Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas

Kovo 24-ąją, šeštadienį, kai taip gražiai švietė saulutė, ne vienas jau dairėsi į savo daržus ir sodelius, galvodami, kokio čia darbelio imtis. O nemaža grupė žmonių Tautkaičiuose susirinko paskirti laiką teatrui. Tautkaičių bendruomenės centro patalpose susirinko klojimo teatro „Gegnė“ artistai su ilgamete vadove Onute Miliauskiene – paminėti Teatro dieną ir surengti pirmą naujo vaidinimo repeticiją.

 

Jaunosios artistės Gabrielė Stankevičiūtė, Rugilė Smalenskaitė, Akvilė Petruškevičiūtė ir Dovilė Smalenskaitė sakė teatre gerai leidžiančios laiką.Jaunimas čia išgirstamas
Tautkaičių klojimo teatras „Geg-nė“ labai gerai žinomas mūsų skaitytojams. Ką čia daugiau bepridursi… Šį kartą norisi atkreipti dėmesį, kad kolektyve yra daug vietinio jaunimo.
Tądien susipažinome su Gab-riele Stankevičiūte, Rugile ir Dovile Smalenskaitėmis, Akvile Petruškevičiūte, Arnu Mikelioniu, Vincentu Skirka, Jonu Gucaičiu ir Martynu Broku.
Pasikikendami, vienas kitą pertraukdami ir papildydami pasikalbėjome bandydami išsiaiškinti, kas gi čia juos traukia. Juk visi šie jaunuoliai, nors užaugę Tautkaičių kaime, mokosi ir dirba jau kitur: Marijampolės gimnazijose – Sūduvos, Rygiškių Jono, Šv. Cecilijos, „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, profesinio rengimo centre, Klaipėdos universitete, Alytaus kolegijoje. Taigi atrodytų, jog visi galėtų rasti veiklos kitur, bet kažkodėl juos traukia šis teatras.
Jie vienu balsu tvirtino, kad Onutės teatre gali realizuoti save, gali vaidinti. Kaime mažai veiklos, neslėpė jie, tad teatras – puiki vieta bendrauti ir kurti.
Ne vienas jų teigė, kad pradėjo nuo mažesnių vaidmenų, drąsinosi pamažu. Naujame spektaklyje E. Untulio „Kurmis ant didelio kelio“ šįkart Gabrielė su Akvile pirmą kartą gavo didelius vaidmenis, bet vadovės dėmesio užtenka visiems, visi jaučiasi pastebėti.
Jaunieji artistai pasakojo, kad dažnai tenka improvizuoti, suktis iš situacijų, kai scenoje įvyksta kažkas nenumatyto. Visi vaidintojai – mėgėjai, tik viena Akvilė šiemet pradėjo lankyti jaunimo neformaliojo ugdymo centrą Vilniuje, kur mokosi šio meno. „Ten dirbame su teatro dėstytojais, rimtai mokomės. Sesijos vyksta tris dienas per mėnesį. Vaidiname patys ir einame į spektaklius, analizuojame juos. Šie kursai yra mokami“, – pasakojo mergina.
Vaidinantys vaikinai Arnas, Vincentas ir Jonas.Anksčiau už merginas „Gegnėje“ vaidinti pradėjo vaikinai – Martynas, Jonas ir Vincentas. Kasmet pastatomas naujas spektaklis, o artistų skaičius būna skirtingas. „Kartais vaidini, o kartais tik padedi, būni atsarginis arba pakeiti kažką – bet kokiu atveju realiai dalyvauji“, – pasakoja Jonas.
Spektaklius „Gegnė“ demonstruoja visur, kur pakviečia, bet premjera paprastai būna Tautkaičių klojimo teatrų festivalyje per Žolinę. „Visada sunkiausia vaidinti saviems – savo kaimo žiūrovams“, – sako Akvilė.
Merginos pradėjo vaidinti jaunimo studijoje pas vadovę Editą Orinienę. Onutė jas pastebėjo ir pasikvietė. Visos yra šokusios ir Laurynos Venskevičienės šokių kolektyve „Šokančios pėdutės“, bet jau nebešoka, nes vadovė išėjo dekretinių atostogų. Trejų metų šokio patirtis joms praversdavo vaidinant, būta spektaklių su šokio elementais.
Visos merginos sako, kad ir ateity stengsis nenutolti nuo „Gegnės“. O štai Gabrielė – jau ketvirtos kartos artistė: čia vaidino jos prosenelis, senelis ir teta. „Reikia man ir šeimos tradiciją išsaugoti, ne tik teatro“, – sako ji.

Vaidina ir sportuoja
Tautkaičių kaime populiarus futbolas. Jaunimas pasakojo, kad suburta mėgėjų komanda „Tautkaičiai“, kuri dalyvauja savivaldybės turnyruose. Ne vienas iš jų irgi joje žaidęs, bet dabar jau laiko trūksta. O ir aikštelės geros kaimas neturi – žaidžiama buvusioje krepšinio. Ji nepritaikyta ir nesaugi, buvo, kad žaidėjai dėl to net susižeidė. Bandoma rūpintis aikštelę pagerinti, bet nėra lėšų.
Vincentas ir Martynas treniruojasi sunkiąją atletiką, o Jonas žaidžia futbolą. Arnas Mikelionis – irgi sportuojantis, anksčiau vaidino jaunimo grupėje, o šįkart Onutė jį pakvietė šokti.
Vincentas Skirka – Lietuvos suaugusiųjų čempionas, yra šalies rinktinės narys. Jau treti metai treniruojasi Klaipėdoje, o studijuoja Klaipėdos universitete.

Martynas Brokas, labai vertinamas vadovės, dar buvo įvertintas ir Marijampolės savivaldybės jaunimo tarybos.Visur spėjantis Martynas
Martynui Brokui vadovė Onutė Miliauskienė tądien perdavė padėkos raštą ir statulėlę nuo Marijampolės savivaldybės jaunimo tarybos, paskirtus už savanorystę, pasiekimus ir aktyvią veiklą.
23 metų vaikinas suskaičiavo, kad „Gegnėje“ jis nuo 2011 metų – nuo paauglystės. „Atsiradau teatre netyčia, vienas aktorius susirgo, reikėjo pakeisti ir nebuvo kam.

 

Pasiūlė mane. Vaidmuo, aišku, buvo minimalus – vos kelių žodžių, bet nuo to viskas ir prasidėjo. Onutė įžvelgė mano potencialą, toliau vaidmenys didėjo. Taip jau išėjo, kad čia atradau save, pajutau aktoriaus gyslelę: lengvai galiu įsijausti, improvizuoti, viskas man tinka. Tik šiuo momentu nelabai yra laiko vaidinti, imuosi mažesnių vaidmenų“, – pasakoja vaikinas.
Pirmas spektaklis buvo didelio jaudulio, bet visai gerai pavyko. Martynas sako, kad ir mokykloje buvo aktyvus, tad pasirodyti, kalbėti prieš grupę žmonių jau buvo bandęs. „Dabar nesijaudinu, žinau, kad moku, kad galiu, kad man išeina. Lankau teatrą savo malonumui, kolektyvas čia geras, palaikantis, vadovė irgi“, – sako vaikinas.
Baigęs Sūduvos gimnaziją jis įstojo mokytis į Alytaus kolegiją. Dabar studijuoja bendrosios praktikos slaugos studijų programą, o prieš tai baigė paramedikų (skubios pagalbos specialistų) parengimą ir jau dirba greitojoje.
„Visą laiką norėjau dirbti su specialiosiomis tarnybomis – kariuomenėje, policijoje, bet į kariuomenę dėl sveikatos nepriėmė, į policiją taip pat. Kažkas užsiminė, kad galėčiau bandyti dirbti greitojoje. Dabar jaučiu, kad tikrai esu savo rogėse“, – sako Martynas.
Treniruojasi jis Marijampolės sporto centre „Sūduva“. Treneris nuo pat pradžių yra Alvydas Kirkliauskas, o atėjo vaikinas būdamas 12 metų. Dabar Martynas Lietuvoje visose amžiaus grupėse (nuo 15 m. iki suaugusiųjų) yra iškovojęs šalies čempiono titulą. Pernai jam buvę geriausi metai – pirmą kartą tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu, o Marijampolės savivaldybėje išrinktas į geriausių sportininkų 10-tuką.
„Spėju viską, bet laiką tenka derinti, kasdien turiu laikytis grafiko. Kolegija taikosi prie mano darbo, taigi daugiau tenka mokytis namuose. Dar treniruotės, taip pat esu krašto apsaugos savanoris. Juo tapau nuo 18 metų ir štai jau penkti metai tuo užsiimu, dirbu toje pat srityje – esu karo paramedikas“, – sako Martynas.

Vadovė Onutė kiekvieną pastebi, įvertina.Vadovė juos užsiaugina
Tautkaičių kaimo žmonės, kuriems svarbus klojimo teatras „Gegnė“ ir laikas, praleistas kartu. Prašau vadovės pasidalinti patirtimi, kaip pavyksta pritraukti jaunimą. „Pirmiausia reikia vaikus užsiauginti, prisivilioti nuo mažens. Visi jie užaugę čia, čia jų šaknys ir jiems svarbios. Pradėjo jie dar vaikai nuo dalyvavimo Sekminėse, rideno kiaušinius, piemenukais buvo. Štai iš Skirkų šeimos 6 žmonės vienu metu vaidino“, – sako ji.
O. Miliauskienė „Gegnėje“ dirba jau 43 metus. Per tiek laiko visus pažįsta. Štai Jaunius Skirka būdamas 7 metų pradėjo vaidinti ir vis dar tęsia, o šiemet jam bus 50 m.
„Iš visų galima padaryti artistus, tik reikia iš anksti pradėti, – sako vadovė. – Ką pakviečiu, visi vaikai sutinka, nes labai pasitiki manimi. Reikia mokėti bendrauti, įgyti autoritetą – jis turi būti būtinai, bet ir reikia elgtis kaip su sau lygiais. Viskas išugdyta, žinau, kaip su kuriuo kalbėti, kam ko reikia. Jie žino, kad visada padėsiu, gali ateiti bet kada pagalbos. Šitas jaunimas labai per-spektyvus, tik gaila, kad tuoj išeis, baigs mokyklas“, – kalbėjo vadovė O. Miliauskienė.

Loreta AKELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...