Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų turinio analizės būdai ir taikymo aplinkybės

Praėjusio šeštadienio (vasario 17 d.) „Suvalkiečio“ numeryje rašėme apie medijų ir informacinio raštingumo sampratą. Išsiaiškinome, kad informacija, kuri mus pasiekia, neturėtume besąlygiškai pasitikėti. Viską, ką perskaitėme, išgirdome, pamatėme, turime vertinti kritiškai, tikrinti, analizuoti, apie tai diskutuoti, keistis nuomonėmis, įžvalgomis su draugais ir kaimynais. Šį kartą aiškinsimės, kokius veiksmus reikia atlikti norint analizuoti arba dekonstruoti žiniasklaidos turinį.

 

Medijose pateikta informacija dažnai neatspindi realaus tikrovės vaizdo, todėl jų siunčiamoms žinutėms, informacijai turime būti kritiški.Suprasti visumą  ir atskirus elementus
Visos žiniasklaidos rūšys remiasi ženklų, prasmių užkodavimu ir dekodavimu (iškodavimu). Turinio autorių užduotis yra užkoduoti prasmes, turinio vartotojų, skaitytojų – jas dekoduoti. Kitaip tariant, skaitytojui tenka užduotis iššifruoti medijose naudojamus ženklus, nag-rinėti jų elementus, kad suprastų, kaip, kodėl ir kokiu tikslu informacija yra sukurta. Šie procesai yra vadinami medijų dekonstravimu – teksto, vaizdo elementų skaidymu, atskirų jų dalių supratimu, kuris padeda suvokti medijų turinį, jų visumą.
Kaip tai padaryti? Kokiais kriterijais remiantis, kokius klausimus keliant reikia dekonstruoti, kitaip tariant, suprasti naujienas, kaip žinoti, kokią žinutę mums siunčia jų sudarytojas, ar jo siunčiama žinia yra patikima ir teisinga?
Projekto „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas“ autorės prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Audronė Nugaraitė (2016) pateikia tokią naujienų dekonstravimo seką ir siūlo kelti tokius klausimus1:
1. Naujienų straipsnio santrauka. Pavadinimas, autorius (žurnalisto pavardė, naujienų agentūra), publikavimo data, leidėjas, medijų priemonė. Jei ši informacija yra pateikiama, vadinasi, už ją kažkas prisiima atsakomybę, todėl galima daryti prielaidą, kad ji yra patikima.
2. Kuo pagrindžiamas žinojimas? Iš kur žurnalistas žino tai, ką žino? Savo žinojimą jis turi pagrįsti informacijos šaltiniais, kurie turi būti:
• aiškiai įvardinti (ar šaltinis yra aiškiai įvardintas ir matosi jo ryšys su pateikiama informacija? Jei tai nepadaryta, žurnalistas turi paaiškinti priežastis);
• autoritetingi (ar komentuojantis žmogus yra analizuojamos problemos, aprašomos naujienos žinovas?);
• cituojami (ar naudojamos tiesioginės šaltinio mintys ir tai cituojama, ar tik persakoma?)
• nešališkai parinkti (ar šaltinis turi kokios nors naudos iš to, kas apie šią naujieną yra pateikiama žurnalisto?);
• pateikia teisingą, patikrintą, patikimą informaciją (ar tai įrodoma tekste, ar tai neprieštarauja tam, ką jūs, kaip skaitytojas, jau žinote?).
3. Teksto ir kitų panaudojamų medijų (iliustracijų, nuorodų, video) įvairovė ir reikšmingumas. (Ar visos šios medijų priemonės naudojamos prasmingai ir tikslingai? Kaip dar kitaip būtų galima praturtinti šią naujieną ir jos galutinį pateikimą skaitytojui?).
4. Informacijos šališkumas. (Ar autorius kalba neutraliai, ar laikosi išankstinės pozicijos?).
5. Skaidrumo, atsiskaitomybės prieš skaitytojus jausmas. (Ar žurnalistas išaiškina, kodėl pasirinkti būtent šie informacijos šaltiniai ir kaip šis pasirinkimas veikia tai, ką sužinome? Ar atsakingai ir tiksliai nurodo informacijos šaltinius?).
6. Tiesos paieškos. Ar informacija teisinga? (Ar tai matyti? Ar tai išties išsamus, o gal skuboto rašymo įspūdį kuriantis rašinys? Kokios informacijos stinga pilnesniam, informuotesniam žinojimui sukurti?).
7. Ką įvardintumėte kaip naujienos „vedinius“? Kodėl ši naujiena yra publikuojama? (Svarbi, aktuali (laike), artimo poveikio, didelio poveikio ir svarbos, matyti konflikto užuomazgos, įdomu, smalsu, pokytis (kažkas pasikeitė: pagerėjo ar pablogėjo), prasminga, netikėta).
8. Pirmas, bendras įspūdis, asmeninė nuomonė apie tai, ką sužinome iš pateikto straipsnio. (Kas patraukia dėmesį? Ar ši informacija parengta profesionaliai (ar matyti, kad į aptariamą klausimą/situaciją buvo gilintasi, įsitraukta, išanalizuota)? Ar argumentai pagrįsti? Ko siekiama šiuo straipsniu: keisti nuomonę, suburti bendruomenę, ieškoti sutarimo, intriguoti, dramatizuoti, parduoti, reklamuoti? Ar šis straipsnis daro įtaką tam, ką jau žinojote anksčiau? Ką sužinojote naujo? Kaip jūs pats save vertinate šios temos atžvilgiu – ar tai jums įdomu, motyvuoja gilintis į temą? Koks skaitytojas esate jūs: kritiškas, priekabus, nepatiklus, o gal palaikantis, atsargus? Ar ši tema kontroversiška? Ar dar liko neatsakytų klausimų, jei taip, kokie jie?)

Norėdami teisingai suprasti medijų turinį jį vartojant nuolat turime sau kelti ir atsakinėti į įvairius klausimus.Turime nuolat klausinėti
Autorius R. Sakadolskis (2007) pateikia šiek tiek paprastesnę, tačiau taip pat naudingą ir aktualią naujienų analizės schemą. Jis siūlo atsakinėti į šiuos 7 klausimus2:
1. Kas yra rašinio autorius? Įprasta, jog rašinio autorius yra konkretus asmuo, kurio vardas ir pavardė pateikiami jo pradžioje arba pabaigoje. (…) Skaitytojui svarbu žinoti, kas autorius, nes žurnalistas asmeniškai atsako už medžiagą, kurią pateikia savo pavarde. (…) Jeigu autorius ar šaltiniai nepažymėti, kritiškas skaitytojas bus linkęs abejoti informacijos patikimumu. Kodėl rašoma anonimiškai? Ar esama pagrindo įtarti, jog tai užsakyta medžiaga, ypač jeigu rašinyje pateikiamas vertinimas arba nuomonė? (…)
2. Kaip apibūdinamas veikėjas? Kokiais žodžiais apibūdinami pagrindiniai rašinio veikėjai? Ar jiems priskiriamos neigiamos etiketės? Pavyzdžiui, ką reiškia posakiai „prieštaringai vertinamas“ arba „liūdnai pagarsėjęs“, ypač kai jie vartojami pirmą kartą paminėjus pavardę? Kaip tokios etiketės mus nuteikia minėto asmens atžvilgiu?
3. Kas yra citatos autorius? Citata yra viena galingiausių žurnalisto priemonių, nes skaitytojas ją priima kaip autentišką pasisakymą be žurnalisto interpretacijos. Žurnalistas tarsi pasitraukia į šalį, kviesdamas skaitytoją pasižiūrėti, ką sako pašnekovas. Skaitytojai yra įpratę tikėtis, jog tai, kas parašyta tarp kabučių, iš tiesų buvo pasakyta įvardyto asmens. (…) Tačiau dažnai problemų dėl pašnekovo pasisakymų iškyla, kai svarbiausioji informacija yra paliekama už citatos ribų. Pavyzdžiui, jeigu rašoma, jog policijos pareigūnas paneigė „ėmęs kyšį iš Seimo nario, kurį sustabdė už eismo taisyklių pažeidimą“, svarbiausioji informacija – paneigimas – nerašoma tarp kabučių. Kritiškas skaitytojas tokiu atveju suabejos, kodėl taip yra. Ar iš tikrųjų pareigūnas paneigė ėmęs kyšį? (…)
4. Ar sužinome faktus ir aplinkybes? Profesionaliai parengtame informaciniame rašinyje greičiausiai rasime įvykio arba reiškinio istoriją, sužinosime apie kitus panašius įvykius arba reiškinius, pasiskaitysime apie jų poveikį, susipažinsime su įvairiais vertinimais.
Skaitytojas skaitydamas informacinį tekstą turi rasti atsakymus į klausimus: Kas? Ką? Kur? Kada? Kodėl? Kritiškas skaitytojas kreipia ypatingą dėmesį į pirmuosius keturis klausimus. Jeigu bent į vieną klausimą nėra aiškaus atsakymo, kritiškas skaitytojas turi pagrindą paklausti – kodėl rašinys pasirodė būtent šiuo metu ir šioje žiniasklaidos priemonėje?
5. Ar sužinome autoriaus nusistatymą ir nuomonę? Tarp dažniausiai girdimų priekaištų žurnalistams yra tas, kad jie bruka skaitytojui savo požiūrį, savo įvykių arba reiškinių interpretaciją (…). Tačiau informaciniame rašinyje visiškai neįdomi žurnalisto nuomonė; čia įdomi nuomonė tų žmonių, kurie iš tiesų kažką žino apie rašinyje aptariamą reikalą. Jeigu žurnalistas nori pateikti savo vertinimą, jis turi rašyti komentarą, kurį skaityti ar neskaityti rinksis žiniasklaidos turinio vartotojas. Tačiau yra ir kita nuomonė. Rinkdamas informaciją, vertindamas jos reikšmingumą, kalbėdamasis su žmonėmis, žurnalistas dažnai pamato tai, kas kitiems nėra akivaizdu, suvokia tai, kas kitiems nesuprantama. Tokios įžvalgos, įskaitant nuomones, praturtina informacinį rašinį ir būtų nenaudinga, jeigu autorius apie savo sukauptą patirtį tylėtų. Visgi žurnalistas turi savo nuomonę pateikti kaip nuomonę, o skaitytojas ją skaitydamas suprasti, jog tai ne informacinio žiniasklaidos turinio dalis.
6. Ar pateikiama vertinimų ir nuomonių įvairovė? Skaitydamas informacinį rašinį, kritiškas skaitytojas bando nustatyti, ar jame yra pateikiamos visų pagrindinių įvykių arba reiškinių dalyvių nuomonės. (…) Jeigu temoje aptariamas ginčas, kartais užtenka pateikti teigiamus ir neigiamus vertinimus, dalyti pasisakymus į „už“ ir „prieš“, bet dažnai toks skirstymas yra dirbtinis. Dažnai reikia ieškoti daugiau nuomonių. Kritiškas skaitytojas, įdėmiai perskaitęs faktus ir pasisakymus, klausia, ar būtų galima ir kitaip interpretuoti aprašomą padėtį? Jeigu taip, kodėl žurnalistas tuo nepasirūpino?
7. Ką sužinome iš pirmo žvilgsnio? Šiandien daugelis mūsų skaitome laikraštį daugmaž tokiu būdu: pasižiūrime į antraštę, paskaitome, kas riebiomis raidėmis parašyta paantraštėje, pasižiūrime į nuotrauką, kas po ja parašyta, galbūt akimis permetame likusią medžiagą, skaitydami riebiomis raidėmis rašinyje išbarstytas paantraštes. Ir viskas – mes „perskaitėme“. (…) Ir čia atsiranda terpė manipuliacijoms. Kritiškas skaitytojas, pasižiūrėjęs į antraštę, paantraštes, nuotraukas ir kas po jomis parašyta, iškels sau klausimą – ką aš sužinojau? Ar antraštėje man peršama nuomonė, kitaip sakant, ar antraštė jau siūlo nuosprendį, išvadą, dar nepradėjus skaityti? Ar nuotrauka tendencinga, pvz., ar asmuo pavaizduotas patraukliai, ar nelabai? Ar jis prisimerkęs, išsišiepęs, persikreipęs? Kritiškas skaitytojas nepamiršta perskaityti visas rašinyje išbarstytas paantraštes ir paklausti, ar jomis kuriamas asmens arba institucijos įvaizdis, ar peršama išvada? Ar esama ryšio tarp nuotraukos ir antraštės arba kitos riebiomis raidėmis skelbiamos medžiagos? Ar jos viena kitą papildo, teikia nuomonę apie asmenį, instituciją? Jeigu taip, kritiškas skaitytojas supras, kad siekiama jį iš anksto nuteikti, dar nepradėjus skaityti rašinio“ (Sakadolskis R., 2007, p. 48–54).

Viskas tam, kad nepatektume į kreivų veidrodžių karalystę
Atsakinėdami į šiuos klausimus, kai skaitote straipsnius laikraščiuose, internetiniuose naujienų tinklalapiuose, žiūrite TV reportažus, kino filmus, jūs geriau suprasite informacinio turinio tikslą, jo siunčiamą žinutę, potekstę, kontekstą ir siekiamą poveikį. Klausite, kodėl visai tai svarbu? Todėl kad medijos ne visada pateikia realų tikrovės vaizdą. Dažniau jos yra tikrovės atspindys, tam tikros jos dalys. Tokiu būdu, būdami neatidūs, nekritiški, mes patenkame tarsi į kreivų veidrodžių karalystę, kur vaizdą matome ne tokį, koks jis yra, o tam tikrose vietose pailgintą, kai kur sutrumpintą, padidintą arba sumažintą. Todėl tik keldami klausimus ir į juos atsakinėdami, lygindami medijų tekstus, mes, skaitytojai, galime susidaryti realų tikrovės, mus supančio pasaulio, vaizdą.
Priešingu atveju, Kęstučio Meškio (2010) teigimu, medijų pranešimai gali sukelti tokius padarinius3:
1. Elgesio padariniai. Šiuo atveju žmogus atlieka kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, išreiškia agresiją, perka tam tikrą prekę arba balsuoja per rinkimus. Šiems 29 padariniams daug dėmesio skiria socialinio aspekto tyrinėtojai. Tačiau realiai nustatyti elgesio padarinius labai sunku.
2. Nuostatos padariniai. Jie susiję su nuostatų susiformavimu. Pavyzdžiui, pažiūrėjęs reklamą žmogus gali susidaryti palankesnę nuomonę apie vienokį ar kitokį daiktą. Veikiant nuostatoms formuojamas mąstymas ir net pasaulėjauta.
3. Kognityviniai (pažintiniai) padariniai – kognityvinis efektas, kai įsisaviname naujas žinias, arba tada, kai masinio informavimo priemonės „primeta dienotvarkę“, sukeisdamos naujienų akcentus, nukreipdamos žmogaus dėmesį nuo aktualių politinių ir socialinių problemų į ideologines problemas, pavyzdžiui, valdžios atstovų rinkimus ir pan.
4. Fiziologiniai padariniai – tai procesai, kurie, veikiami masinių komunikacijos priemonių, turi įtakos žmogaus fiziologijai, jo organizmui. Toks poveikis ir jo analizė tampa vis aktualesnė“ (Meškys, 2010, p. 30–31).

Šaltiniai:
1. Balčytienė Auksė, Juraitė Kristina, Nugaraitė Audronė (2016). Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas. Prieiga per internetą: http://kaipsuprastimedijas.lt/i-ka-atkreipti-demesi-dekonstruojant-naujienas.
2. Sakadolskis Romas (2007). Kaip kritiškai skaityti laikraštį ir kam to reikia? Žiniasklaidos skaid-rumas. Vilnius: Eugrimas.
3. Meškys Kęstutis (2010). Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai. Vilnius: Grupė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.