Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas

Radijo rinkos Lietuvoje koncentracija gana didelė. Klausomiausias radijo stotis valdo vos 2 savininkai.Viena svarbiausių demokratinės valstybės egzistavimo sąlygų yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ji yra laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija, todėl dažnai žiniasklaida yra vadinama „ketvirtąja valdžia“. Šiandien gyvename laisvoje, nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, taigi ir žiniasklaida mūsų šalyje yra laisva ir nepriklausoma. Todėl visuomenės informavimo įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, politinėms partijoms draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. Kitaip tariant, įstatymas numato galimybę piliečiams gauti tikslią, nepriklausomą informaciją, kuria jie galėtų pasitikėti ir pagal tai vertinti juos supantį pasaulį, priimti jų požiūrį ir nuomonę atitinkančius sprendimus. Nepaisant šių įstatymo nuostatų, Lietuvoje žiniasklaidos priemonių savininkais dažnai tampa politinių partijų lyderiai, savivaldybių atstovai, negana to, vis daugiau žiniasklaidos priemonių atsiduria ir taip daug medijų kanalų valdančių bendrovių rankose. Taigi kyla klausimas ar tikrai mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma?

Žiniasklaida ir politikai
Pamatiniai žurnalistikos principai yra tikslios, teisingos informacijos ir žinių sklaida. Deja, nutinka taip, kad viešai išsakyta, aprašyta ir išanalizuota tiesa ne visada būna patogi politikams, todėl dažnai jie siekia cenzūruoti žiniasklaidą. Paprasčiausias būdas tai padaryti – tapti žiniasklaidos priemonės savininku. Tuomet skelbti tik sau palankias naujienas, nutylint nepalankius sau faktus ir pan. tampa paprasčiau nei paprasta. O tai reiškia, kad vartodamas tokį žiniasklaidos turinį skaitytojas gauna neišsamią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir vartoja ne laisvą ir nepriklausomą, o kažkieno interesams atstovaujančią žiniasklaidą. Nepaisant to, kad Lietuvos įstatymai politikams ir valstybės tarnautojams draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais ir tokiu būdu daryti įtaką žiniasklaidos turiniui, 2016 m. „Transparancy Interentional“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 57 Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkų net 26 yra politikai ir valstybės tarnautojai. Tarp jų – 9 Seimo nariai, 13 savivaldybių tarybų nariai, 2 merai.

Žiniasklaidos savininkai – Seimo nariai
Audrius Nakas (Lietuvos liaudies partija) – vienas iš dviejų portalo ekspertai.eu savininkų;
Dainius Kreivys ir Mantas Adomėnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija) – portalas politika.lt;
Kęstutis Pūkas (Partija „Tvarka ir teisingumas“) – radijas „Pūkas“, „Pūkas 2“ televizija „Pūkas TV“;
Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidinys „Audra“, portalas audra.lt;
Michal Mackevič ir Vanda Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) – leidiniai „Vilniaus krašto savaitraštis“, „Tygodnik Wilenszczyzny“, „Magazyn Wilenski“;
Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidiniai „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Šeimininkė“, „Rasos“, portalas up.lt;
Viktoras Fiodorovas (Darbo partija) – portalai Alytiškis.lt, Druskininkietis.lt, Elektrėniškis.lt, Ignalinietis.lt, Jonavietis.lt, Kalvarijietis.lt, Kaunietis.lt, Kazlurudietis.lt, Kėdainietis.lt, Kaišiadorietis.lt, Marijampolietis.lt, Molėtiškis.lt, Plungiškis.lt, Prieniškis.lt, Radviliškietis.lt, Raseiniškis.lt, Šakiškis.lt, Trakietis.lt, Ukmergietis.lt, Vilkaviškietis.lt.
Žiniasklaidą valdantys savivaldybių tarybų nariai
Aidas Kėsas iš Plungės r. savivaldybės, turintis 12,5 proc. UAB „Plungės žinios“ nuosavybės;
Audronis Imbrasas iš Vilniaus miesto savivaldybės, valdantis 25 proc. VšĮ „Lietuvos šokio informacijos centras“ akcijų;
Edmundas Čeičys iš Zarasų r. savivaldybės, vienas įmonės UAB „Zarasų komunikalininkas“, kuriai priklauso 11 proc. laikraščio „Zarasų kraštas“ akcijų, bendrasavininkių;
Jonas Katinas iš Panevežio r. savivaldybės, kuriam priklauso VšĮ „Jūsų Panevėžys“, valdantis naujienų portalą portalą jp.lt;
Saulius Matelis iš Raseinių r. savivaldybės, valdantis50 proc. MB Raseinių radijas akcijų;
Albertas Brazas iš Kelmės r. savivaldybės, valdantis 20 proc. VO „Rasolė“ nuosavybės, kuriai priklauso laikraštis „Kelmiškiams“;
Jonas Baltakis iš Ignalinos r. savivaldybės, turintis 100 proc. laikraščio „Mūsų Ignalina“ akcijų;
Vytautas Kazela iš Utenos r. savivaldybės, kuriam priklauso UAB „Kamonada“, valdanti laikraštį „Utenis“;
Auksė Kontrimienė iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai priklauso 50 proc. VšĮ „AJA viešieji ryšiai“ nuosavybės, valdančios žurnalą „Naujagimis“, portalus mamosdienoraštis.lt, mokytojodienoraštis.lt;
Arūnas Beišys iš Tauragės r. savivaldybės, valdantis 25 proc. „UAB Tauragiškių balsas“ akcijų;
Valdas Petronis iš Ukmergės r. savivaldybės, valdantis 21,66 proc. UAB „Gimtoji žemė“, kuriai priklauso laikraštis ir naujienų portalas „Gimtoji žemė“ akcijų. V. Petroniui taip pat priklauso 86 proc. UAB „Ukmergės žinios“, valdančių laikraštį ir naujienų portalą „Ukmergės žinios“.
Merams priklausančios žiniasklaidos priemonės
Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas – leidiniai „Dainavos žinios“, „Dzūkų žinios“;
Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys – leidinys „Kėdainių mugė“.

Šaltinis: „Transparency International“, duomenys surinkti 2016 m. spalį.

Du pasitraukė
Kol kas 2017 metų žiniasklaidos savininkų analizės „Transparency International“ nėra pateikusi. Todėl svarbu paminėti, kad ką tik aptarti duomenys šiandien atrodo kiek kitaip, nei jų surinkimo dieną. Kęstutis Pūkas – jau ne Seimo narys, taigi jam priklausančias žiniasklaidos priemones jis valdo nebe kaip valdžios atstovas. Visai neseniai turėtas UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijas pardavė ir Ramūnas Karbauskis, taigi jis taip pat dingsta iš politikų, kurie yra žiniasklaidos savininkai, sąrašo. Tačiau tai nereiškia, kad minėtoms, o galbūt ir kitoms žiniasklaidos priemonėms jie nedaro jokios, su politine veikla susijusios įtakos. Tokie procesai rodo, kad situacija keičiasi, tačiau politikų ir valdžios atstovų, kuriems priklauso žinia­sklaidos priemonės, visgi turime per daug, jog galėtume teigti, kad mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma.
Renkasi nišines ir regionų žiniasklaidos priemones
Kaip jau buvo galima pastebėti, politikai dažniausiai kišasi į regioninių, specifinei skaitytojų grupei skirtų žiniasklaidos priemonių valdymą. Ir tai daroma neatsitiktinai. Juk kažkur periferijoje veikiančią, specifinių interesų grupei skirtą ir galbūt politikų cenzūruojamą žiniasklaidos turinį susekti yra sunkiau. Guodžia bent tai, kad šiuo klausimu švaresnė yra nacionalinė žiniasklaida, tačiau ir čia džiaugsmo mažai. Nacionalinė žiniasklaida susiduria su kitokia problema – žiniasklaidos koncentracija.
Žiniasklaidos koncentracija apibūdinama kaip situacija, kai kuriame nors žiniasklaidos sektoriuje vyrauja nedidelis skaičius žiniasklaidos savininkų, kurie valdo didelę rinkos dalį užimančių žiniasklaidos priemonių. Žiniasklaida yra demokratijos egzistavimo sąlyga, ji susijusi su tapatybių, visuomenės nuomonės formavimu. Taigi jei kokia nors viena kompanija monopolizuoja, įsigyja ir ima valdyti didžiąją dalį visų TV kanalų, spaudos leidinių, radijo stočių įmones, ta kompanija įgauna galimybę kontroliuoti tai, ką žiūrime, skaitome ir klausome, vadinasi, nuo jų pateikiamos informacijos ima priklausyti mūsų pasaulio suvokimas.

Koncentruoti be išimties visi
Šiuo klausimu Lietuvos žinia­sklaidos rinkos rezultatai nedžiugina. Mūsų šalies žiniasklaidos rinką valdo vos kelios organizacijos. Radijo rinką valdo M1 grupė, kuriai priklauso radijo stotys M1 ir „M1 plius“, „Radijo centro grupė“, valdanti radijo stotis „Radiocentras“, ZIP FM, „Rusradio LT“, „Classic Rock FM“, „Russkoje radio Baltija“, „Relax FM“. Likusi radijo rinkos dalis priklauso VšĮ „Nacionalinis Lietuvos radijas ir televizija“, kuri valdo LRT ir OPUS radijo stotis. Televizijos rinkoje dominuoja koncernui „MG Baltic Media“ priklausanti LNK grupė, kuriai priklauso LNK, BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks TV“ kanalai, taip pat bendrovės „All Media Baltics“ valdoma TV3 kanalų grupė, susidedanti iš TV3, TV6, TV8 televizijos kanalų. Šiai bendrovei priklauso ir naujienų tinklalapis www.tv3.lt bei radijo stotis „Power Hit Radio“. Dienraščių rinkoje dominuoja dvi grupės – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tik interneto rinka koncentruota mažiau. Didžiausius ir skaitomiausius naujienų tinklalapius delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt valdo skirtingos bendrovės. Tiesa, pastarasis priklauso „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei, taigi nors internetinėje rinkoje ji nėra didelis žaidėjas, lyginant ir analizuojant bendrą žiniasklaidos rinkos dalį jos atsiriekia nemažai.

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Balai geri, bet yra kur pasitempti
Politikų kišimasis į žiniasklaidos priemonių valdymą, žiniasklaidos koncentracija yra pagrindiniai kriterijai vertinant valstybių žinia­sklaidos laisvę. 2016 metais Lietuvai buvo skirtas 21 balas, kur 0 reiškia visišką žiniasklaidos laisvę, o 100 – maksimalius žiniasklaidos suvaržymus. Nepaisant to, kad mūsų šalies žiniasklaidos rinka yra politizuota ir koncentruota, žiniasklaidos laisvės indeksas Lietuvai suteikia laisvos žiniasklaidos statusą. Taip yra todėl, kad kuriasi vis daugiau alternatyvių žiniasklaidos kanalų, tokių kaip internete veikianti, žiūrovų išlaikoma „Laisvės TV“. Žinant kad Didžiosios Britanijos žiniasklaidos laisvė buvo įvertinta 25 balais, Prancūzijos – 26, Ispanijos – 28, Austrijos – 22 balais, Lietuvos rezultatu reikėtų džiaugtis, tačiau užmigti ant laurų nereikėtų, nes smarkiai atsiliekame nuo Estijos ir Skandinavijos šalių, kurių vidutinis žiniasklaidos laisvės indeksas yra 10 balų.

Vartoti skirtingus, skirtingiems savininkams priklausančius šaltinius
Specialistų teigimu, pasivyti žiniasklaidos laisve besididžiuojančius skandinavus galėtų skaitytojai. Geresnių rezultatų žiniasklaidos laisvės indekso lentelėje gali padėti pasiekti medijų vartotojai, nes būtent nuo jų priklauso informacijos pasiūla, būtent jie, skaitytojai, formuoja paklausą. Siekiant didesnės žiniasklaidos laisvės Lietuvoje, informacijos vartotojai, skaitydami naujienas, turi atkreipti dėmesį į žiniasklaidos priemonių savininkus, kurie, kaip buvo išsiaiškinta, dažnai būna politikai ir tokiu būdu gali cenzūruoti, daryti įtaką žinia­sklaidos priemonių turiniui jiems palankia linkme. Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai gali priklausyti tai pačiai bendrovei. Tai reiškia, kad šiuo atveju taisyklė informaciją gauti pasitelkiant skirtingus šaltinius, siekiant įgyvendinti kritinį požiūrį į medijų turinį, gali negalioti. Juk skirtinguose, tačiau vienai bendrovei priklausančiuose kanaluose, informacija gali būti pateikta palaikant vieną ir tą patį požiūrį. Atsižvelgiant į tai informaciją turime tikrinti ne tik skirtinguose žiniasklaidos kanaluose, bet ir skirtingiems šeimininkams priklausančiose medijose. Kad galėtume tai padaryti, turime juos remti vartodami jų turinį. Tik kol žinia­sklaidos kanalų kuriamas turinys yra reikalingas vartotojams, tol jos gali egzistuoti. Priešingu atveju joms kyla grėsmė atsidurti politikų ar bendrovių, kurios valdo daugybę kitų žiniasklaidos kanalų, rankose ir tokiu būdu didina žiniasklaidos koncentraciją, kuri ir sukelia žiniasklaidos teisių į laisvę ir nepriklausomybę suvaržymus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.