Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Eksperto komentaras

Į klausimus apie žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis.

Kęstučio Petrauskio teigimu, turime būti reiklūs ne tik įsigyjamoms prekėms ar paslaugoms, bet ir žiniasklaidos turiniui. Tik tokiu būdu jis gali būti kokybiškas, laisvas, nepriklausomas ir įvairus.– Lietuvoje pastebimas didelis žiniasklaidos rinkos koncentravimas. Kokių privalumų ir kokių trūkumų galima įžvelgti tokioje situacijoje?
– Rinkos, nesvarbu kokioje verslo srityje, koncentravimas vienos ar kelių bendrovių rankose neigiamai atsiliepia vartotojams. Monopolininkas visada pasinaudoja proga padidinti savo paslaugų ar prekių kainas, daro spaudimą mažesniems konkurentams.
Žiniasklaidos atveju, pirma neigiama koncentracijos pusė yra ta, kad didelė bendrovė, turinti labai daug skaitytojų arba klausytojų, žiūrovų, gali daryti didžiulę įtaką auditorijos nuomonei. Taigi, kuo didesnė žiniasklaidos priemonė, kuo ji turi didesnę auditoriją, tuo ji gali paveikti didesnės dalies visuomenės nuomonę (pvz.: apie politikus, valdžią, verslą, valstybėje vykstančius procesus).
Antra, didelės, savo rankose sukoncentravusios nemažą auditorijos dalį žiniasklaidos bendrovės įgauna ir vis didesnę ekonominę galią. Turėdamos didelę auditoriją jos gali atlikti gerą paslaugą reklamos užsakovams (daug akių pamato, daug ausų išgirsta reklamą). Vadinasi, jos gauna daugiausia pajamų iš reklamos užsakovų. Tuo tarpu silpnesnės, mažesnės žiniasklaidos priemonės praranda reklamos užsakymus. Taip jos tampa ekonomiškai pažeidžiamos (jų turinį neretai gali lengvai paveikti reklamos užsakovas – verslas arba valdžios institucijos). O kai mažesnės žiniasklaidos priemonės negali pakankamai uždirbti, jos neturi lėšų samdyti žurnalistus, investuoti į geresnį, įdomesnį turinį ir tuomet dar labiau pralaimi, netenka skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų, kurie ieško to įvairesnio, įdomesnio turinio didžiuosiuose televizijos, radijo ar interneto kanaluose.

– Kokią įtaką žiniasklaidos turiniui gali daryti tokia koncentracija? Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis žiniasklaidos turinio vartotojai?
– Lietuvos gyventojai yra reiklūs vartotojai. Bet tik pirkdami verslo paslaugas ar prekes, pavyzdžiui batus. Tada jie lygina kur pigiau, kieno kokybė geresnė. Tačiau vartojant žiniasklaidos turinį jiems neretai pritrūksta kritinio požiūrio. Skaitant, žiūrint, klausant medijas būtina prisiminti, kad jos turi savus interesus. Pirma, kaip minėta, yra verslo interesas – pritraukti kuo didesnę auditoriją ir gauti kuo daugiau pajamų, pelno.
Antra, jei žiniasklaidos priemonės turi didžiulę auditoriją, jos gali daryti didelę įtaką tos auditorijos nuomonei. Vadinasi, labai išauga žiniasklaidos politinė galia. Ne veltui ji ir vadinama „ketvirtoji valdžia“. Neretai būna atvejų, kai žiniasklaida nori parodyti, jog ji yra net „pirmoji“ valdžia. Pavyzdžiui, susidūrus interesams, žiniasklaida ima be paliovos kritikuoti kokį nors politiką ar partiją, ministeriją, tuo parodydama, jog yra „galingesnė“ nei valdžia. Ryškus tokio „susirėmimo“ pavyzdys – kritika Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
Trečia, nereikėtų pamiršti, kad žiniasklaidos savininkai, redaktoriai, o taip pat ir žurnalistai turi savo politines pažiūras. Vadinasi, jie linkę labiau paremti tuos politikus, partijas, kurie jiems artimesni pažiūrų prasme. Ir taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas, JAV valdantis FOX televizijos kanalų grupę, palaiko Respublikonų partiją ir prezidentą Donaldą Trampą. Bet jo konkurentai – CNN televizija yra aršūs D. Trumpo kritikai ir palaiko Demokratų partiją.
Tačiau yra ir vienas esminis skirtumas su Lietuvos žiniasklaida. Vakaruose daugelis žiniasklaidos priemonių atvirai pasako ką remia. Lietuvoje tai daroma paslėptai ir paprastam žmogui sunku susigaudyti, kur čia pagrįsta kritika, siekis atskleisti tiesą, o kur medijų mėginimai daryti politinę įtaką.

– Ar tai, jog Lietuvoje pastebime didelę žiniasklaidos koncentraciją, reiškia, kad žinia­­sklaida mūsų šalyje suprantama kaip verslas? Kokias grėsmes ir galimybes tai suteikia žinia­sk­laidai?
– Dar prieš gerą dešimtmetį auditorija, skaitytojai žiniasklaidai darė didesnę įtaką. Kodėl? Tuo metu vis dar galingiausia žinia­sklaidos priemonė buvo laikraščiai. Todėl žmogus, jei jam tiko ir įtiko spauda (jos turinys), ją pirko, mokėjo pinigus. Tokiu būdu, laikraščiai privalėjo atsižvelgti į skaitytojų norus, jam tarnauti.
Internetas pakeitė žiniasklaidos verslo modelį, nes už portalų turinį skaitytojai nemoka (su nedidelėmis išimtimis, kai turinys apmokestinamas). Lėšas veiklai – žurnalistams, autoriams, technikai – portalai turi uždirbti vien iš reklamos. Ir kaip jau minėta, norint uždirbti daugiau, reikia pritraukti daugiau auditorijos (kad kuo daugiau akių pamatytų tą reklamą). Taigi portalai daro viską, kad tik pritrauktų „klikus“ – žmonės spaustų skandalingas antraštes, žiūrėtų video, nuotraukų galerijas. Taip portalų turinys vis labiau paverčiamas preke (tikslas, kaip minėta, „klikai“). Dar viena šio reiškinio neigiama pasekmė – orientacija į pramogą, bulvarines žinias (nes tai pritraukia auditoriją, tai generuoja „klikus“).
Panašiai elgiasi ir televizijos. Joms taip pat būtina pritraukti auditoriją, jos daro viską, kad žmogus paspaustų „reikiamą“ nuotolinio valdymo pultelio mygtuką. Todėl ir televizijose pramogos ir bulvarinių laidų vis daugiau ir daugiau.

– 2016 m. „Transparancy Interentional“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 57 Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkų net 26 yra politikai. Ar tokia žiniasklaida gali būti laikoma demokratinės valstybės pagrindu? Kaip išvengti tokių situacijų ir kaip tokį politizuotą žiniasklaidos turinį skaitytojai turėtų vertinti, kaip jį atpažinti?
– Kaip jau minėta, žinia­sklaidos turiniui didelę įtaką daro verslo, politiniai motyvai. Jei žiniasklaidos savininkas (akcininkas) yra politikas, jis, savaime suprantama, siekia daryti politinę įtaką, nori būti išrinktas, perrinktas ar pasiekti, kad jo partija būtų išrinkta. Be to, jei politikas, nesvarbu ar šalies valdžioje, ar savivaldybėje, yra žiniasklaidos savininkas, jis siekia ir verslo naudos. Vadinasi, jis gali ieškoti būdų kaip užtikrinti reklamos užsakymų savo laikraščiui, radijo stočiai, televizijai ar portalui. Taigi, jis gali pasinaudoti savo tarnybine padėtimi.
Lietuvoje mes taip pat turime ir žiniasklaidos priemonių, kurios priklauso įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra žiniasklaidos verslas (pvz.: „Senukai“, „MG Baltic“ koncernas, „Achemos“ koncernas). Vadinasi, kyla nemažai grėsmių, kad tų įmonių valdomos žiniasklaidos priemonės gali būti panaudojamos lobizmui, verslo, politinei įtakai didinti.
Ką tokioje situacijoje daryti? Lietuvos žmonės, kaip jau minėjau, tapo reiklūs prekių, paslaugų vartotojai. Reikia mokytis, plėsti akiratį, tapti reikliais ir žinia­sklaidos turinio vartotojais. Pirma, būtina pasidomėti kas yra žinia­sklaidos savininkai. Antra, būtina skaityti ne vieną, o kelis portalus, laikraščius, žiūrėti kelis televizijos kanalus. Lyginti ir savarankiškai pamąstyti, kodėl kritikuojama, kas kritikuoja, kaip kritikuoja, ar yra pateikiami faktai, argumentai, ar tik nuomonės.
Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...