Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien...

Miesto sodas, Vytauto Didžiojo sodas, Vytauto parkas… Kaip bepavadintum, vyresniems marijampoliečiams, iš šio miesto kilusiems ar iš svetur atvykusiems ir čia jaunystėje mokslus ėjusiems, dirbusiems, šios vietos įvardijimas pažeria pluoštą prisiminimų bei kelia nostalgiją. Nes ši vieta, ar tai būtų klestėjimo metas, ar atvirkščiai, mieste ilgai buvo vienintelė tokia: seniausias ir vienintelis parkas. Dabar, kai parkų Marijampolėje priskaičiuojama ne du ar trys, Vytauto parkas tebelieka išskirtinis ir dėl savo istorijos, ir dėl… naujumo. Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkai, o konkrečiai – Jurgita Jasevičienė ir Rasa Gražytė-Bernotienė Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais nutarė atgaivinti atmintį ir pakviesti miestelėnus prisiminti ir galbūt sužinoti daugiau, naujai pažvelgti į šią vietą. „Vytauto Didžiojo parkas – paroda po atviru dangumi su papildyta realybe“ – taip vadinasi projektas, prie kurio intensyviai dirbama.

 

Praėjusio amžiaus pirmoji pusė... Gal turite parko nuotraukų ir jūs?Ilgai buvo vienintelis
Seniausias Marijampolėje ir ilgai buvęs vienintelis parkas atsirado ir ėmė formuotis maždaug tuo pat metu (XIX a. viduryje) kaip ir kitur Europoje, taip pat ir Lietuvoje: miestuose imta kurti bei formuoti viešąsias erdves, prieinamas visuomenei, nes dvarų ar pilių parkai ir sodai turėjo kitą statusą. Caro valdomoje Lietuvoje maždaug 1875–1890 metais klasicizmo stiliumi (kaip teigia šaltiniai) sukurtas Karališkasis sodas, skirtas kariškių ir miestelėnų poilsiui. Buvo aptvertas, žiūrima tvarkos, pakliūti galėjo ne visi. I pasaulinio karo metais perkrikštytas maršalo P. Hinderburgo vardu, vėliau atgavo senąjį pavadinimą. Kaip ir žmogaus ar miesto, taip ir šio parko istorijoje keitėsi ir vardai, ir priežiūra bei būklė, ir populiarumas.
Laiką iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigos galima vadinti klestėjimo laikotarpiu, ypač aktyvus gyvenimas parke virė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, minint Vytauto Didžiojo metus parkas pavadintas jo vardu, nors plačiai buvo vadinamas ir miesto sodu – tai išliko ir iki mūsų dienų. 1923 metais čia pastatyta salė, vadinta savininko Pilypo pavarde, čia buvo rodomas kinas, salė tapo viso miesto kultūrinio gyvenimo centru: vykdavo paskaitos, įvairių organizacijų renginiai. Tapo tradicija eiti pasivaikščioti po parką, spaudoje rašoma, kad parkas nuolat gyvas, pilnas žmonių, daug moksleivių, studentų.
Marijampoliečių dėka muziejinikai gavo vertingų fotografijų. 1930–1933 metais vyko rekonstrukcija. 1932 m. liepą „Lietuvos žinios“ rašo, kad Marijampolėje tvarkomas miesto sodas: „Jau sodno takeliui beliko uždėti tik atramos, o svarbiausią taką, kuris buvo pakeltas išpilant žemėmis, sulygint. Dar šiemet manoma baigti tvoros tvėrimą. Reiškia, 1933 m. belieka pastatyti koks nors kioskas, kuriame būtų galima gauti ledų, limonado ir pastatyti sodne salę, nes senokai jos jau nebėra“ (čia ir kitur cituojant kalba netaisyta). Įrengta teniso aikštelė, buvo šachmatų stalelis, atsirado vasaros kavinė: grojo patefonas, buvo šokama. Populiarus gėrimas – oranžadas. Atsirado tvora, puošnūs vartai su monograma viršuje, meniški bareljefai. Pagal skulptoriaus Petro Rimšos projektą pastatytas tiltelis per Javonį, jis išlaikė 45 metus… Buvo sodinami vardiniai medžiai – kaip sako muziejininkės, „pats sodas virto paminklu. Tačiau nėra jokio patvirtinimo, kad Vytauto Didžiojo metais ketinta čia pastatyti paminklą – ši mintis (gal mitas?) vis dar gyvuoja“.
Miesto sodas dažnai minimas spaudoje – ir ne tik vietinėje. Štai 1931 m. gegužę „Lietuvos žinios“ rašo, kad sodas atgijo, „kai kurie piliečiai suolelius naudoja ne tik sėdėti, bet ir gulėti“. 1932 m. balandį šiame laikraštyje ne kartą rašyta apie Pilypo salę. „Vytauto Didžiojo sodne esanti salė gyvena paskutinę dieną. Jos savininkas p. Pilypas neišėmė iš miesto savivaldybės pratęsimo ir mano ją nusigriauti. Naujos salės tame sodne pastatymu labai susirūpinusi miesto savivaldybė“. Mąstoma ir apie tai, kad reikėtų pastatyti tikrą salę, o ne „lentų balaganą“. Po trejeto metų, 1935-ųjų rugpjūtį, „Lietuvos aidas“ peikia Marijampolę, kad tvarkant miestą pati gražiausia Vytauto Didžiojo gatvė likusi kaip nuoga, nes iškirstos liepaitės, o atnaujintas miesto sodas kol kas atrodantis gana apleistas… Pažįstamos intonacijos?

Ne kartą Vytauto parke būta smagių susibūrimų, švenčių, paminėjimų.Ne tik žmonių gyvenimus keitė…
Istorijos vingiai ir lūžiai paliečia viską: šalių likimus, žmonių gyvenimus, net miestų ir gatvių pavadinimus… Karas, okupacijos, santvarkų virsmas, po vilčių kupinų Nepriklausomybės metų užgriuvusi nevilties banga ir keli dešimtmečiai vėl slapčia viltingai tikintis… Miesto sodas (nuo 1950 m. vadinamas kultūros ir poilsio parku) šių virsmų metu išliko, bet nebebuvo nuosekliai tvarkomas, supaprastėjo ir suprastėjo, sunyko grožis, neliko puošmenų ir istorijos liudytojų. Tačiau gyvybė liko: nuo 1947 m. žmones traukė šokių aikštelė, čia grojo estradinė muzika, buvo mėgiama jaunimo susitikimų vieta. Ne vienas vyresniųjų marijampoliečių prisimena būtent tokį parką.
Rekonstravus parką vėl džiugina Javonio upelis.Iki mūsų dienų mieste vyko kelios didesnės ir mažesnės rekonstrukcijos – jos palietė ir parką. Labai stipriai, kai buvo rengiama vieta Vinco Mickevičiaus-Kapsuko paminklui, pastatytam 1980 metais. Parko vaizdas pasikeitė, kaip vieną didesnių praradimų žmonės minėjo „į vamzdžius sukištą Javonio upelį“, dingusį tiltelį… Atkūrus nepriklausomybę Kapsuko paminklas iškeliavo į Grūtą, o parke, atgavusiame vardą, atsirado paminklas Tauro apygardos partizanams, Kančių koplytėlė, 2010 metais iškilo ir paminklas Vytautui Didžiajam. Tiesa, senų medžių tankmėje, nesant jokios infrastruktūros, be oficialių minėjimų išskirtinėmis progomis čia nebuvo nuolatinio vyksmo.

Jis atsirado tik prieš keletą metų, kai dar viena rekonstrukcijos banga mieste pasiekė ir Vytauto parką. Tiesa, vertinta tai (ypač kol nebaigta) nevienareikšmiai, gailėta senųjų medžių, po kuriais porelės kažkada skirdavo pasimatymus, gailėta ir liepų prie Vytauto gatvės – kaip ir 1935-aisiais…

Paskutinė parko rekonstrukcija, o ypač medžių kirtimas, sukėlė daug aistrų...Atgimusios erdvės: šeimininkai džiaugiasi, svečiai stebisi
Vytautų klubo iniciatyva parke pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.Pradėjusios domėtis parko istorija bei rinkti medžiagą muziejininkės Jurgita ir Rasa sako taip pat išgirdusios įvairių nuomonių. „Be to, ką galėjome aptikti savo muziejuje, archyvuose, spaudoje, maloniai padedant Petro Kriaučiūno bibliotekos, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo ir kitų institucijų darbuotojams, norėjome surinkti kuo daugiau gyvų prisiminimų. Lankėmės pas žmones, reakcijų, išgirdus, ko norime, buvo įvairių. Vis dėlto dauguma maloniai dalijosi tuo, ką turėjo, pasakojo… Daug kas džiaugėsi, kad dabar parke – ir fontanas, ir daug suolelių, yra kur žaisti vaikams. Labai visiems dėkojame. Pasinaudodamos proga norėtume visų, turinčių kokios nors informacijos apie Vytauto parką ankstesniais laikotarpiais, kreiptis į muziejų. Ypač, jei turite kokių nors (visi kalba apie populiarųjį „gardą“, bet nuotraukų nelabai yra) nuotraukų ar šiaip įdomesnės informacijos“.
Paaiškėjo nemažai įdomių dalykų. Štai dabar jau keletą metų patys gėrimės neatsigėrime ir svečius stebinome Vytauto parko gėlynais – pasirodo, anuomet jų čia nebuvo, išskyrus vienintelį prie paviljono. (Beje, unikalūs gėlynai, atrodo, irgi gali tapti atsiminimu: pamažėjo jiems skirtų plotų, o augalų asortimentas bei stilistika pernai irgi buvo jau nebe tokie, kaip anksčiau…) Po rekonstrukcijos parke vyksta daugiau, kartais labai netikėtų ir nebūtinai gausių, renginių. Tačiau muziejininkės sako, kad vienas jų dar pernai pradėto ir bebaigiamo projekto tikslų – ne tik priminti istoriją, bet ir paskatinti domėtis patiems, labiau panaudoti turimas gražias erdves. „Norėtųsi, kad ateityje čia būtų dar gyviau, nežiūrint to, kad Vytauto parkas nebėra vienintelis. Bet jis istorinis, seniausias“.
Gegužės mėnesį parke atsiras ne tik ilgalaikė lauko paroda su įdomiais stendais, kurių kiekvienas žymės buvusį objektą. Mobiliosios programėlės dėka apie kiekvieną dominantį dalyką bus galima sužinoti daugiau, paklausyti ir muzikos.
O rugpjūčiui baigiantis jau tradiciškai Vytauto parke vėl skambės džiazas. Lietuvos kultūros sostinėje vyks klasikinės ir džiazo muzikos festivalis „Marijampole Music Park 2018“.

Nijolė LINIONIENĖ Nuotraukos iš asmeninių archyvų, Ričardo PASILIAUSKO ir autorės

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...