Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis (Eksperto komentaras)

Apie socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, jos panaudojimo galimybes masinės informacijos priemonėse kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentu, daktaru Andriumi Gudausku.

Andriaus Gudausko nuomone, žurnalistai privalo pasitelkti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, o ją skelbiantys žmonės turi suvokti, kad tai, ką jie rašo ar publikuoja asmeninėse paskyrose, vis dėlto jau yra vieša erdvė.– Gerbiamas Andriau, stebint spaudos leidinių puslapius, taip pat televizijos, ypač komercinių kanalų reportažus, galima daryti išvadą, kad daugelis žurnalistų savo darbo dieną pradeda socialiniuose tinkluose ieškodami idėjų televizijos siužetams ir straipsniams. Kaip Jūs tai vertinate?
– Tai yra tiesa. Dabartiniai žurnalistai iš tiesų kaip vieną iš galimų informacijos šaltinių jau pasitelkia ir socialinius tinklus, o tai vertinti galima dvejopai. Iš vienos pusės, tai yra natūralu, šiuolaikiška ir labai aktualu – pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta, tapo naująja tradicija, nes žmonės, tam tikri judėjimai, organizacijos ar institucijos socialiniuose tinkluose rašo, praneša apie save, apie savo veiklas, savo gyvenimą. Ir visai natūralu, kad žurnalistai interneto erdvėje ieško informacijos. Jie ir turi tai daryti. Yra gerų pavyzdžių, kai tiriamosios žurnalistikos atstovai žurnalistai atlieka sudėtingus tyrimus ir demaskuoja nusikaltimus vien tik pasitelkę socialiniuose tinkluose ar internete skelbtą viešai prieinamą informaciją. Tai, kad mes, žurnalistai, informacijos ieškome visoje elektroninėje erdvėje – ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir įvairiuose bloguose ir forumuose, platformose – taip pat natūralu, ir, sakyčiau, puiku. Dėl to pagreitėja, kartais ir pagilėja žurnalisto darbas.
Kita šio reikalo pusė yra tai, kad dar toli gražu ne visi žmonės naudojasi elektronine erdve ir ne visi apie save rašo. Yra tokie, sakykim, tarsi „paraščių“ žmonės, pavyzdžiui, tai yra vyresnioji karta, senjorai, kurių toje elektroninėje erdvėje dar yra labai mažai.
Todėl, jeigu žurnalistas susitelkia tik į elektroninę erdvę, jis tarsi užmiršta kitus socialinius sluoksnius, kurie yra šalia mūsų, gyvena ir taip pat turi įvairių minčių, gerų patirčių, gyvenimiškų dalykų, kuriais galėtų su žurnalistais ir visuomene pasidalinti. Todėl, jei žurnalistai pas juos neitų, jų neieškotų ir tiesiogiai su jais nebendrautų, tokie žmonės būtų tarsi nepasiekiami. Taigi, socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos technologinės naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad tai yra prieinama ir į tai įsitraukia vis daugiau žmonių. Bet ir žurnalistai taip pat privalo atsitraukti, pakilti nuo kompiuterių, ir, kaip sakoma, išeiti į žmones.
Ir abu šie informacijos rinkimo būdai yra geri.
– Kokios yra socialinių tinklų vartotojų galimybės interpretuoti, aptarti spaudos leidinių ar TV laidų turinį? Ar nėra pavojaus, kad tokių diskusijų metu labai nutolstama nuo žurnalistų paskelbtų faktų?
– Iš tikrųjų gyvename, sakyčiau, tokiame stebuklingame amžiuje, kai žmonės turi vis daugiau galimybių ir būdų pasireikšti, išsakyti savo nuomonę ir mintis. Jei dar praėjusiame amžiuje, pavyzdžiui, kokio nors kaimo pasakoriaus samprotavimai buvo pasiekiami tik jo kaimynams ir kitiems to kaimo žmonėms, tai dabar šiuolaikinių informacinių technologijų pasiekimais besinaudojantys žmonės turi kur kas daugiau galimybių ir kur kas platesnę auditoriją. Tuo pačiu, kuo daugiau savo mintis skelbiančių ir jas komentuojančių žmonių, tuo didesnė ir interpretacinė įvairovė. Dar praėjusiame amžiuje semiotikos tyrinėtojai yra pastebėję, kad žiniasklaidos tekstai yra polisemiški, kitu žodžiu tariant, daugiaprasmiai. Pasaulyje yra atlikti įvairūs tyrimai, kurie liudija, kad, pavyzdžiui, vienoje šalyje tas pats kino filmas žiūrovų gali būti suprastas ir interpretuojamas visai kitaip, kartais net priešingai, nei kitoje šalyje. Ir tai natūralu, nes žmonės gyvena skirtingose kultūrose. Taigi, taip pat natūralu ir visai suprantama ir logiška, kad informacijos ar žinios siuntėjas užkoduoja vieną žinią, o dešifruotojas arba „dekoduotojas“ tą žinią perskaito visai kitaip, nei siuntėjas norėjo perteikti. Yra toks geras lietuvių pasakymas, kad kiek­vienas konkrečią situaciją supranta pagal savo sugedimo laipsnį, o jei moksliškai kalbant – pagal savo įgytų žinių bagažą. Aukštesnio išsilavinimo, didesnės erudicijos žmogus toje pačioje informacijoje visko įžvelgs daugiau, nei tas, kuris viską suprato tiesmukiškai, be interpretacinio lauko, tiesiog taip, kaip ir buvo pasakyta. Ir tai taip pat yra natūralu, žmogiška. Tai pripažįsta ir mokslas.
– Ar socialinių tinklų vartotojams nėra iškilusi grėsmė pasiklysti tarp faktų ir nuomonių, ypač kai jais dalijasi žinomi žmonės, politikai?
– Faktus ir nuomones pagal Visuomenės informavimo įstatymą yra labai svarbu atskirti mums, žurnalistams, ypač grynuosius faktus nuo visokiausių priešingų, net skirtingų interpretacijų. Bet tie žmonės, kurie savo nuomonę išsako tinklaraščiuose ar socialinių tinklų asmeninėse paskyrose, tikrai ne visada būna įsigilinę į žurnalistams aktualius komunikacijos etikos principus, teisės aktus. Todėl ir ne visada atskiria ar čia faktas, ar nuomonė. Tačiau aš būčiau linkęs sakyti, kad socialinių tinklų vartotojai dažniau išsako savo nuomonę, savo samprotavimus, savo argumentus. Ir tai yra jų laisvė, saviraiška išsakyti savo poziciją. Dažniausiai nuomonės ir interpretacijos gimsta kaip tam tikra reakcija į konkrečius įvykius ir kiekvienas turi teisę juos savaip, kūrybiškai interpretuoti. Pavyzdžiui, Vilniuje, prie Neries, mes turime skulptūrą „Krantinės arka“, kurią dauguma tiesiog vadina vamzdžiu ir kuri labai daug kam užkliūva. Žurnalistų terminais kalbant tai yra interpretacija, pozicija, nuomonė, o iš kitos pusės – tai meno kūrinys, meninė interpretacija. Tačiau pažiūrėkime, ar čia mes neturime fakto. Vilnius jau kuris laikas gali džiaugtis, kad jame labai daug padaryta aplinkosaugos klausimais ir kad į Nemuną, taip pat Kuršių marias teka fekalijomis neužterštas Neries vanduo. Tačiau viena didelė problema sostinėje dar yra išlikusi – Neris dar labai teršiama po lietaus nuo kelių nutekančiomis nevalytomis nuotekomis. Taigi, galima sakyti, kad ta skulptūra prie Neries yra jos autoriaus, kaip menininko, konkretaus fakto suvokimo interpretacija, verčianti susimąstyti.
Panašiai nutinka ir su faktų interpretacijomis, kurias išsako žmonės. Kartais, iš pirmo žvilgsnio tos interpretacijos būna labai nutolusios nuo faktų, o faktai būna tiesiog užkloti keliais sluoksniais. Norintis nepasimesti ir nepasiklysti tarp interpretacijų ir faktų žmogus turėtų skirti laiko pastudijuoti aplinką, pasigilinti. Tie laikai, kai spaudoje, televizijoje ir radijuje būdavo skelbiama tik viena, autokratinė tiesa, jau praėjo. Gyvename laisvoje, demokratinėje, pliuralistinėje visuomenėje. Be to, laisvė mums suteikia galimybę gretinti faktus, naudotis keliais šaltiniais, atsirinkti, kas yra kas, susidaryti nuomonę ir netgi pasirinkti leidinį ar autorių, kuris jau yra įgijęs pasitikėjimą.
Kartais, kai su kuo nors tenka diskutuoti apie tai, kokiu leidiniu ar žurnalistu galima pasitikėti, į kurį būtų galima kreiptis, aš pašnekovams pateikiu tokį argumentą: „Ar tuomet, kai jums tenka kreiptis į medikus, jūs einate pas pirmą pasitaikiusį gydytoją, žinoma, išskyrus skubius atvejus, net nepasiteiravę kitų pacientų nuomonės?“ Tas pats ir su spaudos leidiniais ar žurnalistais – siūlyčiau skaityti ar kreiptis į tuos, kurie jau yra pelnę skaitytojų, visuomenės pasitikėjimą. Demokratinėje visuomenėje vartotojas visada turi teisę rinktis.
– Ką patartumėte aktyviai socialiniuose tinkluose pasisakantiems žmonėms, ypač viešiems asmenims, dėl to, ką ir kaip jiems derėtų skelbti, kad jie nejučia ar dėl patirties stokos pernelyg „neapsinuogintų“?
– Norėčiau pasakyti, kad jeigu žmogus, pavyzdžiui, turi „Facebook`o“ paskyrą ir joje skelbia tam tikrus faktus ar nuomones, jis jau yra viešoje erdvėje ir čia visuomet praverčia santūrumas. Juolab kad ta informacija gali labai plačiai pasklisti ir kažką įžeisti ar įskaudinti net po daugelio metų. Žinau vieną tokį atvejį, kuris buvo labai plačiai komentuojamas po Prancūzijoje įvykusio susišaudymo su teroristais. Per tą susišaudymą buvo mirtinai sužeistas ir ištiktas agonijos mirė policijos pareigūnas. Vienas žmogus tai atsitiktinai nufilmavo ir paskelbė savo socialinio tinklo paskyroje, o paskui tas videosiužetas labai greitai buvo išplatintas po visą virtualią erdvę ir labai įskaudino to policininko šeimos narius: brolį, tėvus, taip pat išvydusius užfiksuotą jiems brangaus žmogaus agoniją ir mirtį. To siužeto autorius pats labai greitai savo paskyroje tą siužetą ištrynė ir oficialiai atsiprašė artimųjų ir visų Prancūzijos žmonių. Tačiau visa tai jau buvo labai plačiai pasklidę. Tiesa, iš naujienų agentūrų reportažų tas siužetas buvo pašalintas, nes tam užkirto kelią patys žurnalistai. Tačiau gali būti, kad net ir dabar tas siužetas dar kažkur klaidžioja.
Taigi, socialiniuose tinkluose ir apskritai elektroninėje erdvėje skelbiant kažkokią informaciją, reikia jausti atsakomybę ir pamąstyti, ar ta informacija nėra įžeidžianti ar skaudinanti. Be to, nors „Facebook`o“ paskyra yra asmeninė, žmonės turėtų suprasti, kad tai – ne jų namų svetainė ar net miegamasis. Tai jau vieša erdvė ir joje derėtų atitinkamai elgtis.
R. Gaičevskytės nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras

    2021-09-14Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras
    Praėjusį pirmadienį Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas visiems, kurie neabejingi Europai ir jos ateičiai – čia buvo pristatytas naujos kartos centras „Europe Direct Marijampolė“. Buvo surengta diskusija „Atvira Europa“, pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“ – tai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro bei „Europe Direct Marijampolė“ projektas. Vakare Poezijos parke surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais. Algis VAŠKEVIČIUS Ėmė pavyzdį iš Suomijos Renginyje bibliotekoje naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ pristatė centro vadovė Vaida Burbienė. Ji priminė, kad centro ištakos siekia 2000 metus, kai tuometis Europos ...
  • Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą

    2021-09-13
    Skaičius 23 – nei didelis, nei ką, tačiau jei pridursime, kad tiek Europos Sąjungos socialinio fondo projektų, kuriančių pokyčius Marijampolės miesto bendruomenėje, jau šiuo metu yra dienos šviesoje, tai skaičius išties įspūdingas. Tai – miesto vietos veiklos grupės strategija, kuria skatinama tvari regiono plėtra ir iniciatyvos, mažinančios socialinę ir ekonominę atskirtį. Vis dėlto nekreipkite dėmesio į tarptautinius žodžius ir terminus – skaitykite, kas mūsų bendruomenėje gali keistis (ir jau keičiasi) – mums, mūsų tėvams, vaikams, kolegoms, kaimynams ar mūsų šeimose slaugomiems ligoniams. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dvi kryptys – Pagal Vietos plėtros strategiją įgyvendinamų projektų apimtys ir veiklos skirtingos, tačiau juos visus galima sujungti į ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • „Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika

    2021-09-10„Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Šis projektas – sėkmingo dalyvavimo kvietime teikti paraiškas dėl paramos informavimo priemonėms, informuojančioms apie Europos Sąjungos sanglaudos politiką, rezultatas. Metus truksiantį projektą įgyvendinsime kartu su partneriu Marijampolės televizija ir kompleksiškai analizuosime temas, orientuotas į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Didelį dėmesį skirsime klimato kaitos prevencijai, energetiniam efektyvumui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui, inovacijoms, socialinės atskirties mažinimui. Projekto ašis, vienijanti visas temas – tvari regiono plėtra: aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros tikslų derinimas. Didelis dėmesys bus skiriamas Žaliajam Europos kursui. ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...
  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.