Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas

Radijo rinkos Lietuvoje koncentracija gana didelė. Klausomiausias radijo stotis valdo vos 2 savininkai.Viena svarbiausių demokratinės valstybės egzistavimo sąlygų yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ji yra laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija, todėl dažnai žiniasklaida yra vadinama „ketvirtąja valdžia“. Šiandien gyvename laisvoje, nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, taigi ir žiniasklaida mūsų šalyje yra laisva ir nepriklausoma. Todėl visuomenės informavimo įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, politinėms partijoms draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. Kitaip tariant, įstatymas numato galimybę piliečiams gauti tikslią, nepriklausomą informaciją, kuria jie galėtų pasitikėti ir pagal tai vertinti juos supantį pasaulį, priimti jų požiūrį ir nuomonę atitinkančius sprendimus. Nepaisant šių įstatymo nuostatų, Lietuvoje žiniasklaidos priemonių savininkais dažnai tampa politinių partijų lyderiai, savivaldybių atstovai, negana to, vis daugiau žiniasklaidos priemonių atsiduria ir taip daug medijų kanalų valdančių bendrovių rankose. Taigi kyla klausimas ar tikrai mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma?

Žiniasklaida ir politikai
Pamatiniai žurnalistikos principai yra tikslios, teisingos informacijos ir žinių sklaida. Deja, nutinka taip, kad viešai išsakyta, aprašyta ir išanalizuota tiesa ne visada būna patogi politikams, todėl dažnai jie siekia cenzūruoti žiniasklaidą. Paprasčiausias būdas tai padaryti – tapti žiniasklaidos priemonės savininku. Tuomet skelbti tik sau palankias naujienas, nutylint nepalankius sau faktus ir pan. tampa paprasčiau nei paprasta. O tai reiškia, kad vartodamas tokį žiniasklaidos turinį skaitytojas gauna neišsamią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir vartoja ne laisvą ir nepriklausomą, o kažkieno interesams atstovaujančią žiniasklaidą. Nepaisant to, kad Lietuvos įstatymai politikams ir valstybės tarnautojams draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais ir tokiu būdu daryti įtaką žiniasklaidos turiniui, 2016 m. „Transparancy Interentional“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 57 Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkų net 26 yra politikai ir valstybės tarnautojai. Tarp jų – 9 Seimo nariai, 13 savivaldybių tarybų nariai, 2 merai.

Žiniasklaidos savininkai – Seimo nariai
Audrius Nakas (Lietuvos liaudies partija) – vienas iš dviejų portalo ekspertai.eu savininkų;
Dainius Kreivys ir Mantas Adomėnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija) – portalas politika.lt;
Kęstutis Pūkas (Partija „Tvarka ir teisingumas“) – radijas „Pūkas“, „Pūkas 2“ televizija „Pūkas TV“;
Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidinys „Audra“, portalas audra.lt;
Michal Mackevič ir Vanda Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) – leidiniai „Vilniaus krašto savaitraštis“, „Tygodnik Wilenszczyzny“, „Magazyn Wilenski“;
Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidiniai „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Šeimininkė“, „Rasos“, portalas up.lt;
Viktoras Fiodorovas (Darbo partija) – portalai Alytiškis.lt, Druskininkietis.lt, Elektrėniškis.lt, Ignalinietis.lt, Jonavietis.lt, Kalvarijietis.lt, Kaunietis.lt, Kazlurudietis.lt, Kėdainietis.lt, Kaišiadorietis.lt, Marijampolietis.lt, Molėtiškis.lt, Plungiškis.lt, Prieniškis.lt, Radviliškietis.lt, Raseiniškis.lt, Šakiškis.lt, Trakietis.lt, Ukmergietis.lt, Vilkaviškietis.lt.
Žiniasklaidą valdantys savivaldybių tarybų nariai
Aidas Kėsas iš Plungės r. savivaldybės, turintis 12,5 proc. UAB „Plungės žinios“ nuosavybės;
Audronis Imbrasas iš Vilniaus miesto savivaldybės, valdantis 25 proc. VšĮ „Lietuvos šokio informacijos centras“ akcijų;
Edmundas Čeičys iš Zarasų r. savivaldybės, vienas įmonės UAB „Zarasų komunikalininkas“, kuriai priklauso 11 proc. laikraščio „Zarasų kraštas“ akcijų, bendrasavininkių;
Jonas Katinas iš Panevežio r. savivaldybės, kuriam priklauso VšĮ „Jūsų Panevėžys“, valdantis naujienų portalą portalą jp.lt;
Saulius Matelis iš Raseinių r. savivaldybės, valdantis50 proc. MB Raseinių radijas akcijų;
Albertas Brazas iš Kelmės r. savivaldybės, valdantis 20 proc. VO „Rasolė“ nuosavybės, kuriai priklauso laikraštis „Kelmiškiams“;
Jonas Baltakis iš Ignalinos r. savivaldybės, turintis 100 proc. laikraščio „Mūsų Ignalina“ akcijų;
Vytautas Kazela iš Utenos r. savivaldybės, kuriam priklauso UAB „Kamonada“, valdanti laikraštį „Utenis“;
Auksė Kontrimienė iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai priklauso 50 proc. VšĮ „AJA viešieji ryšiai“ nuosavybės, valdančios žurnalą „Naujagimis“, portalus mamosdienoraštis.lt, mokytojodienoraštis.lt;
Arūnas Beišys iš Tauragės r. savivaldybės, valdantis 25 proc. „UAB Tauragiškių balsas“ akcijų;
Valdas Petronis iš Ukmergės r. savivaldybės, valdantis 21,66 proc. UAB „Gimtoji žemė“, kuriai priklauso laikraštis ir naujienų portalas „Gimtoji žemė“ akcijų. V. Petroniui taip pat priklauso 86 proc. UAB „Ukmergės žinios“, valdančių laikraštį ir naujienų portalą „Ukmergės žinios“.
Merams priklausančios žiniasklaidos priemonės
Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas – leidiniai „Dainavos žinios“, „Dzūkų žinios“;
Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys – leidinys „Kėdainių mugė“.

Šaltinis: „Transparency International“, duomenys surinkti 2016 m. spalį.

Du pasitraukė
Kol kas 2017 metų žiniasklaidos savininkų analizės „Transparency International“ nėra pateikusi. Todėl svarbu paminėti, kad ką tik aptarti duomenys šiandien atrodo kiek kitaip, nei jų surinkimo dieną. Kęstutis Pūkas – jau ne Seimo narys, taigi jam priklausančias žiniasklaidos priemones jis valdo nebe kaip valdžios atstovas. Visai neseniai turėtas UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijas pardavė ir Ramūnas Karbauskis, taigi jis taip pat dingsta iš politikų, kurie yra žiniasklaidos savininkai, sąrašo. Tačiau tai nereiškia, kad minėtoms, o galbūt ir kitoms žiniasklaidos priemonėms jie nedaro jokios, su politine veikla susijusios įtakos. Tokie procesai rodo, kad situacija keičiasi, tačiau politikų ir valdžios atstovų, kuriems priklauso žinia­sklaidos priemonės, visgi turime per daug, jog galėtume teigti, kad mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma.
Renkasi nišines ir regionų žiniasklaidos priemones
Kaip jau buvo galima pastebėti, politikai dažniausiai kišasi į regioninių, specifinei skaitytojų grupei skirtų žiniasklaidos priemonių valdymą. Ir tai daroma neatsitiktinai. Juk kažkur periferijoje veikiančią, specifinių interesų grupei skirtą ir galbūt politikų cenzūruojamą žiniasklaidos turinį susekti yra sunkiau. Guodžia bent tai, kad šiuo klausimu švaresnė yra nacionalinė žiniasklaida, tačiau ir čia džiaugsmo mažai. Nacionalinė žiniasklaida susiduria su kitokia problema – žiniasklaidos koncentracija.
Žiniasklaidos koncentracija apibūdinama kaip situacija, kai kuriame nors žiniasklaidos sektoriuje vyrauja nedidelis skaičius žiniasklaidos savininkų, kurie valdo didelę rinkos dalį užimančių žiniasklaidos priemonių. Žiniasklaida yra demokratijos egzistavimo sąlyga, ji susijusi su tapatybių, visuomenės nuomonės formavimu. Taigi jei kokia nors viena kompanija monopolizuoja, įsigyja ir ima valdyti didžiąją dalį visų TV kanalų, spaudos leidinių, radijo stočių įmones, ta kompanija įgauna galimybę kontroliuoti tai, ką žiūrime, skaitome ir klausome, vadinasi, nuo jų pateikiamos informacijos ima priklausyti mūsų pasaulio suvokimas.

Koncentruoti be išimties visi
Šiuo klausimu Lietuvos žinia­sklaidos rinkos rezultatai nedžiugina. Mūsų šalies žiniasklaidos rinką valdo vos kelios organizacijos. Radijo rinką valdo M1 grupė, kuriai priklauso radijo stotys M1 ir „M1 plius“, „Radijo centro grupė“, valdanti radijo stotis „Radiocentras“, ZIP FM, „Rusradio LT“, „Classic Rock FM“, „Russkoje radio Baltija“, „Relax FM“. Likusi radijo rinkos dalis priklauso VšĮ „Nacionalinis Lietuvos radijas ir televizija“, kuri valdo LRT ir OPUS radijo stotis. Televizijos rinkoje dominuoja koncernui „MG Baltic Media“ priklausanti LNK grupė, kuriai priklauso LNK, BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks TV“ kanalai, taip pat bendrovės „All Media Baltics“ valdoma TV3 kanalų grupė, susidedanti iš TV3, TV6, TV8 televizijos kanalų. Šiai bendrovei priklauso ir naujienų tinklalapis www.tv3.lt bei radijo stotis „Power Hit Radio“. Dienraščių rinkoje dominuoja dvi grupės – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tik interneto rinka koncentruota mažiau. Didžiausius ir skaitomiausius naujienų tinklalapius delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt valdo skirtingos bendrovės. Tiesa, pastarasis priklauso „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei, taigi nors internetinėje rinkoje ji nėra didelis žaidėjas, lyginant ir analizuojant bendrą žiniasklaidos rinkos dalį jos atsiriekia nemažai.

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Balai geri, bet yra kur pasitempti
Politikų kišimasis į žiniasklaidos priemonių valdymą, žiniasklaidos koncentracija yra pagrindiniai kriterijai vertinant valstybių žinia­sklaidos laisvę. 2016 metais Lietuvai buvo skirtas 21 balas, kur 0 reiškia visišką žiniasklaidos laisvę, o 100 – maksimalius žiniasklaidos suvaržymus. Nepaisant to, kad mūsų šalies žiniasklaidos rinka yra politizuota ir koncentruota, žiniasklaidos laisvės indeksas Lietuvai suteikia laisvos žiniasklaidos statusą. Taip yra todėl, kad kuriasi vis daugiau alternatyvių žiniasklaidos kanalų, tokių kaip internete veikianti, žiūrovų išlaikoma „Laisvės TV“. Žinant kad Didžiosios Britanijos žiniasklaidos laisvė buvo įvertinta 25 balais, Prancūzijos – 26, Ispanijos – 28, Austrijos – 22 balais, Lietuvos rezultatu reikėtų džiaugtis, tačiau užmigti ant laurų nereikėtų, nes smarkiai atsiliekame nuo Estijos ir Skandinavijos šalių, kurių vidutinis žiniasklaidos laisvės indeksas yra 10 balų.

Vartoti skirtingus, skirtingiems savininkams priklausančius šaltinius
Specialistų teigimu, pasivyti žiniasklaidos laisve besididžiuojančius skandinavus galėtų skaitytojai. Geresnių rezultatų žiniasklaidos laisvės indekso lentelėje gali padėti pasiekti medijų vartotojai, nes būtent nuo jų priklauso informacijos pasiūla, būtent jie, skaitytojai, formuoja paklausą. Siekiant didesnės žiniasklaidos laisvės Lietuvoje, informacijos vartotojai, skaitydami naujienas, turi atkreipti dėmesį į žiniasklaidos priemonių savininkus, kurie, kaip buvo išsiaiškinta, dažnai būna politikai ir tokiu būdu gali cenzūruoti, daryti įtaką žinia­sklaidos priemonių turiniui jiems palankia linkme. Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai gali priklausyti tai pačiai bendrovei. Tai reiškia, kad šiuo atveju taisyklė informaciją gauti pasitelkiant skirtingus šaltinius, siekiant įgyvendinti kritinį požiūrį į medijų turinį, gali negalioti. Juk skirtinguose, tačiau vienai bendrovei priklausančiuose kanaluose, informacija gali būti pateikta palaikant vieną ir tą patį požiūrį. Atsižvelgiant į tai informaciją turime tikrinti ne tik skirtinguose žiniasklaidos kanaluose, bet ir skirtingiems šeimininkams priklausančiose medijose. Kad galėtume tai padaryti, turime juos remti vartodami jų turinį. Tik kol žinia­sklaidos kanalų kuriamas turinys yra reikalingas vartotojams, tol jos gali egzistuoti. Priešingu atveju joms kyla grėsmė atsidurti politikų ar bendrovių, kurios valdo daugybę kitų žiniasklaidos kanalų, rankose ir tokiu būdu didina žiniasklaidos koncentraciją, kuri ir sukelia žiniasklaidos teisių į laisvę ir nepriklausomybę suvaržymus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. Baigiantis 2020-iesiems buvo padėtas dar vienas, iš karto gal ir nepastebimas „potėpis“ šioje erdvėje. Skulptūra „Mokslo šviesos simbolis – pelėda“ yra ypatinga. Marijampolės kultūros centro Šunskų skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė sako: „Pelėda nutūpė lauko bibliotekėlės viršūnėje. Ji atspindi Šunskų krašto mokslo šviesuolius – mokytojų Tėvą Tomą Ferdinandą Žilinską, rašytoją Vincą Pietarį, žurnalistą Kazį Bridžių, knygnešį, „Sietyno“ draugijos įkūrėją, kraštotyrininką Vincą Šlekį ir kitus iš seniūnijos ir parapijos teritorijos kilusius šviesuolius. Nors Šunskuose mokykla neveikia nuo 2018 metų rugsėjo, mokslo šviesai čia sklisti ir sukurta ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse tradiciškai buvo atsisveikinta „iki kitų metų Trijų Karalių…“ Visi žinome, kokie buvo praėję metai, daugelio planuotų dalykų teko atsisakyti, bet Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanyta ir organizuojama respublikinė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vis dėlto nebuvo atšaukta – per kelių mėnesių tarpsnį tarp dviejų karantinų regionuose vyko parodos (Marijampolėje irgi jau tradiciškai buvo susirinkę visos apskrities kūrėjai), kai kur tik atrinkta po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą. Pandemijai padiktavus naujas taisykles, kompetentinga komisija juos rinko ir virtualioje erdvėje. „Baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje, skirtoje ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. Krasninkevičiaus turas https://turas.marijampolesmuziejus.lt Muziejaus turas: lietuvių kalba https://turai.limis.lt/marijampole-lt anglų kalba http://turai.limis.lt/marijampole-en
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti. Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus. Noriu labai padėkoti ir ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas. Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno kūrinį, kurį anksčiau matėte tik galerijos lange arba su mažaisiais pasinerkite į edukacinius žaidimus, apie kurios tiesiog nebuvote girdėję. Pamatysite, kelionės pačios ateis į jūsų namus“, – šypsosi „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovė Snieguolė Valiaugaitė. Projektų vadovė priduria, kad virtualios kelionės ne tik yra puikus užsiėmimas karantino metu, bet ir pagalbinė priemonė planuojant keliones ateičiai. Kelios idėjos tam: 1. Leiskitės į ...