Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Liudas  Mažylis: „Į  Berlyną  važiavau  per  Marijampolę...“

Taigi – patys to nežinodami tarsi palydėjome profesorių į paieškas, kurių rezultatas sulaukė visuotinio dėmesio: kai kam sukėlė profesinį šoką, o daugumai – didžiulį džiaugsmą ir euforiją bei su niekuo nepalyginamą vienybės jausmą. Tokio Lietuvoje seniai nebuvo…

Šmaikštaudamas Liudas Mažylis sakė, kad labiausiai didžiuojasi ne savo atradimu, o tuo, kad yra jaunas, geras rašytojas ir kvietė paskaityti savo knygą „99 metai po įvykio“. Joje – daug tiesos ir daug išmonės... „Vis dėlto, kai tau ploja penkiolika tūkstančių žmonių (Kauno „Žalgirio“ arenoje) – jausmas savotiškas… Dabar aš gerai suprantu krepšininkus.“ Taip pirmuosius įspūdžius grįžus į Lietuvą – jau nebe autobusu, nors turėjęs atgalinį bilietą, o lėktuvu – ir patekus tiesiai į „tautos glėbį“ apibūdino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris lankėsi Marijampolėje TAU Politinių diskusijų fakulteto kvietimu. Nors pirmasis jo susitikimas grįžus iš Vokietijos įvyko Zypliuose, sakė jaučiantis Suvalkijai skolą: buvo kviečiamas, bet vis nesusidėliojo grafikai – lankėsi „ir Aukštaitijoje bei Žemaitijoje, ir Punske bei Seinuose, ir už Atlanto, ir už Lamanšo… Išeivijai (nenoriu sakyti „emigrantams“), sakyčiau, Lietuvos reikalai gal net svarbesni negu mums, jais labai domimasi.“
Nors klausytojai neeiliniai, be to, girdėję ar skaitę daug interviu, matę ir televizijos laidų, išgirdus gyvą pasakojimą ir žinomi dalykai nušvito kita šviesa. Auditorija sekė minties viražus kone sulaikiusi kvapą, nes ne tik unikalias žinias bei patirtis, bet ir žinomus faktus L. Mažylis pateikia ir komentuoja originaliai, nušviesdamas netikėtu kampu ir kviesdamas drauge pamąstyti. Pasak jo, Vasario 16-osios Akto suradimas buvo logiškas jau nuveikto darbo tęsinys – tereikėjo kruopščiai paanalizuoti to meto tarptautinę situaciją ir įvykių seką, atkreipiant dėmesį į mažiausias detales. „Nieko nuostabaus, kad atsirado ten ir taip. Istorikai juk žinojo, kad dokumentas su 20 parašų buvo nusiųstas į Vokietiją. Dar 1928 metais, minint 10-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, tauta sunerimo: o kur Aktas? O Vasario 16-oji iš karto buvo pripažinta svarbiausia švente: būtent šią dieną 1919 metais prisiekė savanoriai, eidami į mirtį…“
Liudas Mažylis savo pasakojimą pradėjo demonstruodamas ir komentuodamas Petro Kalpoko paveikslą „Signatarai“, kuris buvo nutapytas 1939 m. specialiai Niujorke vykusiai Pasaulinei parodai. Įspūdingo dydžio (2,7×3,75 m) kūrinys į Lietuvą grįžo tik 2007 metais, eksponuojamas Signatarų namuose. P. Kalpokas kiekvieną signatarą piešė atskirai, darė daug eskizų ir, tikėtina, daug klausinėjo, nes visos kambario detalės, daiktai nutapyta labai kruopščiai, atitinka kitus aprašymus bei pastebėjimus. Svečias kvietė įsivaizduoti 1918 metų atmosferą: karas, okupacija, visko trūksta, vasario mėnesį net surasti šiltą patalpą nelengva… Ir ne taip sklandžiai, kaip dažnas įsivaizdavo (o ir dabar jaunesni nesuvokia, kad nebuvo ne tik šiuolaikinių ryšio priemonių, bet ir tokio transporto – netgi spausdinimo mašinėlė buvo ne visur…), viskas vyko. Skirtingoms partijoms atstovaujančių žmonių požiūriai ir nuostatos kirtosi, tačiau vardan Lietuvos buvo surastas kompromisas ir sutarimas. „Nepriklausomybės aktas (taip įvardintas vėliau) buvo ir ideologinio susitaikymo aktas. Dešimt iš dvidešimties signatarų buvo studijavę Sankt Peterburge, kiti – Europos šalių universitetuose. Tai buvo labai išsilavinę ir labai darbštūs žmonės, pradžioje gal trūko diplomatinės patirties, bet greit ir jos atsirado. O paskui, be kitų valstybei skirtų darbų, ne vienas jų rašė vadovėlius – ir ne po vieną. Štai A. Smetona ne tik parašė aritmetikos vadovėlį, bet ir sulietuvino matematikos terminus… L. Mažylis sako, kad vis iškyla šio dokumento autorystės klausimas: štai Amerikoje dvi garbios ponios, signatarų dukros, prirėmė profesorių prie sienos šito klausdamos – o gal tai buvęs kurios iš jų tėvas? Jo nuomone, tai – kolektyvinės kūrybos dokumentas. O nustatyti, kieno ranka surašytas pirmasis egzempliorius, pavyko tiksliai, bet tik ilgai bendradarbiavus su specialistais, kuriems reikėjo surasti daug papildomos medžiagos: tai tikrai Jurgio Šaulio rašysena. Įdomių detalių L. Mažylis pateikė apie dokumento spausdinimą mašinėle ir kitus tarsi smulkius, bet iš tiesų labai svarbius šimtmečio senumo faktus ar detales. Parašai po Akto tekstu sudėti pagal vokišką abėcėlę, o pasigilinus į archyvus tampa aišku, kas ką stebėjo tuo istoriškai sudėtingu laiku…
Kai šis profesorius pasakoja, abejingų salėje nėra. Fakulteto dekano Kazio Balicko bei kitų klausiamas profesorius atsakė į klausimus. Apie tai, kad prasidėjo ši istorija… dėl lietingos 2016 metų vasaros. Atostogaujant Druskininkuose ir skaitant knygas ėmęs mąstyti apie artėjantį Lietuvos jubiliejų. Kai ėmė domėtis, kas ir kokius darbus daro ar tyrinėja, paaiškėjo, kad niekas iš istorikų gildijos šimtmečiu nesidomi, nes „ne istorikų pareiga ieškoti artefaktų“… Profesorių tai gerokai nustebino. L. Mažylis yra aistringas kolekcininkas (sako, kad tai labai pavojinga aistra), turi ir trylikos signatarų parašus – kvietė atsiliepti tuos, kas galbūt gali padėti gauti likusius. Jį domina daugybė dalykų. Tad ir pradėjo gilintis, nors, sakė, patirties dirbti archyvuose turėjęs ne itin daug. Teigia, kad tiesiog sekėsi, juo pirmiausia patikėjo ir idėją ieškoti Vasario 16-osios akto parėmė VDU vadovybė, dabar profesorius turi padėjėjų ir tebėra visapusiškai remiamas. O kiti? Sako nelabai klausęs, kas ką sakė, nes darbo ir be to apsčiai. Kur dar ieškoti svarbiųjų dokumentų? Galinčios būti „bent šešios trajektorijos, gali būti, kad kur nors tebėra tekstas be parašų, o be to – yra dar daugybė kitų dokumentų, archyvų taip pat ne vienas ar du. Ieškoti reikia ne dėl sensacijų ar atlygio (beje, Akto suradėjui žadėtasis milijonas taip ir lieka už mistikos ribų), o todėl, kad įtvirtintume save. Be reikalo į savo istoriją kartais žiūrime lyg su panieka: esame maži, kaip akmenėlis prie didžiųjų kelio… Nieko panašaus! Jei būtume buvę tokie nereikšmingi, niekas su mumis prieš šimtą metų nebūtų derėjęsis ar paisęs mūsų nutarimų bei deklaracijų.“
Nijolė TREINYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Celiulito atsiradimo priežastys ir gydymas

    2022-05-25Celiulito atsiradimo priežastys ir gydymas
      Apie celiulitą sklando daug klaidingos informacijos. Labai didelė dalis žmonių interpretuoja šią diagnozę tik kaip odą ir kūną paveikiantį estetinį niuansą. Tačiau problemos sukėlėjai – visai kiti. Bene kiekvienas žmogus gali būti paveiktas celiulito ir jo sukeliamas diskomfortas tikrai nėra pageidautinas. Laimei, yra įvairių korekcijos bei gydymo metodų. Apžvelkime, kokios yra panikulito (taip dar vadinamas celiulitas) atsiradimo priežastys bei gydymas. Celiulitas – kaip jis atsiranda? Celiulitas nėra būtinai dėl viršsvorio atsirandanti kondicija. Celiulitas yra dažnai pasitaikanti, bakterinės kilmės odos infekcija. Ji plinta tuomet, kai į kūną patenka sukeliančios bakterijos. Tose vietose atsiranda patinimai, gali išmušti raudonis, nuolat skaudėti ar net jaustis karštis ...
  • Kaip derinti marmurines grindų plyteles su interjeru?

    2022-05-25Kaip derinti marmurines grindų plyteles su interjeru?
    Marmurinės plytelės tiek grindims, tiek pastato sienoms suteikia solidų įvaizdį. Marmurinė apdaila per tūkstančius metų neišeina iš mados, rasdama sau garbią vietą dabartiniais laikais. O naujausių technologijų dėka marmurinės plytelės yra pagaminamos stebėtinai kokybiškai, kad jų neįmanoma atskirti tuo tikro marmuro. Be to, marmurinės plytelės yra labai praktiškos, mat nesugeria skysčių, jas nesunku pakloti bei prižiūrėti. Jos nepasiduoda fiziniam arba išorinių gamtos jėgų poveikiui ir kainuoja nebrangiai. Ką interjerui suteikia marmurinės plytelės? Jei pastato interjere naudosite marmurines plyteles, jo patalpos atrodys tikrai prabangiai ir patvirtins, jog šių valdų šeimininkas turi išlavintą estetinį skonį. Šios plytelės namams suteikia elegantišką aplinką. O pačios tualeto ...
  • Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu

    2022-05-25Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu
    Džiaugtis gyvenimu, išgirsti artimą ir branginti visas gyvenimo patirtis bei pamokas. Su šiomis mintimis Aldona KATILIENĖ kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema, o Švč. Mergelės Marijos Ramintojos lankytojams yra žinoma Ramintojos skaityklėlės šeimininkės vardu. Bažnyčios bibliotekoje – knygų ir „atmelstų sienų“ apsuptyje prie arbatos puodelio – įvyko mūsų pokalbis. Aldona arbatos pasiūlo kiekvienam ateinančiam pasisveikinti ir pasikalbėti apie gyvenimą. – Miela Aldona, girdėjau Jus ne kartą sakant: „Džiaugiuosi galėdama bendrauti ir pagelbėti kitiems.“ Iš kur Jūs semiatės energijos visoms veikloms? – Seniau nesusimąstydavau, bet dabar aš jau suprantu: be meilės sau, nebus meilės ir kitam. Teisinga ...
  • Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?

    2022-05-25Depiliacija vašku – ką reikėtų žinoti?
    Šiais laikais, rinkoje egzistuoja įvairių būdų depiliacijai atlikti. Nors daugelis žmonių vis dar naudoja paprastą skustuką, populiariausio pasirinkimo titulą ima užimti naujas variantas. Depiliacinis vaškas – nebrangi, patogi ir odai daug palankesnė priemonė. Visgi, tam, jog pastaroji tinkamai atliktų savo darbą, itin svarbu išmanyti, kaip tiksliai reikėtų atlikti šią procedūrą. Depiliacijos vašku ypatumai Jeigu depiliaciją vašku nusprendėte atlikti paprasčiausiai savo namuose, reikėtų atsiminti keletą esminių taisyklių. Pirmiausiai – niekuomet netepkite itin karšto vaško. Svarbu, jog šis bent šiek tiek atvėstų, kitu atveju, galite neigiamai paveikti savo odą. Taipogi, naudojamos priemonės sluoksnis turėtų būti pakankamai plonas. Geriausia, jog savo kūną depiliacijai taip pat ...
  • Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet

    2022-05-25Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet
    Augančios šildymo kainos verčia vis dažnesnį gyventoją atsigręžti į renovaciją bei apsvarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą savo daugiabutyje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą ...
  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.