Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis (Eksperto komentaras)

Apie socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, jos panaudojimo galimybes masinės informacijos priemonėse kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentu, daktaru Andriumi Gudausku.

Andriaus Gudausko nuomone, žurnalistai privalo pasitelkti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, o ją skelbiantys žmonės turi suvokti, kad tai, ką jie rašo ar publikuoja asmeninėse paskyrose, vis dėlto jau yra vieša erdvė.– Gerbiamas Andriau, stebint spaudos leidinių puslapius, taip pat televizijos, ypač komercinių kanalų reportažus, galima daryti išvadą, kad daugelis žurnalistų savo darbo dieną pradeda socialiniuose tinkluose ieškodami idėjų televizijos siužetams ir straipsniams. Kaip Jūs tai vertinate?
– Tai yra tiesa. Dabartiniai žurnalistai iš tiesų kaip vieną iš galimų informacijos šaltinių jau pasitelkia ir socialinius tinklus, o tai vertinti galima dvejopai. Iš vienos pusės, tai yra natūralu, šiuolaikiška ir labai aktualu – pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta, tapo naująja tradicija, nes žmonės, tam tikri judėjimai, organizacijos ar institucijos socialiniuose tinkluose rašo, praneša apie save, apie savo veiklas, savo gyvenimą. Ir visai natūralu, kad žurnalistai interneto erdvėje ieško informacijos. Jie ir turi tai daryti. Yra gerų pavyzdžių, kai tiriamosios žurnalistikos atstovai žurnalistai atlieka sudėtingus tyrimus ir demaskuoja nusikaltimus vien tik pasitelkę socialiniuose tinkluose ar internete skelbtą viešai prieinamą informaciją. Tai, kad mes, žurnalistai, informacijos ieškome visoje elektroninėje erdvėje – ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir įvairiuose bloguose ir forumuose, platformose – taip pat natūralu, ir, sakyčiau, puiku. Dėl to pagreitėja, kartais ir pagilėja žurnalisto darbas.
Kita šio reikalo pusė yra tai, kad dar toli gražu ne visi žmonės naudojasi elektronine erdve ir ne visi apie save rašo. Yra tokie, sakykim, tarsi „paraščių“ žmonės, pavyzdžiui, tai yra vyresnioji karta, senjorai, kurių toje elektroninėje erdvėje dar yra labai mažai.
Todėl, jeigu žurnalistas susitelkia tik į elektroninę erdvę, jis tarsi užmiršta kitus socialinius sluoksnius, kurie yra šalia mūsų, gyvena ir taip pat turi įvairių minčių, gerų patirčių, gyvenimiškų dalykų, kuriais galėtų su žurnalistais ir visuomene pasidalinti. Todėl, jei žurnalistai pas juos neitų, jų neieškotų ir tiesiogiai su jais nebendrautų, tokie žmonės būtų tarsi nepasiekiami. Taigi, socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos technologinės naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad tai yra prieinama ir į tai įsitraukia vis daugiau žmonių. Bet ir žurnalistai taip pat privalo atsitraukti, pakilti nuo kompiuterių, ir, kaip sakoma, išeiti į žmones.
Ir abu šie informacijos rinkimo būdai yra geri.
– Kokios yra socialinių tinklų vartotojų galimybės interpretuoti, aptarti spaudos leidinių ar TV laidų turinį? Ar nėra pavojaus, kad tokių diskusijų metu labai nutolstama nuo žurnalistų paskelbtų faktų?
– Iš tikrųjų gyvename, sakyčiau, tokiame stebuklingame amžiuje, kai žmonės turi vis daugiau galimybių ir būdų pasireikšti, išsakyti savo nuomonę ir mintis. Jei dar praėjusiame amžiuje, pavyzdžiui, kokio nors kaimo pasakoriaus samprotavimai buvo pasiekiami tik jo kaimynams ir kitiems to kaimo žmonėms, tai dabar šiuolaikinių informacinių technologijų pasiekimais besinaudojantys žmonės turi kur kas daugiau galimybių ir kur kas platesnę auditoriją. Tuo pačiu, kuo daugiau savo mintis skelbiančių ir jas komentuojančių žmonių, tuo didesnė ir interpretacinė įvairovė. Dar praėjusiame amžiuje semiotikos tyrinėtojai yra pastebėję, kad žiniasklaidos tekstai yra polisemiški, kitu žodžiu tariant, daugiaprasmiai. Pasaulyje yra atlikti įvairūs tyrimai, kurie liudija, kad, pavyzdžiui, vienoje šalyje tas pats kino filmas žiūrovų gali būti suprastas ir interpretuojamas visai kitaip, kartais net priešingai, nei kitoje šalyje. Ir tai natūralu, nes žmonės gyvena skirtingose kultūrose. Taigi, taip pat natūralu ir visai suprantama ir logiška, kad informacijos ar žinios siuntėjas užkoduoja vieną žinią, o dešifruotojas arba „dekoduotojas“ tą žinią perskaito visai kitaip, nei siuntėjas norėjo perteikti. Yra toks geras lietuvių pasakymas, kad kiek­vienas konkrečią situaciją supranta pagal savo sugedimo laipsnį, o jei moksliškai kalbant – pagal savo įgytų žinių bagažą. Aukštesnio išsilavinimo, didesnės erudicijos žmogus toje pačioje informacijoje visko įžvelgs daugiau, nei tas, kuris viską suprato tiesmukiškai, be interpretacinio lauko, tiesiog taip, kaip ir buvo pasakyta. Ir tai taip pat yra natūralu, žmogiška. Tai pripažįsta ir mokslas.
– Ar socialinių tinklų vartotojams nėra iškilusi grėsmė pasiklysti tarp faktų ir nuomonių, ypač kai jais dalijasi žinomi žmonės, politikai?
– Faktus ir nuomones pagal Visuomenės informavimo įstatymą yra labai svarbu atskirti mums, žurnalistams, ypač grynuosius faktus nuo visokiausių priešingų, net skirtingų interpretacijų. Bet tie žmonės, kurie savo nuomonę išsako tinklaraščiuose ar socialinių tinklų asmeninėse paskyrose, tikrai ne visada būna įsigilinę į žurnalistams aktualius komunikacijos etikos principus, teisės aktus. Todėl ir ne visada atskiria ar čia faktas, ar nuomonė. Tačiau aš būčiau linkęs sakyti, kad socialinių tinklų vartotojai dažniau išsako savo nuomonę, savo samprotavimus, savo argumentus. Ir tai yra jų laisvė, saviraiška išsakyti savo poziciją. Dažniausiai nuomonės ir interpretacijos gimsta kaip tam tikra reakcija į konkrečius įvykius ir kiekvienas turi teisę juos savaip, kūrybiškai interpretuoti. Pavyzdžiui, Vilniuje, prie Neries, mes turime skulptūrą „Krantinės arka“, kurią dauguma tiesiog vadina vamzdžiu ir kuri labai daug kam užkliūva. Žurnalistų terminais kalbant tai yra interpretacija, pozicija, nuomonė, o iš kitos pusės – tai meno kūrinys, meninė interpretacija. Tačiau pažiūrėkime, ar čia mes neturime fakto. Vilnius jau kuris laikas gali džiaugtis, kad jame labai daug padaryta aplinkosaugos klausimais ir kad į Nemuną, taip pat Kuršių marias teka fekalijomis neužterštas Neries vanduo. Tačiau viena didelė problema sostinėje dar yra išlikusi – Neris dar labai teršiama po lietaus nuo kelių nutekančiomis nevalytomis nuotekomis. Taigi, galima sakyti, kad ta skulptūra prie Neries yra jos autoriaus, kaip menininko, konkretaus fakto suvokimo interpretacija, verčianti susimąstyti.
Panašiai nutinka ir su faktų interpretacijomis, kurias išsako žmonės. Kartais, iš pirmo žvilgsnio tos interpretacijos būna labai nutolusios nuo faktų, o faktai būna tiesiog užkloti keliais sluoksniais. Norintis nepasimesti ir nepasiklysti tarp interpretacijų ir faktų žmogus turėtų skirti laiko pastudijuoti aplinką, pasigilinti. Tie laikai, kai spaudoje, televizijoje ir radijuje būdavo skelbiama tik viena, autokratinė tiesa, jau praėjo. Gyvename laisvoje, demokratinėje, pliuralistinėje visuomenėje. Be to, laisvė mums suteikia galimybę gretinti faktus, naudotis keliais šaltiniais, atsirinkti, kas yra kas, susidaryti nuomonę ir netgi pasirinkti leidinį ar autorių, kuris jau yra įgijęs pasitikėjimą.
Kartais, kai su kuo nors tenka diskutuoti apie tai, kokiu leidiniu ar žurnalistu galima pasitikėti, į kurį būtų galima kreiptis, aš pašnekovams pateikiu tokį argumentą: „Ar tuomet, kai jums tenka kreiptis į medikus, jūs einate pas pirmą pasitaikiusį gydytoją, žinoma, išskyrus skubius atvejus, net nepasiteiravę kitų pacientų nuomonės?“ Tas pats ir su spaudos leidiniais ar žurnalistais – siūlyčiau skaityti ar kreiptis į tuos, kurie jau yra pelnę skaitytojų, visuomenės pasitikėjimą. Demokratinėje visuomenėje vartotojas visada turi teisę rinktis.
– Ką patartumėte aktyviai socialiniuose tinkluose pasisakantiems žmonėms, ypač viešiems asmenims, dėl to, ką ir kaip jiems derėtų skelbti, kad jie nejučia ar dėl patirties stokos pernelyg „neapsinuogintų“?
– Norėčiau pasakyti, kad jeigu žmogus, pavyzdžiui, turi „Facebook`o“ paskyrą ir joje skelbia tam tikrus faktus ar nuomones, jis jau yra viešoje erdvėje ir čia visuomet praverčia santūrumas. Juolab kad ta informacija gali labai plačiai pasklisti ir kažką įžeisti ar įskaudinti net po daugelio metų. Žinau vieną tokį atvejį, kuris buvo labai plačiai komentuojamas po Prancūzijoje įvykusio susišaudymo su teroristais. Per tą susišaudymą buvo mirtinai sužeistas ir ištiktas agonijos mirė policijos pareigūnas. Vienas žmogus tai atsitiktinai nufilmavo ir paskelbė savo socialinio tinklo paskyroje, o paskui tas videosiužetas labai greitai buvo išplatintas po visą virtualią erdvę ir labai įskaudino to policininko šeimos narius: brolį, tėvus, taip pat išvydusius užfiksuotą jiems brangaus žmogaus agoniją ir mirtį. To siužeto autorius pats labai greitai savo paskyroje tą siužetą ištrynė ir oficialiai atsiprašė artimųjų ir visų Prancūzijos žmonių. Tačiau visa tai jau buvo labai plačiai pasklidę. Tiesa, iš naujienų agentūrų reportažų tas siužetas buvo pašalintas, nes tam užkirto kelią patys žurnalistai. Tačiau gali būti, kad net ir dabar tas siužetas dar kažkur klaidžioja.
Taigi, socialiniuose tinkluose ir apskritai elektroninėje erdvėje skelbiant kažkokią informaciją, reikia jausti atsakomybę ir pamąstyti, ar ta informacija nėra įžeidžianti ar skaudinanti. Be to, nors „Facebook`o“ paskyra yra asmeninė, žmonės turėtų suprasti, kad tai – ne jų namų svetainė ar net miegamasis. Tai jau vieša erdvė ir joje derėtų atitinkamai elgtis.
R. Gaičevskytės nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.