Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Propagandos tikslai ir su ja susijusios grėsmės

Saugumas informacinėje erdvėje, informacinis karas Lietuvoje. Priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai mūsų šalyje. Kaip atpažinti propagandą, kaip nepasiduoti jos įtakai? Tai – šiandien itin aktualios temos. Apie jas kalbamės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitike, vyriausiąja specialiste Aukse ŪSIENE.

Auksė ŪSIENĖ– Kaip propaganda skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą?
– Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį vasario mėnesį mes išgyvenome ypatingą tautinį pakilimą. Dar niekad prie namų neplevėsavo tiek daug trispalvių. Minios žmonių veržėsi žiūrėti profesoriaus Liudo Mažylio atrasto Nepriklausomybės akto. TV ekranuose ir renginiuose dominavo šventinė nuotaika. Taip šventę matė didžioji dauguma mūsų šalies piliečių.
Kiek kitaip savo šalies gyventojams apie mūsų šventę pasakojo vienos kaimyninės šalies žurnalistė. Pasak jos, šalis esą paskendusi vidinėse rietenose, garbina prieštaringai vertinamas asmenybes, o Vilniaus Gedimino prospekte deginti laužai primena nacistinės Vokietijos paradus.
Šis žurnalistinis pasakojimas yra propagandinio – įnformacinio karo klasikinis pavyzdys, kai džiaugsmingą šventę, kuri kelia gyventojų pasididžiavimą savo valstybe, jos istorija, norima sumaišyti su purvais, kelti visuomenėje nusivylimo, nepasitenkinimo nuotaikas, mažinti piliečių pasitikėjimą valstybe, taip pat šmeižti ir falsifikuoti Lietuvos istoriją. Šiuo reportažu siekta sukelti ir priešiškumą mūsų šaliai, kadangi pateikiamas iškreiptas jos įvaizdis, esą mes esame nacizmą garbinanti valstybė.
– Kaip apibūdintumėte informacinį karą? Kokios jo ištakos?
– Jau pats žodžių junginys pasako, kad tai karas, o jo ginklas – informacija. Jeigu šiek tiek plačiau, tai informacinis karas – tam tikra informacinių priemonių visuma, nukreipta kurios nors vienos valstybės prieš kitą valstybę ar valstybes, siekiant paveikti tų valstybių visuomenes, jų nuotaikas ar valdžios sprendimų priėmimo procesą informacinio karo vykdytojo naudai. Šiandien jau niekam ne naujiena, kad prieš Lietuvą vykdomas itin intensyvus informacinis karas. Kiekvienas mes esame informacijos vartotojai, kasdien gauname ją skleidžiamą įvairiausiais būdais: per televiziją, radiją, internetą, socialinius tinklus, spaudą. Klausimas, ką vartojame, kokią informaciją gauname, iš kokių šaltinių ji mus pasiekia? Reikia suprasti, kad ta skleidžiama informacija nėra tik informavimas apie tam tikrus įvykius ar valstybėje, pasaulyje vykstančius procesus, dažnai tai propaganda blogąja šio žodžio prasme, kurios tikslas – sistemingai formuoti propagandos skleidėjui naudingą suvokimą.
Informacinio karo ištakos iš tikrųjų yra labai senos. Daliai Lietuvos visuomenės dar neblogai pažįstama sovietiniais laikais skleista propaganda ir apie pačią Sovietų sąjungą (kaip viskas yra gražu ir gerai), ir apie Vakarų pasaulį (kaip ten viskas baisu ir blogai). Iš istorijos žinome ir apie nacių skleistą propagandą ir Vokietijos piliečiams, ir užkariautų šalių visuomenėms, tačiau informacinio karo ištakos dar senesnės, jos iš tikrųjų siekia tūkstančius metų. Dar VI amžiuje prieš Kristų kinų mąstytojas ir karo meno žinovas Sun Tzu traktate „Karo menas“ yra rašęs, jog „menas yra ne kovoti kiekviename mūšyje, o sugebėti palaužti priešininko valią priešintis be kovos“.
– Kokie yra pagrindiniai propagandos, nedraugiškų žinučių, reportažų taikiniai Lietuvoje?
– Jau keletą metų pagrindiniai propagandos taikiniai yra Lietuvos istorija, kariuomenė, NATO aljansas, Europos Sąjunga, mūsų vidaus ir užsienio politika, kultūra. Deja, tenka konstatuoti, kad propaganda mus pasiekia ne tik iš nedraugiškų kaimyninių valstybių, konkrečiai iš Rusijos ir kai kuriais atvejais Baltarusijos, bet turime jos skleidėjų ir savo valstybės viduje. Čia kalbu apie tuos atvejus, kai negatyvi, melaginga informacija, dezinformacija, vadinamosios „fake news“ – netikros naujienos įvairiais būdais ir priemonėmis yra skleidžiamos tyčia, norint sukelti visuomenėje nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti visuomenę. Ir tokia tyčinė veikla tikrai neturi nieko bendra su žodžio laisve ar kitokia nuomone, galimybėmis objektyviai kritikuoti valdžios veiksmus, ką mums užtik-rina Konstitucija ir demokratinė mūsų valstybės santvarka. Toks dezinformacijos pavyzdys yra šmeižto kampanija prieš vieną svarbiausių Lietuvos partizaninio karo vadų Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tiksliai žinoma, jog rašytojos R. Vanagaitės mesti melagingi kaltinimai buvo pasitelkti nenorint, jos pačios žodžiais tariant, kad „metai būtų pavadinti KGB agento ir Tarybų Sąjungos apologeto vardu“. Taip pat šiuo precedento neturinčiu dezinformaciniu išpuoliu minėta rašytoja siekė kompromituoti, sumenkinti ir apšmeižti mūsų nacionalinį kovos už laisvę herojų, o su juo ir visą 1944–1953 m. partizaninį karą, vykusį po Antrojo pasaulinio karo.
– Kodėl kultūra tampa manipuliacijos priemone?
– Tikrai norėčiau ir neabejoju, jog ne aš viena, kad menas, kultūra nebūtų painiojami su politika, kaip mes dažnai girdime, bet deja, tenka konstatuoti, kad Rusija kultūrą jau daug metų išnaudoja savo informaciniams ir net geopolitiniams tikslams pasiekti. Daugelis mūsų šalies gyventojų dar prisimena, o kiti žino, kas 1940 metais važiavo į Maskvą „Stalino saulės“ parvežti. Juk iš esmės tai buvo vien kultūros ir švietimo atstovai, kurie paveikti sovietinės propagandos, ja įtikėję palaidojo Lietuvos valstybingumą. Ne išimtis – ir šie laikai. Vis dar tenka išgirsti ne tik iš Rusijos kultūrai atstovaujančių žmonių, kaip puiku buvo gyventi Sovietų sąjungoje, bet ir mūsų kultūros veikėjai kartais pasisako, švelniai tariant, keistai, kai prabyla ne apie kultūrą, bet apie mūsų šalies galimybes gintis, jas menkindami, kai priešina kariuomenę su kultūra, švietimu.
Pati kultūra manipuliacijos priemone tampa todėl, kad ji veikia emocijas, jausmus, kelia nostalgiją. Pasižiūri, pavyzdžiui, filmą „Trys sekundės“, kur rodoma SSRS krepšininkų pergalė prieš amerikiečius Miuncheno olimpinėse žaidynėse 1972 metais, ir nejučia pradedi sirgti ne už mūsų dabartinius sąjungininkus amerikiečius, bet už sovietinę krepšinio rinktinę. O juk filmas apie antrąją Lietuvos religiją – krepšinį, ir ten dar žaidžia mūsų legenda Modestas Paulauskas. Filmo kūrėjams šiuo atveju reikėjo tik teisingai sudėlioti propagandos žinutes, didžiojoje dalyje filmo scenų pridėti sovietinių simbolių ir pasisekimas garantuotas.
– Ar istorinės asmenybės gali būti naudojamos šiuose kariuose? Kaip?
– Jau minėjau, kad ne tik gali būti, bet ir naudojamos. Mano minėtas A. Ramanauskas-Vanagas arba Modestas Paulauskas. Mes turime visą istorinių asmenybių „panteoną“, kurie yra išnaudojami informaciniame kare: pradedant nuo pagoniškos Lietuvos valdovų Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir kitų, teigiant, jog jie buvo visai ne lietuviai, o slavai ir stačiatikiai, baigiant 1944–1953 m. partizaninio karo vadų ir žymiausių partizanų šmeižimu, esą jie buvo banditai, nacistiniai nusikaltėliai, nekaltų civilių gyventojų žudikai.
– Kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą?
– Yra keletas klausimų, į kuriuos sau atsakius galime tai atpažinti: ar informacijos šaltinis patikimas, ar panaši informacija aptinkama ir kituose šaltiniuose, kuo remiamasi straipsnyje, reportaže, kam priklauso informacijos sklaidos šaltinis arba kas jį finansuoja, „kam naudinga“ skleidžiama vienokia ar kitokia „naujiena“. Be abejo, apskritai reikia domėtis tuo, kas vyksta šalyje, pasaulyje, žinoti savo istoriją, tuomet bus lengviau atpažinti ir priešišką naratyvą (pasakojimą). Taip pat kiek tai įmanoma patartina žinoti priešininko veikimo būdus ir tikslus, taktiką. Apskritai ilgalaikio informacinio karo tikslas yra paruošti mūsų šalį (kitas šalis, prieš kurias vykdomas informacinis karas taip pat), mūsų visuomenę galimai okupacijai. Ir tai visai nereiškia, kad ta okupacija bus rytoj, tai gali būti ir yra ilgalaikis strateginis tikslas, kad ir po 10 ar 30 metų. Pigiau yra milžiniškas lėšas kiekvienais metais skirti propagandai ir taip palaužti visuomenės valią priešintis, įtikinti pakeisti valstybės strateginio vystymosi kryptį, tarkime, į Rytus, o ne į Vakarus, nei pradėti atvirą ginkluotą konfliktą.
– Kaip kovoti su propaganda ir informacinėmis atakomis?
– Jau minėjau propagandos atpažinimo priemones, todėl vienas iš kovos būdų – žinojimas, kad tai vyksta, atsakingas informacijos vartojimas, taip pat dezinformacijos neplatinimas, nesidalijimas ja socialiniuose tinkluose. Be abejo, atsakingos ir tam tikros valstybinės institucijos, kurios stebi ir identifikuoja informacines atakas, apie tai informuoja visuomenę. Žurnalistai, rašantys apie informacinį karą, irgi prisideda prie jų atpažinimo, visuomenės švietimo, ačiū jiems.
– Kokie, jūsų nuomone, nauji projektai galėtų stiprinti tautinį identitetą?
– Nesakyčiau, kad tai turėtų būti kažkas labai nauja. Asmeniškai aš labai norėčiau, kad Lietuvoje ar net ir Holivude būtų sukurti stiprūs meniniai istoriniai filmai. Juk mes turime neįtikėtinai turtingą istoriją, pradedant nuo valstybingumo atsiradimo karaliaus Mindaugo laikais iki Sąjūdžio. Čia yra ir nuotykių, ir žygdarbių, ir pasiaukojimo, taip pat neįtikėtinų meilės istorijų. Būtų be galo šaunu, jei prie tokio ar ir kitų projektų prisidėtų ne tik valstybė, bet ir pilietiškas verslas.
– Ačiū už įdomų pokalbį.

Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Grįžta vardai iš praeities…

    2022-06-17Grįžta vardai  iš praeities...
    Nijolė LINIONIENĖ Penkios dalys. Kone penki šimtai puslapių, kiekviename jų – trys ar keturi, tik retame – pora ilgesnių tekstų. Dešimtys ir šimtai pavadinimų – ir pasikartojančių, už kurių – dialogas ar įvykis, gal kam galėtų atrodyti menkas, dažnai – momentinis, lyg nuotrauka… O iš tiesų keliais sakiniais nusakyti žmonių gyvenimai, jų istorijos ir dramatiškos lemtys. Visa tai – tik ką išėjusioje marijampoliečio, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knygoje „Ten, už lango“. Tai ir vėl miniatiūrų romanas. Jau ne pirmas, bet, teigia autorius, paskutinis, nes sudėjo į jį visa, ką geriausio per daugiau nei trejetą dešimtmečių šia tema yra parašęs. Pats ...
  • Suvalkijos Vyturys

    2022-06-17Suvalkijos Vyturys
    Romualdas IVANAUSKAS Ukrainos didvyriams Skauda, skauda… O Viešpatie, skauda:Naktį, dieną – sekundę kiekvieną,Kai guculų, kazokų tėvynė Nuo sprogimų vaitoja ir rauda. Sėja mirtį beprasmišką, sėjaPriešo kulkos ir žvangantis plienas.Žemė dreba. Virš griūvančių miestųDūmų debesis gainioja vėjas… Skauda, skauda, o Viešpatie, skauda!Vyrą, sūnų išleisti į karą…Tik Tėvynė – svarbiau už gyvybę.Net pabūklai nebaisūs. Lai šaudo… Šioji žemė – tai didvyrių žemė.Nesuklups, jai neteks jau vergauti.Neškit vėliavas, drąsiai iškėlę,Ir tas ryžtas lai pergalę lemia… Kai patrankos nustos sėti mirtį,Vėl dangus virš Karpatų bus žydras,Vėl dainuos juodaplaukė guculėApie meilę, gyvenimą, taiką… Tik daina panašės ta į raudą,Apie didvyriais tapusius brolius.Ir vaikus, kur tėvelių neteko,Ir miestus, kur dar vis tebešaudo… Karas Ukrainoje Kažkada ...
  • „Barbora“ plečia teritoriją: prekes į namus galės gauti dar daugiau Marijampolės gyventojų

    2022-06-16„Barbora“ plečia teritoriją: prekes į namus galės gauti dar daugiau Marijampolės gyventojų
    Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ plečia aptarnaujamą teritoriją Marijampolės rajone – patogiu prekių pristatymu į namus galės pasinaudoti dar daugiau gyventojų. Naujai įtrauktų vietovių gyventojams galios visos apsipirkimo „Barboroje“ naudos ir pasiūlymai, o specialiai šiai progai – ir specialus nuolaidos kodas. Nuo birželio 16 d. „Barboros“ kurjeris e. parduotuvėje www.barbora.lt užsakytas prekes į namus pristatys ir Pietarių, Baraginės, Puskelnių, Nendriniškių, Skaisčiūnų, Kumelionių, Nartų ir Triobiškių gyventojams. Šių vietovių gyventojai galės naudotis „Barboros“ paslaugomis ir naudomis, kurias taip vertina klientai: prekes gauti tiesiai į namus ir sutaupyti laiko, kasdien atrasti kelis tūkstančius prekių su nuolaida bei pasinaudoti specialiais pasiūlymais ar dalyvauti ...
  • Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva…

    2022-06-15Įminti paslaptį, kaip garsas virsta spalva...
    „Alisa pasiklydo“, „Alisa dainuoja bliuzą“, „Pasipuošus“, „Alisa skrenda pasivaikščioti“, „Vandens jausmas“… Tai vis pavadinimai paveikslų, kurie šiuo metu eksponuojami Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 3). Čia tik ką pradėjo veikti paroda „Alisa dainuoja bliuzą: Audronės Petrašiūnaitės tapyba“. Vienos šio meto žinomiausių ir labiausiai vertinamų Lietuvos kūrėjų – tapytojos, grafikės ir kitus žanrus „užkabinančios“ – Audronės Petrašiūnaitės personalinė paroda Marijampolėje surengta pirmą kartą. (Jos paveikslų grupinėje parodoje buvo eksponuota Kultūros centro dailės galerijoje.) Nemaža dailininkės gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu: čia prieš studijas Vilniaus dailės institute (dabar Akademija) mokėsi tuomečiame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, dirbo, vienuolika metų ...
  • Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes

    2022-06-15Į naujus ratus persėdęs jaunas ūkininkas vis ieško, kaip plėsti ūkį: jau augina ir pupas, ir kanapes
    Kaip lietus ir saulė – taip Lietuvos žemės ūkiui gyvybiškai svarbūs ir jaunieji ūkininkai. Naujas idėjas jie atsineša turėdami žinių ir užsidegimo, tačiau ne visada – pakankamai lėšų jas realizuoti. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Karolis Rekštys džiaugiasi, kad postūmis jo besikuriančiam ūkiui buvo Europos Sąjungos (ES) parama, kurią gavęs persėdo į naują traktorių, o tai leido darbus atlikti greičiau ir efektyviau. Jaunieji ūkininkai jau gali Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiškos bus renkamos iki liepos 29 d. Šiam etapui skirta 22,8 mln. ...
  • Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“

    2022-06-13Kolegija, kuri tvirtai „pastato ant kojų“
    Norėtumėte pagyventi Vilniuje, bet tik keletą metų, nes žinote, kad vis tiek geriausia – gimtojoje Suvalkijoje? Netolimuose jūsų planuose – nuosava veterinarijos klinika, o gal unikalus restoranėlis netoli Šešupės? Sakote, tėveliai turi derlingos žemės, norite likti ūkyje ir „imti“ žaliojo kurso kryptį? O gal geriausiai save įsivaizduojate kuriančius kraštovaizdžio dizainą ( jam skirtą tinklalaidę ar pan.). O gal jums sekasi chemija ir norėtumėte tapti cheminės analizės specialistais, kurių kaip oro šiandien trokšta darbdaviai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte teigiamai, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas laukia jūsų! Ir dar… hmmm… bendrabutis miesto centre. VILNIAUS miesto centre! Šalia – kolegija, joje – ...
  • Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra

    2022-06-11Įgyvendinant projektą iškils Plutiškių susikūrimo legendą atspindinti skulptūra
    Jau rašėme, kad Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo siūlydami savo idėjas, kaip būtų galima pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. Iš viso buvo atrinkti penki projektai, kurie jau pradedami įgyvendinti. Kazlų Rūdos seniūnijoje bus įgyvendinti du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. Vienas iš tokių projektų, kurį įgyvendinus gerokai pagražės gyvenamoji aplinka, jau pradėtas vykdyti Plutiškėse. Pasak šio projekto vadovės Žibutės Labutienės, idėja gyvenvietės pradžioje pastatyti skulptūrą, kuri atspindėtų Plutiškių susikūrimo legendą, gimė dar pernai, kai buvo pašventintas miestelio herbas. – Pernai vasarą gražios šventės metu buvo oficialiai pašventintas 2020 metų Lietuvos Prezidento dekretu ...
  • Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems

    2022-06-11Pirmas regioninis logistikos centras – kaip flagmanas kitiems
    Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje pasidalijo džiugia žinia apie pirmo Lietuvoje regioninio logistikos centro kūrimą. Tikimasi, kad, pramušus ledus, tokių centrų atsiras ir daugiau. O nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. iš norinčių vystyti smulkų ir vidutinį verslą, kurti vieną ar kelis rajonus apimančias trumpas tiekimo grandines arba steigti regioninius logistikos centrus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiemet priemonės taisyklėse įsigaliojo ir tam tikri pakeitimai, susiję su infliacija šalyje ir kainų šuoliu. Įsigaliojo pakeitimai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų

    2022-06-11Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime – projektui įgyvendinti galės gauti 40 tūkst. eurų
    Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės gauti 40 tūkst. eurų verslo planui įgyvendinti. Iš viso naujuoju 2023-2027 m. finansiniu laikotarpiu jaunųjų ūkininkų įsikūrimui planuojama skirti 75 mln. Eur. Jie taip pat bus skatinami kitomis priemonėmis, skiriant jiems didesnį paramos intensyvumą. 2014-2021 metais jiems buvo skirta apie 90 mln. Eur. „Žemės ūkio ministerija  jauniesiems ūkininkams skiria daug dėmesio. Ir iki šiol situacija yra viena geresnių Europoje – Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano yra pastebėta, kad nepaisant sudėtingų demografinių sąlygų, Lietuvos jaunųjų ūkininkų procentinė dalis, ...
  • Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis

    2022-06-08Atnaujinęs bendrabutį ir aplinką Marijampolės profesinio rengimo centras kviečia moksleivius mokytis
    Nuo birželio 1-osios prasidėjo pagrindinis priėmimas (vasaros etapas) į formaliojo profesinio mokymo programas. Praktiškų profesijų mokytis visus kviečia Marijampolės profesinio rengimo centras. Stojančiųjų registracija ir prašymų pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas LAMA BPO informacinėje sistemoje vyks iki rugpjūčio 5 d., kaip ir stojančiųjų informavimas apie tinkamumą pasirinktoms programoms. Testų, jei tokie taikomi, laikymas numatytas nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 4 d. Kvietimas mokytis stojančiajam bus pateikiamas iki rugpjūčio 12 d. Mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis sudarymas profesinio mokymo įstaigose vyks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Papildomas priėmimas numatytas rugpjūčio 19–23 dienomis. Šie mokslo metai Centrui buvo sėkmingi Pasak Marijampolės profesinio rengimo ...
  • Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru

    2022-06-08Trečiasis „Margai skamba“ sezonas kviečia mėgautis moderniu folkloru
    Kaprizingi šios vasaros pradžios orai praėjusią savaitę privertė modernaus folkloro projekto „Margai skamba“ organizatorius pirmąjį šio sezono koncertą iš Poezijos parko perkelti į Kultūros centro salę, bet tie trisdešimt žiūrovų, kurie atėjo pasiklausyti iš Klaipėdos atvykusio folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“, kartu su muzikantu Larionu Djakovu (Larion Dyakov) atlikusio programą „Dovis“, buvo sužavėti – pasirodymas idealiai atitiko „Margai skamba“ pavadinimą, nes muzika buvo tikrai neįprasta ir marga. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre altu ketverius metus grojantis kompozitorius, įvairių projektų organizatorius L. Djakovas išties nustebino moderniu styginio muzikos instrumento alto skambėjimu. Jame žiūrovai išgirdo ir jūros ošimą, ir paukščių skambėjimą, ir daug kitų ...
  • Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo

    2022-06-08Penktoji knyga, gimusi iš meilės ir skausmo
    „Draugystės“ bibliotekoje skaitytojai vėl, jau trečią kartą, susitiko su rašytoja Loreta Jastramskiene, ji pristatė naujausią savo knygą „Visada, Tėve, bus Amerika“ (leidykla „Homo liber“). Alytuje gimusi autorė sako esanti pusiau dzūkė, pusiau suvalkietė, nes tėvų ir senelių šaknys siekia ir mūsų kraštus, o jų gyvenimo keliai irgi čia įvairiai vingiavo. Naujausiame romane kalbama apie tas vietoves, tik jos konkrečiai neįvardintos – kaip ir knygos veikėjai, kurių daugumą būtų galima identifikuoti… Tačiau tai nėra dokumentika. Tai literatūros kūrinys, kuriame faktai, žmonių patirtys ir istorijos virsmai įgauna ypatingą spalvą bei jėgą, nes šimtus kartų buvo pasverti, gretinti ir išgyventi iš naujo… Taip, tai ...
  • Gyvenimas – lyg medis

    2022-06-08Gyvenimas – lyg medis
    Saulėtą popietę Igliaukos kaimo bibliotekoje ypatingą šviesą skleidė ir ryškiaspalvės fantazijos, jausmingumo ir poetinių vaizdų sklidini iš Kalnynų kaimo kilusios, dabar Šventragio kaime gyvenančios Augonitos Bubnienės kvilingo technika sukurti paveikslai. Kvilingas – gana populiarus šiuolaikinis pomėgis, jo esmė – iš suktų popieriaus juostelių kurti kompozicijas ir figūras. Tai angliškas žodis („quilling“), kilęs iš „quill“ – „paukščio plunksna“. Iš pirmo žvilgsnio technika gana paprasta: svarbiausia susukti tokio paties pločio popieriaus juosteles į tankias arba laisvas spirales, iš kurių vėliau bus surinktas paveikslas ar koks nors daiktas. …Medžiai visur – miestuose, kaimuose, medžiai – tylios skulptūros. Užtenka atsiriboti nuo suvokimo, kad tai tiesiog ...
  • Suvalkiečiai ar sūduviai?

    2022-06-08Suvalkiečiai ar sūduviai?
    Etnokultūrininkai išreikalavo 2022 metus skelbti Sūduvos metais. Bet kokią Sūduvą ir kokius sūduvius šiandien pagerbiame? Gyvenime turime tikrų pavyzdžių, kai negrįžtamai išnykus tautoms, gentims, dabartinėse valstybėse jų vardu toliau yra vadinama buvusi jų etninė teritorija. Antai, seniai išnykus normandų tautai, Prancūzijoje yra Normandijos regionas. Keli tūkstantmečiai kaip nėra umbrų, bet regionas su tokiu vardu Italijoje yra. Seniai nebėra prūsų, bet Prūsijos žemės vardas liks amžiams. Pagerbiant istorijoje buvusią ir tragiškai žuvusią narsią sūduvių gentį, tam tikrą teritoriją galime vadinti Sūduva. Atmenant sūduvius taip pat išmintinga yra sporto, meno saviveiklos kolektyvams, įmonėms, laivams, prekių ženklams suteikti Sūduvos arba Sūduvio vardą. Prasminga ...
  • Parama daugiabučių modernizacijai – kokia ji?

    2022-06-04
    Modernizuojantiems savo daugiabutį gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Taip pat butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis gauti finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui. O gyventojams, turintiems teisę gauti kompensaciją už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. 30 proc. parama renovacijai suteikiama tais atvejais, jeigu po jos yra pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė – t. y. sutaupoma 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Visiems daugiabučius modernizuojantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Taip pat gyventojams suteikiama 10 proc. parama, kai daugiabutyje ...
  • „CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija

    2022-06-04„CIE LT Forge“ tobulėja: nuo birželio – dar viena robotizuota linija
    Jeigu turite automobilį, tikėtina, kad jo „organizme“ yra Marijampolėje pagamintų detalių. Dvidešimt penkerius metus čia veikianti įmonė UAB „CIE LT Forge“ – viena iš 90 stambios pasaulinės gamybinės grupės „CIE Automotive“ valdomų gamyklų. Paklaustas, kaip atsitiko, kad Baltijos šalys, o tiksliau – Lietuva pasirodė tinkama vieta dar vienai gamyklai, įmonės generalinis direktorius Darius Masionis paaiškino gana paprastai: „Čia jau buvo bazė. O ir geografiškai tai buvo patogi vieta“. UAB „CIE LT Forge“ – šiuolaikiška metalo apdirbimo įmonė. Paprasčiau kalbant, tai kalvė, kuri specializuojasi gaminti automobilių komponentus, reikalaujančius specialaus gamybos proceso, ir aukštos kokybės apdirbimo, konstrukcinės įrangos ir mechanizmų dalis. Pagrindinis gamybos ...
  • „Muzika – kaip tiltas į širdį…“

    2022-06-01„Muzika – kaip tiltas į širdį...“
    Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus vokalinis ansamblis „Melodija“ gražų 30-ies metų veiklos jubiliejų paminėjo koncertu „Dainų tiltai“. Nes, kaip vėliau pakalbinta sakė šio kolektyvo vadovė Marija Grybienė, tiltas visada yra tai, kas jungia. Tuos tiltus kiekvienas mūsų, dažnai nė nesusimąstydamas, tiesia visą gyvenimą, nes ėjimas – nuolatinė mūsų būsena: einame į tikslą, šviesą, viltį… O kaipgi be tilto pasiekti kitą krantą ar pereiti tarpeklį – link dar aukštesnio kalno? Tų tiltų per tris dešimtmečius nutiesta šimtai – jei kiekvieną ansamblio atliktą dainą laikytume kad ir mažu liepteliu kur nors per linksmą upokšnį kaime. Arba romantišku tiltu tarptautiniame festivalyje, kur kitų šalių ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.