Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis (Eksperto komentaras)

Apie socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, jos panaudojimo galimybes masinės informacijos priemonėse kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentu, daktaru Andriumi Gudausku.

Andriaus Gudausko nuomone, žurnalistai privalo pasitelkti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, o ją skelbiantys žmonės turi suvokti, kad tai, ką jie rašo ar publikuoja asmeninėse paskyrose, vis dėlto jau yra vieša erdvė.– Gerbiamas Andriau, stebint spaudos leidinių puslapius, taip pat televizijos, ypač komercinių kanalų reportažus, galima daryti išvadą, kad daugelis žurnalistų savo darbo dieną pradeda socialiniuose tinkluose ieškodami idėjų televizijos siužetams ir straipsniams. Kaip Jūs tai vertinate?
– Tai yra tiesa. Dabartiniai žurnalistai iš tiesų kaip vieną iš galimų informacijos šaltinių jau pasitelkia ir socialinius tinklus, o tai vertinti galima dvejopai. Iš vienos pusės, tai yra natūralu, šiuolaikiška ir labai aktualu – pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta, tapo naująja tradicija, nes žmonės, tam tikri judėjimai, organizacijos ar institucijos socialiniuose tinkluose rašo, praneša apie save, apie savo veiklas, savo gyvenimą. Ir visai natūralu, kad žurnalistai interneto erdvėje ieško informacijos. Jie ir turi tai daryti. Yra gerų pavyzdžių, kai tiriamosios žurnalistikos atstovai žurnalistai atlieka sudėtingus tyrimus ir demaskuoja nusikaltimus vien tik pasitelkę socialiniuose tinkluose ar internete skelbtą viešai prieinamą informaciją. Tai, kad mes, žurnalistai, informacijos ieškome visoje elektroninėje erdvėje – ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir įvairiuose bloguose ir forumuose, platformose – taip pat natūralu, ir, sakyčiau, puiku. Dėl to pagreitėja, kartais ir pagilėja žurnalisto darbas.
Kita šio reikalo pusė yra tai, kad dar toli gražu ne visi žmonės naudojasi elektronine erdve ir ne visi apie save rašo. Yra tokie, sakykim, tarsi „paraščių“ žmonės, pavyzdžiui, tai yra vyresnioji karta, senjorai, kurių toje elektroninėje erdvėje dar yra labai mažai.
Todėl, jeigu žurnalistas susitelkia tik į elektroninę erdvę, jis tarsi užmiršta kitus socialinius sluoksnius, kurie yra šalia mūsų, gyvena ir taip pat turi įvairių minčių, gerų patirčių, gyvenimiškų dalykų, kuriais galėtų su žurnalistais ir visuomene pasidalinti. Todėl, jei žurnalistai pas juos neitų, jų neieškotų ir tiesiogiai su jais nebendrautų, tokie žmonės būtų tarsi nepasiekiami. Taigi, socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos technologinės naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad tai yra prieinama ir į tai įsitraukia vis daugiau žmonių. Bet ir žurnalistai taip pat privalo atsitraukti, pakilti nuo kompiuterių, ir, kaip sakoma, išeiti į žmones.
Ir abu šie informacijos rinkimo būdai yra geri.
– Kokios yra socialinių tinklų vartotojų galimybės interpretuoti, aptarti spaudos leidinių ar TV laidų turinį? Ar nėra pavojaus, kad tokių diskusijų metu labai nutolstama nuo žurnalistų paskelbtų faktų?
– Iš tikrųjų gyvename, sakyčiau, tokiame stebuklingame amžiuje, kai žmonės turi vis daugiau galimybių ir būdų pasireikšti, išsakyti savo nuomonę ir mintis. Jei dar praėjusiame amžiuje, pavyzdžiui, kokio nors kaimo pasakoriaus samprotavimai buvo pasiekiami tik jo kaimynams ir kitiems to kaimo žmonėms, tai dabar šiuolaikinių informacinių technologijų pasiekimais besinaudojantys žmonės turi kur kas daugiau galimybių ir kur kas platesnę auditoriją. Tuo pačiu, kuo daugiau savo mintis skelbiančių ir jas komentuojančių žmonių, tuo didesnė ir interpretacinė įvairovė. Dar praėjusiame amžiuje semiotikos tyrinėtojai yra pastebėję, kad žiniasklaidos tekstai yra polisemiški, kitu žodžiu tariant, daugiaprasmiai. Pasaulyje yra atlikti įvairūs tyrimai, kurie liudija, kad, pavyzdžiui, vienoje šalyje tas pats kino filmas žiūrovų gali būti suprastas ir interpretuojamas visai kitaip, kartais net priešingai, nei kitoje šalyje. Ir tai natūralu, nes žmonės gyvena skirtingose kultūrose. Taigi, taip pat natūralu ir visai suprantama ir logiška, kad informacijos ar žinios siuntėjas užkoduoja vieną žinią, o dešifruotojas arba „dekoduotojas“ tą žinią perskaito visai kitaip, nei siuntėjas norėjo perteikti. Yra toks geras lietuvių pasakymas, kad kiek­vienas konkrečią situaciją supranta pagal savo sugedimo laipsnį, o jei moksliškai kalbant – pagal savo įgytų žinių bagažą. Aukštesnio išsilavinimo, didesnės erudicijos žmogus toje pačioje informacijoje visko įžvelgs daugiau, nei tas, kuris viską suprato tiesmukiškai, be interpretacinio lauko, tiesiog taip, kaip ir buvo pasakyta. Ir tai taip pat yra natūralu, žmogiška. Tai pripažįsta ir mokslas.
– Ar socialinių tinklų vartotojams nėra iškilusi grėsmė pasiklysti tarp faktų ir nuomonių, ypač kai jais dalijasi žinomi žmonės, politikai?
– Faktus ir nuomones pagal Visuomenės informavimo įstatymą yra labai svarbu atskirti mums, žurnalistams, ypač grynuosius faktus nuo visokiausių priešingų, net skirtingų interpretacijų. Bet tie žmonės, kurie savo nuomonę išsako tinklaraščiuose ar socialinių tinklų asmeninėse paskyrose, tikrai ne visada būna įsigilinę į žurnalistams aktualius komunikacijos etikos principus, teisės aktus. Todėl ir ne visada atskiria ar čia faktas, ar nuomonė. Tačiau aš būčiau linkęs sakyti, kad socialinių tinklų vartotojai dažniau išsako savo nuomonę, savo samprotavimus, savo argumentus. Ir tai yra jų laisvė, saviraiška išsakyti savo poziciją. Dažniausiai nuomonės ir interpretacijos gimsta kaip tam tikra reakcija į konkrečius įvykius ir kiekvienas turi teisę juos savaip, kūrybiškai interpretuoti. Pavyzdžiui, Vilniuje, prie Neries, mes turime skulptūrą „Krantinės arka“, kurią dauguma tiesiog vadina vamzdžiu ir kuri labai daug kam užkliūva. Žurnalistų terminais kalbant tai yra interpretacija, pozicija, nuomonė, o iš kitos pusės – tai meno kūrinys, meninė interpretacija. Tačiau pažiūrėkime, ar čia mes neturime fakto. Vilnius jau kuris laikas gali džiaugtis, kad jame labai daug padaryta aplinkosaugos klausimais ir kad į Nemuną, taip pat Kuršių marias teka fekalijomis neužterštas Neries vanduo. Tačiau viena didelė problema sostinėje dar yra išlikusi – Neris dar labai teršiama po lietaus nuo kelių nutekančiomis nevalytomis nuotekomis. Taigi, galima sakyti, kad ta skulptūra prie Neries yra jos autoriaus, kaip menininko, konkretaus fakto suvokimo interpretacija, verčianti susimąstyti.
Panašiai nutinka ir su faktų interpretacijomis, kurias išsako žmonės. Kartais, iš pirmo žvilgsnio tos interpretacijos būna labai nutolusios nuo faktų, o faktai būna tiesiog užkloti keliais sluoksniais. Norintis nepasimesti ir nepasiklysti tarp interpretacijų ir faktų žmogus turėtų skirti laiko pastudijuoti aplinką, pasigilinti. Tie laikai, kai spaudoje, televizijoje ir radijuje būdavo skelbiama tik viena, autokratinė tiesa, jau praėjo. Gyvename laisvoje, demokratinėje, pliuralistinėje visuomenėje. Be to, laisvė mums suteikia galimybę gretinti faktus, naudotis keliais šaltiniais, atsirinkti, kas yra kas, susidaryti nuomonę ir netgi pasirinkti leidinį ar autorių, kuris jau yra įgijęs pasitikėjimą.
Kartais, kai su kuo nors tenka diskutuoti apie tai, kokiu leidiniu ar žurnalistu galima pasitikėti, į kurį būtų galima kreiptis, aš pašnekovams pateikiu tokį argumentą: „Ar tuomet, kai jums tenka kreiptis į medikus, jūs einate pas pirmą pasitaikiusį gydytoją, žinoma, išskyrus skubius atvejus, net nepasiteiravę kitų pacientų nuomonės?“ Tas pats ir su spaudos leidiniais ar žurnalistais – siūlyčiau skaityti ar kreiptis į tuos, kurie jau yra pelnę skaitytojų, visuomenės pasitikėjimą. Demokratinėje visuomenėje vartotojas visada turi teisę rinktis.
– Ką patartumėte aktyviai socialiniuose tinkluose pasisakantiems žmonėms, ypač viešiems asmenims, dėl to, ką ir kaip jiems derėtų skelbti, kad jie nejučia ar dėl patirties stokos pernelyg „neapsinuogintų“?
– Norėčiau pasakyti, kad jeigu žmogus, pavyzdžiui, turi „Facebook`o“ paskyrą ir joje skelbia tam tikrus faktus ar nuomones, jis jau yra viešoje erdvėje ir čia visuomet praverčia santūrumas. Juolab kad ta informacija gali labai plačiai pasklisti ir kažką įžeisti ar įskaudinti net po daugelio metų. Žinau vieną tokį atvejį, kuris buvo labai plačiai komentuojamas po Prancūzijoje įvykusio susišaudymo su teroristais. Per tą susišaudymą buvo mirtinai sužeistas ir ištiktas agonijos mirė policijos pareigūnas. Vienas žmogus tai atsitiktinai nufilmavo ir paskelbė savo socialinio tinklo paskyroje, o paskui tas videosiužetas labai greitai buvo išplatintas po visą virtualią erdvę ir labai įskaudino to policininko šeimos narius: brolį, tėvus, taip pat išvydusius užfiksuotą jiems brangaus žmogaus agoniją ir mirtį. To siužeto autorius pats labai greitai savo paskyroje tą siužetą ištrynė ir oficialiai atsiprašė artimųjų ir visų Prancūzijos žmonių. Tačiau visa tai jau buvo labai plačiai pasklidę. Tiesa, iš naujienų agentūrų reportažų tas siužetas buvo pašalintas, nes tam užkirto kelią patys žurnalistai. Tačiau gali būti, kad net ir dabar tas siužetas dar kažkur klaidžioja.
Taigi, socialiniuose tinkluose ir apskritai elektroninėje erdvėje skelbiant kažkokią informaciją, reikia jausti atsakomybę ir pamąstyti, ar ta informacija nėra įžeidžianti ar skaudinanti. Be to, nors „Facebook`o“ paskyra yra asmeninė, žmonės turėtų suprasti, kad tai – ne jų namų svetainė ar net miegamasis. Tai jau vieša erdvė ir joje derėtų atitinkamai elgtis.
R. Gaičevskytės nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...