Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Žiniasklaidos turinio vartojimo algoritmai – įvairiai, kritiškai, saikingai

Kartais tenka išgirsti įvairių pasisakymų apie gerą ir blogą žiniasklaidą. Neva vieni žiniasklaidos kanalai yra geresni ir vienus reikėtų vartoti dažniau, nei kitus. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja geros ir blogos žiniasklaidos formos ir kuriomis turime labiau pasitikėti arba nepasitikėti? Kaip reikėtų vartoti žiniasklaidos turinį, kad gautumėme kokybišką ir patikimą informaciją?
Apie tai kalbamės su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi RADZEVIČIUMI.

 Dainius RADZEVIČIUS.– Ar galima teigti, kad egzistuoja blogi ir geri žiniasklaidos kanalai? Jei taip, tai kokios informavimo priemonės yra kokybiškesnės ir patikimesnės už kitas?
– Manau, kad skirstyti žiniasklaidą į blogą ir gerą yra klaidinga. Galbūt tiksliau būtų sakyti ne gera ir bloga, o į gerą ir prastą turinį orientuota žiniasklaida. Pati platforma arba technologija yra neutrali. Televizinė technologija turi galimybę skleisti bangas eteriu, todėl ji tiesiogiai nėra gera arba bloga. Čia kaip peilis – juo gali ir duoną atsipjauti, ir žmogų papjauti. Tad žiniasklaidą skirstyčiau ne į gerą ir į blogą, o į patikimą ir nepatikimą.
– Kokiais kriterijais, rodiklių sistemomis reikėtų remtis skaitytojui, norinčiam įvertinti tam tikro visuomenės informavimo kanalo patikimumą?
– Norint įvertinti žiniasklaidos kokybę ir patikimumą, reikėtų kelti klausimus, kas tas žiniasklaidos priemones valdo ir kokių tikslų jos siekia. Jeigu tikslai yra pikti, siekiantys kurstyti nesantaiką, skleisti karo propagandą, vadinasi, tokia žiniasklaidos priemonė yra ne tik nekokybiška, bet ir antiįstatymiška, platinanti draudžiamą informaciją. Kalbant mūsų standartais, kad žiniasklaidos priemonė būtų gera, ji turi sukurti kokybišką turinį. O kokybišką žiniasklaidos turinį gali sukurti ta informavimo priemonė, kuri pirmiausia yra laisva, kuri nepriklauso nuo valdžios. Tais atvejais, kai žiniasklaida nuo valdžios priklauso, ji yra už Lietuvos įstatymų ir etikos ribų. Nepaisant to, blogų pavyzdžių, kaip mero Ričardo Malinausko įkurtas laikraštis Druskininkuose, turėjome. Tačiau yra šalių, kur politikui būti žiniasklaidos priemonės savininku yra visiškai normali praktika. Tokiose šalyse žiniasklaida yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios, ji dirba ne visuomenės labui, bet aptarnauja valdžią ir veikia kaip propaganda arba dar blogiau – kaip demokratijos išugdytojo vaidmenį atliekanti institucija. Vertinant tokius pavyzdžius galima pasidžiaugti, kad Lietuvos žiniasklaidos rinka yra gana laisva, atvira ir kokybiška. Kadangi esame atvira rinka, joje veikia ne tik lietuviškos žiniasklaidos priemonės, bet ir užsienio kapitalo žiniasklaidos įmonės. Vienos jų yra kokybiškos ir atitinka mūsų arba net aukštesnius žiniasklaidos reikalavimus. Kitos priešingai – yra už mūsų žiniasklaidos standartų ribų, sėja nesantaiką, gali platinti propagandą ir panašius dalykus. Taigi mūsų rinkoje yra visko, todėl skaitytojas turi būti atidus ir išrankus žiniasklaidos turiniui.
– Kaip nepasiklysti tokiame žiniasklaidos labirinte? Kaip suprasti ir atsirinkti, kuri žiniasklaidos informacija yra tinkama ir netinkama vartoti ir kuria reikėtų tikėti?
– Žiniasklaida yra viena iš paslaugų ir produktų, kurią mes, kaip vartotojai, vartojame. Jos kokybė kartais turėtų būti netgi svarbesnė nei maisto produktų. Tie žmonės, kurie pirkdami maistą rūpinasi sveikata, kurie renkasi kokybiškus produktus, domisi, skaito, kokie produktai yra sveikesni, kurie mažiau sveiki, kurių produktų reikėtų vartoti mažiau, kad jie nepakenktų sveikatai. Iš esmės ta pati taisyklė galioja ir prieš vartojant žiniasklaidą. Prieš skaitant, žiūrint ar klausant žiniasklaidos turinį, reikėtų pasidomėti, kaip žiniasklaida mus veikia, paieškoti tyrimų šia tema. Dar labai svarbus yra saikas – nereikėtų pulti stačia galva žiūrėti vien tik kriminalų, meilės serialų, žinių arba kitokio vieno žiniasklaidos produkto. Saikingas vartojimas turi švietėjišką misiją ir žmogui leidžia susivokti, palyginti, kas yra kas. Tuo tarpu pripratimas prie vieno kurio nors produkto gali daryti neigiamą poveikį mūsų smegenims, protui. Pajuokaudamas pasakysiu, kad žmogaus, kuris nuo ryto iki vakaro žiūri tik meilės serialus, pasaulio suvokimas gali būti kaip kreivų veidrodžių karalystė. Toks žmogus gali pradėti galvoti, kad visi aplink sprendžia tik meilės problemas, o juk gyvenimas yra daug įvairesnis.
Galima teigti, kad įvairovė ir saikas yra pagrindinės žiniasklaidos vartojimo taisyklės. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas valdo žiniasklaidos kanalus, kiek tas valdymas yra skaidrus. Jei, tarkime, žiūrovas pastebi, kad žiniasklaidos korporaciją valdo kokia nors alkoholio pramonės industrija, tai jis, skaitydamas arba klausydamas to žiniasklaidos kanalo sukurtą turinį, kuriame bus kalbama temomis, susijusiomis su alkoholio sektoriumi, turėtų būti itin kritiškas ir išrankus.
Kitas atvejis – jei žiniasklaidą valdo diktatūrinė arba autoritarinio režimo valstybė, pvz. Rusija, Baltarusija, Šiaurės Korėja, tai mažų mažiausiai ką tokios žiniasklaidos vartotojui reikėtų suprasti, jog tą žiniasklaidą valdo valdžia ir ji atstovauja ne visuomenės interesams, o vykdo valdžios uždavinius. Taigi reikia būti budriam ir stengtis atsargiai žiūrėti į tokį turinį arba geriausia jo visai nevartoti.
– Šiandien žiniasklaida kitokia nei buvo prieš 20 metų. Dėl interneto dabar tekstus gali kurti tinklaraštininkai, savo nuomonę ir įžvalgas vienu ar kitu klausimu socialiniuose tinkluose gali reikšti kiekvienas socialinių tinklų dalyvis. Žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų kuriamas turinys turi vieną esminį skirtumą. Žiniasklaida turinį kuria remdamasi faktais ir argumentais, o socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose informacija tėra grįsta rašančiojo nuomone. Dažnai nutinka taip, kad vartotojai pradeda painioti šiuos du skirtingus žanrus ir ima pasitikėti ne žiniasklaidos pateikiama informacija, o socialinių tinklų vartotojų nuomonėmis. Kokios grėsmės gali kilti gaunant informaciją tik iš socialinių tinklų ir ar apskritai reikėtų, ar galima pasitikėti tokia nuomonėmis grįsta informacija?
*– Norint tokia nuomonėmis grįsta informacija pasikliauti, pirmiausiai reikia būti perskaičius daug literatūros, domėtis faktais, būti labai apsiskaičiusiam. Ir tik tada, kai vartotojas žino daugiau ar mažiau faktų skirtingose srityse, jis gali bandyti pradėti klausyti kitų žmonių nuomonių, ką jie apie jo žinomus faktus, procesus mano. Jei vartotojai faktus ir procesus pažįsta tik kažkokių socialiniuose tinkluose veikiančių autoritetų arba pseudoautoritetų nuomonėmis, ir dar blogiau, jei vartotojas pagal tokią informaciją priima sprendimus, formuoja savo elgesį, tai tokia informacija gali kelti daugybę pavojų. Kiekvienas žmogus turi galimybę ir būti teisus, ir suklysti. Tokią pačią galimybę turi ir tie socialiniuose tinkluose nuomonėmis besidalijantys žmonės. Taigi jei mes nenorime klysti dažnai ir stipriai, pageidautina klausytis kuo daugiau skirtingų nuomonių, bet prieš tai ir po to reikėtų tą nuomonę patikrinti ir paieškoti faktų, papildomos informacijos patikimuose šaltiniuose. Jokiu būdu nepatariu pagal tai, ką kažkas pasakė, daryti išvadas ir manyti, kad tas pasakymas yra gryna tiesa. Tokiu būdu žmogus klys visą gyvenimą ir niekas jam nepadės.
Jei žmogus vis dėlto kažkieno nuomonę priima kaip tiesą, jam reikėtų žinoti, kas yra kritinis mąstymas, patarčiau jam skaityti daug knygų. Jei nori suprasti, kas yra ekonomika ir kaip vyksta ekonomikos procesai, neužtenka paklausyti kokio nors vieno ekonomisto, kuris sako, kad situacija gerėja arba blogėja. Jei pagal tai priiminėsime sprendimus apie savo finansus ir ekonomiką, tai bus didelė tikimybė, kad suklysime. Dar nežinau nė vieno pranašo, kuris būtų kažką pasakęs ir to pasakymo nulemtas elgesys būtų teisingas.
– Kokį patarimą duotumėte „Suvalkiečio“ skaitytojams, kad jie netaptų nekokybiškos žiniasklaidos ar nuomonių lyderių skleidžiamos informacijos įkaitais?
– Skaitykite, domėkitės faktais, vartokite kuo įvairesnę informaciją ir, svarbiausia, net patį geriausią turinį vartokite saikingai.

Kalbėjosi Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose

    2021-10-26Mažiau žvakių ir dirbtinių gėlių kapuose – mažiau atliekų sąvartynuose
    Artėjant Vėlinėms kyla vis daugiau susirūpinimo dėl artimųjų kapų tvarkymo ir puošybos pagerbiant jų atminimą. Puošti kapus gėlėmis ir žvakėmis pradėta ne taip jau seniai – tik prieš keliasdešimt metų. Kapų puošimo mados keitėsi su laiku ir atnaujintomis technologijomis. Vaško žvakes, kurios sudegdavo, ir gėlių puokšteles, kurios sudžiūdavo ir suirdavo, pakeitė parafino ir stiklo, metalo bei plastiko gaminiai. Jie, trumpai puošę kapus, keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerius ir didina atliekų kiekius sąvartynuose: parafinu užterštos žvakės ir jų dalys nėra perdirbamos, plastmasinės gėlės ir pintinėlės irgi dažnai tampa tik sąvartynuose laidojamomis atliekomis. Tad prieš nukraudami kapavietes dešimtimis žvakių, pintinėlių ir dirbtinių ...
  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • Žaliasis smegenų plovimas

    2021-10-18Žaliasis smegenų plovimas
    „Greenwashing“ – tai apgaulinga strategija, siekianti sudaryti įspūdį, jog įmonės veikla yra draugiška aplinkai. Reklama (dažnai apgaulinga), viešaisiais ryšiais, naudodami žalios spalvos akcentus ant pakuočių ir pan. kai kurie gamintojai stengiasi sudaryti įspūdį, kad jų įmonė yra „žalia“. Tačiau įspūdis dar nėra nei ekologija, nei žiedinė ekonomika, nei kažkas panašaus, tai tik žaliasis smegenų plovimas. Kad išvengtume tokių „plovėjų“, turėtume būti budrūs ir… mažiau patiklūs. Verta pasidomėti, ar įmonė savo veiklą aprašo tik skambiomis frazėmis („Užsiimame ekologiška veikla“, „Gaminame aplinkai draugiškus produktus“ ir pan.), ar aprašo konkrečiai, kokia yra ši veikla, kokie jų gamybos procesai, kaip gaminama šiluma, ar įmonėje perdirbamos ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas

    2021-10-17Įmonės kasdienybė – palankiausių sprendimų ieškojimas
    Marijampolėje veikianti UAB „Mantinga“ ne kartą informavo ir mūsų skaitytojus apie pokyčius. „Tvarumo reikšmė ir svarba mūsų įmonėje yra apibrėžta Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bei įmonės strategijoje, – sako įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas. „Mantingos“ vadovas sako, jog yra ne viena apraiška ir procesas, kuris padeda įmonei kurti žiedinę ekonomiką: – Labai svarbu ieškoti būdų ar tvarkytojų, kurie susidariusias atliekas galėtų sutvarkyti taip, kad atliekos virstų žaliavomis, būtų perdirbtos ar pakartotinai panaudojamos. Turime ne vieną atliekų rūšį, kurios pakartotinai negalime panaudoti patys, tačiau tada ieškome atliekų tvarkytojų, kurie suteikia atliekoms žaliavos statusą – tešlos likučius, trupinius, daržovių liekanas, kitas bioskaidžias ...
  • Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti

    2021-10-17Jei nėra planktono, tai ir banginiams nėra ką veikti
    Dr. Dalius Serafinas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Visą šią savaitę, spalio 11–15 dienomis, Europos Sąjungoje vyko Europos Komisijos remiama Socialinės ekonomikos savaitė ir buvo organizuota konferencija. Tai yra kelias teisingesnio, tvaresnio ekonomikos modelio link. Nuo 2012 metų kartu su Lietuvos socialiniais partneriais skatiname socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos įgyvendinimą, esamo ekonomikos modelio inovatyvią transformaciją. Lietuvos mokslininkų sąjunga kartu su kitomis NVO organizuoja ir aktyviai dalyvauja valdžios, SVV (Smulkiojo ir vidutinio verslo), ūkininkų, socialiai jautrių grupių, savivaldos ir bendruomenių atstovų dialoge. Bendro veikimo tikslai aiškūs – Lietuvos regionų socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties mažinimas neviršijant ...
  • Apie antrąjį gyvenimą

    2021-10-17Apie antrąjį gyvenimą
    Istorija iš Marijampolės žmonių gyvenimo. Moteris liko kaip stovi – be namų, net be rankinės. Tik su vaiku ant rankų. Savivaldybė jai suteikė tik sienas ir pastogę. Kažkas jai patarė ketvirtadienį apsilankyti UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centre esančioje DGASA (Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje), kur ji galbūt susiras būtinų daiktų naujo gyvenimo pradžiai. Spėkite, koks buvo pirmas daiktas, kurį ji pasiėmė? Šventas paveikslas! O paskui jau rinkosi kitus daiktus: sofą, lovelę vaikui, šaukštus ir lėkštes, buitinę techniką. Ši trumpa, bet tikra istorija, papasakota UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro darbuotojų, gali būti puiki motyvacija tiems, kuriems dabar ne pats lengviausias metas. Ir tiems, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.