Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Propagandos tikslai ir su ja susijusios grėsmės

Saugumas informacinėje erdvėje, informacinis karas Lietuvoje. Priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai mūsų šalyje. Kaip atpažinti propagandą, kaip nepasiduoti jos įtakai? Tai – šiandien itin aktualios temos. Apie jas kalbamės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitike, vyriausiąja specialiste Aukse ŪSIENE.

Auksė ŪSIENĖ– Kaip propaganda skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą?
– Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį vasario mėnesį mes išgyvenome ypatingą tautinį pakilimą. Dar niekad prie namų neplevėsavo tiek daug trispalvių. Minios žmonių veržėsi žiūrėti profesoriaus Liudo Mažylio atrasto Nepriklausomybės akto. TV ekranuose ir renginiuose dominavo šventinė nuotaika. Taip šventę matė didžioji dauguma mūsų šalies piliečių.
Kiek kitaip savo šalies gyventojams apie mūsų šventę pasakojo vienos kaimyninės šalies žurnalistė. Pasak jos, šalis esą paskendusi vidinėse rietenose, garbina prieštaringai vertinamas asmenybes, o Vilniaus Gedimino prospekte deginti laužai primena nacistinės Vokietijos paradus.
Šis žurnalistinis pasakojimas yra propagandinio – įnformacinio karo klasikinis pavyzdys, kai džiaugsmingą šventę, kuri kelia gyventojų pasididžiavimą savo valstybe, jos istorija, norima sumaišyti su purvais, kelti visuomenėje nusivylimo, nepasitenkinimo nuotaikas, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe, taip pat šmeižti ir falsifikuoti Lietuvos istoriją. Šiuo reportažu siekta sukelti ir priešiškumą mūsų šaliai, kadangi pateikiamas iškreiptas jos įvaizdis, esą mes esame nacizmą garbinanti valstybė.
– Kaip apibūdintumėte informacinį karą? Kokios jo ištakos?
– Jau pats žodžių junginys pasako, kad tai karas, o jo ginklas – informacija. Jeigu šiek tiek plačiau, tai informacinis karas – tam tikra informacinių priemonių visuma, nukreipta kurios nors vienos valstybės prieš kitą valstybę ar valstybes, siekiant paveikti tų valstybių visuomenes, jų nuotaikas ar valdžios sprendimų priėmimo procesą informacinio karo vykdytojo naudai. Šiandien jau niekam ne naujiena, kad prieš Lietuvą vykdomas itin intensyvus informacinis karas. Kiekvienas mes esame informacijos vartotojai, kasdien gauname ją skleidžiamą įvairiausiais būdais: per televiziją, radiją, internetą, socialinius tinklus, spaudą. Klausimas, ką vartojame, kokią informaciją gauname, iš kokių šaltinių ji mus pasiekia? Reikia suprasti, kad ta skleidžiama informacija nėra tik informavimas apie tam tikrus įvykius ar valstybėje, pasaulyje vykstančius procesus, dažnai tai propaganda blogąja šio žodžio prasme, kurios tikslas – sistemingai formuoti propagandos skleidėjui naudingą suvokimą.
Informacinio karo ištakos iš tikrųjų yra labai senos. Daliai Lietuvos visuomenės dar neblogai pažįstama sovietiniais laikais skleista propaganda ir apie pačią Sovietų sąjungą (kaip viskas yra gražu ir gerai), ir apie Vakarų pasaulį (kaip ten viskas baisu ir blogai). Iš istorijos žinome ir apie nacių skleistą propagandą ir Vokietijos piliečiams, ir užkariautų šalių visuomenėms, tačiau informacinio karo ištakos dar senesnės, jos iš tikrųjų siekia tūkstančius metų. Dar VI amžiuje prieš Kristų kinų mąstytojas ir karo meno žinovas Sun Tzu traktate „Karo menas“ yra rašęs, jog „menas yra ne kovoti kiekviename mūšyje, o sugebėti palaužti priešininko valią priešintis be kovos“.
– Kokie yra pagrindiniai propagandos, nedraugiškų žinučių, reportažų taikiniai Lietuvoje?
– Jau keletą metų pagrindiniai propagandos taikiniai yra Lietuvos istorija, kariuomenė, NATO aljansas, Europos Sąjunga, mūsų vidaus ir užsienio politika, kultūra. Deja, tenka konstatuoti, kad propaganda mus pasiekia ne tik iš nedraugiškų kaimyninių valstybių, konkrečiai iš Rusijos ir kai kuriais atvejais Baltarusijos, bet turime jos skleidėjų ir savo valstybės viduje. Čia kalbu apie tuos atvejus, kai negatyvi, melaginga informacija, dezinformacija, vadinamosios „fake news“ – netikros naujienos įvairiais būdais ir priemonėmis yra skleidžiamos tyčia, norint sukelti visuomenėje nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti visuomenę. Ir tokia tyčinė veikla tikrai neturi nieko bendra su žodžio laisve ar kitokia nuomone, galimybėmis objektyviai kritikuoti valdžios veiksmus, ką mums užtik-rina Konstitucija ir demokratinė mūsų valstybės santvarka. Toks dezinformacijos pavyzdys yra šmeižto kampanija prieš vieną svarbiausių Lietuvos partizaninio karo vadų Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tiksliai žinoma, jog rašytojos R. Vanagaitės mesti melagingi kaltinimai buvo pasitelkti nenorint, jos pačios žodžiais tariant, kad „metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu“. Taip pat šiuo precedento neturinčiu dezinformaciniu išpuoliu minėta rašytoja siekė kompromituoti, sumenkinti ir apšmeižti mūsų nacionalinį kovos už laisvę herojų, o su juo ir visą 1944–1953 m. partizaninį karą, vykusį po Antrojo pasaulinio karo.
– Kodėl kultūra tampa manipuliacijos priemone?
– Tikrai norėčiau ir neabejoju, jog ne aš viena, kad menas, kultūra nebūtų painiojami su politika, kaip mes dažnai girdime, bet deja, tenka konstatuoti, kad Rusija kultūrą jau daug metų išnaudoja savo informaciniams ir net geopolitiniams tikslams pasiekti. Daugelis mūsų šalies gyventojų dar prisimena, o kiti žino, kas 1940 metais važiavo į Maskvą „Stalino saulės“ parvežti. Juk iš esmės tai buvo vien kultūros ir švietimo atstovai, kurie paveikti sovietinės propagandos, ja įtikėję palaidojo Lietuvos valstybingumą. Ne išimtis – ir šie laikai. Vis dar tenka išgirsti ne tik iš Rusijos kultūrai atstovaujančių žmonių, kaip puiku buvo gyventi Sovietų sąjungoje, bet ir mūsų kultūros veikėjai kartais pasisako, švelniai tariant, keistai, kai prabyla ne apie kultūrą, bet apie mūsų šalies galimybes gintis, jas menkindami, kai priešina kariuomenę su kultūra, švietimu.
Pati kultūra manipuliacijos priemone tampa todėl, kad ji veikia emocijas, jausmus, kelia nostalgiją. Pasižiūri, pavyzdžiui, filmą „Trys sekundės“, kur rodoma SSRS krepšininkų pergalė prieš amerikiečius Miuncheno olimpinėse žaidynėse 1972 metais, ir nejučia pradedi sirgti ne už mūsų dabartinius sąjungininkus amerikiečius, bet už sovietinę krepšinio rinktinę. O juk filmas apie antrąją Lietuvos religiją – krepšinį, ir ten dar žaidžia mūsų legenda Modestas Paulauskas. Filmo kūrėjams šiuo atveju reikėjo tik teisingai sudėlioti propagandos žinutes, didžiojoje dalyje filmo scenų pridėti sovietinių simbolių ir pasisekimas garantuotas.
– Ar istorinės asmenybės gali būti naudojamos šiuose kariuose? Kaip?
– Jau minėjau, kad ne tik gali būti, bet ir naudojamos. Mano minėtas A. Ramanauskas-Vanagas arba Modestas Paulauskas. Mes turime visą istorinių asmenybių „panteoną“, kurie yra išnaudojami informaciniame kare: pradedant nuo pagoniškos Lietuvos valdovų Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir kitų, teigiant, jog jie buvo visai ne lietuviai, o slavai ir stačiatikiai, baigiant 1944–1953 m. partizaninio karo vadų ir žymiausių partizanų šmeižimu, esą jie buvo banditai, nacistiniai nusikaltėliai, nekaltų civilių gyventojų žudikai.
– Kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą?
– Yra keletas klausimų, į kuriuos sau atsakius galime tai atpažinti: ar informacijos šaltinis patikimas, ar panaši informacija aptinkama ir kituose šaltiniuose, kuo remiamasi straipsnyje, reportaže, kam priklauso informacijos sklaidos šaltinis arba kas jį finansuoja, „kam naudinga“ skleidžiama vienokia ar kitokia „naujiena“. Be abejo, apskritai reikia domėtis tuo, kas vyksta šalyje, pasaulyje, žinoti savo istoriją, tuomet bus lengviau atpažinti ir priešišką naratyvą (pasakojimą). Taip pat kiek tai įmanoma patartina žinoti priešininko veikimo būdus ir tikslus, taktiką. Apskritai ilgalaikio informacinio karo tikslas yra paruošti mūsų šalį (kitas šalis, prieš kurias vykdomas informacinis karas taip pat), mūsų visuomenę galimai okupacijai. Ir tai visai nereiškia, kad ta okupacija bus rytoj, tai gali būti ir yra ilgalaikis strateginis tikslas, kad ir po 10 ar 30 metų. Pigiau yra milžiniškas lėšas kiekvienais metais skirti propagandai ir taip palaužti visuomenės valią priešintis, įtikinti pakeisti valstybės strateginio vystymosi kryptį, tarkime, į Rytus, o ne į Vakarus, nei pradėti atvirą ginkluotą konfliktą.
– Kaip kovoti su propaganda ir informacinėmis atakomis?
– Jau minėjau propagandos atpažinimo priemones, todėl vienas iš kovos būdų – žinojimas, kad tai vyksta, atsakingas informacijos vartojimas, taip pat dezinformacijos neplatinimas, nesidalijimas ja socialiniuose tinkluose. Be abejo, atsakingos ir tam tikros valstybinės institucijos, kurios stebi ir identifikuoja informacines atakas, apie tai informuoja visuomenę. Žurnalistai, rašantys apie informacinį karą, irgi prisideda prie jų atpažinimo, visuomenės švietimo, ačiū jiems.
– Kokie, jūsų nuomone, nauji projektai galėtų stiprinti tautinį identitetą?
– Nesakyčiau, kad tai turėtų būti kažkas labai nauja. Asmeniškai aš labai norėčiau, kad Lietuvoje ar net ir Holivude būtų sukurti stiprūs meniniai istoriniai filmai. Juk mes turime neįtikėtinai turtingą istoriją, pradedant nuo valstybingumo atsiradimo karaliaus Mindaugo laikais iki Sąjūdžio. Čia yra ir nuotykių, ir žygdarbių, ir pasiaukojimo, taip pat neįtikėtinų meilės istorijų. Būtų be galo šaunu, jei prie tokio ar ir kitų projektų prisidėtų ne tik valstybė, bet ir pilietiškas verslas.
– Ačiū už įdomų pokalbį.

Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...
  • Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia

    2022-01-12Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia
    Praėjusiais metais turėjau garbės dalyvauti Marijampolės kultūros centre vykusiuose renginiuose, skirtuose originalaus kūrėjo, grafiko Romano Krasninkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Noriu pasidalinti keletu minčių apie patirtus įspūdžius. Lapkritį (gimė šio mėnesio 18 d.) marijampoliečiai Kultūros centre surengtoje mokslinėje konferencijoje „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ prisiminė savo miesto legendą – Romaną Krasninkevičių, kurį talentu ir gyvenimo būdo neįprastumu drąsiai galėčiau prilyginti rokiškėnų Lionginui Šepkai. Tik rokiškėnai, regis, labiau savo kraštiečio talentą pripažįsta ir juo didžiuojasi: ne tik atminimo lenta Pandėlyje pasirūpinę, bet ir solidų leidinį apie didįjį meistrą yra išleidę, ir nuolatine ekspozicija Rokiškio dvare pasirūpinę, ir L. Šepkos vardu pavadintą bei jo atminimui ...
  • Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims

    2022-01-10Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims
      Ruošiatės slidinėti kalnuose, o gal tiesiog reikalinga patogi ir šilta žieminė apranga laisvalaikio leidimui gamtoje? Slidinėjimo kelnės moterims, kurias pristato specializuoti tiekėjai, yra pritaikytos pačioms atšiauriausioms gamtos sąlygoms, tuo pačiu jas patogu dėvėti. Skaitykite toliau ir sužinosite viską apie žieminių slidinėjimo kelnių pasirinkimą. Aukšta kokybė ir patogumas Slidinėjimo kelnės yra specialiai sukurtos taip, kad būtų patogios, nevaržytų judesių, tačiau tuo pačiu suteiktų pakankamai didelę apsaugą net nuo paties žvarbiausio šalčio. Su jomis galėsite patogiai slidinėti, vaikščioti po miškus šaltos žiemos metu, naudoti visiems laisvalaikio poreikiams lauke. Pagamintos iš kokybiškų medžiagų žieminės kelnės užtikrina atsparumą nuo drėgmės, vėjo ir šalčio, yra pašiltintos ir maloniai ...
  • Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“

    2022-01-10Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“
    Nusprendus „sukti“ vieną ar kitą verslą, potencialiai geros idėjos, deja, neužteks. Jau pačioje pradžioje, kai tvarkomi su įmonės steigimu susiję reikalai, dažnas ima piktintis dėl bereikalingos biurokratijos. Deja, legaliame verslo pasaulyje kiekvienai įmonei yra taikomos vienodos taisyklės ir reikalavimai. Vienas pirmųjų darbų – nuspręsti, kokio juridinio asmens pavadinimo santrumpa puikuosis greta įmonės vardo. Vienas dažniausių pasirinkimų, o tiksliau – sprendimų, priimtų įvertinus atitinkamus niuansus – uždaroji akcinė bendrovė. Svarbu pabrėžti, jog, be kitų ypatybių, UAB – ribotos civilinės atsakomybės privatus asmuo, kai šios nariai už įsipareigojimų nevykdymą atsako tik įmonės, o ne asmeniniu turtu. Žinant, koks „֧slidus“ reikalas yra tas ...
  • Kur įsigyti pramoninius padėklus?

    2022-01-10Kur įsigyti pramoninius padėklus?
    Jeigu Jums reikalingi pramoniniai padėklai – labai svarbu suprasti, kad tai yra sertifikuoti gaminiai, kurie yra kuriami pagal tam tikrą standartą. Štai todėl norėdami sutaupyti galite rasti pigesnius, tačiau ne specialiai standartą atitinkančius gaminius, kurie, deja, ir trumpiau tarnauja, ir tuo pačiu kelia pavojų darbo vietoje. Pramoniniai padėklai siūlomi daugelyje vietų. Juos siūlo alsena.lt ir kitos žinomos įmonės. Kad rasti būtų galima paprasčiau – pateiksime kelias gaires, kurios pagreitins paieškas. Kaina. Natūralu, kad norisi nesumokėti labai daug, tačiau gauti gerą kokybę. Tai tikrai yra įmanoma. Tik reikia sekti akcijas bei kitus pasiūlymus. Svarbiausia nepirkti klastočių, kurie kainuoja pigiau, tačiau savo kokybe, deja, labai ...
  • Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės

    2022-01-08Amerikoje tapęs profesionaliu fotografu Laimis nepamiršta gimtinės
    Paskutinę praėjusių metų dieną neeilinio svečio sulaukė Želsvos biblioteka. Kraštiečius aplankė prieš dvidešimt penkerius metus į Jungtines Amerikos Valstijas išvykęs Laimis Urbonas. Svečias atvyko ne tuščiomis rankomis. Gimtojo kaimo bibliotekai žymus fotografas padovanojo savo fotografijų albumą „Lietuva“. Jame daugiau nei šimtas nuotraukų su gražiausiais Lietuvos gamtos vaizdais, architektūriniais statiniais, yra ir nuotraukų iš Želsvos apylinkių. 2016 metais Laimis tapo projekto „We love Lithuania“ nugalėtoju. Parodai jis pateikė puikių nuotraukų, atspindinčių gimtosios šalies grožį. Svečią priėmusi bibliotekos vadovė Irena Lunskienė džiaugiasi talentingais Želsvos žmonėmis, nepamirštančiais gimtojo krašto. Tai istorija Pasak Irenos Lunskienės, jos planuose suburti visus Želsvos apylinkių išeivius, kad jie turėtų nuolatinį ryšį ...
  • Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos

    2022-01-08Parodoje – įspūdingiausios „Kultūros savaitės“ akimirkos
    Prieš pat Naujuosius metus Marijampolės kultūros centre buvo surengtas susitikimas su pernai rugsėjo mėnesį vykusio projekto „Kultūros savaitė“ dalyviais ir kartu atidaryta fotografo Andriaus Burbos fotografijų paroda „Kultūros savaitės atgarsiai“. Joje įamžintos šio projekto baigiamojo koncerto įspūdingiausios akimirkos. Kalėdoms sugrįžo į namus Kalėdoms į namus sugrįžo šio projekto dalyviai – dabar užsienyje gyvenantys mūsų kraštiečiai Didžiosios Britanijos Kento filharmonijos orkestro įkūrėjas Marius Reklaitis, pianistė, tarptautinių konkursų laureatė Kamilė Zaveckaitė, dabar studijuojanti Austrijos sostinėje Vienoje. Tikėtasi sulaukti ir Berlyne gyvenančios dainininkės Lauros Latvaitytės-Zaman, bet dėl pandemijos apribojimų ji šventėms negrįžo.   Susitikime dalyvavo ir dabar Vilniuje gyvenantis marijampolietis fotografas A. Burba, išgarsėjęs savo nuotraukomis, kuriose ...
  • Jaunieji Marijampolės atlikėjai – anapus sienos surengtame festivalyje

    2022-01-08Jaunieji Marijampolės atlikėjai – anapus sienos surengtame festivalyje
    Neseniai vyko Kaliningrado (Karaliaučiaus) lietuvių kalbos mokytojų asociacijos organizuotas vaikų folkloro kolektyvų ir solistų festivalis „Skambėk skambėk, lietuviška dainele“, kuriame dalyvavo ir keletas kolektyvų iš Suvalkijos regiono. Nuotoliniu būdu surengtame konkurse savo kūrybą pristatė Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir kultūros centro atstovai. Jame dalyvavo ir Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijos bei Marijonų gimnazijos jaunieji atlikėjai. Jubiliejinis, jau dvidešimtasis, Karaliaučiaus krašto vaikų lietuviškos muzikos festivalis iš viso sukvietė beveik 300 atlikėjų, tarp kurių buvo solistai, vokalinės grupės ir folkloro ansambliai. Daugumą dalyvių sudarė kaimyninės šalies – Rusijos Federacijos atlikėjai, bet, be Suvalkijos atstovų, įrašus konkursui atsiuntė ir keli atlikėjai iš Vilniaus. Pasak festivalio organizatoriaus, ...
  • Įsibėgėjęs NBA sezonas: lyderiai, autsaideriai ir šio vakaro kovos

    2022-01-05Įsibėgėjęs NBA sezonas: lyderiai, autsaideriai ir šio vakaro kovos
    NBA sezonas jau kaip reikiant įsibėgėjo ir yra jau ne viena komanda, kuri viršijo 30 sužaistų rungtynių kiekį. Tai yra daugiau negu sezono trečdalis, kadangi šį sezoną komandos žais po 82 rungtynes reguliariajame sezone. Rytų konferencijoje kol kas pirmauja Bruklino „Nets“ su Kevinu Durantu ir Jamesu Hardenu priešaky ir per 30 rungtynių iškovojo 21 pergalę ir patyrė 9 pralaimėjimus. Laipteliu žemiau žygiuoja Artūro Karnišovo vadovaujama Čikagos „Bulls“ ekipa su 18 pergalių 10 rungtynių. Vėjuotojo miesto atstovai šią savaitę buvo iškritę dėl COVID-19 viruso, tad keletas jų rungtynių buvo nukeltos. Čikagai į nugarą, kiek netikėtai, kvėpuoja Klivlendo „Cavaliers“ ekipa, kuri per 31 rungtynes turi ...
  • „Iki“ 30-ąjį gimtadienį švęs garsiai ir dosniai: visus metus pirkėjų lauks įspūdingos dovanos

    2022-01-05„Iki“ 30-ąjį gimtadienį švęs garsiai ir dosniai: visus metus pirkėjų lauks įspūdingos dovanos
    30-ąjį gimtadienį šiemet švenčiantis prekybos tinklas „Iki“ nuo pat metų pradžios paruošė ypatingų dovanų savo pirkėjams. Jau sausio 3 d. startuoja pirmoji šventinė staigmena – gimtadienio žaidimas „30 mums, 30 automobilių Jums“, kurio prizai gniaužia kvapą. Tai net 30 šiuolaikiškų ir stilingų „Toyota C-HR“ automobilių ir 150 tūkst. eurų vertės svajonių būstas! Staigmenos ir dovanos visus metus „Jau trečdalį amžiaus „Iki“ auga, keičiasi ir tobulėja, padeda kurti naujas tradicijas, maisto istorijas ir būna šalia savo pirkėjų svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis. Labai norime, kad šventinę nuotaiką šiemet visus metus jaustų ir mūsų pirkėjai, ir darbuotojai, todėl šventinė programa bus labai intensyvi – laukia daug ...
  • Žvilgsnis į istorikus ir istoriją

    2021-12-29Žvilgsnis į istorikus ir istoriją
    Pastaruoju metu susiklosčiusios aplinkybės paskatino pamąstyti apie istorikus ir žmones, tiesiog mylinčius savo kraštą, jų santykį su istorija ir vienų su kitais. Gruodį Kėdainiuose palydėjau į paskutinę kelionę bendrakursį Algimantą Juknevičių. Archeologą, Kėdainietį (abu žodžius rašau didžiąja raide), dvasios aristokratą, eruditą, nepataisomą optimistą ir tiesiog puikų žmogų. Algis buvo ne tik aukštos kvalifikacijos istorikas, bet ir nuostabus pasakotojas. Pamenu vieną anekdotinį atvejį pirmaisiais jo profesinės karjeros metais, kai Algis su kolega kasinėjo Kauno pašto rytines prieigas. Buvo šalta, tad abu vilkėjo rusiškus vatinukus, populiariai vadinamus „fufaikėmis“ ir avėjo „kerziniais“ batais. Pro šalį ėjo močiutė su anūkėliu ir barė jį už blogus ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.