Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Pavasarinis tręšimas: svarbiausia – tinkamas laikas ir kiekiai (Žmogus ir gamtinė aplinka)

Orai pamažu pradeda šilti. Tai reiškia, kad netrukus prasidės augalų vegetacija, o su ja – pavasarinio tręšimo darbai. Kai kas per laukus su barstytuvais jau pravažiavo, tačiau specialistai anksti išbertų trąšų nauda abejoja. Sako, nepradėję vegetuoti augalai jų pasisavinti dar negali, todėl mineralai nukeliauja į gilesnius dirvos sluoksnius arba dar blogiau – į kanalus, upes, ežerus. Kad taip nenutiktų, specialistai pataria tinkamai pasirinkti tręšimo terminus ir mineralinių medžiagų kiekius.

Tik tinkamai patręšti pasėliai duos gerą derlių.Naudoja organines ir mineralines
Lietuvoje ūkininkai dažniausiai naudoja dviejų rūšių trąšas: organines (mėšlą, kompostą, žaliąsias trąšas, durpes) ir mineralines arba chemines (azoto, fosforo ir kalio junginius). Ir vienomis, ir kitomis tręšiant siekiama to paties – didesnio derlingumo. Ekologinės žemdirbystės šalininkai sako, kad geresnės yra organinės, tuo tarpu tradicinę žemdirbystę palaikantys žemdirbiai palankiau vertina mineralines trąšas. Mineralinės trąšos geresnės galbūt tuo, kad jose esančius junginius augalai pasisavina greičiau, jas lengviau transportuoti ir paskleisti ant dirvos, tačiau jų sudėtyje yra nemažai toksinių medžiagų, kurių neigiama įtaka humuso sluoksnio mažėjimui įrodyta. Organinės trąšos šiuo klausimu yra pranašesnės, tačiau su jomis dirbti yra sudėtingiau, jos labiau paveikios žemai temperatūrai, kritulių kiekiui, kuris gali sukelti trąšų išplovimą į gilesnius grunto sluoksnius.

Organinių naudojimas reglamentuotas griežčiau
Vieno atsakymo, kurios trąšos yra geresnės ar blogesnės – nėra. Geriausia, kai dirva yra turtinama ir vienos, ir kitos rūšies trąšomis. Dar svarbiau yra pasirinktų trąšų kiekiai ir jų paskleidimo ant dirvos laikas. Tręšiant mėšlu ir srutomis, leistini trąšų kiekiai ir tinkamas metas tręšimui apibrėžtas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Pagal šį aprašą, tręšiant mėšlu į dirvą per vienerius metus patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Tręšimui neleistinas metas – nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. ir tuomet, kai žemė įšalusi, įmirkusi ir apsnigta. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyk-los ir tie plotai, kuriuose ketinama auginti žiemkenčius. Mineralinių trąšų naudojimas taip griežtai apibrėžtas nėra. Kiekvienas ūkininkas sprendžia pats – kada, kiek ir kokių trąšų junginių berti. Tad naudojant mineralines trąšas problemos iškyla kur kas dažniau.

LAMMC Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė pataria ūkininkams suskubti atlikti dirvožemio tyrimus, mat tręšimo darbai – visai ant nosies.Prieš kabinant barstytuvą – į laboratoriją
Anot Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centro (LAMMC) Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotojos dr. Zitos Brazienės, svarbiausias dalykas tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis – jų kiekis ir išbėrimo laikas. Reikiamus trąšų kiekius ūkininkai turėtų nustatyti atlikę dirvožemio tyrimus, o laiką – atsižvelgdami į augalų vegetacijos procesus.
– Pagal tai, kokias oro sąlygas turėjome praeitą rudenį, žiemą ir dabar, pavasarį, galima bandyti nuspėti, kad dirvoms šiemet labai trūks azoto junginių. Juos tiesiog išplovė perteklinė drėgmė. Kai kurie ūkininkai rudenį nespėjo išberti ir kalio bei fosforo junginių turinčių trąšų. Jiems, tikėtina, pavasarį teks pasirūpinti kompleksinėmis trąšomis. Tiesa, tokiomis prielaidomis ir spėliojimais pasikliauti nereikėtų. Geriausia prieš tręšiant būtų atlikti dirvožemio tyrimus, kurie aiškiai parodytų ko dirvoje yra ir kiek bei ko jai trūksta. Dabar puikus metas tokius tyrimus atlikinėti. Tuoj pat atšils ir ūkininkai norės skubėti į laukus, tuo tarpu tyrimų atlikimas užtrunka, – kalbėjo dr. Z. Brazienė.

Trąšų kiekiai gali lemti derlių
Dirvožemio tyrimai yra svarbūs, nes, anot Z. Brazienės, jeigu laukus patręšime per mažai, neišnaudosime viso augaluose slypinčio potencialo, gausime mažesnį derlių, negu galėjome.
– Dauguma dabartinių naujų veislių jautriai reaguoja į maisto medžiagų kiekį. Jei patręšime per didelėmis normomis, augalai nespės įsisavinti didelio kiekio medžiagų, jos išsiplaus iš dirvožemio su lietaus vandenimis ir pateks į upes, ežerus, galiausiai į jūrą, taip užteršdamos vandenis. Be to, didelė medžiagų koncentracija nepalankiai veikia ir dirvožemio mikrobiotą (dirvožemyje gyvenančius mikroorganizmus). O ji labai svarbi dirvožemio gyvybingumui ir derlingumui, – perspėjo dr. Zita Brazienė.

Tinkamą laiką parodo augalai
Kalbėdama apie tręšimo laiką mokslininkė pabrėžė, kad čia svarbus ūkininko budrumas. Anot jos, augalai trąšas geriausiai įsisavina vegetacijos pradžioje. Kad augalas bunda iš žiemos miego, kad jam reikia energijos, maisto, kuris padėtų augti, išduoda naujai pradedamos leisti baltos šaknelės. Jei jų yra bent keletas – pats laikas tręšimui.
– Svarbu, kad augalas būtų aprūpintas maisto medžiagomis tada, kai jis sparčiai vystosi. Augalai turi vystymosi tarpsnius, kurių metu formuojasi įvairūs augalo organai. Pavyzdžiui, varpa formuojasi javų krūmijimosi pabaigoje, bamblėjimo pradžioje. Jei tuo metu trūks maisto medžiagų, susiformuos mažas grūdų skaičius varpoje. Vėlesnis tręšimas jau negalės to pakeisti. Per anksti ar per vėlai išbertos trąšos neįsisavinamos augalų, teršia dirvožemį, atmosferos orą, vandenis. Ir be to, paplonina ūkininko piniginę, nes neatneša laukto derliaus priedo, – tvirtino Z. Brazienė.
Anot jos, sėkmingam tręšimui taip pat labai svarbi oro temperatūra. Tačiau, mokslininkės teigimu, gali nutikti taip, kad augalas pradėjo vegetuoti, ūkininkas susiruošė tręšti laukus, tačiau staiga atšalo. Tokiu atveju numatytą trąšų normą ant dirvos ji pataria paskleisti per du kartus, ypač skystą, kuri greitai garuoja. Z. Brazienės pastebėjimu, žemoje temperatūroje augalas tiesiog nėra pajėgus įsisavinti jam duodamų medžiagų, o būdamos ant dirvos jos ima garuoti. Dėl to ūkininkai turi būti budrūs ir prieš tręšdami turėtų įsitikinti ar augalo vegetacijos stadija ir oro temperatūra yra tinkama tręšimo darbams.

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako, kad laukus tręšti reikia tada, kada reikia, o ne kada patogu ūkininkams. Priešingu atveju naudos tai neduos jokios.Per anksti išbertos paskęsta ir išgaruoja
Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako pastebėjęs, kad nemažai ūkininkų į tokias specialistų rekomendacijas dažnai neatsižvelgia.
O vertėtų, nes neteisingas trąšų naudojimas gali neigiamai paveikti augalus, dirvožemį, ežerus, upes, taip pat ir ūkininkų pinigines.
– Ne kartą esu matęs traktorius su barstytuvais važinėjant po dar įšalusius laukus. Taip, ant tokios dirvos dirbti patogu – technika neklimpsta, nesipurvina.
Tai ypač aktualu šiemet, kai dirvos įmirkusios iš rudens, o ir žiemą kritulių gamta nepagailėjo. Visgi tai ne išeitis. Toks tręšimas – tik laiko ir pinigų švaistymas. Kol dirva įšalusi, augalų vegetacija tikrai nėra prasidėjusi. Tai reiškia, kad augalams duodamų medžiagų jie dar nėra pasiruošę pasisavinti. Kas tuo tarpu nutinka trąšoms? Gavusios drėgmės jos pradeda tirpti, tuomet skverbtis į gilesnius dirvos sluoksnius arba garuoti. Prasidėjus augalo vegetacijai trąšų jam pasiekiamoje vietoje jau nebūna. Neretai nutinka taip, kad tokiu metu tręšiami augalai pavasarį apskritai nepabunda – žiemą būna nušalę. Žemdirbiai mano, kad išbertos trąšos niekur nedings ir jomis galės maitintis pavasarį atsėtos sėklos. Toli gražu – tuo metu dirvos paviršiuje jau nieko nebūna likę. Taigi naudos iš tokio tręšimo jokios, – samprotavo S. Jundulas.

Į priekį nepatręši
Pasak Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininko, ūkininkai dažnai taip elgiasi siekdami suspėti visus pavasario darbus. Mat pavasaris dažnai būna nenuspėjamas, tinkamų dirbti dienų būna mažai, tad kai kas tręšimo darbus stengiasi atlikti į priekį. S. Jundulas sako, kad tokie ūkininkai pliusiuką darbų kalendoriuje gal ir užsideda, bet apčiuopiamos naudos iš to negauna. Sėkmingam ir rezultatų duodančiam tręšimui, pasak jo, labai svarbu parinkti ne tik trąšų kiekius, bet ir tinkamą laiką.
– Atrodo, kad šių metų pavasarinio tręšimo laikas nenumaldomai artėja. Orai šyla, bėda ta, kad dirvos dar šlapios. Nepaisant to, augalų vegetacija prasidės netrukus. Tuo tarpu į dirvas įvažiuoti bus sunku. Galima manyti, kad darbai užsivilkins ir ūkininkams iš tiesų teks sunkiai dirbti, kad viską laiku suspėtų. Juk ne tik tręšimas pavasarį žemdirbiams rūpi. Laukia ir sėja, kuri šiemet taip pat bus nelengva. Iššalo nemažai žiemkenčių, ypač nukentėjo rapsų laukai, – sakė S. Jundulas.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš Z. Brazienės asmeninio archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Spalio 28 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-28
            Korona guldo Kalvarijos savivaldybės administracijąSusirgimų koronaviruso infekcija Lietuvoje sparčiai daugėja kiekvieną parą. Suspėti su skaičiais darosi sunku, nuo 400 atvejų šokome prie beveik aštuonių šimtų. Sergama COVID-19 kiekvienoje savivaldybėje.   Neliksime be gydymo: geros žinios turintiems sveikatos problemųMarijampolėje atnaujintas Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, nuo kitų metų ...
  • Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis

    2020-10-28Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
    Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios pop-muzikos atlikėja Rūta Loop. Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus Rūtą Žibaitytę ...
  • Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų

    2020-10-28
    Rizikos valdymas ūkiuose pastaraisiais metais vis aktualesnis. Su naujais iššūkiais tenka susidurti ne tik augalininkystės, bet ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkiams. Iki gruodžio 31 d. ūkininkai gali kreiptis paramos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį ...
  • Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus

    2020-10-28Nusikaltėliai, kuriems tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis pavogti jūsų pinigus
    Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė įtarimų. Laiško autoriai senjorą gundė ...
  • Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“

    2020-10-26Marijampolėje įvyko tradicinis moterų futbolo turnyras „Miss futbolistė 2020“
    Šeštadienį, spalio 24-ąją, Marijampolėje šurmuliavo daugiau kaip 120 neabejingų futbolui moterų, kurios rudeniškai šiltą dieną susirinko į tradicinį moterų futbolo turnyrą. 10 komandų iš visos Lietuvos buvo suskirstytos pogrupiais pagal amžių. Pirmajame (12–30 metų) žaidė Kauno „Imposteriai“, Kupiškio TVM, „Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija“, MFK SC „Tauragė“, Klaipdėdos „Karys.lt“. Antrąjį pogrupį (30 ...
  • Miškus naudingiau užsiauginti patiems

    2020-10-24Miškus naudingiau užsiauginti patiems
    Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų. Pasodinęs – nenueisi „Nėra taip, kad pasodinai medžius ir ...
  • Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį

    2020-10-24Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
    Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios. Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo ...
  • Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina

    2020-10-24Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis – rytas visada ateina
    Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokią emocinę ir psichologinę pagalbą galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos ...
  • Spalio 24 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-23
      Kruvina vilkų puota BuktojeŪkininko Rolando Storpirščio avių ūkis yra netoli Buktos miško. Ūkininkas pripažino su nerimu skaitydavęs naujienas apie vilkų surengtas karvių ar avių skerdynes ir vis tikėdavosi, kad jo augintinėms pavyks išvengti tokios baisios lemties. Aštuoniolika metų pavyko, tačiau šios savaitės trečiadienio rytas buvo lemtingas. Vilkai Rolando ūkyje surengė ...
  • Plėtoti verslus kaime drąsina parama

    2020-10-21Plėtoti verslus kaime drąsina parama
    Kaimo vietovėse atidaromos kirpyklos, lentpjūvės, duonos kepyklėlės, automobilių remonto dirbtuvės, pradedami ir plėtojami kiti verslai – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rezultatas. „Pajūrio medis“ vis auga Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo ...
  • COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama

    2020-10-21COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama
      Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio ...
  • Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles

    2020-10-21Išmoksta ir valdyti skaitmenines technologijas, ir atpažinti sukčių pinkles
    Prieš dešimtmetį didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių į socialinius tinklus žvelgė tarsi į vaikų žaidimus. 74 metų kaunietis Vytautas anksčiau irgi buvo skeptiškas: „Maniau, kad socialiniai tinklai yra mados reikalas, kuris greitai baigsis. Bet dabar pats jau porą metų naudojuosi „Facebook“, kur bendrauju su savo vaikais ir anūkais, matau, ką ...
  • Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata

    2020-10-21Rūpinkimės ne tik savo fizine, bet ir emocine sveikata
    Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ...
  • Spalio 21 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje

    2020-10-20
        Koronavirusas plinta ir SuvalkijojeCOVID-19 sparčiai plinta. Praėjusią savaitę dar džiaugėmės, kad Suvalkijoje koronavirusu sergamumas palyginti mažas. Marijampolės savivaldybėje turėjome tik 10 asmenų, sergančių šia liga, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse COVID-19 nebuvo registruota. Po dešimties dienų situacija pasikeitė, ir ne į gera. Visose Marijampolės regiono savivaldybėse jau yra sergančiųjų koronavirusu.   Norėdami ...
  • Pristatytas katalogas „Interjero tekstilė“ (Tautodailės metai)

    2020-10-17
    (ir taip pat pavadinta paroda) Jau buvome rašę apie Tautodailės metams skirtą didelį Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus darbą – parengtą ir išleistą didelės apimties katalogą (albumą) „Interjero tekstilė“. Šeštąjį leidinį, supažindinantį su gausiais muziejuje esančios tradicinės tekstilės turtais. Dėl sudėtingos pastarojo meto situacijos visuomenei jis pristatytas dabar. Beje, ...

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.