Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Medijos: kaip jas suprasti? Žiniasklaida ir jos pateikiama informacija – galinga jėga

Kiekviena mūsų diena pilna įvykių. Informacija apie juos sklinda didžiuliu tempu ir kiekiais televizijoje, radijuje, laikraščiuose, internete. Vos spėjame sekti nuolat besikeičiančius įvykius, naujienas. Žiniasklaida – tarsi langas, leidžiantis mums pamatyti už jo vykstančius įvykius. Kaip nepasiklysti informacijos galybėje, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti, kaip nepakliūti į manipuliatorių pinkles, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriumi Kęstučiu Petrauskiu.

 

Kęstutis Petrauskis ragina skaitytojus nesileisti, kad jais būtų manipuliuojama.– Ar dažnai tenka susidurti su situacija, kai ta pati informacija skirtingose informacijos priemonėse pateikiama skirtingai? Kokios priežastys šio reiškinio? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių? Kaip skaitytojui nepaklysti, kaip atsirinkti, kur tiesa, kaip „skaityti“ tokią informaciją?
– Reiškinys, kai žmonės skirtingai vertina tą pačią informaciją, bet pateikiamą skirtingose žiniasklaidos priemonėse, pastebėtas jau gana seniai.
Prieš beveik 60 metų JAV prezidento rinkimų debatuose susitiko Džonas Kenedis (John Kennedy) ir Ričardas Niksonas (Richard Nixon). Jų žodžių dvikova buvo transliuojama per radiją ir tuo metu Amerikoje labai išpopuliarėjusią televiziją.
Didžiausias tų debatų netikėtumas buvo tai, kad žmonės, klausę radijo, palaikė R. Niksoną. Jo kalbos maniera, idėjos, pasiūlymai klausytojams pasirodė labai kompetentingi.
Tačiau rinkėjams, žiūrėjusiems televiziją, vienareikšmiškai geresnį įspūdį padarė Dž. Kenedis. Jaunas, energingas politikas pavergė auditoriją. Jis, žinia, buvo išrinktas JAV prezidentu.
Po tų debatų padaryta išvada, kad vaizdas iškreipia žmonių politikos ir bendrai realybės suvokimą. O dar tiksliau – didesnę įtaką daro ne tiek turinys, o įvaizdis. Taigi, nustatyta, kad skirtingos žiniasklaidos priemonės gali daryti ne vienodą įtaką. Televizija, o šiuo laiku ir internetas, dėl savo galimybių pajungti vaizdo, garso efektus, daro didesnę įtaką nei kitos žiniasklaidos priemonės.
Įpratę gauti greitą informaciją neretai skaitome tik antraštes. – Kaip žurnalistų pateikta informacija gali veikti žmones? Ar tai daroma sąmoningai, turint iš anksto numatytų tikslų?
– Mokslininkai jau seniai yra nustatę kaip žiniasklaidoje pateikiama informacija veikia žmones. Žiniasklaidos daromą įtaką galima pastebėti net buitiniame, kasdienybės lygmenyje: kaip rengiamės, ką perkame, kaip leidžiame laisvalaikį, ką aptariame su draugais, kolegomis darbe (orientuojamės į tai, ką matėme, girdėjome, skaitėme).
Komunikacijos moksluose tas poveikis yra vadinamas informacijos efektais. Jie gali paveikti mūsų žinias, nuomonę, padaryti įtaką jausmams, mūsų nuostatoms, elgesiui, veiksmams.
Kaip tai pasireiškia kasdienybėje būtų štai toks pavyzdys: populiariame Egipto kurorte įvyko teroristinis išpuolis prieš turistus. Taigi žmonės pirmiausia sužino apie įvykį. Bet kartu tokia žinia gali paveikti žmogaus emocijas, nuomonę („musulmoniškose šalyse nesaugu, siaučia terorizmas, jis nukreiptas prieš Vakarus“). Galiausiai tai gali paveikti veiksmus. Žmogus gali apsispręsti: „niekada nebevažiuosiu atostogauti ar turistauti į tuos kraštus“.
Žiniasklaidos priemonės, žinodamos kokį efektą padaro informacija, ją gali skleisti sąmoningai (pavyzdžiui, politinėje kontroversijoje palaikant vieną ar kitą partiją, politiką). Bet gali būti, kad efektas padaromas ir nesąmoningai, neplanuotai. Pavyzdžiui, pranešimai apie priekabiavimo skandalą, į kurį įsivėlęs politikas, gali paveikti rinkėjų nusivylimą ne tik konkrečiu politiku, bet ir partija ar net politine sistema.
– Kokias priemones pasitelkia žiniasklaida, norėdama paveikti skaitytoją, pasiekti savo tikslą ar įvykdyti užsakymą?
– Norint, kad informacijos poveikis būtų dar stipresnis, žiniasklaida neretai panaudoja taip vadinamus „rėmus“. Tai yra kai politikai, partijos ar valstybės apibūdinami naudojant vis tuos pačius epitetus, stereotipus. Tam yra panaudojamos metaforos, istoriniai palyginimai, vaizdai, posakiai. Gan ryškus pavyzdys šiuo metu yra žiniasklaidos „kova“ prieš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį. Pastarasis apibūdinamas kaip didžiausias žemgrobys, ūkininkų išnaudotojas, nedoras verslininkas, nesilaikantis įstatymų. Dažnai jis lyginamas su tėvu (ko galima tikėtis iš kolūkio pirmininko sūnaus), naudojamos nuotraukos, kuriuose R. Karbauskis apsirengęs tautiniais rūbais (istorinė metafora – „nešiuolaikiškas“).
Bet prisiminkime, kad panašiai prieš keletą metų buvo apibūdinamas Andrius Kubilius. Jis vaizduotas kaip beširdis, ciniškas politikas, kuriam terūpėjo kaip mažinti atlyginimus, pensijas (nors tai buvo ekonomikos nulemta būtinybė, o ne jo būdo ar veiklos bruožai).
Tokios priemonės naudojamos, kad pasakojama istorija būtų efektyvesnė, kad išryškėtų jos svarba prieš kitus įvykius. Tačiau tuo pačiu akivaizdu: kitokie akcentai, kitos žurnalistinės technikos panaudojimas ir kitokie rėmai, suformuotų kitokį realybės suvokimą.
Dėl informacijos gausos tapo sudėtinga skirti patikimą ir nepatikimą informaciją. – Kaip žmogui, skaitytojui, žiūrovui suprasti, kada jis gauna nešališką informaciją, o kada norima ja manipuliuoti?
– Šiuolaikinės visuomenės narys, siekdamas būti gerai informuotas ir neleisti, kad juo kas nors manipuliuotų, turi suprasti šiuos dalykus. Pirma, kaip informacija yra kuriama. Antra, kokias intencijas turi informacijos kūrėjai. Trečia, turi gebėti atpažinti informaciją, kuria siekiama manipuliuoti. Ketvirta, suprasti, kodėl siekiama manipuliuoti, t. y. paveikti jo jausmus, veiksmus, lūkesčius; Penkta, išsiugdyti gebėjimus perskaityti reikšmes, užkoduotas „tarp eilučių“.
Tai nėra lengva. Kaip to išmokti? Stengtis skaityti ne vieną laikraštį ir ne vieną interneto portalą, žiūrėti ne vieną televizijos kanalą. Analizuoti, lyginti gaunamą informaciją.
Kritiškai pradėti vertinti jau nuo antraštės, pagalvoti ar ja nenorima primesti „įpiršti“ nuomonę. Pagalvoti ar faktai, aplinkybės, pateikiami pranešime tikri, neiškraipyti ar pateikiamos skirtingos nuomonės (t. y. skaitytojui, žiūrovui leidžiama pačiam padaryti savo išvadas).
– Kodėl tai svarbu? Kaip skaitytojui nepaklysti, kaip atsirinkti, kur tiesa, kaip „skaityti“ tokią informaciją?
– Dėl informacijos gausos tampa sudėtinga skirti patikimą ir nepatikimą informaciją. Todėl žmonėmis, jų nuostatomis galima nesunkiai manipuliuoti.
Ypač šias galimybes sustiprino internetas. Mes įpratome gauti informaciją kuo greičiau. Neretai juk net nebeskaitome turinio, o tik peržiūrime antraštes savo mobiliajame telefone. Taigi jas atitinkamai formuluojant paveikti, manipuliuoti galimybių dirva yra labai palanki (ir ne tik Lietuvoje. Amerikos rinkimus, žinia, paveikė Rusija, socialiniuose tinkluose, internete paskelbdama tūkstančius „žinių“, kurių tikslas buvo vienintelis – paveikti eilinių amerikiečių emocijas, nuomonę, o tuo pačiu ir elgesį rinkimų metu).
– Ačiū už pokalbį.

Loreta TUMELIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovo albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.