Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas

Radijo rinkos Lietuvoje koncentracija gana didelė. Klausomiausias radijo stotis valdo vos 2 savininkai.Viena svarbiausių demokratinės valstybės egzistavimo sąlygų yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ji yra laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija, todėl dažnai žiniasklaida yra vadinama „ketvirtąja valdžia“. Šiandien gyvename laisvoje, nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, taigi ir žiniasklaida mūsų šalyje yra laisva ir nepriklausoma. Todėl visuomenės informavimo įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, politinėms partijoms draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. Kitaip tariant, įstatymas numato galimybę piliečiams gauti tikslią, nepriklausomą informaciją, kuria jie galėtų pasitikėti ir pagal tai vertinti juos supantį pasaulį, priimti jų požiūrį ir nuomonę atitinkančius sprendimus. Nepaisant šių įstatymo nuostatų, Lietuvoje žiniasklaidos priemonių savininkais dažnai tampa politinių partijų lyderiai, savivaldybių atstovai, negana to, vis daugiau žiniasklaidos priemonių atsiduria ir taip daug medijų kanalų valdančių bendrovių rankose. Taigi kyla klausimas ar tikrai mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma?

Žiniasklaida ir politikai
Pamatiniai žurnalistikos principai yra tikslios, teisingos informacijos ir žinių sklaida. Deja, nutinka taip, kad viešai išsakyta, aprašyta ir išanalizuota tiesa ne visada būna patogi politikams, todėl dažnai jie siekia cenzūruoti žiniasklaidą. Paprasčiausias būdas tai padaryti – tapti žiniasklaidos priemonės savininku. Tuomet skelbti tik sau palankias naujienas, nutylint nepalankius sau faktus ir pan. tampa paprasčiau nei paprasta. O tai reiškia, kad vartodamas tokį žiniasklaidos turinį skaitytojas gauna neišsamią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir vartoja ne laisvą ir nepriklausomą, o kažkieno interesams atstovaujančią žiniasklaidą. Nepaisant to, kad Lietuvos įstatymai politikams ir valstybės tarnautojams draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais ir tokiu būdu daryti įtaką žiniasklaidos turiniui, 2016 m. „Transparancy Interentional“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 57 Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkų net 26 yra politikai ir valstybės tarnautojai. Tarp jų – 9 Seimo nariai, 13 savivaldybių tarybų nariai, 2 merai.

Žiniasklaidos savininkai – Seimo nariai
Audrius Nakas (Lietuvos liaudies partija) – vienas iš dviejų portalo ekspertai.eu savininkų;
Dainius Kreivys ir Mantas Adomėnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija) – portalas politika.lt;
Kęstutis Pūkas (Partija „Tvarka ir teisingumas“) – radijas „Pūkas“, „Pūkas 2“ televizija „Pūkas TV“;
Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidinys „Audra“, portalas audra.lt;
Michal Mackevič ir Vanda Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) – leidiniai „Vilniaus krašto savaitraštis“, „Tygodnik Wilenszczyzny“, „Magazyn Wilenski“;
Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidiniai „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Šeimininkė“, „Rasos“, portalas up.lt;
Viktoras Fiodorovas (Darbo partija) – portalai Alytiškis.lt, Druskininkietis.lt, Elektrėniškis.lt, Ignalinietis.lt, Jonavietis.lt, Kalvarijietis.lt, Kaunietis.lt, Kazlurudietis.lt, Kėdainietis.lt, Kaišiadorietis.lt, Marijampolietis.lt, Molėtiškis.lt, Plungiškis.lt, Prieniškis.lt, Radviliškietis.lt, Raseiniškis.lt, Šakiškis.lt, Trakietis.lt, Ukmergietis.lt, Vilkaviškietis.lt.
Žiniasklaidą valdantys savivaldybių tarybų nariai
Aidas Kėsas iš Plungės r. savivaldybės, turintis 12,5 proc. UAB „Plungės žinios“ nuosavybės;
Audronis Imbrasas iš Vilniaus miesto savivaldybės, valdantis 25 proc. VšĮ „Lietuvos šokio informacijos centras“ akcijų;
Edmundas Čeičys iš Zarasų r. savivaldybės, vienas įmonės UAB „Zarasų komunikalininkas“, kuriai priklauso 11 proc. laikraščio „Zarasų kraštas“ akcijų, bendrasavininkių;
Jonas Katinas iš Panevežio r. savivaldybės, kuriam priklauso VšĮ „Jūsų Panevėžys“, valdantis naujienų portalą portalą jp.lt;
Saulius Matelis iš Raseinių r. savivaldybės, valdantis50 proc. MB Raseinių radijas akcijų;
Albertas Brazas iš Kelmės r. savivaldybės, valdantis 20 proc. VO „Rasolė“ nuosavybės, kuriai priklauso laikraštis „Kelmiškiams“;
Jonas Baltakis iš Ignalinos r. savivaldybės, turintis 100 proc. laikraščio „Mūsų Ignalina“ akcijų;
Vytautas Kazela iš Utenos r. savivaldybės, kuriam priklauso UAB „Kamonada“, valdanti laikraštį „Utenis“;
Auksė Kontrimienė iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai priklauso 50 proc. VšĮ „AJA viešieji ryšiai“ nuosavybės, valdančios žurnalą „Naujagimis“, portalus mamosdienoraštis.lt, mokytojodienoraštis.lt;
Arūnas Beišys iš Tauragės r. savivaldybės, valdantis 25 proc. „UAB Tauragiškių balsas“ akcijų;
Valdas Petronis iš Ukmergės r. savivaldybės, valdantis 21,66 proc. UAB „Gimtoji žemė“, kuriai priklauso laikraštis ir naujienų portalas „Gimtoji žemė“ akcijų. V. Petroniui taip pat priklauso 86 proc. UAB „Ukmergės žinios“, valdančių laikraštį ir naujienų portalą „Ukmergės žinios“.
Merams priklausančios žiniasklaidos priemonės
Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas – leidiniai „Dainavos žinios“, „Dzūkų žinios“;
Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys – leidinys „Kėdainių mugė“.

Šaltinis: „Transparency International“, duomenys surinkti 2016 m. spalį.

Du pasitraukė
Kol kas 2017 metų žiniasklaidos savininkų analizės „Transparency International“ nėra pateikusi. Todėl svarbu paminėti, kad ką tik aptarti duomenys šiandien atrodo kiek kitaip, nei jų surinkimo dieną. Kęstutis Pūkas – jau ne Seimo narys, taigi jam priklausančias žiniasklaidos priemones jis valdo nebe kaip valdžios atstovas. Visai neseniai turėtas UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijas pardavė ir Ramūnas Karbauskis, taigi jis taip pat dingsta iš politikų, kurie yra žiniasklaidos savininkai, sąrašo. Tačiau tai nereiškia, kad minėtoms, o galbūt ir kitoms žiniasklaidos priemonėms jie nedaro jokios, su politine veikla susijusios įtakos. Tokie procesai rodo, kad situacija keičiasi, tačiau politikų ir valdžios atstovų, kuriems priklauso žinia­sklaidos priemonės, visgi turime per daug, jog galėtume teigti, kad mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma.
Renkasi nišines ir regionų žiniasklaidos priemones
Kaip jau buvo galima pastebėti, politikai dažniausiai kišasi į regioninių, specifinei skaitytojų grupei skirtų žiniasklaidos priemonių valdymą. Ir tai daroma neatsitiktinai. Juk kažkur periferijoje veikiančią, specifinių interesų grupei skirtą ir galbūt politikų cenzūruojamą žiniasklaidos turinį susekti yra sunkiau. Guodžia bent tai, kad šiuo klausimu švaresnė yra nacionalinė žiniasklaida, tačiau ir čia džiaugsmo mažai. Nacionalinė žiniasklaida susiduria su kitokia problema – žiniasklaidos koncentracija.
Žiniasklaidos koncentracija apibūdinama kaip situacija, kai kuriame nors žiniasklaidos sektoriuje vyrauja nedidelis skaičius žiniasklaidos savininkų, kurie valdo didelę rinkos dalį užimančių žiniasklaidos priemonių. Žiniasklaida yra demokratijos egzistavimo sąlyga, ji susijusi su tapatybių, visuomenės nuomonės formavimu. Taigi jei kokia nors viena kompanija monopolizuoja, įsigyja ir ima valdyti didžiąją dalį visų TV kanalų, spaudos leidinių, radijo stočių įmones, ta kompanija įgauna galimybę kontroliuoti tai, ką žiūrime, skaitome ir klausome, vadinasi, nuo jų pateikiamos informacijos ima priklausyti mūsų pasaulio suvokimas.

Koncentruoti be išimties visi
Šiuo klausimu Lietuvos žinia­sklaidos rinkos rezultatai nedžiugina. Mūsų šalies žiniasklaidos rinką valdo vos kelios organizacijos. Radijo rinką valdo M1 grupė, kuriai priklauso radijo stotys M1 ir „M1 plius“, „Radijo centro grupė“, valdanti radijo stotis „Radiocentras“, ZIP FM, „Rusradio LT“, „Classic Rock FM“, „Russkoje radio Baltija“, „Relax FM“. Likusi radijo rinkos dalis priklauso VšĮ „Nacionalinis Lietuvos radijas ir televizija“, kuri valdo LRT ir OPUS radijo stotis. Televizijos rinkoje dominuoja koncernui „MG Baltic Media“ priklausanti LNK grupė, kuriai priklauso LNK, BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks TV“ kanalai, taip pat bendrovės „All Media Baltics“ valdoma TV3 kanalų grupė, susidedanti iš TV3, TV6, TV8 televizijos kanalų. Šiai bendrovei priklauso ir naujienų tinklalapis www.tv3.lt bei radijo stotis „Power Hit Radio“. Dienraščių rinkoje dominuoja dvi grupės – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tik interneto rinka koncentruota mažiau. Didžiausius ir skaitomiausius naujienų tinklalapius delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt valdo skirtingos bendrovės. Tiesa, pastarasis priklauso „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei, taigi nors internetinėje rinkoje ji nėra didelis žaidėjas, lyginant ir analizuojant bendrą žiniasklaidos rinkos dalį jos atsiriekia nemažai.

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Balai geri, bet yra kur pasitempti
Politikų kišimasis į žiniasklaidos priemonių valdymą, žiniasklaidos koncentracija yra pagrindiniai kriterijai vertinant valstybių žinia­sklaidos laisvę. 2016 metais Lietuvai buvo skirtas 21 balas, kur 0 reiškia visišką žiniasklaidos laisvę, o 100 – maksimalius žiniasklaidos suvaržymus. Nepaisant to, kad mūsų šalies žiniasklaidos rinka yra politizuota ir koncentruota, žiniasklaidos laisvės indeksas Lietuvai suteikia laisvos žiniasklaidos statusą. Taip yra todėl, kad kuriasi vis daugiau alternatyvių žiniasklaidos kanalų, tokių kaip internete veikianti, žiūrovų išlaikoma „Laisvės TV“. Žinant kad Didžiosios Britanijos žiniasklaidos laisvė buvo įvertinta 25 balais, Prancūzijos – 26, Ispanijos – 28, Austrijos – 22 balais, Lietuvos rezultatu reikėtų džiaugtis, tačiau užmigti ant laurų nereikėtų, nes smarkiai atsiliekame nuo Estijos ir Skandinavijos šalių, kurių vidutinis žiniasklaidos laisvės indeksas yra 10 balų.

Vartoti skirtingus, skirtingiems savininkams priklausančius šaltinius
Specialistų teigimu, pasivyti žiniasklaidos laisve besididžiuojančius skandinavus galėtų skaitytojai. Geresnių rezultatų žiniasklaidos laisvės indekso lentelėje gali padėti pasiekti medijų vartotojai, nes būtent nuo jų priklauso informacijos pasiūla, būtent jie, skaitytojai, formuoja paklausą. Siekiant didesnės žiniasklaidos laisvės Lietuvoje, informacijos vartotojai, skaitydami naujienas, turi atkreipti dėmesį į žiniasklaidos priemonių savininkus, kurie, kaip buvo išsiaiškinta, dažnai būna politikai ir tokiu būdu gali cenzūruoti, daryti įtaką žinia­sklaidos priemonių turiniui jiems palankia linkme. Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai gali priklausyti tai pačiai bendrovei. Tai reiškia, kad šiuo atveju taisyklė informaciją gauti pasitelkiant skirtingus šaltinius, siekiant įgyvendinti kritinį požiūrį į medijų turinį, gali negalioti. Juk skirtinguose, tačiau vienai bendrovei priklausančiuose kanaluose, informacija gali būti pateikta palaikant vieną ir tą patį požiūrį. Atsižvelgiant į tai informaciją turime tikrinti ne tik skirtinguose žiniasklaidos kanaluose, bet ir skirtingiems šeimininkams priklausančiose medijose. Kad galėtume tai padaryti, turime juos remti vartodami jų turinį. Tik kol žinia­sklaidos kanalų kuriamas turinys yra reikalingas vartotojams, tol jos gali egzistuoti. Priešingu atveju joms kyla grėsmė atsidurti politikų ar bendrovių, kurios valdo daugybę kitų žiniasklaidos kanalų, rankose ir tokiu būdu didina žiniasklaidos koncentraciją, kuri ir sukelia žiniasklaidos teisių į laisvę ir nepriklausomybę suvaržymus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...
  • Greitis – 230! Ar atlaikysime?

    2022-12-03Greitis – 230! Ar atlaikysime?
    Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praūžęs jau tradicinis realios virtualybės festivalis, kurio šūkis „Greitis – 230!“ atsirado ne šiaip sau. Marijampolei baigiant jubiliejinius metus nutarta, pasitelkus mokslo naujoves ne tik panardyti virtualioje dabartyje, pažvelgti į ateitį, bet ir pavartyti senus albumus – kad naujieji vaizdiniai neišstumtų iš atminties (ir iš po kojų) pagrindo. Nes kiek beskraidytume, tenka grįžti į žemę… Viską nelengva aprėpti… Visos šeštadienio dienos programa buvo sudėliota kiek įmanoma racionaliau, tačiau norint kuo daugiau aprėpti reikėjo nemažo greičio – ir geros orientacijos. Kai kas veikiausiai liko nusivylęs, nes nepamatė virtualios realybės filmo „Angelų takais“, apie kurį jau senokai kalbama visoje Lietuvoje. ...
  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.