Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kokią žiniasklaidą skaitome, kuo pasitikime?

Medija itin veikia visuomenę, kurioje ji vaidina didžiulę rolę ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo pačios turimos charakteristikos. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo, daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.
Savo pašnekovų klausėme, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis jie dažniausiai naudojasi? Kas lemia jų pasirinkimą? Ar jie susidūrė su faktais, kai ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai?Jų nuomone, kokiu tikslu tai daroma?

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė
– Dažniausiai informaciją skaitau internete, „delfi“, „15min“. „lryto“ portaluose. Taip pat seku naujienas televizijoje, spaudoje, radijuje.
Mano pasirinkimą lemia operatyvumas, pateikimo būdas. Tikrai pasitaiko, kad ta pati informacija pateikiama skirtingai. Konkrečių pavyzdžių neprisimenu, bet, manau, kad būna „užsakomieji“ straipsniai.
Ypač nepatinka, kai antraštės neatitinka turinio. Taip dažniausiai pasitaiko interneto portaluose. Labiausiai pasitikiu LRT televizija ir jos naujienomis. Labai vertinu regioninio pobūdžio naujienas „Suvalkietyje“. Tai labai informatyvus, įvairiapusiškas, įdomus leidinys.

 

 

Karolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriusKarolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius
Dažniausiai skaitau internetinius portalus, antroje vietoje – televizijos pateikiamos žinių naujienos, trečioje – laikraščiai.
Mano pasirinkimą lemia galimybė nuolat sekti atsinaujinančią bei rasti norimą informaciją. Tai geriausiai galima daryti internetiniuose portaluose.
Teko pastebėti, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai. Manau, kad ta pati informacija, jos turinys, gali būti pateikiamas skirtingu aspektu, norint pabrėžti ar sustiprinti norimą perteikti žinutę, skirtingai dedami pagrindiniai turinio akcentai arba pateikiama nepilna informacija, dėl to skirtingose priemonėse ta pati naujiena gali atrodyti skirtingai.
Norėdamas sužinoti tiesą renkuosi informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginu, domiuosi pateiktos informacijos tikrumu.

 

Kazimieras BukotaKazimieras Bukota, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas
Dažniausiai skaitau informacinius portalus 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, kai kuriuos Lenkijos ir Rusijos informacinius tinklalapius ir laikraštį „Suvalkietis“.
Mano pasirinkimą lemia informacijos pateikimo operatyvumas (gal išskyrus „Suvalkietį“), medžiagos aktualumas, nuomonių įvairovė, galimybė stebėti visuomenės reakciją į pateikiamą informaciją.
Su faktais, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai, susidūriau ne kartą. Apie vienodai traktuotą tą pačią informaciją visose prieinamose žiniasklaidos priemonėse vyresnio amžiaus žmonės ypač puikiai prisimena.
Gal tai nėra tos pačios informacijos pateikimas, bet įvairiuose tinklalapiuose net straipsnių pavadinimai kartais rodo prieštaringas nuomones požiūryje į tą pačią problemą. Paskutinių dienų pavyzdys: „Premjeras žada, kad pertvarkius sistemą pensijos dar augs“, o „Ministras piešia tragišką vaizdą: pensija sieks tik 20 proc. buvusios algos“.
Kokiu tikslu tai daroma? Manau, kad skaitytojui pritraukti, nes tos pačios informacijos atkartojimas tikrai nedidina informacinės priemonės patrauklumo ir populiarumo.
Kaip atsirenku, kuria informacine priemone pasikliauti, kaip atrandu tiesą? Svarbūs ar įdomūs klausimai skatina ieškoti papildomų informacijos šaltinių, kitų nuomonių. Pateiktos informacijos teisingumą apsprendžia, kaip įprasta, bent dviejų šaltinių duomenys, informacijos autorių ar šaltinių autoritetas, gyvenimo patirtis vertinti.

 

Andrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narysAndrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
– Pastaruoju metu skaitau beveik išimtinai internetinę žiniasklaidą. Be abejo, kasdien ir dėl darbo pobūdžio, ir dėl įpročio tenka perversti pagrindinius šalies portalus. Daug laiko praleidžiu skaitydamas tarptautinę ir kitų šalių spaudą (The Economist, Politico, Der Spiegel, Real Clear World, Radio Free Europe portalus ir t. t.). Mano nuomone, politikui tiesiog yra privalu mokėti užsienio kalbas ir nuolatos skaityti svarbiausius tarptautinius leidinius. Tai išplečia akiratį ir leidžia neužsisklęsti kasdienybėje.
Marijampolės naujienoms ir aktualijoms neabejotinai renkuosi patikimiausią ir išsamiausią leidinį – „Suvalkietį“. Vertinu šio laikraščio gilumą, o pastaruosius kelis metus galiu pagirti už gebėjimą sunkiame mūsų miesto politikos kontekste išlaikyti nešališkumą.
Iš rimtesnės spaudos – „Naujasis Židinys-Aidai“. Šį leidinį raginu visus galinčius užsiprenumeruoti, nes tai bus ne tik gera investicija į jūsų pačių akiračio praplėtimą, bet ir parama rimtosios kultūros, politikos ir filosofijos leidiniui tuo metu, kai nedorėlių valdžia jį bando užgniaužti.
Mano pasirinkimą daugiausia lemia profesija. Kaip medikas privalo skaityti medikų leidinius, taip ir politikas privalo domėtis šalies ir vietos naujienomis, gilintis į profesinius leidinius.
Būna skirtingų informacijos interpretacijų, tačiau man labiau į akis krinta ne tai. Man užkliūva selektyvumas, kai vienoje žiniasklaidoje kokia nors gana svarbi naujiena nušviečiama, o kita žiniasklaida tai nutyli.
Pastaruoju metu teko susidurti su situacija, kai daugelis žiniasklaidos priemonių vieną labai svarbią žinią, susijusią su mūsų – konservatorių – veiksmais kovos su korupcija srityje nušvietė, bet štai vienas svarbus portalas totaliai ignoravo. Kodėl? Na, nesiplėtosiu, bet minčių tada kilo įvairių.
Kokiu tikslu tai daroma? Dažniausiai tai yra asmeninių įsitikinimų dalykai – myliu nemyliu, patinka nepatinka naujienos subjektas arba kūrėjas – arba, politikų atveju, politinis angažuotumas. Beje, galiu pasidžiaugti, kad politinio angažuotumo ir neobjektyvumo Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu tikrai mažėja.
Pasitikiu gerą vardą ir istoriją turinčia žiniasklaida. Niekados neskaitau ir netikiu visokiais naujai atsiradusiais portalais ar laikraščiais. Dažniausiai už jų stovi kas nors, kas siekia ne skaidrumo ar objektyvaus požiūrio, o žaidžia kokius nors negražius žaidimus. Štai ir dabar girdime, kad viena valdanti partija vis bando visokius neva bendruomeninius laikraščius kurti, nauji portalai be autorių pavardžių atsiranda. Esu girdėjęs, kad artimiausiu metu gal net ir valdžiai palankių, stambių verslo koncernų finansuojamų regioninių laikraščių tinklas gali užgimti. Tokie leidiniai su tiesa neturės nieko bendro. Jei jie atsiras, tai bus tik dar vienas desperatiškos propagandos įrankis. Visus skaitytojus raginu tokią propagandą griežtai ignoruoti. Tiesos ten nesurasite.

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...
  • Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį

    2021-03-31Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį
    Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę. Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, pirmiausia grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos. Žada paramą naujoms technologijoms „Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...
  • Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas

    2021-03-24Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas
    Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas 2021 m. kovo 12 d. Bostone (JAV) mirė Stasys Goštautas, lietuvių dailėtyrininkas, literatūrologas, ispanų literatūros ir meno specialistas, Makauskų dvaro (Kalvarijos sav.) paveldėtojas, gimęs 1939 m. sausio 3 d. Kaune. Stasys Goštautas buvo vienturtis Liucijos ir Vaclovo Goštautų sūnus. Motina, kilusi nuo Liubavo, Makauskų dvaro savininko Stanislovo Skotnickio dukra, tėvas, žemaitis, po vedybų tapo ne tik Makauskų dvaro šeimininku, diegusiu naujus ūkininkavimo metodus, bet ir aukštu valdininku: buvo Vilkaviškio, Marijampolės apskrities viršininku. 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia V. Goštautą suėmė ir uždarė į Marijampolės kalėjimą, o 1941–1944 m., vokiečiams atėjus, vėl sugrįžo ir į ...