Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pavasarinis tręšimas: svarbiausia – tinkamas laikas ir kiekiai (Žmogus ir gamtinė aplinka)

Orai pamažu pradeda šilti. Tai reiškia, kad netrukus prasidės augalų vegetacija, o su ja – pavasarinio tręšimo darbai. Kai kas per laukus su barstytuvais jau pravažiavo, tačiau specialistai anksti išbertų trąšų nauda abejoja. Sako, nepradėję vegetuoti augalai jų pasisavinti dar negali, todėl mineralai nukeliauja į gilesnius dirvos sluoksnius arba dar blogiau – į kanalus, upes, ežerus. Kad taip nenutiktų, specialistai pataria tinkamai pasirinkti tręšimo terminus ir mineralinių medžiagų kiekius.

Tik tinkamai patręšti pasėliai duos gerą derlių.Naudoja organines ir mineralines
Lietuvoje ūkininkai dažniausiai naudoja dviejų rūšių trąšas: organines (mėšlą, kompostą, žaliąsias trąšas, durpes) ir mineralines arba chemines (azoto, fosforo ir kalio junginius). Ir vienomis, ir kitomis tręšiant siekiama to paties – didesnio derlingumo. Ekologinės žemdirbystės šalininkai sako, kad geresnės yra organinės, tuo tarpu tradicinę žemdirbystę palaikantys žemdirbiai palankiau vertina mineralines trąšas. Mineralinės trąšos geresnės galbūt tuo, kad jose esančius junginius augalai pasisavina greičiau, jas lengviau transportuoti ir paskleisti ant dirvos, tačiau jų sudėtyje yra nemažai toksinių medžiagų, kurių neigiama įtaka humuso sluoksnio mažėjimui įrodyta. Organinės trąšos šiuo klausimu yra pranašesnės, tačiau su jomis dirbti yra sudėtingiau, jos labiau paveikios žemai temperatūrai, kritulių kiekiui, kuris gali sukelti trąšų išplovimą į gilesnius grunto sluoksnius.

Organinių naudojimas reglamentuotas griežčiau
Vieno atsakymo, kurios trąšos yra geresnės ar blogesnės – nėra. Geriausia, kai dirva yra turtinama ir vienos, ir kitos rūšies trąšomis. Dar svarbiau yra pasirinktų trąšų kiekiai ir jų paskleidimo ant dirvos laikas. Tręšiant mėšlu ir srutomis, leistini trąšų kiekiai ir tinkamas metas tręšimui apibrėžtas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Pagal šį aprašą, tręšiant mėšlu į dirvą per vienerius metus patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Tręšimui neleistinas metas – nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. ir tuomet, kai žemė įšalusi, įmirkusi ir apsnigta. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyk-los ir tie plotai, kuriuose ketinama auginti žiemkenčius. Mineralinių trąšų naudojimas taip griežtai apibrėžtas nėra. Kiekvienas ūkininkas sprendžia pats – kada, kiek ir kokių trąšų junginių berti. Tad naudojant mineralines trąšas problemos iškyla kur kas dažniau.

LAMMC Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė pataria ūkininkams suskubti atlikti dirvožemio tyrimus, mat tręšimo darbai – visai ant nosies.Prieš kabinant barstytuvą – į laboratoriją
Anot Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centro (LAMMC) Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotojos dr. Zitos Brazienės, svarbiausias dalykas tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis – jų kiekis ir išbėrimo laikas. Reikiamus trąšų kiekius ūkininkai turėtų nustatyti atlikę dirvožemio tyrimus, o laiką – atsižvelgdami į augalų vegetacijos procesus.
– Pagal tai, kokias oro sąlygas turėjome praeitą rudenį, žiemą ir dabar, pavasarį, galima bandyti nuspėti, kad dirvoms šiemet labai trūks azoto junginių. Juos tiesiog išplovė perteklinė drėgmė. Kai kurie ūkininkai rudenį nespėjo išberti ir kalio bei fosforo junginių turinčių trąšų. Jiems, tikėtina, pavasarį teks pasirūpinti kompleksinėmis trąšomis. Tiesa, tokiomis prielaidomis ir spėliojimais pasikliauti nereikėtų. Geriausia prieš tręšiant būtų atlikti dirvožemio tyrimus, kurie aiškiai parodytų ko dirvoje yra ir kiek bei ko jai trūksta. Dabar puikus metas tokius tyrimus atlikinėti. Tuoj pat atšils ir ūkininkai norės skubėti į laukus, tuo tarpu tyrimų atlikimas užtrunka, – kalbėjo dr. Z. Brazienė.

Trąšų kiekiai gali lemti derlių
Dirvožemio tyrimai yra svarbūs, nes, anot Z. Brazienės, jeigu laukus patręšime per mažai, neišnaudosime viso augaluose slypinčio potencialo, gausime mažesnį derlių, negu galėjome.
– Dauguma dabartinių naujų veislių jautriai reaguoja į maisto medžiagų kiekį. Jei patręšime per didelėmis normomis, augalai nespės įsisavinti didelio kiekio medžiagų, jos išsiplaus iš dirvožemio su lietaus vandenimis ir pateks į upes, ežerus, galiausiai į jūrą, taip užteršdamos vandenis. Be to, didelė medžiagų koncentracija nepalankiai veikia ir dirvožemio mikrobiotą (dirvožemyje gyvenančius mikroorganizmus). O ji labai svarbi dirvožemio gyvybingumui ir derlingumui, – perspėjo dr. Zita Brazienė.

Tinkamą laiką parodo augalai
Kalbėdama apie tręšimo laiką mokslininkė pabrėžė, kad čia svarbus ūkininko budrumas. Anot jos, augalai trąšas geriausiai įsisavina vegetacijos pradžioje. Kad augalas bunda iš žiemos miego, kad jam reikia energijos, maisto, kuris padėtų augti, išduoda naujai pradedamos leisti baltos šaknelės. Jei jų yra bent keletas – pats laikas tręšimui.
– Svarbu, kad augalas būtų aprūpintas maisto medžiagomis tada, kai jis sparčiai vystosi. Augalai turi vystymosi tarpsnius, kurių metu formuojasi įvairūs augalo organai. Pavyzdžiui, varpa formuojasi javų krūmijimosi pabaigoje, bamblėjimo pradžioje. Jei tuo metu trūks maisto medžiagų, susiformuos mažas grūdų skaičius varpoje. Vėlesnis tręšimas jau negalės to pakeisti. Per anksti ar per vėlai išbertos trąšos neįsisavinamos augalų, teršia dirvožemį, atmosferos orą, vandenis. Ir be to, paplonina ūkininko piniginę, nes neatneša laukto derliaus priedo, – tvirtino Z. Brazienė.
Anot jos, sėkmingam tręšimui taip pat labai svarbi oro temperatūra. Tačiau, mokslininkės teigimu, gali nutikti taip, kad augalas pradėjo vegetuoti, ūkininkas susiruošė tręšti laukus, tačiau staiga atšalo. Tokiu atveju numatytą trąšų normą ant dirvos ji pataria paskleisti per du kartus, ypač skystą, kuri greitai garuoja. Z. Brazienės pastebėjimu, žemoje temperatūroje augalas tiesiog nėra pajėgus įsisavinti jam duodamų medžiagų, o būdamos ant dirvos jos ima garuoti. Dėl to ūkininkai turi būti budrūs ir prieš tręšdami turėtų įsitikinti ar augalo vegetacijos stadija ir oro temperatūra yra tinkama tręšimo darbams.

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako, kad laukus tręšti reikia tada, kada reikia, o ne kada patogu ūkininkams. Priešingu atveju naudos tai neduos jokios.Per anksti išbertos paskęsta ir išgaruoja
Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako pastebėjęs, kad nemažai ūkininkų į tokias specialistų rekomendacijas dažnai neatsižvelgia.
O vertėtų, nes neteisingas trąšų naudojimas gali neigiamai paveikti augalus, dirvožemį, ežerus, upes, taip pat ir ūkininkų pinigines.
– Ne kartą esu matęs traktorius su barstytuvais važinėjant po dar įšalusius laukus. Taip, ant tokios dirvos dirbti patogu – technika neklimpsta, nesipurvina.
Tai ypač aktualu šiemet, kai dirvos įmirkusios iš rudens, o ir žiemą kritulių gamta nepagailėjo. Visgi tai ne išeitis. Toks tręšimas – tik laiko ir pinigų švaistymas. Kol dirva įšalusi, augalų vegetacija tikrai nėra prasidėjusi. Tai reiškia, kad augalams duodamų medžiagų jie dar nėra pasiruošę pasisavinti. Kas tuo tarpu nutinka trąšoms? Gavusios drėgmės jos pradeda tirpti, tuomet skverbtis į gilesnius dirvos sluoksnius arba garuoti. Prasidėjus augalo vegetacijai trąšų jam pasiekiamoje vietoje jau nebūna. Neretai nutinka taip, kad tokiu metu tręšiami augalai pavasarį apskritai nepabunda – žiemą būna nušalę. Žemdirbiai mano, kad išbertos trąšos niekur nedings ir jomis galės maitintis pavasarį atsėtos sėklos. Toli gražu – tuo metu dirvos paviršiuje jau nieko nebūna likę. Taigi naudos iš tokio tręšimo jokios, – samprotavo S. Jundulas.

Į priekį nepatręši
Pasak Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininko, ūkininkai dažnai taip elgiasi siekdami suspėti visus pavasario darbus. Mat pavasaris dažnai būna nenuspėjamas, tinkamų dirbti dienų būna mažai, tad kai kas tręšimo darbus stengiasi atlikti į priekį. S. Jundulas sako, kad tokie ūkininkai pliusiuką darbų kalendoriuje gal ir užsideda, bet apčiuopiamos naudos iš to negauna. Sėkmingam ir rezultatų duodančiam tręšimui, pasak jo, labai svarbu parinkti ne tik trąšų kiekius, bet ir tinkamą laiką.
– Atrodo, kad šių metų pavasarinio tręšimo laikas nenumaldomai artėja. Orai šyla, bėda ta, kad dirvos dar šlapios. Nepaisant to, augalų vegetacija prasidės netrukus. Tuo tarpu į dirvas įvažiuoti bus sunku. Galima manyti, kad darbai užsivilkins ir ūkininkams iš tiesų teks sunkiai dirbti, kad viską laiku suspėtų. Juk ne tik tręšimas pavasarį žemdirbiams rūpi. Laukia ir sėja, kuri šiemet taip pat bus nelengva. Iššalo nemažai žiemkenčių, ypač nukentėjo rapsų laukai, – sakė S. Jundulas.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš Z. Brazienės asmeninio archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.