Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kokią žiniasklaidą skaitome, kuo pasitikime?

Medija itin veikia visuomenę, kurioje ji vaidina didžiulę rolę ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo pačios turimos charakteristikos. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo, daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.
Savo pašnekovų klausėme, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis jie dažniausiai naudojasi? Kas lemia jų pasirinkimą? Ar jie susidūrė su faktais, kai ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai?Jų nuomone, kokiu tikslu tai daroma?

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė
– Dažniausiai informaciją skaitau internete, „delfi“, „15min“. „lryto“ portaluose. Taip pat seku naujienas televizijoje, spaudoje, radijuje.
Mano pasirinkimą lemia operatyvumas, pateikimo būdas. Tikrai pasitaiko, kad ta pati informacija pateikiama skirtingai. Konkrečių pavyzdžių neprisimenu, bet, manau, kad būna „užsakomieji“ straipsniai.
Ypač nepatinka, kai antraštės neatitinka turinio. Taip dažniausiai pasitaiko interneto portaluose. Labiausiai pasitikiu LRT televizija ir jos naujienomis. Labai vertinu regioninio pobūdžio naujienas „Suvalkietyje“. Tai labai informatyvus, įvairiapusiškas, įdomus leidinys.

 

 

Karolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriusKarolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius
Dažniausiai skaitau internetinius portalus, antroje vietoje – televizijos pateikiamos žinių naujienos, trečioje – laikraščiai.
Mano pasirinkimą lemia galimybė nuolat sekti atsinaujinančią bei rasti norimą informaciją. Tai geriausiai galima daryti internetiniuose portaluose.
Teko pastebėti, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai. Manau, kad ta pati informacija, jos turinys, gali būti pateikiamas skirtingu aspektu, norint pabrėžti ar sustiprinti norimą perteikti žinutę, skirtingai dedami pagrindiniai turinio akcentai arba pateikiama nepilna informacija, dėl to skirtingose priemonėse ta pati naujiena gali atrodyti skirtingai.
Norėdamas sužinoti tiesą renkuosi informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginu, domiuosi pateiktos informacijos tikrumu.

 

Kazimieras BukotaKazimieras Bukota, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas
Dažniausiai skaitau informacinius portalus 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, kai kuriuos Lenkijos ir Rusijos informacinius tinklalapius ir laikraštį „Suvalkietis“.
Mano pasirinkimą lemia informacijos pateikimo operatyvumas (gal išskyrus „Suvalkietį“), medžiagos aktualumas, nuomonių įvairovė, galimybė stebėti visuomenės reakciją į pateikiamą informaciją.
Su faktais, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai, susidūriau ne kartą. Apie vienodai traktuotą tą pačią informaciją visose prieinamose žiniasklaidos priemonėse vyresnio amžiaus žmonės ypač puikiai prisimena.
Gal tai nėra tos pačios informacijos pateikimas, bet įvairiuose tinklalapiuose net straipsnių pavadinimai kartais rodo prieštaringas nuomones požiūryje į tą pačią problemą. Paskutinių dienų pavyzdys: „Premjeras žada, kad pertvarkius sistemą pensijos dar augs“, o „Ministras piešia tragišką vaizdą: pensija sieks tik 20 proc. buvusios algos“.
Kokiu tikslu tai daroma? Manau, kad skaitytojui pritraukti, nes tos pačios informacijos atkartojimas tikrai nedidina informacinės priemonės patrauklumo ir populiarumo.
Kaip atsirenku, kuria informacine priemone pasikliauti, kaip atrandu tiesą? Svarbūs ar įdomūs klausimai skatina ieškoti papildomų informacijos šaltinių, kitų nuomonių. Pateiktos informacijos teisingumą apsprendžia, kaip įprasta, bent dviejų šaltinių duomenys, informacijos autorių ar šaltinių autoritetas, gyvenimo patirtis vertinti.

 

Andrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narysAndrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
– Pastaruoju metu skaitau beveik išimtinai internetinę žiniasklaidą. Be abejo, kasdien ir dėl darbo pobūdžio, ir dėl įpročio tenka perversti pagrindinius šalies portalus. Daug laiko praleidžiu skaitydamas tarptautinę ir kitų šalių spaudą (The Economist, Politico, Der Spiegel, Real Clear World, Radio Free Europe portalus ir t. t.). Mano nuomone, politikui tiesiog yra privalu mokėti užsienio kalbas ir nuolatos skaityti svarbiausius tarptautinius leidinius. Tai išplečia akiratį ir leidžia neužsisklęsti kasdienybėje.
Marijampolės naujienoms ir aktualijoms neabejotinai renkuosi patikimiausią ir išsamiausią leidinį – „Suvalkietį“. Vertinu šio laikraščio gilumą, o pastaruosius kelis metus galiu pagirti už gebėjimą sunkiame mūsų miesto politikos kontekste išlaikyti nešališkumą.
Iš rimtesnės spaudos – „Naujasis Židinys-Aidai“. Šį leidinį raginu visus galinčius užsiprenumeruoti, nes tai bus ne tik gera investicija į jūsų pačių akiračio praplėtimą, bet ir parama rimtosios kultūros, politikos ir filosofijos leidiniui tuo metu, kai nedorėlių valdžia jį bando užgniaužti.
Mano pasirinkimą daugiausia lemia profesija. Kaip medikas privalo skaityti medikų leidinius, taip ir politikas privalo domėtis šalies ir vietos naujienomis, gilintis į profesinius leidinius.
Būna skirtingų informacijos interpretacijų, tačiau man labiau į akis krinta ne tai. Man užkliūva selektyvumas, kai vienoje žiniasklaidoje kokia nors gana svarbi naujiena nušviečiama, o kita žiniasklaida tai nutyli.
Pastaruoju metu teko susidurti su situacija, kai daugelis žiniasklaidos priemonių vieną labai svarbią žinią, susijusią su mūsų – konservatorių – veiksmais kovos su korupcija srityje nušvietė, bet štai vienas svarbus portalas totaliai ignoravo. Kodėl? Na, nesiplėtosiu, bet minčių tada kilo įvairių.
Kokiu tikslu tai daroma? Dažniausiai tai yra asmeninių įsitikinimų dalykai – myliu nemyliu, patinka nepatinka naujienos subjektas arba kūrėjas – arba, politikų atveju, politinis angažuotumas. Beje, galiu pasidžiaugti, kad politinio angažuotumo ir neobjektyvumo Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu tikrai mažėja.
Pasitikiu gerą vardą ir istoriją turinčia žiniasklaida. Niekados neskaitau ir netikiu visokiais naujai atsiradusiais portalais ar laikraščiais. Dažniausiai už jų stovi kas nors, kas siekia ne skaidrumo ar objektyvaus požiūrio, o žaidžia kokius nors negražius žaidimus. Štai ir dabar girdime, kad viena valdanti partija vis bando visokius neva bendruomeninius laikraščius kurti, nauji portalai be autorių pavardžių atsiranda. Esu girdėjęs, kad artimiausiu metu gal net ir valdžiai palankių, stambių verslo koncernų finansuojamų regioninių laikraščių tinklas gali užgimti. Tokie leidiniai su tiesa neturės nieko bendro. Jei jie atsiras, tai bus tik dar vienas desperatiškos propagandos įrankis. Visus skaitytojus raginu tokią propagandą griežtai ignoruoti. Tiesos ten nesurasite.

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...