Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijų turinio analizės būdai ir taikymo aplinkybės

Praėjusio šeštadienio (vasario 17 d.) „Suvalkiečio“ numeryje rašėme apie medijų ir informacinio raštingumo sampratą. Išsiaiškinome, kad informacija, kuri mus pasiekia, neturėtume besąlygiškai pasitikėti. Viską, ką perskaitėme, išgirdome, pamatėme, turime vertinti kritiškai, tikrinti, analizuoti, apie tai diskutuoti, keistis nuomonėmis, įžvalgomis su draugais ir kaimynais. Šį kartą aiškinsimės, kokius veiksmus reikia atlikti norint analizuoti arba dekonstruoti žiniasklaidos turinį.

 

Medijose pateikta informacija dažnai neatspindi realaus tikrovės vaizdo, todėl jų siunčiamoms žinutėms, informacijai turime būti kritiški.Suprasti visumą  ir atskirus elementus
Visos žiniasklaidos rūšys remiasi ženklų, prasmių užkodavimu ir dekodavimu (iškodavimu). Turinio autorių užduotis yra užkoduoti prasmes, turinio vartotojų, skaitytojų – jas dekoduoti. Kitaip tariant, skaitytojui tenka užduotis iššifruoti medijose naudojamus ženklus, nag-rinėti jų elementus, kad suprastų, kaip, kodėl ir kokiu tikslu informacija yra sukurta. Šie procesai yra vadinami medijų dekonstravimu – teksto, vaizdo elementų skaidymu, atskirų jų dalių supratimu, kuris padeda suvokti medijų turinį, jų visumą.
Kaip tai padaryti? Kokiais kriterijais remiantis, kokius klausimus keliant reikia dekonstruoti, kitaip tariant, suprasti naujienas, kaip žinoti, kokią žinutę mums siunčia jų sudarytojas, ar jo siunčiama žinia yra patikima ir teisinga?
Projekto „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas“ autorės prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Audronė Nugaraitė (2016) pateikia tokią naujienų dekonstravimo seką ir siūlo kelti tokius klausimus1:
1. Naujienų straipsnio santrauka. Pavadinimas, autorius (žurnalisto pavardė, naujienų agentūra), publikavimo data, leidėjas, medijų priemonė. Jei ši informacija yra pateikiama, vadinasi, už ją kažkas prisiima atsakomybę, todėl galima daryti prielaidą, kad ji yra patikima.
2. Kuo pagrindžiamas žinojimas? Iš kur žurnalistas žino tai, ką žino? Savo žinojimą jis turi pagrįsti informacijos šaltiniais, kurie turi būti:
• aiškiai įvardinti (ar šaltinis yra aiškiai įvardintas ir matosi jo ryšys su pateikiama informacija? Jei tai nepadaryta, žurnalistas turi paaiškinti priežastis);
• autoritetingi (ar komentuojantis žmogus yra analizuojamos problemos, aprašomos naujienos žinovas?);
• cituojami (ar naudojamos tiesioginės šaltinio mintys ir tai cituojama, ar tik persakoma?)
• nešališkai parinkti (ar šaltinis turi kokios nors naudos iš to, kas apie šią naujieną yra pateikiama žurnalisto?);
• pateikia teisingą, patikrintą, patikimą informaciją (ar tai įrodoma tekste, ar tai neprieštarauja tam, ką jūs, kaip skaitytojas, jau žinote?).
3. Teksto ir kitų panaudojamų medijų (iliustracijų, nuorodų, video) įvairovė ir reikšmingumas. (Ar visos šios medijų priemonės naudojamos prasmingai ir tikslingai? Kaip dar kitaip būtų galima praturtinti šią naujieną ir jos galutinį pateikimą skaitytojui?).
4. Informacijos šališkumas. (Ar autorius kalba neutraliai, ar laikosi išankstinės pozicijos?).
5. Skaidrumo, atsiskaitomybės prieš skaitytojus jausmas. (Ar žurnalistas išaiškina, kodėl pasirinkti būtent šie informacijos šaltiniai ir kaip šis pasirinkimas veikia tai, ką sužinome? Ar atsakingai ir tiksliai nurodo informacijos šaltinius?).
6. Tiesos paieškos. Ar informacija teisinga? (Ar tai matyti? Ar tai išties išsamus, o gal skuboto rašymo įspūdį kuriantis rašinys? Kokios informacijos stinga pilnesniam, informuotesniam žinojimui sukurti?).
7. Ką įvardintumėte kaip naujienos „vedinius“? Kodėl ši naujiena yra publikuojama? (Svarbi, aktuali (laike), artimo poveikio, didelio poveikio ir svarbos, matyti konflikto užuomazgos, įdomu, smalsu, pokytis (kažkas pasikeitė: pagerėjo ar pablogėjo), prasminga, netikėta).
8. Pirmas, bendras įspūdis, asmeninė nuomonė apie tai, ką sužinome iš pateikto straipsnio. (Kas patraukia dėmesį? Ar ši informacija parengta profesionaliai (ar matyti, kad į aptariamą klausimą/situaciją buvo gilintasi, įsitraukta, išanalizuota)? Ar argumentai pagrįsti? Ko siekiama šiuo straipsniu: keisti nuomonę, suburti bendruomenę, ieškoti sutarimo, intriguoti, dramatizuoti, parduoti, reklamuoti? Ar šis straipsnis daro įtaką tam, ką jau žinojote anksčiau? Ką sužinojote naujo? Kaip jūs pats save vertinate šios temos atžvilgiu – ar tai jums įdomu, motyvuoja gilintis į temą? Koks skaitytojas esate jūs: kritiškas, priekabus, nepatiklus, o gal palaikantis, atsargus? Ar ši tema kontroversiška? Ar dar liko neatsakytų klausimų, jei taip, kokie jie?)

Norėdami teisingai suprasti medijų turinį jį vartojant nuolat turime sau kelti ir atsakinėti į įvairius klausimus.Turime nuolat klausinėti
Autorius R. Sakadolskis (2007) pateikia šiek tiek paprastesnę, tačiau taip pat naudingą ir aktualią naujienų analizės schemą. Jis siūlo atsakinėti į šiuos 7 klausimus2:
1. Kas yra rašinio autorius? Įprasta, jog rašinio autorius yra konkretus asmuo, kurio vardas ir pavardė pateikiami jo pradžioje arba pabaigoje. (…) Skaitytojui svarbu žinoti, kas autorius, nes žurnalistas asmeniškai atsako už medžiagą, kurią pateikia savo pavarde. (…) Jeigu autorius ar šaltiniai nepažymėti, kritiškas skaitytojas bus linkęs abejoti informacijos patikimumu. Kodėl rašoma anonimiškai? Ar esama pagrindo įtarti, jog tai užsakyta medžiaga, ypač jeigu rašinyje pateikiamas vertinimas arba nuomonė? (…)
2. Kaip apibūdinamas veikėjas? Kokiais žodžiais apibūdinami pagrindiniai rašinio veikėjai? Ar jiems priskiriamos neigiamos etiketės? Pavyzdžiui, ką reiškia posakiai „prieštaringai vertinamas“ arba „liūdnai pagarsėjęs“, ypač kai jie vartojami pirmą kartą paminėjus pavardę? Kaip tokios etiketės mus nuteikia minėto asmens atžvilgiu?
3. Kas yra citatos autorius? Citata yra viena galingiausių žurnalisto priemonių, nes skaitytojas ją priima kaip autentišką pasisakymą be žurnalisto interpretacijos. Žurnalistas tarsi pasitraukia į šalį, kviesdamas skaitytoją pasižiūrėti, ką sako pašnekovas. Skaitytojai yra įpratę tikėtis, jog tai, kas parašyta tarp kabučių, iš tiesų buvo pasakyta įvardyto asmens. (…) Tačiau dažnai problemų dėl pašnekovo pasisakymų iškyla, kai svarbiausioji informacija yra paliekama už citatos ribų. Pavyzdžiui, jeigu rašoma, jog policijos pareigūnas paneigė „ėmęs kyšį iš Seimo nario, kurį sustabdė už eismo taisyklių pažeidimą“, svarbiausioji informacija – paneigimas – nerašoma tarp kabučių. Kritiškas skaitytojas tokiu atveju suabejos, kodėl taip yra. Ar iš tikrųjų pareigūnas paneigė ėmęs kyšį? (…)
4. Ar sužinome faktus ir aplinkybes? Profesionaliai parengtame informaciniame rašinyje greičiausiai rasime įvykio arba reiškinio istoriją, sužinosime apie kitus panašius įvykius arba reiškinius, pasiskaitysime apie jų poveikį, susipažinsime su įvairiais vertinimais.
Skaitytojas skaitydamas informacinį tekstą turi rasti atsakymus į klausimus: Kas? Ką? Kur? Kada? Kodėl? Kritiškas skaitytojas kreipia ypatingą dėmesį į pirmuosius keturis klausimus. Jeigu bent į vieną klausimą nėra aiškaus atsakymo, kritiškas skaitytojas turi pagrindą paklausti – kodėl rašinys pasirodė būtent šiuo metu ir šioje žiniasklaidos priemonėje?
5. Ar sužinome autoriaus nusistatymą ir nuomonę? Tarp dažniausiai girdimų priekaištų žurnalistams yra tas, kad jie bruka skaitytojui savo požiūrį, savo įvykių arba reiškinių interpretaciją (…). Tačiau informaciniame rašinyje visiškai neįdomi žurnalisto nuomonė; čia įdomi nuomonė tų žmonių, kurie iš tiesų kažką žino apie rašinyje aptariamą reikalą. Jeigu žurnalistas nori pateikti savo vertinimą, jis turi rašyti komentarą, kurį skaityti ar neskaityti rinksis žiniasklaidos turinio vartotojas. Tačiau yra ir kita nuomonė. Rinkdamas informaciją, vertindamas jos reikšmingumą, kalbėdamasis su žmonėmis, žurnalistas dažnai pamato tai, kas kitiems nėra akivaizdu, suvokia tai, kas kitiems nesuprantama. Tokios įžvalgos, įskaitant nuomones, praturtina informacinį rašinį ir būtų nenaudinga, jeigu autorius apie savo sukauptą patirtį tylėtų. Visgi žurnalistas turi savo nuomonę pateikti kaip nuomonę, o skaitytojas ją skaitydamas suprasti, jog tai ne informacinio žiniasklaidos turinio dalis.
6. Ar pateikiama vertinimų ir nuomonių įvairovė? Skaitydamas informacinį rašinį, kritiškas skaitytojas bando nustatyti, ar jame yra pateikiamos visų pagrindinių įvykių arba reiškinių dalyvių nuomonės. (…) Jeigu temoje aptariamas ginčas, kartais užtenka pateikti teigiamus ir neigiamus vertinimus, dalyti pasisakymus į „už“ ir „prieš“, bet dažnai toks skirstymas yra dirbtinis. Dažnai reikia ieškoti daugiau nuomonių. Kritiškas skaitytojas, įdėmiai perskaitęs faktus ir pasisakymus, klausia, ar būtų galima ir kitaip interpretuoti aprašomą padėtį? Jeigu taip, kodėl žurnalistas tuo nepasirūpino?
7. Ką sužinome iš pirmo žvilgsnio? Šiandien daugelis mūsų skaitome laikraštį daugmaž tokiu būdu: pasižiūrime į antraštę, paskaitome, kas riebiomis raidėmis parašyta paantraštėje, pasižiūrime į nuotrauką, kas po ja parašyta, galbūt akimis permetame likusią medžiagą, skaitydami riebiomis raidėmis rašinyje išbarstytas paantraštes. Ir viskas – mes „perskaitėme“. (…) Ir čia atsiranda terpė manipuliacijoms. Kritiškas skaitytojas, pasižiūrėjęs į antraštę, paantraštes, nuotraukas ir kas po jomis parašyta, iškels sau klausimą – ką aš sužinojau? Ar antraštėje man peršama nuomonė, kitaip sakant, ar antraštė jau siūlo nuosprendį, išvadą, dar nepradėjus skaityti? Ar nuotrauka tendencinga, pvz., ar asmuo pavaizduotas patraukliai, ar nelabai? Ar jis prisimerkęs, išsišiepęs, persikreipęs? Kritiškas skaitytojas nepamiršta perskaityti visas rašinyje išbarstytas paantraštes ir paklausti, ar jomis kuriamas asmens arba institucijos įvaizdis, ar peršama išvada? Ar esama ryšio tarp nuotraukos ir antraštės arba kitos riebiomis raidėmis skelbiamos medžiagos? Ar jos viena kitą papildo, teikia nuomonę apie asmenį, instituciją? Jeigu taip, kritiškas skaitytojas supras, kad siekiama jį iš anksto nuteikti, dar nepradėjus skaityti rašinio“ (Sakadolskis R., 2007, p. 48–54).

Viskas tam, kad nepatektume į kreivų veidrodžių karalystę
Atsakinėdami į šiuos klausimus, kai skaitote straipsnius laikraščiuose, internetiniuose naujienų tinklalapiuose, žiūrite TV reportažus, kino filmus, jūs geriau suprasite informacinio turinio tikslą, jo siunčiamą žinutę, potekstę, kontekstą ir siekiamą poveikį. Klausite, kodėl visai tai svarbu? Todėl kad medijos ne visada pateikia realų tikrovės vaizdą. Dažniau jos yra tikrovės atspindys, tam tikros jos dalys. Tokiu būdu, būdami neatidūs, nekritiški, mes patenkame tarsi į kreivų veidrodžių karalystę, kur vaizdą matome ne tokį, koks jis yra, o tam tikrose vietose pailgintą, kai kur sutrumpintą, padidintą arba sumažintą. Todėl tik keldami klausimus ir į juos atsakinėdami, lygindami medijų tekstus, mes, skaitytojai, galime susidaryti realų tikrovės, mus supančio pasaulio, vaizdą.
Priešingu atveju, Kęstučio Meškio (2010) teigimu, medijų pranešimai gali sukelti tokius padarinius3:
1. Elgesio padariniai. Šiuo atveju žmogus atlieka kai kuriuos veiksmus, pavyzdžiui, išreiškia agresiją, perka tam tikrą prekę arba balsuoja per rinkimus. Šiems 29 padariniams daug dėmesio skiria socialinio aspekto tyrinėtojai. Tačiau realiai nustatyti elgesio padarinius labai sunku.
2. Nuostatos padariniai. Jie susiję su nuostatų susiformavimu. Pavyzdžiui, pažiūrėjęs reklamą žmogus gali susidaryti palankesnę nuomonę apie vienokį ar kitokį daiktą. Veikiant nuostatoms formuojamas mąstymas ir net pasaulėjauta.
3. Kognityviniai (pažintiniai) padariniai – kognityvinis efektas, kai įsisaviname naujas žinias, arba tada, kai masinio informavimo priemonės „primeta dienotvarkę“, sukeisdamos naujienų akcentus, nukreipdamos žmogaus dėmesį nuo aktualių politinių ir socialinių problemų į ideologines problemas, pavyzdžiui, valdžios atstovų rinkimus ir pan.
4. Fiziologiniai padariniai – tai procesai, kurie, veikiami masinių komunikacijos priemonių, turi įtakos žmogaus fiziologijai, jo organizmui. Toks poveikis ir jo analizė tampa vis aktualesnė“ (Meškys, 2010, p. 30–31).

Šaltiniai:
1. Balčytienė Auksė, Juraitė Kristina, Nugaraitė Audronė (2016). Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas. Prieiga per internetą: http://kaipsuprastimedijas.lt/i-ka-atkreipti-demesi-dekonstruojant-naujienas.
2. Sakadolskis Romas (2007). Kaip kritiškai skaityti laikraštį ir kam to reikia? Žiniasklaidos skaid-rumas. Vilnius: Eugrimas.
3. Meškys Kęstutis (2010). Kaip valdyti medijas: audiovizualinių projektų prodiusavimo pagrindai. Vilnius: Grupė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...