Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien...

Miesto sodas, Vytauto Didžiojo sodas, Vytauto parkas… Kaip bepavadintum, vyresniems marijampoliečiams, iš šio miesto kilusiems ar iš svetur atvykusiems ir čia jaunystėje mokslus ėjusiems, dirbusiems, šios vietos įvardijimas pažeria pluoštą prisiminimų bei kelia nostalgiją. Nes ši vieta, ar tai būtų klestėjimo metas, ar atvirkščiai, mieste ilgai buvo vienintelė tokia: seniausias ir vienintelis parkas. Dabar, kai parkų Marijampolėje priskaičiuojama ne du ar trys, Vytauto parkas tebelieka išskirtinis ir dėl savo istorijos, ir dėl… naujumo. Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkai, o konkrečiai – Jurgita Jasevičienė ir Rasa Gražytė-Bernotienė Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais nutarė atgaivinti atmintį ir pakviesti miestelėnus prisiminti ir galbūt sužinoti daugiau, naujai pažvelgti į šią vietą. „Vytauto Didžiojo parkas – paroda po atviru dangumi su papildyta realybe“ – taip vadinasi projektas, prie kurio intensyviai dirbama.

 

Praėjusio amžiaus pirmoji pusė... Gal turite parko nuotraukų ir jūs?Ilgai buvo vienintelis
Seniausias Marijampolėje ir ilgai buvęs vienintelis parkas atsirado ir ėmė formuotis maždaug tuo pat metu (XIX a. viduryje) kaip ir kitur Europoje, taip pat ir Lietuvoje: miestuose imta kurti bei formuoti viešąsias erdves, prieinamas visuomenei, nes dvarų ar pilių parkai ir sodai turėjo kitą statusą. Caro valdomoje Lietuvoje maždaug 1875–1890 metais klasicizmo stiliumi (kaip teigia šaltiniai) sukurtas Karališkasis sodas, skirtas kariškių ir miestelėnų poilsiui. Buvo aptvertas, žiūrima tvarkos, pakliūti galėjo ne visi. I pasaulinio karo metais perkrikštytas maršalo P. Hinderburgo vardu, vėliau atgavo senąjį pavadinimą. Kaip ir žmogaus ar miesto, taip ir šio parko istorijoje keitėsi ir vardai, ir priežiūra bei būklė, ir populiarumas.
Laiką iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos galima vadinti klestėjimo laikotarpiu, ypač aktyvus gyvenimas parke virė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, minint Vytauto Didžiojo metus parkas pavadintas jo vardu, nors plačiai buvo vadinamas ir miesto sodu – tai išliko ir iki mūsų dienų. 1923 metais čia pastatyta salė, vadinta savininko Pilypo pavarde, čia buvo rodomas kinas, salė tapo viso miesto kultūrinio gyvenimo centru: vykdavo paskaitos, įvairių organizacijų renginiai. Tapo tradicija eiti pasivaikščioti po parką, spaudoje rašoma, kad parkas nuolat gyvas, pilnas žmonių, daug moksleivių, studentų.
Marijampoliečių dėka muziejinikai gavo vertingų fotografijų. 1930–1933 metais vyko rekonstrukcija. 1932 m. liepą „Lietuvos žinios“ rašo, kad Marijampolėje tvarkomas miesto sodas: „Jau sodno takeliui beliko uždėti tik atramos, o svarbiausią taką, kuris buvo pakeltas išpilant žemėmis, sulygint. Dar šiemet manoma baigti tvoros tvėrimą. Reiškia, 1933 m. belieka pastatyti koks nors kioskas, kuriame būtų galima gauti ledų, limonado ir pastatyti sodne salę, nes senokai jos jau nebėra“ (čia ir kitur cituojant kalba netaisyta). Įrengta teniso aikštelė, buvo šachmatų stalelis, atsirado vasaros kavinė: grojo patefonas, buvo šokama. Populiarus gėrimas – oranžadas. Atsirado tvora, puošnūs vartai su monograma viršuje, meniški bareljefai. Pagal skulptoriaus Petro Rimšos projektą pastatytas tiltelis per Javonį, jis išlaikė 45 metus… Buvo sodinami vardiniai medžiai – kaip sako muziejininkės, „pats sodas virto paminklu. Tačiau nėra jokio patvirtinimo, kad Vytauto Didžiojo metais ketinta čia pastatyti paminklą – ši mintis (gal mitas?) vis dar gyvuoja“.
Miesto sodas dažnai minimas spaudoje – ir ne tik vietinėje. Štai 1931 m. gegužę „Lietuvos žinios“ rašo, kad sodas atgijo, „kai kurie piliečiai suolelius naudoja ne tik sėdėti, bet ir gulėti“. 1932 m. balandį šiame laikraštyje ne kartą rašyta apie Pilypo salę. „Vytauto Didžiojo sodne esanti salė gyvena paskutinę dieną. Jos savininkas p. Pilypas neišėmė iš miesto savivaldybės pratęsimo ir mano ją nusigriauti. Naujos salės tame sodne pastatymu labai susirūpinusi miesto savivaldybė“. Mąstoma ir apie tai, kad reikėtų pastatyti tikrą salę, o ne „lentų balaganą“. Po trejeto metų, 1935-ųjų rugpjūtį, „Lietuvos aidas“ peikia Marijampolę, kad tvarkant miestą pati gražiausia Vytauto Didžiojo gatvė likusi kaip nuoga, nes iškirstos liepaitės, o atnaujintas miesto sodas kol kas atrodantis gana apleistas… Pažįstamos intonacijos?

Ne kartą Vytauto parke būta smagių susibūrimų, švenčių, paminėjimų.Ne tik žmonių gyvenimus keitė…
Istorijos vingiai ir lūžiai paliečia viską: šalių likimus, žmonių gyvenimus, net miestų ir gatvių pavadinimus… Karas, okupacijos, santvarkų virsmas, po vilčių kupinų Nepriklausomybės metų užgriuvusi nevilties banga ir keli dešimtmečiai vėl slapčia viltingai tikintis… Miesto sodas (nuo 1950 m. vadinamas kultūros ir poilsio parku) šių virsmų metu išliko, bet nebebuvo nuosekliai tvarkomas, supaprastėjo ir suprastėjo, sunyko grožis, neliko puošmenų ir istorijos liudytojų. Tačiau gyvybė liko: nuo 1947 m. žmones traukė šokių aikštelė, čia grojo estradinė muzika, buvo mėgiama jaunimo susitikimų vieta. Ne vienas vyresniųjų marijampoliečių prisimena būtent tokį parką.
Rekonstravus parką vėl džiugina Javonio upelis.Iki mūsų dienų mieste vyko kelios didesnės ir mažesnės rekonstrukcijos – jos palietė ir parką. Labai stipriai, kai buvo rengiama vieta Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklui, pastatytam 1980 metais. Parko vaizdas pasikeitė, kaip vieną didesnių praradimų žmonės minėjo „į vamzdžius sukištą Javonio upelį“, dingusį tiltelį… Atkūrus nepriklausomybę Kapsuko paminklas iškeliavo į Grūtą, o parke, atgavusiame vardą, atsirado paminklas Tauro apygardos partizanams, Kančių koplytėlė, 2010 metais iškilo ir paminklas Vytautui Didžiajam. Tiesa, senų medžių tankmėje, nesant jokios infrastruktūros, be oficialių minėjimų išskirtinėmis progomis čia nebuvo nuolatinio vyksmo.

Jis atsirado tik prieš keletą metų, kai dar viena rekonstrukcijos banga mieste pasiekė ir Vytauto parką. Tiesa, vertinta tai (ypač kol nebaigta) nevienareikšmiai, gailėta senųjų medžių, po kuriais porelės kažkada skirdavo pasimatymus, gailėta ir liepų prie Vytauto gatvės – kaip ir 1935-aisiais…

Paskutinė parko rekonstrukcija, o ypač medžių kirtimas, sukėlė daug aistrų...Atgimusios erdvės: šeimininkai džiaugiasi, svečiai stebisi
Vytautų klubo iniciatyva parke pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.Pradėjusios domėtis parko istorija bei rinkti medžiagą muziejininkės Jurgita ir Rasa sako taip pat išgirdusios įvairių nuomonių. „Be to, ką galėjome aptikti savo muziejuje, archyvuose, spaudoje, maloniai padedant Petro Kriaučiūno bibliotekos, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo ir kitų institucijų darbuotojams, norėjome surinkti kuo daugiau gyvų prisiminimų. Lankėmės pas žmones, reakcijų, išgirdus, ko norime, buvo įvairių. Vis dėlto dauguma maloniai dalijosi tuo, ką turėjo, pasakojo… Daug kas džiaugėsi, kad dabar parke – ir fontanas, ir daug suolelių, yra kur žaisti vaikams. Labai visiems dėkojame. Pasinaudodamos proga norėtume visų, turinčių kokios nors informacijos apie Vytauto parką ankstesniais laikotarpiais, kreiptis į muziejų. Ypač, jei turite kokių nors (visi kalba apie populiarųjį „gardą“, bet nuotraukų nelabai yra) nuotraukų ar šiaip įdomesnės informacijos“.
Paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Štai dabar jau keletą metų patys gėrimės neatsigėrime ir svečius stebinome Vytauto parko gėlynais – pasirodo, anuomet jų čia nebuvo, išskyrus vienintelį prie paviljono. (Beje, unikalūs gėlynai, atrodo, irgi gali tapti atsiminimu: pamažėjo jiems skirtų plotų, o augalų asortimentas bei stilistika pernai irgi buvo jau nebe tokie, kaip anksčiau…) Po rekonstrukcijos parke vyksta daugiau, kartais labai netikėtų ir nebūtinai gausių, renginių. Tačiau muziejininkės sako, kad vienas jų dar pernai pradėto ir bebaigiamo projekto tikslų – ne tik priminti istoriją, bet ir paskatinti domėtis patiems, labiau panaudoti turimas gražias erdves. „Norėtųsi, kad ateityje čia būtų dar gyviau, nežiūrint to, kad Vytauto parkas nebėra vienintelis. Bet jis istorinis, seniausias“.
Gegužės mėnesį parke atsiras ne tik ilgalaikė lauko paroda su įdomiais stendais, kurių kiekvienas žymės buvusį objektą. Mobiliosios programėlės dėka apie kiekvieną dominantį dalyką bus galima sužinoti daugiau, paklausyti ir muzikos.
O rugpjūčiui baigiantis jau tradiciškai Vytauto parke vėl skambės džiazas. Lietuvos kultūros sostinėje vyks klasikinės ir džiazo muzikos festivalis „Marijampole Music Park 2018“.

Nijolė LINIONIENĖ Nuotraukos iš asmeninių archyvų, Ričardo PASILIAUSKO ir autorės

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.