Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Socialiniai tinklai – ir informacijos šaltinis, ir galingas ginklas

Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Kaip jau rašėme, socialiniai tinklai laikomi vienu iš svarbių ir aktualių šaltinių, iš kurių informacijos semiasi senosios visuomenės informavimo priemonės.

 

Socialiniuose tinkluose prasidėjus pasauliniam judėjimui „#MeToo“ paaiškėjo, kad tūkstančiai lig šiol tylėjusių moterų patirtą pažeminimą ir skriaudą daug metų pamiršti bandė vartodamos antidepresantus ar kitus vaistus.Socialiniuose tinkluose – nusikaltimų liudijimai ir tyrimai
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas „Suvalkiečiui“ yra sakęs, kad „socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos tos naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad visa tai yra prieinama ir įtraukia vis daugiau žmonių“. Anot docento, pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta ir tapo naująja tradicija, yra labai šiuolaikiška ir aktualu. Juolab kad žinoma nemažai atvejų, kai pasitelkę socialiniuose tinkluose ar internete skelbtą viešai prieinamą informaciją tiriamosios žurnalistikos atstovai atlieka sudėtingus tyrimus ir demaskuoja nusikaltėlius ar teisėsaugai padeda atskleisti nusikaltimus.
Beje, neseniai vieną tokį tyrimą apie potencialių aukų tarp vienišų moterų ieškančius užsieniečius sukčius, dažniausia gyvenančius Nigerijoje, atliko ir šių eilučių autorė. Apie tai, ką pavyko sužinoti ir ką galėčiau patarti užsieniečio svajonių jaunikio sulaukti besitikinčioms vidutinio ar vyresnio amžiaus moterims, kurios dažniausiai ir patenka į tokių sukčių akiratį, mūsų skaitytojai galės paskaityti artimiausiuose laikraščio numeriuose.
Antra vertus, kaip „Suvalkiečiui“ teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, žurnalistai ir visi kiti viešai prieinamą informaciją skelbiantys asmenys privalo paisyti Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normų.

Specialistų vertinimu, socialiniuose tinkluose rengiamos tiesioginės transliacijos ar skelbiami videoįrašai žmogų vos per kelias sekundes gali paversti pasaulio kvailiu, todėl planuojamą skelbti medžiagą ar siužetą reikia labai atsakingai įvertinti.„#MeToo“
Praėjusiais metais Lietuvą pasiekęs ir patriarchalinės mūsų tautos gana prieštaringai sutiktas pasaulinis judėjimas „#MeToo“ (lietuviškai: aš irgi, aš taip pat) socialiniuose tinkluose išplito 2017 metų spalį. Grotažymę „#MeToo“ po to, kai seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltintas vienas garsus JAV prodiuseris, kilus skandalui pirmiausia panaudojo aktyvistė Tarana Burkė, o socialiniame tinkle „Twitter“ išplatino aktorė Alysa Milano. Siekdama, kad visuomenė suprastų šios problemos mastą, ji paragino visas moteris, kurioms teko patirti priekabiavimą ar prievartą, apie tai parašyti pradedant žodžiais „#MeToo“. Įvairiuose socialiniuose tinkluose į šį raginimą atsiliepė ir apie patirtą seksualinę prievartą ar išnaudojimą ryžosi papasakoti tūkstančiai moterų, taip pat ir pasaulinio garso kino žvaigždės bei žinomos mūsų šalies moterys. Lietuvos žurnalistams atkreipus dėmesį į socialiniuose tinkluose su žyme „#MeToo“ pasirodžiusius buvusių Vilniaus dailės akademijos (VDA) studenčių pasakojimus apie nederamą dabar jau buvusių VDA dėstytojų – nacionalinės premijos laureatų tapytojo Jono Gasiūno ir fotografo Gintauto Trimako, taip pat psichologo Arvydo Liepuoniaus – elgesį, Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir liudytojais jau apklausta dešimt asmenų. Toks pat tyrimas buvo inicijuotas ir dėl Rusų dramos teatro vadovo, Muzikos ir teatro akademijos dėstytojo Jono Vaitkaus veiksmų.

„#MeToo“ ažiotažas sudrausmino ne vieną nederamai elgtis sau leisdavusį žmogų.Visuomenė sulaukė vertinimų ir patarimų
„#MeToo“ judėjimas Lietuvoje sukėlė daugybę diskusijų, ką reikėtų laikyti seksualiniu priekabiavimu, už kurį priekabiautojai privalo atsakyti, kaip išvengti galimų provokacijų, nepagrįstų kaltinimų ir panašiai. Diskusijos labai sveikintinos, jau nekalbant apie tai, kad šis judėjimas ir dėl jo įkvėptų skandalų kilęs triukšmas tapo puikia pamoka kai kuriems, kaip sakoma, rankų nevaldantiems asmenims.
Kitas teigiamas dalykas – visuomenė per įvairias informavimo priemones sulaukė ir vertingų autoritetų bei specialistų įžvalgų, patarimų, vertinimų. Štai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkės Dalios Leinartės teigimu, atsakant į „#MeToo“ judėjimo iškeltus klausimus derėtų pasitelkti paprastą taisyklę – flirtas turi būti malonus abiem pusėms. Jei ne, tai jau priekabiavimas.
„#MeToo“ Lietuvoje išjudino ne tik baudžiamojo persekiojimo tyrimais užsiimančius pareigūnus, bet ir kitus teisininkus, taip pat ir darbo teisės specialistus, o visa tai be jokių abejonių vertintina teigiamai. Štai, pavyzdžiui, viename spaudos leidinyje buvo paskelbtas darbo teisės specialistų paaiškinimas, kad darbdaviai yra atsakingi už seksualinio priekabiavimo atvejus darbe ar kokiuose nors su darbu susijusiuose renginiuose ir panašiai.
Užkirsti kelią priekabiavimui yra darbdavio pareiga ir kaip teigia teisininkai, tai aiškiai numatyta naujajame Darbo kodekse (DK). Darbdavys visuomet privalo ginti aukos ar aukų interesus ir taikyti atsakomybę priekabiavusiam asmeniui. Be to, DK seksualinis priekabiavimas įvardijamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima darbuotoją atleisti dėl jo kaltės – be įspėjimo ir be išeitinės kompensacijos. Anot teisininkų, tokia praktika jau nusistovėjusi Latvijoje ir Estijoje.

„#MeToo“ judėjimas nuo seksualinės prievartos ar priekabiavimo nukentėjusioms moterims suteikė drąsos išsakyti kartais net daugybę metų viduje slėptą didelį skausmą.Per kelias sekundes galima tapti… viso pasaulio kvailiu
Neseniai daugelį mūsų šalies žmonių tiesiog pašiurpino savaitgalį iš vienos šeimos namų socialiniame tinkle „Facebook“ tiesiogiai transliuotos namuose vykusios išgertuvės, kur nepilnamečių vaikų akivaizdoje buvo vartojamas alkoholis, necenzūrinė leksika ir netgi smurtas. Tai, ką darė neblaivus nepilnamečių tėvas, psichologai įvertino kaip dėmesio stokojančio ar net narcisizmo požymių turinčio asmens veiklą. Svarbu kitkas – kad daugybė žmonių į tokią transliaciją sureagavo neigiamai. Be to, gana daug piliečių ta transliacija paskatino kreiptis į atitinkamas institucijas ir dar tą patį vakarą neblaivūs „artistai“, t. y. nepilnamečių tėvas ir motina, namuose sulaukė pareigūnų vizito ir buvo nugabenti į policijos komisariatą, o jų vaikai laikinai įkurdinti ligoninėje.
Vertindami šią įvairiose visuomenės informavimo priemonėse nušviestą situaciją viešųjų ryšių specialistai teigė, kad gana daug socialinių tinklų vartotojų dar nesuvokia, jog socialinė medija yra tas pats, kaip, pavyzdžiui, atsistoti nuogam vidury Gedimino prospekto, ir kad tai turi didžiulį poveikį, gali net sugriauti žmogaus gyvenimą. Mat tokioje, kaip ką tik aprašyta, transliacijoje išviešinti vaikai ateityje gali sulaukti bendraamžių ir ne tik jų patyčių.
Kita vertus, ta istorija yra puiki pamoka visiems socialinių tinklų vartotojams, kad kaip vienoje televizijos laidoje teigė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas, per socialines medijas žmogus per keliolika sekundžių gali tapti viso pasaulio kvailiu ir nukentėti visam gyvenimui.
Prieš kelerius metus ne pats geriausias, švelniai tariant, jaunimas socialiniuose tinkluose buvo pradėjęs platinti dažniausiai mobiliaisiais telefonais nufilmuotus fizinio ir psichologinio smurto, patyčių prieš bendraamžius vaizdus. Mūsų visuomenė ir šalies teisėsauga į tai deramai sureagavo, ir dabar tokie siužetai jau retenybė.
Taigi visuomenė privalo suprasti socialinių medijų galią ir kaip „Suvalkiečiui“ yra sakęs doc. A. Gudauskas, „nors „Facebook“ paskyra yra asmeninė, žmonės turėtų suprasti, kad tai – ne jų namų svetainė ar net miegamasis. Tai jau vieša erdvė ir joje derėtų atitinkamai elgtis.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...