Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien...

Miesto sodas, Vytauto Didžiojo sodas, Vytauto parkas… Kaip bepavadintum, vyresniems marijampoliečiams, iš šio miesto kilusiems ar iš svetur atvykusiems ir čia jaunystėje mokslus ėjusiems, dirbusiems, šios vietos įvardijimas pažeria pluoštą prisiminimų bei kelia nostalgiją. Nes ši vieta, ar tai būtų klestėjimo metas, ar atvirkščiai, mieste ilgai buvo vienintelė tokia: seniausias ir vienintelis parkas. Dabar, kai parkų Marijampolėje priskaičiuojama ne du ar trys, Vytauto parkas tebelieka išskirtinis ir dėl savo istorijos, ir dėl… naujumo. Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkai, o konkrečiai – Jurgita Jasevičienė ir Rasa Gražytė-Bernotienė Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais nutarė atgaivinti atmintį ir pakviesti miestelėnus prisiminti ir galbūt sužinoti daugiau, naujai pažvelgti į šią vietą. „Vytauto Didžiojo parkas – paroda po atviru dangumi su papildyta realybe“ – taip vadinasi projektas, prie kurio intensyviai dirbama.

 

Praėjusio amžiaus pirmoji pusė... Gal turite parko nuotraukų ir jūs?Ilgai buvo vienintelis
Seniausias Marijampolėje ir ilgai buvęs vienintelis parkas atsirado ir ėmė formuotis maždaug tuo pat metu (XIX a. viduryje) kaip ir kitur Europoje, taip pat ir Lietuvoje: miestuose imta kurti bei formuoti viešąsias erdves, prieinamas visuomenei, nes dvarų ar pilių parkai ir sodai turėjo kitą statusą. Caro valdomoje Lietuvoje maždaug 1875–1890 metais klasicizmo stiliumi (kaip teigia šaltiniai) sukurtas Karališkasis sodas, skirtas kariškių ir miestelėnų poilsiui. Buvo aptvertas, žiūrima tvarkos, pakliūti galėjo ne visi. I pasaulinio karo metais perkrikštytas maršalo P. Hinderburgo vardu, vėliau atgavo senąjį pavadinimą. Kaip ir žmogaus ar miesto, taip ir šio parko istorijoje keitėsi ir vardai, ir priežiūra bei būklė, ir populiarumas.
Laiką iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos galima vadinti klestėjimo laikotarpiu, ypač aktyvus gyvenimas parke virė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, minint Vytauto Didžiojo metus parkas pavadintas jo vardu, nors plačiai buvo vadinamas ir miesto sodu – tai išliko ir iki mūsų dienų. 1923 metais čia pastatyta salė, vadinta savininko Pilypo pavarde, čia buvo rodomas kinas, salė tapo viso miesto kultūrinio gyvenimo centru: vykdavo paskaitos, įvairių organizacijų renginiai. Tapo tradicija eiti pasivaikščioti po parką, spaudoje rašoma, kad parkas nuolat gyvas, pilnas žmonių, daug moksleivių, studentų.
Marijampoliečių dėka muziejinikai gavo vertingų fotografijų. 1930–1933 metais vyko rekonstrukcija. 1932 m. liepą „Lietuvos žinios“ rašo, kad Marijampolėje tvarkomas miesto sodas: „Jau sodno takeliui beliko uždėti tik atramos, o svarbiausią taką, kuris buvo pakeltas išpilant žemėmis, sulygint. Dar šiemet manoma baigti tvoros tvėrimą. Reiškia, 1933 m. belieka pastatyti koks nors kioskas, kuriame būtų galima gauti ledų, limonado ir pastatyti sodne salę, nes senokai jos jau nebėra“ (čia ir kitur cituojant kalba netaisyta). Įrengta teniso aikštelė, buvo šachmatų stalelis, atsirado vasaros kavinė: grojo patefonas, buvo šokama. Populiarus gėrimas – oranžadas. Atsirado tvora, puošnūs vartai su monograma viršuje, meniški bareljefai. Pagal skulptoriaus Petro Rimšos projektą pastatytas tiltelis per Javonį, jis išlaikė 45 metus… Buvo sodinami vardiniai medžiai – kaip sako muziejininkės, „pats sodas virto paminklu. Tačiau nėra jokio patvirtinimo, kad Vytauto Didžiojo metais ketinta čia pastatyti paminklą – ši mintis (gal mitas?) vis dar gyvuoja“.
Miesto sodas dažnai minimas spaudoje – ir ne tik vietinėje. Štai 1931 m. gegužę „Lietuvos žinios“ rašo, kad sodas atgijo, „kai kurie piliečiai suolelius naudoja ne tik sėdėti, bet ir gulėti“. 1932 m. balandį šiame laikraštyje ne kartą rašyta apie Pilypo salę. „Vytauto Didžiojo sodne esanti salė gyvena paskutinę dieną. Jos savininkas p. Pilypas neišėmė iš miesto savivaldybės pratęsimo ir mano ją nusigriauti. Naujos salės tame sodne pastatymu labai susirūpinusi miesto savivaldybė“. Mąstoma ir apie tai, kad reikėtų pastatyti tikrą salę, o ne „lentų balaganą“. Po trejeto metų, 1935-ųjų rugpjūtį, „Lietuvos aidas“ peikia Marijampolę, kad tvarkant miestą pati gražiausia Vytauto Didžiojo gatvė likusi kaip nuoga, nes iškirstos liepaitės, o atnaujintas miesto sodas kol kas atrodantis gana apleistas… Pažįstamos intonacijos?

Ne kartą Vytauto parke būta smagių susibūrimų, švenčių, paminėjimų.Ne tik žmonių gyvenimus keitė…
Istorijos vingiai ir lūžiai paliečia viską: šalių likimus, žmonių gyvenimus, net miestų ir gatvių pavadinimus… Karas, okupacijos, santvarkų virsmas, po vilčių kupinų Nepriklausomybės metų užgriuvusi nevilties banga ir keli dešimtmečiai vėl slapčia viltingai tikintis… Miesto sodas (nuo 1950 m. vadinamas kultūros ir poilsio parku) šių virsmų metu išliko, bet nebebuvo nuosekliai tvarkomas, supaprastėjo ir suprastėjo, sunyko grožis, neliko puošmenų ir istorijos liudytojų. Tačiau gyvybė liko: nuo 1947 m. žmones traukė šokių aikštelė, čia grojo estradinė muzika, buvo mėgiama jaunimo susitikimų vieta. Ne vienas vyresniųjų marijampoliečių prisimena būtent tokį parką.
Rekonstravus parką vėl džiugina Javonio upelis.Iki mūsų dienų mieste vyko kelios didesnės ir mažesnės rekonstrukcijos – jos palietė ir parką. Labai stipriai, kai buvo rengiama vieta Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklui, pastatytam 1980 metais. Parko vaizdas pasikeitė, kaip vieną didesnių praradimų žmonės minėjo „į vamzdžius sukištą Javonio upelį“, dingusį tiltelį… Atkūrus nepriklausomybę Kapsuko paminklas iškeliavo į Grūtą, o parke, atgavusiame vardą, atsirado paminklas Tauro apygardos partizanams, Kančių koplytėlė, 2010 metais iškilo ir paminklas Vytautui Didžiajam. Tiesa, senų medžių tankmėje, nesant jokios infrastruktūros, be oficialių minėjimų išskirtinėmis progomis čia nebuvo nuolatinio vyksmo.

Jis atsirado tik prieš keletą metų, kai dar viena rekonstrukcijos banga mieste pasiekė ir Vytauto parką. Tiesa, vertinta tai (ypač kol nebaigta) nevienareikšmiai, gailėta senųjų medžių, po kuriais porelės kažkada skirdavo pasimatymus, gailėta ir liepų prie Vytauto gatvės – kaip ir 1935-aisiais…

Paskutinė parko rekonstrukcija, o ypač medžių kirtimas, sukėlė daug aistrų...Atgimusios erdvės: šeimininkai džiaugiasi, svečiai stebisi
Vytautų klubo iniciatyva parke pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.Pradėjusios domėtis parko istorija bei rinkti medžiagą muziejininkės Jurgita ir Rasa sako taip pat išgirdusios įvairių nuomonių. „Be to, ką galėjome aptikti savo muziejuje, archyvuose, spaudoje, maloniai padedant Petro Kriaučiūno bibliotekos, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo ir kitų institucijų darbuotojams, norėjome surinkti kuo daugiau gyvų prisiminimų. Lankėmės pas žmones, reakcijų, išgirdus, ko norime, buvo įvairių. Vis dėlto dauguma maloniai dalijosi tuo, ką turėjo, pasakojo… Daug kas džiaugėsi, kad dabar parke – ir fontanas, ir daug suolelių, yra kur žaisti vaikams. Labai visiems dėkojame. Pasinaudodamos proga norėtume visų, turinčių kokios nors informacijos apie Vytauto parką ankstesniais laikotarpiais, kreiptis į muziejų. Ypač, jei turite kokių nors (visi kalba apie populiarųjį „gardą“, bet nuotraukų nelabai yra) nuotraukų ar šiaip įdomesnės informacijos“.
Paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Štai dabar jau keletą metų patys gėrimės neatsigėrime ir svečius stebinome Vytauto parko gėlynais – pasirodo, anuomet jų čia nebuvo, išskyrus vienintelį prie paviljono. (Beje, unikalūs gėlynai, atrodo, irgi gali tapti atsiminimu: pamažėjo jiems skirtų plotų, o augalų asortimentas bei stilistika pernai irgi buvo jau nebe tokie, kaip anksčiau…) Po rekonstrukcijos parke vyksta daugiau, kartais labai netikėtų ir nebūtinai gausių, renginių. Tačiau muziejininkės sako, kad vienas jų dar pernai pradėto ir bebaigiamo projekto tikslų – ne tik priminti istoriją, bet ir paskatinti domėtis patiems, labiau panaudoti turimas gražias erdves. „Norėtųsi, kad ateityje čia būtų dar gyviau, nežiūrint to, kad Vytauto parkas nebėra vienintelis. Bet jis istorinis, seniausias“.
Gegužės mėnesį parke atsiras ne tik ilgalaikė lauko paroda su įdomiais stendais, kurių kiekvienas žymės buvusį objektą. Mobiliosios programėlės dėka apie kiekvieną dominantį dalyką bus galima sužinoti daugiau, paklausyti ir muzikos.
O rugpjūčiui baigiantis jau tradiciškai Vytauto parke vėl skambės džiazas. Lietuvos kultūros sostinėje vyks klasikinės ir džiazo muzikos festivalis „Marijampole Music Park 2018“.

Nijolė LINIONIENĖ Nuotraukos iš asmeninių archyvų, Ričardo PASILIAUSKO ir autorės

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...