Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Propagandos tikslai ir su ja susijusios grėsmės

Saugumas informacinėje erdvėje, informacinis karas Lietuvoje. Priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai mūsų šalyje. Kaip atpažinti propagandą, kaip nepasiduoti jos įtakai? Tai – šiandien itin aktualios temos. Apie jas kalbamės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitike, vyriausiąja specialiste Aukse ŪSIENE.

Auksė ŪSIENĖ– Kaip propaganda skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą?
– Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį vasario mėnesį mes išgyvenome ypatingą tautinį pakilimą. Dar niekad prie namų neplevėsavo tiek daug trispalvių. Minios žmonių veržėsi žiūrėti profesoriaus Liudo Mažylio atrasto Nepriklausomybės akto. TV ekranuose ir renginiuose dominavo šventinė nuotaika. Taip šventę matė didžioji dauguma mūsų šalies piliečių.
Kiek kitaip savo šalies gyventojams apie mūsų šventę pasakojo vienos kaimyninės šalies žurnalistė. Pasak jos, šalis esą paskendusi vidinėse rietenose, garbina prieštaringai vertinamas asmenybes, o Vilniaus Gedimino prospekte deginti laužai primena nacistinės Vokietijos paradus.
Šis žurnalistinis pasakojimas yra propagandinio – įnformacinio karo klasikinis pavyzdys, kai džiaugsmingą šventę, kuri kelia gyventojų pasididžiavimą savo valstybe, jos istorija, norima sumaišyti su purvais, kelti visuomenėje nusivylimo, nepasitenkinimo nuotaikas, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe, taip pat šmeižti ir falsifikuoti Lietuvos istoriją. Šiuo reportažu siekta sukelti ir priešiškumą mūsų šaliai, kadangi pateikiamas iškreiptas jos įvaizdis, esą mes esame nacizmą garbinanti valstybė.
– Kaip apibūdintumėte informacinį karą? Kokios jo ištakos?
– Jau pats žodžių junginys pasako, kad tai karas, o jo ginklas – informacija. Jeigu šiek tiek plačiau, tai informacinis karas – tam tikra informacinių priemonių visuma, nukreipta kurios nors vienos valstybės prieš kitą valstybę ar valstybes, siekiant paveikti tų valstybių visuomenes, jų nuotaikas ar valdžios sprendimų priėmimo procesą informacinio karo vykdytojo naudai. Šiandien jau niekam ne naujiena, kad prieš Lietuvą vykdomas itin intensyvus informacinis karas. Kiekvienas mes esame informacijos vartotojai, kasdien gauname ją skleidžiamą įvairiausiais būdais: per televiziją, radiją, internetą, socialinius tinklus, spaudą. Klausimas, ką vartojame, kokią informaciją gauname, iš kokių šaltinių ji mus pasiekia? Reikia suprasti, kad ta skleidžiama informacija nėra tik informavimas apie tam tikrus įvykius ar valstybėje, pasaulyje vykstančius procesus, dažnai tai propaganda blogąja šio žodžio prasme, kurios tikslas – sistemingai formuoti propagandos skleidėjui naudingą suvokimą.
Informacinio karo ištakos iš tikrųjų yra labai senos. Daliai Lietuvos visuomenės dar neblogai pažįstama sovietiniais laikais skleista propaganda ir apie pačią Sovietų sąjungą (kaip viskas yra gražu ir gerai), ir apie Vakarų pasaulį (kaip ten viskas baisu ir blogai). Iš istorijos žinome ir apie nacių skleistą propagandą ir Vokietijos piliečiams, ir užkariautų šalių visuomenėms, tačiau informacinio karo ištakos dar senesnės, jos iš tikrųjų siekia tūkstančius metų. Dar VI amžiuje prieš Kristų kinų mąstytojas ir karo meno žinovas Sun Tzu traktate „Karo menas“ yra rašęs, jog „menas yra ne kovoti kiekviename mūšyje, o sugebėti palaužti priešininko valią priešintis be kovos“.
– Kokie yra pagrindiniai propagandos, nedraugiškų žinučių, reportažų taikiniai Lietuvoje?
– Jau keletą metų pagrindiniai propagandos taikiniai yra Lietuvos istorija, kariuomenė, NATO aljansas, Europos Sąjunga, mūsų vidaus ir užsienio politika, kultūra. Deja, tenka konstatuoti, kad propaganda mus pasiekia ne tik iš nedraugiškų kaimyninių valstybių, konkrečiai iš Rusijos ir kai kuriais atvejais Baltarusijos, bet turime jos skleidėjų ir savo valstybės viduje. Čia kalbu apie tuos atvejus, kai negatyvi, melaginga informacija, dezinformacija, vadinamosios „fake news“ – netikros naujienos įvairiais būdais ir priemonėmis yra skleidžiamos tyčia, norint sukelti visuomenėje nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti visuomenę. Ir tokia tyčinė veikla tikrai neturi nieko bendra su žodžio laisve ar kitokia nuomone, galimybėmis objektyviai kritikuoti valdžios veiksmus, ką mums užtik-rina Konstitucija ir demokratinė mūsų valstybės santvarka. Toks dezinformacijos pavyzdys yra šmeižto kampanija prieš vieną svarbiausių Lietuvos partizaninio karo vadų Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tiksliai žinoma, jog rašytojos R. Vanagaitės mesti melagingi kaltinimai buvo pasitelkti nenorint, jos pačios žodžiais tariant, kad „metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu“. Taip pat šiuo precedento neturinčiu dezinformaciniu išpuoliu minėta rašytoja siekė kompromituoti, sumenkinti ir apšmeižti mūsų nacionalinį kovos už laisvę herojų, o su juo ir visą 1944–1953 m. partizaninį karą, vykusį po Antrojo pasaulinio karo.
– Kodėl kultūra tampa manipuliacijos priemone?
– Tikrai norėčiau ir neabejoju, jog ne aš viena, kad menas, kultūra nebūtų painiojami su politika, kaip mes dažnai girdime, bet deja, tenka konstatuoti, kad Rusija kultūrą jau daug metų išnaudoja savo informaciniams ir net geopolitiniams tikslams pasiekti. Daugelis mūsų šalies gyventojų dar prisimena, o kiti žino, kas 1940 metais važiavo į Maskvą „Stalino saulės“ parvežti. Juk iš esmės tai buvo vien kultūros ir švietimo atstovai, kurie paveikti sovietinės propagandos, ja įtikėję palaidojo Lietuvos valstybingumą. Ne išimtis – ir šie laikai. Vis dar tenka išgirsti ne tik iš Rusijos kultūrai atstovaujančių žmonių, kaip puiku buvo gyventi Sovietų sąjungoje, bet ir mūsų kultūros veikėjai kartais pasisako, švelniai tariant, keistai, kai prabyla ne apie kultūrą, bet apie mūsų šalies galimybes gintis, jas menkindami, kai priešina kariuomenę su kultūra, švietimu.
Pati kultūra manipuliacijos priemone tampa todėl, kad ji veikia emocijas, jausmus, kelia nostalgiją. Pasižiūri, pavyzdžiui, filmą „Trys sekundės“, kur rodoma SSRS krepšininkų pergalė prieš amerikiečius Miuncheno olimpinėse žaidynėse 1972 metais, ir nejučia pradedi sirgti ne už mūsų dabartinius sąjungininkus amerikiečius, bet už sovietinę krepšinio rinktinę. O juk filmas apie antrąją Lietuvos religiją – krepšinį, ir ten dar žaidžia mūsų legenda Modestas Paulauskas. Filmo kūrėjams šiuo atveju reikėjo tik teisingai sudėlioti propagandos žinutes, didžiojoje dalyje filmo scenų pridėti sovietinių simbolių ir pasisekimas garantuotas.
– Ar istorinės asmenybės gali būti naudojamos šiuose kariuose? Kaip?
– Jau minėjau, kad ne tik gali būti, bet ir naudojamos. Mano minėtas A. Ramanauskas-Vanagas arba Modestas Paulauskas. Mes turime visą istorinių asmenybių „panteoną“, kurie yra išnaudojami informaciniame kare: pradedant nuo pagoniškos Lietuvos valdovų Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir kitų, teigiant, jog jie buvo visai ne lietuviai, o slavai ir stačiatikiai, baigiant 1944–1953 m. partizaninio karo vadų ir žymiausių partizanų šmeižimu, esą jie buvo banditai, nacistiniai nusikaltėliai, nekaltų civilių gyventojų žudikai.
– Kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą?
– Yra keletas klausimų, į kuriuos sau atsakius galime tai atpažinti: ar informacijos šaltinis patikimas, ar panaši informacija aptinkama ir kituose šaltiniuose, kuo remiamasi straipsnyje, reportaže, kam priklauso informacijos sklaidos šaltinis arba kas jį finansuoja, „kam naudinga“ skleidžiama vienokia ar kitokia „naujiena“. Be abejo, apskritai reikia domėtis tuo, kas vyksta šalyje, pasaulyje, žinoti savo istoriją, tuomet bus lengviau atpažinti ir priešišką naratyvą (pasakojimą). Taip pat kiek tai įmanoma patartina žinoti priešininko veikimo būdus ir tikslus, taktiką. Apskritai ilgalaikio informacinio karo tikslas yra paruošti mūsų šalį (kitas šalis, prieš kurias vykdomas informacinis karas taip pat), mūsų visuomenę galimai okupacijai. Ir tai visai nereiškia, kad ta okupacija bus rytoj, tai gali būti ir yra ilgalaikis strateginis tikslas, kad ir po 10 ar 30 metų. Pigiau yra milžiniškas lėšas kiekvienais metais skirti propagandai ir taip palaužti visuomenės valią priešintis, įtikinti pakeisti valstybės strateginio vystymosi kryptį, tarkime, į Rytus, o ne į Vakarus, nei pradėti atvirą ginkluotą konfliktą.
– Kaip kovoti su propaganda ir informacinėmis atakomis?
– Jau minėjau propagandos atpažinimo priemones, todėl vienas iš kovos būdų – žinojimas, kad tai vyksta, atsakingas informacijos vartojimas, taip pat dezinformacijos neplatinimas, nesidalijimas ja socialiniuose tinkluose. Be abejo, atsakingos ir tam tikros valstybinės institucijos, kurios stebi ir identifikuoja informacines atakas, apie tai informuoja visuomenę. Žurnalistai, rašantys apie informacinį karą, irgi prisideda prie jų atpažinimo, visuomenės švietimo, ačiū jiems.
– Kokie, jūsų nuomone, nauji projektai galėtų stiprinti tautinį identitetą?
– Nesakyčiau, kad tai turėtų būti kažkas labai nauja. Asmeniškai aš labai norėčiau, kad Lietuvoje ar net ir Holivude būtų sukurti stiprūs meniniai istoriniai filmai. Juk mes turime neįtikėtinai turtingą istoriją, pradedant nuo valstybingumo atsiradimo karaliaus Mindaugo laikais iki Sąjūdžio. Čia yra ir nuotykių, ir žygdarbių, ir pasiaukojimo, taip pat neįtikėtinų meilės istorijų. Būtų be galo šaunu, jei prie tokio ar ir kitų projektų prisidėtų ne tik valstybė, bet ir pilietiškas verslas.
– Ačiū už įdomų pokalbį.

Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...