Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas

Kovo 24-ąją, šeštadienį, kai taip gražiai švietė saulutė, ne vienas jau dairėsi į savo daržus ir sodelius, galvodami, kokio čia darbelio imtis. O nemaža grupė žmonių Tautkaičiuose susirinko paskirti laiką teatrui. Tautkaičių bendruomenės centro patalpose susirinko klojimo teatro „Gegnė“ artistai su ilgamete vadove Onute Miliauskiene – paminėti Teatro dieną ir surengti pirmą naujo vaidinimo repeticiją.

 

Jaunosios artistės Gabrielė Stankevičiūtė, Rugilė Smalenskaitė, Akvilė Petruškevičiūtė ir Dovilė Smalenskaitė sakė teatre gerai leidžiančios laiką.Jaunimas čia išgirstamas
Tautkaičių klojimo teatras „Geg-nė“ labai gerai žinomas mūsų skaitytojams. Ką čia daugiau bepridursi… Šį kartą norisi atkreipti dėmesį, kad kolektyve yra daug vietinio jaunimo.
Tądien susipažinome su Gab-riele Stankevičiūte, Rugile ir Dovile Smalenskaitėmis, Akvile Petruškevičiūte, Arnu Mikelioniu, Vincentu Skirka, Jonu Gucaičiu ir Martynu Broku.
Pasikikendami, vienas kitą pertraukdami ir papildydami pasikalbėjome bandydami išsiaiškinti, kas gi čia juos traukia. Juk visi šie jaunuoliai, nors užaugę Tautkaičių kaime, mokosi ir dirba jau kitur: Marijampolės gimnazijose – Sūduvos, Rygiškių Jono, Šv. Cecilijos, „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, profesinio rengimo centre, Klaipėdos universitete, Alytaus kolegijoje. Taigi atrodytų, jog visi galėtų rasti veiklos kitur, bet kažkodėl juos traukia šis teatras.
Jie vienu balsu tvirtino, kad Onutės teatre gali realizuoti save, gali vaidinti. Kaime mažai veiklos, neslėpė jie, tad teatras – puiki vieta bendrauti ir kurti.
Ne vienas jų teigė, kad pradėjo nuo mažesnių vaidmenų, drąsinosi pamažu. Naujame spektaklyje E. Untulio „Kurmis ant didelio kelio“ šįkart Gabrielė su Akvile pirmą kartą gavo didelius vaidmenis, bet vadovės dėmesio užtenka visiems, visi jaučiasi pastebėti.
Jaunieji artistai pasakojo, kad dažnai tenka improvizuoti, suktis iš situacijų, kai scenoje įvyksta kažkas nenumatyto. Visi vaidintojai – mėgėjai, tik viena Akvilė šiemet pradėjo lankyti jaunimo neformaliojo ugdymo centrą Vilniuje, kur mokosi šio meno. „Ten dirbame su teatro dėstytojais, rimtai mokomės. Sesijos vyksta tris dienas per mėnesį. Vaidiname patys ir einame į spektaklius, analizuojame juos. Šie kursai yra mokami“, – pasakojo mergina.
Vaidinantys vaikinai Arnas, Vincentas ir Jonas.Anksčiau už merginas „Gegnėje“ vaidinti pradėjo vaikinai – Martynas, Jonas ir Vincentas. Kasmet pastatomas naujas spektaklis, o artistų skaičius būna skirtingas. „Kartais vaidini, o kartais tik padedi, būni atsarginis arba pakeiti kažką – bet kokiu atveju realiai dalyvauji“, – pasakoja Jonas.
Spektaklius „Gegnė“ demonstruoja visur, kur pakviečia, bet premjera paprastai būna Tautkaičių klojimo teatrų festivalyje per Žolinę. „Visada sunkiausia vaidinti saviems – savo kaimo žiūrovams“, – sako Akvilė.
Merginos pradėjo vaidinti jaunimo studijoje pas vadovę Editą Orinienę. Onutė jas pastebėjo ir pasikvietė. Visos yra šokusios ir Laurynos Venskevičienės šokių kolektyve „Šokančios pėdutės“, bet jau nebešoka, nes vadovė išėjo dekretinių atostogų. Trejų metų šokio patirtis joms praversdavo vaidinant, būta spektaklių su šokio elementais.
Visos merginos sako, kad ir ateity stengsis nenutolti nuo „Gegnės“. O štai Gabrielė – jau ketvirtos kartos artistė: čia vaidino jos prosenelis, senelis ir teta. „Reikia man ir šeimos tradiciją išsaugoti, ne tik teatro“, – sako ji.

Vaidina ir sportuoja
Tautkaičių kaime populiarus futbolas. Jaunimas pasakojo, kad suburta mėgėjų komanda „Tautkaičiai“, kuri dalyvauja savivaldybės turnyruose. Ne vienas iš jų irgi joje žaidęs, bet dabar jau laiko trūksta. O ir aikštelės geros kaimas neturi – žaidžiama buvusioje krepšinio. Ji nepritaikyta ir nesaugi, buvo, kad žaidėjai dėl to net susižeidė. Bandoma rūpintis aikštelę pagerinti, bet nėra lėšų.
Vincentas ir Martynas treniruojasi sunkiąją atletiką, o Jonas žaidžia futbolą. Arnas Mikelionis – irgi sportuojantis, anksčiau vaidino jaunimo grupėje, o šįkart Onutė jį pakvietė šokti.
Vincentas Skirka – Lietuvos suaugusiųjų čempionas, yra šalies rinktinės narys. Jau treti metai treniruojasi Klaipėdoje, o studijuoja Klaipėdos universitete.

Martynas Brokas, labai vertinamas vadovės, dar buvo įvertintas ir Marijampolės savivaldybės jaunimo tarybos.Visur spėjantis Martynas
Martynui Brokui vadovė Onutė Miliauskienė tądien perdavė padėkos raštą ir statulėlę nuo Marijampolės savivaldybės jaunimo tarybos, paskirtus už savanorystę, pasiekimus ir aktyvią veiklą.
23 metų vaikinas suskaičiavo, kad „Gegnėje“ jis nuo 2011 metų – nuo paauglystės. „Atsiradau teatre netyčia, vienas aktorius susirgo, reikėjo pakeisti ir nebuvo kam.

 

Pasiūlė mane. Vaidmuo, aišku, buvo minimalus – vos kelių žodžių, bet nuo to viskas ir prasidėjo. Onutė įžvelgė mano potencialą, toliau vaidmenys didėjo. Taip jau išėjo, kad čia atradau save, pajutau aktoriaus gyslelę: lengvai galiu įsijausti, improvizuoti, viskas man tinka. Tik šiuo momentu nelabai yra laiko vaidinti, imuosi mažesnių vaidmenų“, – pasakoja vaikinas.
Pirmas spektaklis buvo didelio jaudulio, bet visai gerai pavyko. Martynas sako, kad ir mokykloje buvo aktyvus, tad pasirodyti, kalbėti prieš grupę žmonių jau buvo bandęs. „Dabar nesijaudinu, žinau, kad moku, kad galiu, kad man išeina. Lankau teatrą savo malonumui, kolektyvas čia geras, palaikantis, vadovė irgi“, – sako vaikinas.
Baigęs Sūduvos gimnaziją jis įstojo mokytis į Alytaus kolegiją. Dabar studijuoja bendrosios praktikos slaugos studijų programą, o prieš tai baigė paramedikų (skubios pagalbos specialistų) parengimą ir jau dirba greitojoje.
„Visą laiką norėjau dirbti su specialiosiomis tarnybomis – kariuomenėje, policijoje, bet į kariuomenę dėl sveikatos nepriėmė, į policiją taip pat. Kažkas užsiminė, kad galėčiau bandyti dirbti greitojoje. Dabar jaučiu, kad tikrai esu savo rogėse“, – sako Martynas.
Treniruojasi jis Marijampolės sporto centre „Sūduva“. Treneris nuo pat pradžių yra Alvydas Kirkliauskas, o atėjo vaikinas būdamas 12 metų. Dabar Martynas Lietuvoje visose amžiaus grupėse (nuo 15 m. iki suaugusiųjų) yra iškovojęs šalies čempiono titulą. Pernai jam buvę geriausi metai – pirmą kartą tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu, o Marijampolės savivaldybėje išrinktas į geriausių sportininkų 10-tuką.
„Spėju viską, bet laiką tenka derinti, kasdien turiu laikytis grafiko. Kolegija taikosi prie mano darbo, taigi daugiau tenka mokytis namuose. Dar treniruotės, taip pat esu krašto apsaugos savanoris. Juo tapau nuo 18 metų ir štai jau penkti metai tuo užsiimu, dirbu toje pat srityje – esu karo paramedikas“, – sako Martynas.

Vadovė Onutė kiekvieną pastebi, įvertina.Vadovė juos užsiaugina
Tautkaičių kaimo žmonės, kuriems svarbus klojimo teatras „Gegnė“ ir laikas, praleistas kartu. Prašau vadovės pasidalinti patirtimi, kaip pavyksta pritraukti jaunimą. „Pirmiausia reikia vaikus užsiauginti, prisivilioti nuo mažens. Visi jie užaugę čia, čia jų šaknys ir jiems svarbios. Pradėjo jie dar vaikai nuo dalyvavimo Sekminėse, rideno kiaušinius, piemenukais buvo. Štai iš Skirkų šeimos 6 žmonės vienu metu vaidino“, – sako ji.
O. Miliauskienė „Gegnėje“ dirba jau 43 metus. Per tiek laiko visus pažįsta. Štai Jaunius Skirka būdamas 7 metų pradėjo vaidinti ir vis dar tęsia, o šiemet jam bus 50 m.
„Iš visų galima padaryti artistus, tik reikia iš anksti pradėti, – sako vadovė. – Ką pakviečiu, visi vaikai sutinka, nes labai pasitiki manimi. Reikia mokėti bendrauti, įgyti autoritetą – jis turi būti būtinai, bet ir reikia elgtis kaip su sau lygiais. Viskas išugdyta, žinau, kaip su kuriuo kalbėti, kam ko reikia. Jie žino, kad visada padėsiu, gali ateiti bet kada pagalbos. Šitas jaunimas labai per-spektyvus, tik gaila, kad tuoj išeis, baigs mokyklas“, – kalbėjo vadovė O. Miliauskienė.

Loreta AKELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

    2018-06-26Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)
      Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).
  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...
  • Belėkdama trumpam nutūpė…

    2018-06-05Belėkdama trumpam nutūpė...
    Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...
  • Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

    2018-06-05Skambėjo miestas ir dar toli aplink...
    Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-05Eksperto komentaras
    Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...
  • Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

    2018-06-05Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai
    Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia ...
  • Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

    2018-05-29Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi
    Jau ketvirtą vasarą į Vytauto parką kviečia garsiniai teatralizuoti pasakų skaitymai „Po saulėtu dangum“ mažiesiems marijampoliečiams. Kaip ir ankstesniais kartais, juos rengia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro darbuotojai, taip pat šiemet prisijungė ir suaugusiųjų biblioteka. Skaitomos pačios įdomiausios pasakos ar istorijos, žaidžiami žaidimai ir sprendžiamos užduotys. Į pirmą susitikimą praėjusį ket-virtadienį susirinko daug įvairaus amžiaus vaikų ir jų tėvelių, senelių. Vieni įsitaisė ant sėdmaišių, kitiems įdomiau buvo viską stebėti užlipus ant medinių žaidimų aikštelės statinių – juk parke tiek erdvės, kad vieni kitiems nei klausytis, nei žiūrėti netrukdo. Visi nuščiuvo išgirdę muziką – šoko Meno mokyklos ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.