Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Socialiniai tinklai – ir informacijos šaltinis, ir galingas ginklas

Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Kaip jau rašėme, socialiniai tinklai laikomi vienu iš svarbių ir aktualių šaltinių, iš kurių informacijos semiasi senosios visuomenės informavimo priemonės.

 

Socialiniuose tinkluose prasidėjus pasauliniam judėjimui „#MeToo“ paaiškėjo, kad tūkstančiai lig šiol tylėjusių moterų patirtą pažeminimą ir skriaudą daug metų pamiršti bandė vartodamos antidepresantus ar kitus vaistus.Socialiniuose tinkluose – nusikaltimų liudijimai ir tyrimai
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas „Suvalkiečiui“ yra sakęs, kad „socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos tos naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad visa tai yra prieinama ir įtraukia vis daugiau žmonių“. Anot docento, pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta ir tapo naująja tradicija, yra labai šiuolaikiška ir aktualu. Juolab kad žinoma nemažai atvejų, kai pasitelkę socialiniuose tinkluose ar internete skelbtą viešai prieinamą informaciją tiriamosios žurnalistikos atstovai atlieka sudėtingus tyrimus ir demaskuoja nusikaltėlius ar teisėsaugai padeda atskleisti nusikaltimus.
Beje, neseniai vieną tokį tyrimą apie potencialių aukų tarp vienišų moterų ieškančius užsieniečius sukčius, dažniausia gyvenančius Nigerijoje, atliko ir šių eilučių autorė. Apie tai, ką pavyko sužinoti ir ką galėčiau patarti užsieniečio svajonių jaunikio sulaukti besitikinčioms vidutinio ar vyresnio amžiaus moterims, kurios dažniausiai ir patenka į tokių sukčių akiratį, mūsų skaitytojai galės paskaityti artimiausiuose laikraščio numeriuose.
Antra vertus, kaip „Suvalkiečiui“ teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, žurnalistai ir visi kiti viešai prieinamą informaciją skelbiantys asmenys privalo paisyti Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normų.

Specialistų vertinimu, socialiniuose tinkluose rengiamos tiesioginės transliacijos ar skelbiami videoįrašai žmogų vos per kelias sekundes gali paversti pasaulio kvailiu, todėl planuojamą skelbti medžiagą ar siužetą reikia labai atsakingai įvertinti.„#MeToo“
Praėjusiais metais Lietuvą pasiekęs ir patriarchalinės mūsų tautos gana prieštaringai sutiktas pasaulinis judėjimas „#MeToo“ (lietuviškai: aš irgi, aš taip pat) socialiniuose tinkluose išplito 2017 metų spalį. Grotažymę „#MeToo“ po to, kai seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltintas vienas garsus JAV prodiuseris, kilus skandalui pirmiausia panaudojo aktyvistė Tarana Burkė, o socialiniame tinkle „Twitter“ išplatino aktorė Alysa Milano. Siekdama, kad visuomenė suprastų šios problemos mastą, ji paragino visas moteris, kurioms teko patirti priekabiavimą ar prievartą, apie tai parašyti pradedant žodžiais „#MeToo“. Įvairiuose socialiniuose tinkluose į šį raginimą atsiliepė ir apie patirtą seksualinę prievartą ar išnaudojimą ryžosi papasakoti tūkstančiai moterų, taip pat ir pasaulinio garso kino žvaigždės bei žinomos mūsų šalies moterys. Lietuvos žurnalistams atkreipus dėmesį į socialiniuose tinkluose su žyme „#MeToo“ pasirodžiusius buvusių Vilniaus dailės akademijos (VDA) studenčių pasakojimus apie nederamą dabar jau buvusių VDA dėstytojų – nacionalinės premijos laureatų tapytojo Jono Gasiūno ir fotografo Gintauto Trimako, taip pat psichologo Arvydo Liepuoniaus – elgesį, Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir liudytojais jau apklausta dešimt asmenų. Toks pat tyrimas buvo inicijuotas ir dėl Rusų dramos teatro vadovo, Muzikos ir teatro akademijos dėstytojo Jono Vaitkaus veiksmų.

„#MeToo“ ažiotažas sudrausmino ne vieną nederamai elgtis sau leisdavusį žmogų.Visuomenė sulaukė vertinimų ir patarimų
„#MeToo“ judėjimas Lietuvoje sukėlė daugybę diskusijų, ką reikėtų laikyti seksualiniu priekabiavimu, už kurį priekabiautojai privalo atsakyti, kaip išvengti galimų provokacijų, nepagrįstų kaltinimų ir panašiai. Diskusijos labai sveikintinos, jau nekalbant apie tai, kad šis judėjimas ir dėl jo įkvėptų skandalų kilęs triukšmas tapo puikia pamoka kai kuriems, kaip sakoma, rankų nevaldantiems asmenims.
Kitas teigiamas dalykas – visuomenė per įvairias informavimo priemones sulaukė ir vertingų autoritetų bei specialistų įžvalgų, patarimų, vertinimų. Štai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkės Dalios Leinartės teigimu, atsakant į „#MeToo“ judėjimo iškeltus klausimus derėtų pasitelkti paprastą taisyklę – flirtas turi būti malonus abiem pusėms. Jei ne, tai jau priekabiavimas.
„#MeToo“ Lietuvoje išjudino ne tik baudžiamojo persekiojimo tyrimais užsiimančius pareigūnus, bet ir kitus teisininkus, taip pat ir darbo teisės specialistus, o visa tai be jokių abejonių vertintina teigiamai. Štai, pavyzdžiui, viename spaudos leidinyje buvo paskelbtas darbo teisės specialistų paaiškinimas, kad darbdaviai yra atsakingi už seksualinio priekabiavimo atvejus darbe ar kokiuose nors su darbu susijusiuose renginiuose ir panašiai.
Užkirsti kelią priekabiavimui yra darbdavio pareiga ir kaip teigia teisininkai, tai aiškiai numatyta naujajame Darbo kodekse (DK). Darbdavys visuomet privalo ginti aukos ar aukų interesus ir taikyti atsakomybę priekabiavusiam asmeniui. Be to, DK seksualinis priekabiavimas įvardijamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima darbuotoją atleisti dėl jo kaltės – be įspėjimo ir be išeitinės kompensacijos. Anot teisininkų, tokia praktika jau nusistovėjusi Latvijoje ir Estijoje.

„#MeToo“ judėjimas nuo seksualinės prievartos ar priekabiavimo nukentėjusioms moterims suteikė drąsos išsakyti kartais net daugybę metų viduje slėptą didelį skausmą.Per kelias sekundes galima tapti… viso pasaulio kvailiu
Neseniai daugelį mūsų šalies žmonių tiesiog pašiurpino savaitgalį iš vienos šeimos namų socialiniame tinkle „Facebook“ tiesiogiai transliuotos namuose vykusios išgertuvės, kur nepilnamečių vaikų akivaizdoje buvo vartojamas alkoholis, necenzūrinė leksika ir netgi smurtas. Tai, ką darė neblaivus nepilnamečių tėvas, psichologai įvertino kaip dėmesio stokojančio ar net narcisizmo požymių turinčio asmens veiklą. Svarbu kitkas – kad daugybė žmonių į tokią transliaciją sureagavo neigiamai. Be to, gana daug piliečių ta transliacija paskatino kreiptis į atitinkamas institucijas ir dar tą patį vakarą neblaivūs „artistai“, t. y. nepilnamečių tėvas ir motina, namuose sulaukė pareigūnų vizito ir buvo nugabenti į policijos komisariatą, o jų vaikai laikinai įkurdinti ligoninėje.
Vertindami šią įvairiose visuomenės informavimo priemonėse nušviestą situaciją viešųjų ryšių specialistai teigė, kad gana daug socialinių tinklų vartotojų dar nesuvokia, jog socialinė medija yra tas pats, kaip, pavyzdžiui, atsistoti nuogam vidury Gedimino prospekto, ir kad tai turi didžiulį poveikį, gali net sugriauti žmogaus gyvenimą. Mat tokioje, kaip ką tik aprašyta, transliacijoje išviešinti vaikai ateityje gali sulaukti bendraamžių ir ne tik jų patyčių.
Kita vertus, ta istorija yra puiki pamoka visiems socialinių tinklų vartotojams, kad kaip vienoje televizijos laidoje teigė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas, per socialines medijas žmogus per keliolika sekundžių gali tapti viso pasaulio kvailiu ir nukentėti visam gyvenimui.
Prieš kelerius metus ne pats geriausias, švelniai tariant, jaunimas socialiniuose tinkluose buvo pradėjęs platinti dažniausiai mobiliaisiais telefonais nufilmuotus fizinio ir psichologinio smurto, patyčių prieš bendraamžius vaizdus. Mūsų visuomenė ir šalies teisėsauga į tai deramai sureagavo, ir dabar tokie siužetai jau retenybė.
Taigi visuomenė privalo suprasti socialinių medijų galią ir kaip „Suvalkiečiui“ yra sakęs doc. A. Gudauskas, „nors „Facebook“ paskyra yra asmeninė, žmonės turėtų suprasti, kad tai – ne jų namų svetainė ar net miegamasis. Tai jau vieša erdvė ir joje derėtų atitinkamai elgtis.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru

    2022-04-25Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru
    Nors šildymo sezonas ką tik pasibaigė, susiklosčiusi situacija skatina galvoti apie būsimąjį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija būgštauja, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“, bei siūlo valdžiai ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Biokuro birža ramina, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę. Įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius įsitikinęs: panaudojant tam tikras priemones, net ir nedidinant kirtimų apimčių, įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų. „Jei dabar Valstybinių miškų urėdija rinkai pateikia 240 tūkst. kub. ...
  • Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų

    2022-04-25Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų
    Prof. dr. Dainius Žalimas daugiau kaip septynerius metus vadovavo Konstituciniam Teismui. Nuotrauka iš Konstitucinio teismo tinklalapio Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respub-likos Konstitucija, nutarė paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui. Lietuvos Valstybės ...
  • Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus

    2022-04-25Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus
    Kovo 31-ąją Konstitucinio Teismo svetainėje buvo paskelbtas aštuntasis metinis veiklos pranešimas, kuriame apžvelgta šio Teismo veikla 2021 metais. Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė. Nuotrauka iš Konstitucinio Teismo internetinio puslapio. Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau. – Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos ...
  • Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?

    2022-04-21Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?
    Jūrų transportas buvo naudojamas labai ilgą laiką kroviniams ir žmonėms gabenti dideliais atstumais. Jūrų transportas sudaro apie 60% viso pasaulio krovinių pervežimo. Tai reiškia, kad nepaisant šimtmečių gyvavimo šio prekių gabenimo būdo, jis neprarado savo populiarumo, nes turi nemažai privalumų. Dauguma pasaulio šalių turi priėjimą prie jūros, todėl daugeliui jų prekių pristatymas jūra yra labai patogus. Taigi, kokie yra prekių gabenimo jūra pranašumai? Jei palygintume krovinio pervežimo sausuma, oru ir jūra kainą, pastebimai laimi pastarasis. Krovinių gabenimas jūra yra gana nebrangus būdas pristatyti krovinį. Šiuolaikiniame pasaulyje jūrų laivai turi įspūdingą keliamąją galią ir talpą. Kuo daugiau laive yra krovinių, tuo pigiau jį išeina pristatyti. Nei sausumos, ...
  • Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?

    2022-04-21Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?
    Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų? Svarbiausias kūno rengybos tikslas yra jaustis gerai. Suvokti savo sugebėjimus, nuolat tobulinti save, jaustis saugiai ir pasitikėti savimi visose gyvenimo srityse. Esant tokiam įtemptam gyvenimo būdui, neabejotinai svarbų vaidmenį atlieka sąmoninga ir sisteminga fizinė veikla, kuri gali būti atliekama įvairiais pratimais, visapusiškai veikiančiais mūsų psichosomatinę asmenybę. Jie – tarsi „įrankiai“ siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos tikslų. Ir kaip darbo efektyvumas priklauso nuo tinkamai parinktų ir naudojamų priemonių, taip mūsų veiklos efektyvumas rūpinantis sveikata ir fiziniu pasirengimu didele dalimi priklauso nuo tinkamai parinktų fizinio aktyvumo formų. Todėl verta susipažinti su gausiu klubų ir sveikatingumo ...
  • Žmonių nuomonė taip pat yra labai svarbi

    2022-04-20Žmonių nuomonė taip pat yra  labai svarbi
    Lietuvos istorikas, profesorius, televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo neseniai viešėdamas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio­tekoje, kur buvo surengtas susitikimas „Kur ieškoti lietuviškos tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“. – Neslėpsiu, kad aš asmeniškai esu Suvalkijos pavadinimo šalininkas. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę – jei jiems labiau patinka Sūduvos pavadinimas, tai gali būti Sūduva, juolab kad ir Sūduvos metus šiemet minime. Nieko per prievartą daryti nereikia ir tos nuomonės keisti. Mano nuomone, nereikėtų ginčytis dėl tų vardų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas dar 1420 metais mini „sūduvių arba jotvingių žemę“. Šios teritorijos vakarinė dalis vadinama Sūduva, pietinė ...
  • Profesorius Alfredas Bumblauskas Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę

    2022-04-20Profesorius Alfredas Bumblauskas  Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje neseniai apsilankęs ir susitikime „Kur ieškoti Užnemunės tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“ dalyvavęs žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, ilgametis televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas sulaukė didelio žiūrovų būrio. Į anksčiau dėl jo ligos atidėtą susitikimą šįsyk susirinko tikrai daug žmonių, ir pats svečias jautėsi ir elgėsi šiek tiek kaip šoumenas, mėgavosi dėmesiu ir džiaugėsi jam skirtais plojimais. Viso susitikimo metu istorikas negailėjo pagyrų šiam kraštui, kuriam jis mieliau naudoja Suvalkijos pavadinimą, nors pastaruoju metu girdisi vis daugiau balsų įteisinti Sūduvos pavadinimą. Pasak A. Bumblausko, jei su pačia Marijampole viskas paprasčiau ir aišku, tai su Sūduva yra sudėtingiau, ...
  • Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?

    2022-04-20Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?
    Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiu lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio pradžioje surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Šiame posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“. Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. ...
  • Galima siūlyti ir kitą variantą

    2022-04-20Galima siūlyti  ir kitą variantą
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pakalbintas „Suvalkiečio“, išsakė tokią nuomonę:– Dar 2005 metais Kalbos komisijos išsamiai nagrinėta ir nutarta, kad pagrindinis etnografinio regiono pavadinimas vis dėlto Suvalkija, o vietovardis Sūduva vartotinas daugiausia istoriniame kontekste. Pagrindinis tokio nutarimo motyvas buvo tas, kad Suvalkija ir Sūduva nesutampa nei chronologiškai, nei geografiškai. Tačiau jei keliama tokia iniciatyva, manau, kad visuomenė ir jai atstovaujančios institucijos galėtų pasiūlyti ir kitą variantą. O kalbiniu požiūriu abu pavadinimai taisyklingi.
  • Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą

    2022-04-20Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą
    Kasmetinė viešųjų erdvių tvarkymo akcija šiemet vyks balandžio 23 d. ir skatins gyventojus visoje Lietuvoje ne tik rinkti atliekas, tačiau ir jas rūšiuoti bei pristatyti į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Akcijoje gali dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi, kam rūpi aplinkosauga. Dalyvių registracija šiemet nebus vykdoma, o surinktas ir išrūšiuotas atliekas į regioninius ir apskričių aplinkos tvarkymo centrus (RATC) arba stambiagabaričių atliekų tvarkymo centrus (ATC) pristatys patys akcijos dalyviai.VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė, komentuodama akcijos formato pasikeitimus, teigė, kad tokia tvarka siekiama didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant, rūšiuojant, bet ir sutvarkant atliekas ...
  • Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?

    2022-04-20Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?
    Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informuoja apie Metų renovacijos projekto rinkimų rezultatus. Daugiausia visuomenės balsų pelnė du daugiabučiai iš Klaipėdos – Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29 bei daugiabutis iš Telšių, Vilniaus g. 24. Rinkimuose dalyvavo 15 daugiabučių iš įvairių Lietuvos miestų. Po renovacijos – lyg naujos statybos namas Klaipėdoje, Vingio g. 35, daugiabučio butų savininkai norėjo būti pirmieji, kurie savo rajone gyvens atnaujintame daugiabutyje. To rezultatas – patogus, gražus ir gerokai energiškai efektyvesnis daugiabutis, kuris traukia ne tik klaipėdiečių, bet ir miesto svečių žvilgsnius. Namo sienos nudažytos Klaipėdai būdingomis spalvomis, įrengti modernūs balkonai. Nors po atnaujinimo namas atrodo lyg naujai ...
  • Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams

    2022-04-16Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams
    Artėjant pasėlių deklaravimo pradžiai ūkininkams verta žinoti apie svarbiausius šių metų pasikeitimus. Anot Žemės ūkio ministerijos, palyginti su praėjusių metų deklaravimu naujovių nėra daug, tačiau pokyčiai dėl valstybinės žemės deklaravimo, dėl leidimo nuimti derlių žaliajame pūdyme, palengvinimų deklaruojantiems pievas ir ganyklas, bet nelaikantiems gyvulių – svarbūs. Taigi, ką reikėtų žinoti? 1. Žemės ūkio ministerija primena, jog pasėlių deklaravimas prasideda balandžio 19 dieną ir jis truks iki birželio 14 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 8 d., tačiau vėluojantiems ūkininkams bus taikoma nuoskaita po 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. 2. Šiemet valstybinę žemę deklaruoti galės tik tie pareiškėjai, ...
  • Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams

    2022-04-15Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams
    Kovo pirmosiomis dienomis Marijampolės savivaldybės Mokolų kaime duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika Marijampolės regiono ir aplinkinių vietovių gyventojams žada naujas galimybes sveikatos priežiūros srityje. Klinika turi naują modernų magnetinio rezonanso aparatą, gyventojams nebereikės dėl šių tyrimų vykti į Druskininkus, Kauną ar Vilnių. Taip pat klinikoje įrengti gydytojų konsultaciniai kabinetai, aprūpinti šiuolaikine medicinos diagnostikos įranga. Nuo kitos savaitės darbą čia turėtų pradėti dr. gyd. kardiologė, turinti aukštą kompetencijos lygį ir naujausią diagnostikos aparatūrą. Modernioje klinikoje – pažangiausia gydymo įranga Suvalkijos medicinos klinika – tai naujas diagnostikos centras Marijampolėje, kuriame kiekvieną mėnesį daugiau kaip penkiems šimtams pacientų galės būti atliekami pažangiausi magnetinio rezonanso tomografijos ...
  • Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina

    2022-04-15Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys „Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“, – dėkodamas Lietuvai už paramą ir jau suteiktą pagalbą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę Seimui priminė apie problemas, kurių ignoruoti karo sąlygomis tiesiog neįmanoma. V. Zelenskis paaiškino, ką turi galvoje: kremlius tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš agresoriaus nusikaltimus, tebevykdomus Ukrainoje. „Jie (rusai) yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, ...
  • Jubiliejiniai Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis

    2022-04-13Jubiliejiniai  Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis
      Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija mini 155 metų jubiliejų. Per šitiek metų būta visokių mokinių – ir gabių, ir aktyvių, ir kuklių bei energingų. Visais jais gimnazija didžiuojasi kaip motina vaikais. Šiandien supažindiname su dviem ją garsinančiais gimnazistais – Agne Žitkauskaite ir Gustu Mickumi.   Rinkosi geriausią regiono gimnaziją Iš Vilkaviškio kilusiai Agnei Žitkauskaitei ši gimnazija atrodė kaip geriausias pasirinkimas baigus aštuntą klasę. Ji sakė ieškojusi geros bendruomenės, kuri motyvuotų tobulėti, siekti žinių. „Čia ją radau, labai tuo džiaugiuosi. Klasė draugiška, palaiko vieni kitus. Tiesą sakant, pati sau išsikeliu didžiausius lūkesčius, o ne su kitais varžausi. Kol kas nenuviliu savęs“, – sako mergina.Abiturientė ...
  • Žmogus vis dairėsi į paukštį…

    2022-04-13Žmogus vis dairėsi į paukštį...
    Nuo senų senovės. Ar todėl, kad pavydėjo laisvo skrydžio? Nes galvojo, kad gyvena paukštis be jokio rūpesčio, lėkdamas, kur nori, ir sustodamas, kada jam pačiam norisi: nutūpdamas ant žydinčios ar rudenio uogų pilnos šakos, ant prašmatnaus namo kraigo ar net pačios pilies bokštelio – o gal ant pasvirusio koplytstulpio atbrailos šalia jau užžėlusio kelio… Žmogus vis dairėsi į paukštį, lydėjo jį akimis, nors vėliau suprato: ne toks jau paprastas ir be rūpesčių jo gyvenimas, nes lizdą reikia sukti, maisto ieškoti, nuo pikta linkinčių saugotis. Kaip ir visiems po šia saule… Tad pakvietė jį pas save. Tikrai ne vien paukščiai gyvena tik ...
  • Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas

    2022-04-13Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas
    Šiemet minime Sūduvos metus ir tai puiki proga pakalbėti apie kalbą bei suvalkiečių tarmę. 2006 m. buvo išleista akademiko Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių tarmių kilmė“, kurioje jis teigia, kad dabartinės lietuvių kalbos tarmės pradėjo formuotis dar IX-X amžiuose. Jau tuomet lietuvių kalbos klodas buvo suskilęs į du protodialektus: rytinį ir vakarinį. Knygoje „Lietuvių bendrinė kalba, jos kilmė ir raida“ akademikas rašo ir apie dažnai minimą faktą, jog lietuvių bendrinė kalba atsirado iš suvalkiečių tarmės XIX a. pabaigoje, nors, pasak jo, jau pačiuose pirmuose XVI a. rankraščiuose pastebime tam tikrus norminimo reiškinius. „Žmonės stengėsi prisiderinti prie kitų tarmių. Man rūpėjo ištirti ir ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.