Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Netikros naujienos iš pusiausvyros veda ir eilinius piliečius, ir politikus, ir žiniasklaidą

Netikrų naujienų tėvynė – socialiniai tinklai. Jei čia pasirodo skandalingos ar provokuojančios naujienos, gali būti, jog tai – netik­ros naujienos.– Netikros naujienos – kas tai yra ir ko jomis siekiama, koks jų tikslas?
– Netikromis naujienomis paprastai vadinami ryšio su realybe neturintys (arba mažai jo turintys) pranešimai (daugiausia – internetinėje erdvėje), sukonstruoti ir pateikiami taip, kad būtų kuo panašesni į tikrus informacinius pranešimus. Dažnai tai skandalingos ar provokuojančios istorijos (ypač – apie įžymybes ar politikus), kadangi tokiu būdu galima pritraukti daugiausia dėmesio. Jų tikslai gali būti įvairūs: lankytojų pritraukimas ir pasipelnymas iš reklamos, politinės manipuliacijos ar tiesiog noras papokštauti.
– Kur netikros naujienos yra paplitusios? Ar tai tik socialiniuose tinkluose plintantis virusas, ar jos būdingos ir, pavyzdžiui, internetiniams naujienų tinklalapiams ar kitokioms medijų formoms?
– Iš esmės netikros naujienos gali egzistuoti bet kokioje medijų formoje, bet labiausiai jos paplitusios socialinėse medijose ir naujienų tinklalapiuose (esama ir ištisų tinklalapių, „besispecializuojančių“ netikrose naujienose). Tačiau net ir tie patys tinklalapiai, skleisdami savo informaciją, pirmiausia priklauso nuo socialinių medijų. Taigi būtent pastarąsias reikia laikyti svarbiausiomis tarpininkėmis. Taip yra pirmiausia todėl, kad jos sutelkia mūsų dėmesį, ypač – į tai, kuo dalijasi mūsų esami kontaktai. Taip pat – dėl pačių naujienų demokratizacijos ir hierarchijų griūties: socialinėse medijose viskas nuo profesionalių naujienų tarnybų pranešimų iki draugo statuso pakeitimo pateikiama greta ir paprastai yra suvokiama bei traktuojama kaip turintys vienodą vertę. Taigi yra daug lengviau įbrukti netikras naujienas.
I. Kalpokas sako, kad priešnuodžių netikroms naujienoms nėra. Jis pataria tiesiog „susitaikyti su tuo, kad pereiname į „po-tiesos“ – neatskiriamo tiesos ir klastočių persipynimo – erą“.– Kokias grėsmes medijų vartotojams kelia netikros naujienos?
– Daugelis netikrų naujienų nekelia tiesioginės grėsmės mums kaip individams (nebent skatintų elgtis gyvybei ar sveikatai pavojingu būdu). Daug labiau tikėtina, kad manipuliatyviomis žinutėmis bus siekiama paveikti mūsų elgseną, santykius su kokiomis nors visuomenės grupėmis (pvz., etninėmis mažumomis) ar paramą politikams ir partijoms. Šiuo atveju pagrindinė grėsmė yra visuomenės lygmeniu neoptimalių sprendimų priėmimas, kuris gali turėti netiesioginių neigiamų ekonominių ar politinių pasekmių per, tarkime, nekompetentingų ar priešiškai valstybei palankių politikų išrinkimą. Tuo tarpu grynai pasipelnymo tikslais sufabrikuotos naujienos galbūt jokio reikšmingo poveikio ir neturės – nebent sugaišime laiko.
– Kokiame kontekste dažniausiai yra konstruojamos netikros naujienos ir kokiomis temomis jos dažniausiai kuriamos?
– Priklauso nuo konteksto. Tarkime, grynai pasipelnymui iš reklamos naudojamos netikros naujienos dažnai būna apie įžymybes, pramogų pasaulio atstovus. Tačiau jos gali būti ir politinio pobūdžio, ypač jei vyksta aršūs, poliarizuojantys debatai – tarkime, pastarųjų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu daug netikrų naujienų apie D. Trampą neturėjo nieko bendra su agitacija – jas kūrė su JAV politika nesusiję asmenys iš įvairių pasaulio šalių vien todėl, kad šio kandidato vardo paminėjimas pritraukdavo lankytojų srautą. Vis dėlto politinis ar ekonominis turinys labiau būdingas žinutėms, kuriomis siekiama manipuliuoti visuomenės nuomone.
– Kas dažniausiai būna netik­rų naujienų kūrėjai?
– Juos galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pirma – oportunistai, tiesiog norintys pasipelnyti. Dažnai tokius skleidėjus sunku numatyti iš anksto. Štai, tarkime, 2016-aisiais kaip „pasaulio netikrų naujienų sostinė“ išgarsėjo Veleso miestelis Makedonijoje – jame netikrų naujienų kūrimas tapo gerai anglų kalbą mokančio, bet įsidarbinimo galimybių beveik neturinčio vietinio jaunimo vienu pagrindinių pajamų šaltinių. Antra grupė – nuoširdūs politiniai aktyvistai, siekiantys paveikti auditorijos mąstymą savo palaikomo kandidato ar partijos naudai. Trečia susijusi kategorija yra vadinamieji „troliai“, tą patį darbą atliekantys dėl piniginio atlygio. Taip pat reikia išskirti ket­virtą kategoriją – tai profesionalios visuomenės nuomonės formavimo (pabrėžtina: ne šiaip rinkodaros ar viešųjų ryšių) kompanijos, kurios manipuliuoja itin dideliais tikslinių auditorijų duomenų kiekiais, siekdamos pateikti maksimaliai tikslinei auditorijai pritaikytą žinutę būtent tuo metu, kai ji labiausiai paveikiama. Čia, pavyzdžiui, paminėtina kompanija „Cambridge Analytica“, kuri, kaip įtariama, pasisavino apie 50 mln. „Facebook“ vartotojų duomenis tam, kad jais remdamasi manipuliuotų visuomenės nuomone D. Trampo naudai per JAV prezidento rinkimus.
– Kaip skaitytojai netikras naujienas turėtų atpažinti ir kaip jas atpažinę turėtų elgtis?
– Paprasčiausia atskirti pasipelnymui skirtas naujienas: jos paprastai būna šokiruojančios, itin netikėtos, neretai gali atrodyti net kvailokos. Bet būtent toks ir yra tikslas: išprovokuoti mus paspausti nuorodą tam, kad patikrintume, kas gi tai per istorija, tokiu būdu auginant lankytojų srautą, taigi ir reklamos pajamas. Atskirti manipuliatyvaus pobūdžio naujienas yra sudėtingiau, ypač jei jos sukurtos profesionalių tokio turinio kūrėjų.

Taip yra pirmiausia todėl, kad šios naujienos jau konstruojamos taip, kad atitiktų mūsų lūkesčius ir išankstinius nusistatymus, taip maksimizuojant tikimybę, kad informaciją priimsime kaip teisingą.
Čia netgi kritinis mąstymas dažnai gali nepadėti, nes nebūtinai jausime motyvaciją jį pritaikyti – galime tiesiog pernelyg norėti, kad lūkesčius atitinkanti informacija būtų teisinga. Atsakant kaip elgtis – pirmiausia, įtariant, kad naujiena klaidinga, reikėtų atsispirti potraukiui ją atsidaryti ir perskaityti, dalintis ar komentuoti – visi šie veiksmai bus įregistruoti socialinių medijų, paieškos variklių ir naujienų kaupėjų algoritmų, tad naujiena pakils populiariausiųjų reitinge, vadinasi, bus matoma didesniam kiekiui žmonių ir taip padės autoriams siekti savo tikslų. Jei tokia informacija aptinkama socialinėse medijose – daugelis šių platformų yra įdiegę pranešimo apie netinkamą turinį funkciją, tad kviesčiau ja naudotis.

Patikėjęs piktadarių sukurta netikra naujiena apie JAV prezidento pasirašytą bevizį režimą į JAV atvykstantiems lietuviams, naujiena feisbuke dalijosi diplomatas Vygaudas Ušackas.

– Ar gali nutikti taip, kad netikros naujienos gali būti susipynusios su tikromis naujienomis? Jei taip, kaip jas atskirti?
– Sociali

 

nėse medijose jos visada yra persipynusios. Kitose aplinkose jos taip pat gali egzistuoti kartu, nes tai prideda netikrai informacijai patikimumo. Be to, net ir toje pačioje žinutėje viena greta kitos gali būti tikra ir netikra informacija, taip pat siekiant sustiprinti manipuliacinį poveikį. Informacijos atskyrimas tokiomis aplinkybėmis gali apskritai būti sunkiai įmanomas.
– Kam dar, be medijų vartotojų, neigiamą poveikį gali daryti netikros naujienos?
– Pirmiausia – akcijų ir finansų rinkoms, kurios būna jautrios bet kokiai informacijai. Taip pat – visų netikromis naujienomis patikėjusiųjų draugams ir pažįstamiems – ir virtualiems, ir tiems, su kuriais bendraujama tiesiogiai. Čia ir slypi dar viena netikrų naujienų grėsmė – jų realus poveikis gali būti gerokai platesnis nei tiesioginė konkrečios žinutės sklaida. Pakanka tiesiog kritinės masės įtikintųjų, kad šie toliau tęstų darbą patys, skleisdami informaciją iš lūpų į lūpas.
– Ar yra būdų, kurie padėtų užkirsti kelią netikrų naujienų plitimui? Jei taip, kokie jie?
– Su pasip

Tikėdamiesi didelio lankytojų srauto programišiai socialiniuose tinkluose platina naujienas ir apie įžymybių mirtį. Pastebėjęs gedulingą žinią apie savo mirtį ją bando paneigti aktorius Silvesteris Stalonė.

elnymui skirtų reklamų talpinimu kovoti gana paprasta – užtenka nutraukti pagrindinį pajamų šaltinį – reklamą. Pagrindiniai reklamų talpinimo tarpininkai, tokie kaip „Google Ads“, jau turi savo politiką netalpinti reklamos žinomai netikrą turinį talpinančiose interneto svetainėse. Tikroji problema sietina su manipuliatyviu turiniu, kurio nesustabdys tai, kad jis nepelningas. Iš tiesų kovoti su šio tipo netikromis naujienomis yra praktiškai neįmanoma.
– Kokius gebėjimus medijų vartotojai turėtų ugdyti, kad galėtų atskirti, atsispirti ir kritiškai vertinti netikras naujienas?
– Būtų paprasčiausia įvardinti kritinį mąstymą, bet tai – gana apgaulinga viltis, nes mes pirmiausia turime panorėti pasitelkti šį mąstymą. Jei žinutė yra specialiai sukonstruota taip, kad mes ja patikėtume, tai pasitelkti kritinį mąstymą mums gali net neateiti į galvą. Be to, tobulėjant dirbtinio intelekto įgalintoms priemonėms generuoti itin tikroviškai atrodančias nuotraukas ir manipuliuoti garso įrašais, o netolimoje ateityje – ir kurti videosiužetus, netikros naujienos gali tapti dar sunkiau atskiriamos nuo tikrų. Tad vargu ar įmanoma pasitelkti kokius nors paprastus ir universalius sprendimus. Greičiau tiesiog reikia susitaikyti su tuo, kad pereiname į „po-tiesos“ – neatskiriamo tiesos ir klastočių persipynimo – erą.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...