, atsargus? Ar ši tema kontroversiška? Ar dar liko neatsakytų klausimų, jei taip, kokie jie?)

Norėdami teisingai suprasti medijų turinį jį vartojant nuolat turime sau kelti ir atsakinėti į įvairius klausimus.Turime nuolat klausinėti
Autorius R. Sakadolskis (2007) pateikia šiek tiek paprastesnę, tačiau taip pat naudingą ir aktualią naujienų analizės schemą. Jis siūlo atsakinėti į šiuos 7 klausimus2:
1. Kas yra rašinio autorius? Įprasta, jog rašinio autorius yra konkretus asmuo, kurio vardas ir pavardė pateikiami jo pradžioje arba pabaigoje. (…) Skaitytojui svarbu žinoti, kas autorius, nes žurnalistas asmeniškai atsako už medžiagą, kurią pateikia savo pavarde. (…) Jeigu autorius ar šaltiniai nepažymėti, kritiškas skaitytojas bus linkęs abejoti informacijos patikimumu. Kodėl rašoma anonimiškai? Ar esama pagrindo įtarti, jog tai užsakyta medžiaga, ypač jeigu rašinyje pateikiamas vertinimas arba nuomonė? (…)
2. Kaip apibūdinamas veikėjas? Kokiais žodžiais apibūdinami pagrindiniai rašinio veikėjai? Ar jiems priskiriamos neigiamos etiketės? Pavyzdžiui, ką reiškia posakiai „prieštaringai vertinamas“ arba „liūdnai pagarsėjęs“, ypač kai jie vartojami pirmą kartą paminėjus pavardę? Kaip tokios etiketės mus nuteikia minėto asmens atžvilgiu?
3. Kas yra citatos autorius? Citata yra viena galingiausių žurnalisto priemonių, nes skaitytojas ją priima kaip autentišką pasisakymą be žurnalisto interpretacijos. Žurnalistas tarsi pasitraukia į šalį, kviesdamas skaitytoją pasižiūrėti, ką sako pašnekovas. Skaitytojai yra įpratę tikėtis, jog tai, kas parašyta tarp kabučių, iš tiesų buvo pasakyta įvardyto asmens. (…) Tačiau dažnai problemų dėl pašnekovo pasisakymų iškyla, kai svarbiausioji informacija yra paliekama už citatos ribų. Pavyzdžiui, jeigu rašoma, jog policijos pareigūnas paneigė „ėmęs kyšį iš Seimo nario, kurį sustabdė už eismo taisyklių pažeidimą“, svarbiausioji informacija – paneigimas – nerašoma tarp kabučių. Kritiškas skaitytojas tokiu atveju suabejos, kodėl taip yra. Ar iš tikrųjų pareigūnas paneigė ėmęs kyšį? (…)
4. Ar sužinome faktus ir aplinkybes? Profesionaliai parengtame informaciniame rašinyje greičiausiai rasime įvykio arba reiškinio istoriją, sužinosime apie kitus panašius įvykius arba reiškinius, pasiskaitysime apie jų poveikį, susipažinsime su įvairiais vertinimais.
Skaitytojas skaitydamas informacinį tekstą turi rasti atsakymus į klausimus: Kas? Ką? Kur? Kada? Kodėl? Kritiškas skaitytojas kreipia ypatingą dėmesį į pirmuosius keturis klausimus. Jeigu bent į vieną klausimą nėra aiškaus atsakymo, kritiškas skaitytojas turi pagrindą paklausti – kodėl rašinys pasirodė būtent šiuo metu ir šioje žiniasklaidos priemonėje?
5. Ar sužinome autoriaus nusistatymą ir nuomonę? Tarp dažniausiai girdimų priekaištų žurnalistams yra tas, kad jie bruka skaitytojui savo požiūrį, savo įvykių arba reiškinių interpretaciją (…). Tačiau informaciniame rašinyje visiškai neįdomi žurnalisto nuomonė; čia įdomi nuomonė tų žmonių, kurie iš tiesų kažką žino apie rašinyje aptariamą reikalą. Jeigu žurnalistas nori pateikti savo vertinimą, jis turi rašyti komentarą, kurį skaityti ar neskaityti rinksis žiniasklaidos turinio vartotojas. Tačiau yra ir kita nuomonė. Rinkdamas informaciją, vertindamas jos reikšmingumą, kalbėdamasis su žmonėmis, žurnalistas dažnai pamato tai, kas kitiems nėra akivaizdu, suvokia tai, kas kitiems nesuprantama. Tokios įžvalgos, įskaitant nuomones, praturtina informacinį rašinį ir būtų nenaudinga, jeigu autorius apie savo sukauptą patirtį tylėtų. Visgi žurnalistas turi savo nuomonę pateikti kaip nuomonę, o skaitytojas ją skaitydamas suprasti, jog tai ne informacinio žiniasklaidos turinio dalis.
6. Ar pateikiama vertinimų ir nuomonių įvairovė? Skaitydamas informacinį rašinį, kritiškas skaitytojas bando nustatyti, ar jame yra pateikiamos visų pagrindinių įvykių arba reiškinių dalyvių nuomonės. (…) Jeigu temoje aptariamas ginčas, kartais užtenka pateikti teigiamus ir neigiamus vertinimus, dalyti pasisakymus į „už“ ir „prieš“, bet dažnai toks skirstymas yra dirbtinis. Dažnai reikia ieškoti daugiau nuomonių. Kritiškas skaitytojas, įdėmiai perskaitęs faktus ir pasisakymus, klausia, ar būtų galima ir kitaip interpretuoti aprašomą padėtį? Jeigu taip, kodėl žurnalistas tuo nepasirūpino?
7. Ką sužinome iš pirmo žvilgsnio? Šiandien daugelis mūsų skaitome laikraštį daugmaž tokiu būdu: pasižiūrime į antraštę, paskaitome, kas riebiomis raidėmis parašyta paantraštėje, pasižiūrime į nuotrauką, kas po ja parašyta, galbūt akimis permetame likusią medžiagą, skaitydami riebiomis raidėmis rašinyje išbarstytas paantraštes. Ir viskas – mes „perskaitėme“. (…) Ir čia atsiranda terpė manipuliacijoms. Kritiškas skaitytojas, pasižiūrėjęs į antraštę, paantraštes, nuotraukas ir kas po jomis parašyta, iškels sau klausimą – ką aš sužinojau? Ar antraštėje man peršama nuomonė, kitaip sakant, ar antraštė jau siūlo nuosprendį, išvadą, dar nepradėjus skaityti? Ar nuotrauka tendencinga, pvz., ar asmuo pavaizduotas patraukliai, ar nelabai? Ar jis prisimerkęs, išsišiepęs, persikreipęs? Kritiškas skaitytojas nepamiršta perskaityti visas rašinyje išbarstytas paantraštes ir paklausti, ar jomis kuriamas asmens arba institucijos įvaizdis, ar peršama išvada? Ar esama ryšio tarp nuotraukos ir antraštės arba kitos riebiomis raidėmis skelbiamos medžiagos? Ar jos viena kitą papildo, teikia nuomonę apie asmenį, instituciją? Jeigu taip, kritiškas skaitytojas supras, kad siekiama jį iš anksto nuteikti, dar nepradėjus skaityti rašinio“ (Sakadolskis R., 2007, p. 48–54).

Viskas tam, kad nepatektume į kreivų veidrodžių karalystę
Atsakinėdami į šiuos klausimus, kai skaitote straipsnius laikraščiuose, internetiniuose naujienų tinklalapiuose, žiūrite TV reportažus, kino filmus, jūs geriau suprasite informacinio turinio tikslą, jo siunčiamą žinutę, potekstę, kontekstą ir siekiamą poveikį. Klausite, kodėl visai tai svarbu? Todėl kad medijos ne visada pateikia realų tikrovės vaizdą. Dažniau jos yra tikrovės atspindys, tam tikros jos dalys. Tokiu būdu, būdami neatidūs, nekritiški, mes patenkame tarsi į kreivų veidrodžių karalystę, kur vaizdą matome ne tokį, koks jis yra, o tam tikrose vietose pailgintą, kai kur sutrumpintą, padidintą arba sumažintą. Todėl tik keldami klausimus ir į juos atsakinėdami, lygindami medijų tekstus, mes, skaitytojai, galime susidaryti realų tikrovės, mus supančio pasaulio, vaizdą.
Priešingu atveju, Kęstučio Meškio (2010) teigimu, medijų pranešimai gali sukelti tokius padarinius3:
1. Elgesio padariniai. Šiuo atveju žmogus atlieka kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, išreiškia agresiją, perka tam tikrą prekę arba balsuoja per rinkimus. Šiems 29 padariniams daug dėmesio skiria socialinio aspekto tyrinėtojai. Tačiau realiai nustatyti elgesio padarinius labai sunku.
2. Nuostatos padariniai. Jie susiję su nuostatų susiformavimu. Pavyzdžiui, pažiūrėjęs reklamą žmogus gali susidaryti palankesnę nuomonę apie vienokį ar kitokį daiktą. Veikiant nuostatoms formuojamas mąstymas ir net pasaulėjauta.
3. Kognityviniai (pažintiniai) padariniai – kognityvinis efektas, kai įsisaviname naujas žinias, arba tada, kai masinio informavimo priemonės „primeta dienotvarkę“, sukeisdamos naujienų akcentus, nukreipdamos žmogaus dėmesį nuo aktualių politinių ir socialinių problemų į ideologines problemas, pavyzdžiui, valdžios atstovų rinkimus ir pan.
4. Fiziologiniai padariniai – tai procesai, kurie, veikiami masinių komunikacijos priemonių, turi įtakos žmogaus fiziologijai, jo organizmui. Toks poveikis ir jo analizė tampa vis aktualesnė“ (Meškys, 2010, p. 30–31).

Šaltiniai:
1. Balčytienė Auksė, Juraitė Kristina, Nugaraitė Audronė (2016). Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas. Prieiga per internetą: http://kaipsuprastimedijas.lt/i-ka-atkreipti-demesi-dekonstruojant-naujienas.
2. Sakadolskis Romas (2007). Kaip kritiškai skaityti laikraštį ir kam to reikia? Žiniasklaidos skaid-rumas. Vilnius: Eugrimas.
3. Meškys Kęstutis (2010). Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai. Vilnius: Grupė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...
  • Greitis – 230! Ar atlaikysime?

    2022-12-03Greitis – 230! Ar atlaikysime?
    Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praūžęs jau tradicinis realios virtualybės festivalis, kurio šūkis „Greitis – 230!“ atsirado ne šiaip sau. Marijampolei baigiant jubiliejinius metus nutarta, pasitelkus mokslo naujoves ne tik panardyti virtualioje dabartyje, pažvelgti į ateitį, bet ir pavartyti senus albumus – kad naujieji vaizdiniai neišstumtų iš atminties (ir iš po kojų) pagrindo. Nes kiek beskraidytume, tenka grįžti į žemę… Viską nelengva aprėpti… Visos šeštadienio dienos programa buvo sudėliota kiek įmanoma racionaliau, tačiau norint kuo daugiau aprėpti reikėjo nemažo greičio – ir geros orientacijos. Kai kas veikiausiai liko nusivylęs, nes nepamatė virtualios realybės filmo „Angelų takais“, apie kurį jau senokai kalbama visoje Lietuvoje. ...
  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.