Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę už ūsų tampo politikai ir verslas

Radijo rinkos Lietuvoje koncentracija gana didelė. Klausomiausias radijo stotis valdo vos 2 savininkai.Viena svarbiausių demokratinės valstybės egzistavimo sąlygų yra laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ji yra laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija, todėl dažnai žiniasklaida yra vadinama „ketvirtąja valdžia“. Šiandien gyvename laisvoje, nepriklausomoje demokratinėje valstybėje, taigi ir žiniasklaida mūsų šalyje yra laisva ir nepriklausoma. Todėl visuomenės informavimo įstatymas valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, politinėms partijoms draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. Kitaip tariant, įstatymas numato galimybę piliečiams gauti tikslią, nepriklausomą informaciją, kuria jie galėtų pasitikėti ir pagal tai vertinti juos supantį pasaulį, priimti jų požiūrį ir nuomonę atitinkančius sprendimus. Nepaisant šių įstatymo nuostatų, Lietuvoje žiniasklaidos priemonių savininkais dažnai tampa politinių partijų lyderiai, savivaldybių atstovai, negana to, vis daugiau žiniasklaidos priemonių atsiduria ir taip daug medijų kanalų valdančių bendrovių rankose. Taigi kyla klausimas ar tikrai mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma?

Žiniasklaida ir politikai
Pamatiniai žurnalistikos principai yra tikslios, teisingos informacijos ir žinių sklaida. Deja, nutinka taip, kad viešai išsakyta, aprašyta ir išanalizuota tiesa ne visada būna patogi politikams, todėl dažnai jie siekia cenzūruoti žiniasklaidą. Paprasčiausias būdas tai padaryti – tapti žiniasklaidos priemonės savininku. Tuomet skelbti tik sau palankias naujienas, nutylint nepalankius sau faktus ir pan. tampa paprasčiau nei paprasta. O tai reiškia, kad vartodamas tokį žiniasklaidos turinį skaitytojas gauna neišsamią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir vartoja ne laisvą ir nepriklausomą, o kažkieno interesams atstovaujančią žiniasklaidą. Nepaisant to, kad Lietuvos įstatymai politikams ir valstybės tarnautojams draudžia būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais ir tokiu būdu daryti įtaką žiniasklaidos turiniui, 2016 m. „Transparancy Interentional“ Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp 57 Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių savininkų net 26 yra politikai ir valstybės tarnautojai. Tarp jų – 9 Seimo nariai, 13 savivaldybių tarybų nariai, 2 merai.

Žiniasklaidos savininkai – Seimo nariai
Audrius Nakas (Lietuvos liaudies partija) – vienas iš dviejų portalo ekspertai.eu savininkų;
Dainius Kreivys ir Mantas Adomėnas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija) – portalas politika.lt;
Kęstutis Pūkas (Partija „Tvarka ir teisingumas“) – radijas „Pūkas“, „Pūkas 2“ televizija „Pūkas TV“;
Kęstutis Smirnovas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidinys „Audra“, portalas audra.lt;
Michal Mackevič ir Vanda Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) – leidiniai „Vilniaus krašto savaitraštis“, „Tygodnik Wilenszczyzny“, „Magazyn Wilenski“;
Ramūnas Karbauskis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) – leidiniai „Ūkininko patarėjas“, „Kaimo laikraštis“, „Šeimininkė“, „Rasos“, portalas up.lt;
Viktoras Fiodorovas (Darbo partija) – portalai Alytiškis.lt, Druskininkietis.lt, Elektrėniškis.lt, Ignalinietis.lt, Jonavietis.lt, Kalvarijietis.lt, Kaunietis.lt, Kazlurudietis.lt, Kėdainietis.lt, Kaišiadorietis.lt, Marijampolietis.lt, Molėtiškis.lt, Plungiškis.lt, Prieniškis.lt, Radviliškietis.lt, Raseiniškis.lt, Šakiškis.lt, Trakietis.lt, Ukmergietis.lt, Vilkaviškietis.lt.
Žiniasklaidą valdantys savivaldybių tarybų nariai
Aidas Kėsas iš Plungės r. savivaldybės, turintis 12,5 proc. UAB „Plungės žinios“ nuosavybės;
Audronis Imbrasas iš Vilniaus miesto savivaldybės, valdantis 25 proc. VšĮ „Lietuvos šokio informacijos centras“ akcijų;
Edmundas Čeičys iš Zarasų r. savivaldybės, vienas įmonės UAB „Zarasų komunikalininkas“, kuriai priklauso 11 proc. laikraščio „Zarasų kraštas“ akcijų, bendrasavininkių;
Jonas Katinas iš Panevežio r. savivaldybės, kuriam priklauso VšĮ „Jūsų Panevėžys“, valdantis naujienų portalą portalą jp.lt;
Saulius Matelis iš Raseinių r. savivaldybės, valdantis50 proc. MB Raseinių radijas akcijų;
Albertas Brazas iš Kelmės r. savivaldybės, valdantis 20 proc. VO „Rasolė“ nuosavybės, kuriai priklauso laikraštis „Kelmiškiams“;
Jonas Baltakis iš Ignalinos r. savivaldybės, turintis 100 proc. laikraščio „Mūsų Ignalina“ akcijų;
Vytautas Kazela iš Utenos r. savivaldybės, kuriam priklauso UAB „Kamonada“, valdanti laikraštį „Utenis“;
Auksė Kontrimienė iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai priklauso 50 proc. VšĮ „AJA viešieji ryšiai“ nuosavybės, valdančios žurnalą „Naujagimis“, portalus mamosdienoraštis.lt, mokytojodienoraštis.lt;
Arūnas Beišys iš Tauragės r. savivaldybės, valdantis 25 proc. „UAB Tauragiškių balsas“ akcijų;
Valdas Petronis iš Ukmergės r. savivaldybės, valdantis 21,66 proc. UAB „Gimtoji žemė“, kuriai priklauso laikraštis ir naujienų portalas „Gimtoji žemė“ akcijų. V. Petroniui taip pat priklauso 86 proc. UAB „Ukmergės žinios“, valdančių laikraštį ir naujienų portalą „Ukmergės žinios“.
Merams priklausančios žiniasklaidos priemonės
Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas – leidiniai „Dainavos žinios“, „Dzūkų žinios“;
Saulius Grinkevičius, Kėdainių rajono savivaldybės meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) narys – leidinys „Kėdainių mugė“.

Šaltinis: „Transparency International“, duomenys surinkti 2016 m. spalį.

Du pasitraukė
Kol kas 2017 metų žiniasklaidos savininkų analizės „Transparency International“ nėra pateikusi. Todėl svarbu paminėti, kad ką tik aptarti duomenys šiandien atrodo kiek kitaip, nei jų surinkimo dieną. Kęstutis Pūkas – jau ne Seimo narys, taigi jam priklausančias žiniasklaidos priemones jis valdo nebe kaip valdžios atstovas. Visai neseniai turėtas UAB „Ūkininko patarėjas“ akcijas pardavė ir Ramūnas Karbauskis, taigi jis taip pat dingsta iš politikų, kurie yra žiniasklaidos savininkai, sąrašo. Tačiau tai nereiškia, kad minėtoms, o galbūt ir kitoms žiniasklaidos priemonėms jie nedaro jokios, su politine veikla susijusios įtakos. Tokie procesai rodo, kad situacija keičiasi, tačiau politikų ir valdžios atstovų, kuriems priklauso žinia­sklaidos priemonės, visgi turime per daug, jog galėtume teigti, kad mūsų žiniasklaida yra laisva ir nepriklausoma.
Renkasi nišines ir regionų žiniasklaidos priemones
Kaip jau buvo galima pastebėti, politikai dažniausiai kišasi į regioninių, specifinei skaitytojų grupei skirtų žiniasklaidos priemonių valdymą. Ir tai daroma neatsitiktinai. Juk kažkur periferijoje veikiančią, specifinių interesų grupei skirtą ir galbūt politikų cenzūruojamą žiniasklaidos turinį susekti yra sunkiau. Guodžia bent tai, kad šiuo klausimu švaresnė yra nacionalinė žiniasklaida, tačiau ir čia džiaugsmo mažai. Nacionalinė žiniasklaida susiduria su kitokia problema – žiniasklaidos koncentracija.
Žiniasklaidos koncentracija apibūdinama kaip situacija, kai kuriame nors žiniasklaidos sektoriuje vyrauja nedidelis skaičius žiniasklaidos savininkų, kurie valdo didelę rinkos dalį užimančių žiniasklaidos priemonių. Žiniasklaida yra demokratijos egzistavimo sąlyga, ji susijusi su tapatybių, visuomenės nuomonės formavimu. Taigi jei kokia nors viena kompanija monopolizuoja, įsigyja ir ima valdyti didžiąją dalį visų TV kanalų, spaudos leidinių, radijo stočių įmones, ta kompanija įgauna galimybę kontroliuoti tai, ką žiūrime, skaitome ir klausome, vadinasi, nuo jų pateikiamos informacijos ima priklausyti mūsų pasaulio suvokimas.

Koncentruoti be išimties visi
Šiuo klausimu Lietuvos žinia­sklaidos rinkos rezultatai nedžiugina. Mūsų šalies žiniasklaidos rinką valdo vos kelios organizacijos. Radijo rinką valdo M1 grupė, kuriai priklauso radijo stotys M1 ir „M1 plius“, „Radijo centro grupė“, valdanti radijo stotis „Radiocentras“, ZIP FM, „Rusradio LT“, „Classic Rock FM“, „Russkoje radio Baltija“, „Relax FM“. Likusi radijo rinkos dalis priklauso VšĮ „Nacionalinis Lietuvos radijas ir televizija“, kuri valdo LRT ir OPUS radijo stotis. Televizijos rinkoje dominuoja koncernui „MG Baltic Media“ priklausanti LNK grupė, kuriai priklauso LNK, BTV, TV1, „Info TV“, „Liuks TV“ kanalai, taip pat bendrovės „All Media Baltics“ valdoma TV3 kanalų grupė, susidedanti iš TV3, TV6, TV8 televizijos kanalų. Šiai bendrovei priklauso ir naujienų tinklalapis www.tv3.lt bei radijo stotis „Power Hit Radio“. Dienraščių rinkoje dominuoja dvi grupės – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tik interneto rinka koncentruota mažiau. Didžiausius ir skaitomiausius naujienų tinklalapius delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt valdo skirtingos bendrovės. Tiesa, pastarasis priklauso „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei, taigi nors internetinėje rinkoje ji nėra didelis žaidėjas, lyginant ir analizuojant bendrą žiniasklaidos rinkos dalį jos atsiriekia nemažai.

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Žiniasklaidos laisvės žemėlapis. Lietuva priskiriama prie laisvą žiniasklaidos sistemą turinčių šalių. Šaltinis: „Freedom House“. Prieiga per internetą: https://freedomhouse.org/report-types/freedom-press

Balai geri, bet yra kur pasitempti
Politikų kišimasis į žiniasklaidos priemonių valdymą, žiniasklaidos koncentracija yra pagrindiniai kriterijai vertinant valstybių žinia­sklaidos laisvę. 2016 metais Lietuvai buvo skirtas 21 balas, kur 0 reiškia visišką žiniasklaidos laisvę, o 100 – maksimalius žiniasklaidos suvaržymus. Nepaisant to, kad mūsų šalies žiniasklaidos rinka yra politizuota ir koncentruota, žiniasklaidos laisvės indeksas Lietuvai suteikia laisvos žiniasklaidos statusą. Taip yra todėl, kad kuriasi vis daugiau alternatyvių žiniasklaidos kanalų, tokių kaip internete veikianti, žiūrovų išlaikoma „Laisvės TV“. Žinant kad Didžiosios Britanijos žiniasklaidos laisvė buvo įvertinta 25 balais, Prancūzijos – 26, Ispanijos – 28, Austrijos – 22 balais, Lietuvos rezultatu reikėtų džiaugtis, tačiau užmigti ant laurų nereikėtų, nes smarkiai atsiliekame nuo Estijos ir Skandinavijos šalių, kurių vidutinis žiniasklaidos laisvės indeksas yra 10 balų.

Vartoti skirtingus, skirtingiems savininkams priklausančius šaltinius
Specialistų teigimu, pasivyti žiniasklaidos laisve besididžiuojančius skandinavus galėtų skaitytojai. Geresnių rezultatų žiniasklaidos laisvės indekso lentelėje gali padėti pasiekti medijų vartotojai, nes būtent nuo jų priklauso informacijos pasiūla, būtent jie, skaitytojai, formuoja paklausą. Siekiant didesnės žiniasklaidos laisvės Lietuvoje, informacijos vartotojai, skaitydami naujienas, turi atkreipti dėmesį į žiniasklaidos priemonių savininkus, kurie, kaip buvo išsiaiškinta, dažnai būna politikai ir tokiu būdu gali cenzūruoti, daryti įtaką žinia­sklaidos priemonių turiniui jiems palankia linkme. Taip pat svarbu žinoti, kad skirtingi žiniasklaidos kanalai gali priklausyti tai pačiai bendrovei. Tai reiškia, kad šiuo atveju taisyklė informaciją gauti pasitelkiant skirtingus šaltinius, siekiant įgyvendinti kritinį požiūrį į medijų turinį, gali negalioti. Juk skirtinguose, tačiau vienai bendrovei priklausančiuose kanaluose, informacija gali būti pateikta palaikant vieną ir tą patį požiūrį. Atsižvelgiant į tai informaciją turime tikrinti ne tik skirtinguose žiniasklaidos kanaluose, bet ir skirtingiems šeimininkams priklausančiose medijose. Kad galėtume tai padaryti, turime juos remti vartodami jų turinį. Tik kol žinia­sklaidos kanalų kuriamas turinys yra reikalingas vartotojams, tol jos gali egzistuoti. Priešingu atveju joms kyla grėsmė atsidurti politikų ar bendrovių, kurios valdo daugybę kitų žiniasklaidos kanalų, rankose ir tokiu būdu didina žiniasklaidos koncentraciją, kuri ir sukelia žiniasklaidos teisių į laisvę ir nepriklausomybę suvaržymus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens ...
  • Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti

    2022-04-29Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.