Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Antanas Guoga. Lietuva 2118: žmonės, kokybė ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje

Šimtmetį atšventėm puikiai. Tikrai! Labai nuoširdžiai taip manau. Tiek vienybės ir pasididžiavimo savo valstybe šioje šalyje jau seniai nesu matęs. Ir nors labiau pritariu minčiai, kad Lietuva ne šimtais, o tūkstančiais metų savo amžių skaičiuoja, šiuolaikinio valstybingumo šimtmetis mums yra tikrai svarbus.
Praėjęs amžius – kaip tvirtas pamatas tam Lietuvos projektui, kurį sukursime ateityje. Nuo mūsų priklauso, kokia bus ateities Lietuva. Kiekvieną dieną kiekvienas galėtume savęs paklausti, ką padarėme, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi. Jeigu visi klausime savęs ir paruošime atsakymus, tada ateis pokyčiai, pamatysite. Ir žinote, ką? Būtent tie pokyčiai galėtų tapti didžiausiu praėjusio šimtmečio ir jo herojų įprasminimu.

 

Europarlamentaras A.Guoga: Lietuvoje dabar daugiausia galimybių turi talentai, pasiruošę dirbti skaitmeninėje rinkoje. Suplanuokite dalyvauti modernių technologijų ir verslumo renginyje „Switch!“ rugsėjo 20 d. Vilniuje.

Europarlamentaras A.Guoga: Lietuvoje dabar daugiausia galimybių turi talentai, pasiruošę dirbti skaitmeninėje rinkoje. Suplanuokite dalyvauti modernių technologijų ir verslumo renginyje „Switch!“ rugsėjo 20 d. Vilniuje.

Ateities Lietuva. Vizija
Visame pasaulyje visi žmonės nori geriau gyventi. Mes – ne išimtis. Nereikia jokios gilios filosofijos. Vienintelė Lietuvos vizija ir tikslas – kad Lietuvos žmonės geriau gyventų. Tik įsivardinti šį paprasčiausią tikslą ne visada sugebame. Juk viskas, ką darome, dėl ko judame, yra geresnis gyvenimas sau, šeimai, valstybei. Jokios kitos vizijos net ir neieškokime. Geriau ieškokime kelių, kaip ją pasiekti. Va čia ir pradeda viskas darytis šiek tiek sudėtingiau.
Turime susikaupti, spjauti į smulkmenas ir imtis pagaliau rimtų darbų. Ne – čia nukirpti, ten pridėti. Ne – vienur perstumdyti kėdes, kitur patvarkyti struktūras. Toks darbo imitavimas niekur mūsų nenuves. Be to, nebegalime laukti, kol valdžia imsis rimtų darbų. Valdžia juk visuomet bloga. Nors nesiskųskime, nes gali būti ir blogiau. Nebėra laiko verkti. Iki Lietuvos valstybės dviejų šimtų metų gimtadienio liko vos šimtmetis. Kiekvienas iš mūsų turime imtis iniciatyvos ir savo kieme, savo bendruomenėje, savo mieste, o tuo pačiu ir savo valstybėje kasdien kurti geresnį gyvenimą ir taip keliauti į naują ir sėkmingą mūsų šalies šimtmetį.

„Naudingosios iškasenos“. Žmonės
Jau prieš šimtą metų Lietuvos Respubliką kūrę signatarai labai aiškiai suprato – Lietuvos stiprybė yra jos žmonės. Istorikai neleis sumeluoti. Būtent investicijos į švietimą, galimybės verslui, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tapo labai rimto ekonominio šuolio sąlyga. Šimtmečius pavergta šalis, atgimusi lyg iš niekur, per labai trumpą laiką tapo viena ekonominių Europos lyderių.
Nereikia išradinėti dviračio ir dabar. Labai aišku, kad didžiausią vertę Lietuvai gali sukurti jos protai. Tik kaip juos čia išlaikyti, susigrąžinti ir kaip ugdyti naujus? Tos idėjos jau yra iškristalizuotos. Mokytojo profesija turi tapti prestižine. Privalome įsivesti dvigubą pilietybę. O svarbiausia, turime skatinti verslumą, netrukdyti žmonėms patiems kurti savo gyvenimus. Tai padėtų spręsti ir demografines problemas.
Visi suprantame, kad demografijos padėtis šiandien yra pavojinga. Turėtų pasitempti ir pasiryžti auginti daugiau vaikų. Po šešis! Na gerai, užtektų ir po tris. O jei rimtai, tai visi turime suprasti, kad be jaunosios kartos Lietuva ateities neturi. Čia yra rimta grėsmė, kurios sprendimui reikia realių priemonių ir iš valstybės pusės. Be žmonių mes neišliksime. Lietuva nebebus tokia, kokią turime dabar.

Globali Lietuva
Ir čia į areną stoja visa dėl vienų ar kitų priežasčių per šimtmetį po pasaulį išsibarsčiusi Lietuva. Lietuvių bendruomenės nuo Australijos iki Norvegijos yra gyvybiškai svarbios ateičiai. Ten taip pat mūsų turtas, istorija, protai. Čia turime labai ryžtingai dėti ant stalo dvigubos pilietybės idėją. Tai būtų aiškus ženklas visiems išeiviams, kad jie taip pat yra Lietuva.
Kur nanomedikai ar verslininkai?
Ateinančio šimtmečio pagrindu bus mokslas ir technologijos. Mokytojavimas, dėstytojavimas turi tapti prestižinėmis specialybėmis. Atlyginimus reikia kelti. Smarkiai. Nes dabartinė situacija yra apgailėtina. Bet nepamirškime, kad reikia kelti ne tik atlyginimus, bet ir profesionalumą. Pastebime, kad trūksta kokybės kai kuriose srityse. Atsiliekame nuo laikmečio ne tik mokyklose, bet ir universitetuose. O tai yra neatleistina nuodėmė prieš būsimas lietuvių kartas. Šiandien mums reikia moderniausių žinių.
Lietuvoje dabar daugiausia galimybių turi talentai, pasiruošę dirbti skaitmeninėje rinkoje. Turintys programavimo ir kitų e. įgūdžių. Aš siekiu, kad jau pradinukai turėtų galimybę mokytis programavimo pagrindų. Pats tuo rimtai užsiimu su „Switch!“, kompiuteriukų ar 3 D printerių mokyklomis, kitomis iniciatyvomis.
Kad gerai išsilavinusi modernioji karta žinotų, kaip pritaikyti savo žinias, stiprinkime verslumo įgūdžius. Išlaisvinkime mūsų žmones iš baimės veikti. Be to neturėsime pakankamai jėgos šalies progreso proveržiui. Verslumo galima išmokti. Būtent geros darbo vietos, mano galva, yra pagrindų pagrindas, kad per ateinantį šimtmetį galėtume įgyvendinti geresnio gyvenimo viziją Lietuvoje.

Nebijokime būti lyderiais
Valstybinė valdžia, kuo toliau, tuo mažiau turės kontrolės. Kuo toliau, tuo labiau turėsime daug bendradarbiauti globaliu mastu ir vis daugiau tapsime pasaulio piliečiais. Ir tai nėra nei labai gerai, nei labai blogai. Tiesiog taip yra ir turime tą suprasti ir prisitaikyti. Blokų grandinės (blockchain) technologija yra puikus to pavyzdys. Žmonės visame pasaulyje kuria, prekiauja, keičiasi vertėmis visiškai nepriklausydami nuo tradicinės valdžios reguliavimo.
Ir su metais ši technologija, o ir kitos analogiškos skaitmeninės technologijos, įgaus vis didesnių svertų pasaulio ekonomikoje. Mes galime tapti lyderiais šioje srityje. Mes galime čia įtvirtinti lietuvišką kokybę, kaip gerų, patikimų, plačiai taikomų paslaugų garantą. Tas pats ir dirbtinio intelekto srityje. Čia yra sritys, kuriose turime būti sėkmingi, jei norime po šimto metų matyti ekonomiškai stiprią, išsivysčiusią Lietuvą.

Pati švariausia šalis pasaulyje?!
Lietuva yra ekologiška šalis. Mes tai nujaučiame, bet tuo per daug nesigiriame, neskelbiame pasauliui. O juk tai yra mūsų šalies aukščiausia kokybė, įrodymas, kad mūsų aplinka gera, kad produktai sveiki, kad vanduo ir oras yra švarūs. Atrodo, na ir gerai, o kas iš to. Kaip tik tai yra vienas didžiausių mūsų šalies turtų. Ekologija ir gyvenimo sąlygos kuo toliau, tuo labiau lems šalių gerovę. Todėl negalime į tai numoti ranka.
Jau šiandien turime garsiai šaukti, kad Lietuva yra pati švariausia šalis pasaulyje. Mes turime didžiuotis tuo, ir visi visur tą kartoti. Kas švariausia šalis pasaulyje? Lietuva! Investuokime į miškų, vandens, žemės kokybės išsaugojimą ir tai tikrai atsipirks. O po šimto metų mūsų anūkai galės didžiuodamiesi sakyti, kad gudrūs buvo seneliai, įtvirtino ir išlaikė lietuvišką kokybę.
Ir dar yra daugybė sričių, kuriose, siekdami geros lietuviškos kokybės, tik laimėtume. Lietuviškos kokybės siekis kiekviename žingsnyje labai aiškiai reikštų, kad esame šalis su ateitimi. Mažiausiai dar šimtui metų.

Artūro ŽUKO nuotrauka

Užs. 473.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...
  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.