Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pavasarinis tręšimas: svarbiausia – tinkamas laikas ir kiekiai (Žmogus ir gamtinė aplinka)

Orai pamažu pradeda šilti. Tai reiškia, kad netrukus prasidės augalų vegetacija, o su ja – pavasarinio tręšimo darbai. Kai kas per laukus su barstytuvais jau pravažiavo, tačiau specialistai anksti išbertų trąšų nauda abejoja. Sako, nepradėję vegetuoti augalai jų pasisavinti dar negali, todėl mineralai nukeliauja į gilesnius dirvos sluoksnius arba dar blogiau – į kanalus, upes, ežerus. Kad taip nenutiktų, specialistai pataria tinkamai pasirinkti tręšimo terminus ir mineralinių medžiagų kiekius.

Tik tinkamai patręšti pasėliai duos gerą derlių.Naudoja organines ir mineralines
Lietuvoje ūkininkai dažniausiai naudoja dviejų rūšių trąšas: organines (mėšlą, kompostą, žaliąsias trąšas, durpes) ir mineralines arba chemines (azoto, fosforo ir kalio junginius). Ir vienomis, ir kitomis tręšiant siekiama to paties – didesnio derlingumo. Ekologinės žemdirbystės šalininkai sako, kad geresnės yra organinės, tuo tarpu tradicinę žemdirbystę palaikantys žemdirbiai palankiau vertina mineralines trąšas. Mineralinės trąšos geresnės galbūt tuo, kad jose esančius junginius augalai pasisavina greičiau, jas lengviau transportuoti ir paskleisti ant dirvos, tačiau jų sudėtyje yra nemažai toksinių medžiagų, kurių neigiama įtaka humuso sluoksnio mažėjimui įrodyta. Organinės trąšos šiuo klausimu yra pranašesnės, tačiau su jomis dirbti yra sudėtingiau, jos labiau paveikios žemai temperatūrai, kritulių kiekiui, kuris gali sukelti trąšų išplovimą į gilesnius grunto sluoksnius.

Organinių naudojimas reglamentuotas griežčiau
Vieno atsakymo, kurios trąšos yra geresnės ar blogesnės – nėra. Geriausia, kai dirva yra turtinama ir vienos, ir kitos rūšies trąšomis. Dar svarbiau yra pasirinktų trąšų kiekiai ir jų paskleidimo ant dirvos laikas. Tręšiant mėšlu ir srutomis, leistini trąšų kiekiai ir tinkamas metas tręšimui apibrėžtas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Pagal šį aprašą, tręšiant mėšlu į dirvą per vienerius metus patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Tręšimui neleistinas metas – nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. ir tuomet, kai žemė įšalusi, įmirkusi ir apsnigta. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyk-los ir tie plotai, kuriuose ketinama auginti žiemkenčius. Mineralinių trąšų naudojimas taip griežtai apibrėžtas nėra. Kiekvienas ūkininkas sprendžia pats – kada, kiek ir kokių trąšų junginių berti. Tad naudojant mineralines trąšas problemos iškyla kur kas dažniau.

LAMMC Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė pataria ūkininkams suskubti atlikti dirvožemio tyrimus, mat tręšimo darbai – visai ant nosies.Prieš kabinant barstytuvą – į laboratoriją
Anot Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centro (LAMMC) Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotojos dr. Zitos Brazienės, svarbiausias dalykas tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis – jų kiekis ir išbėrimo laikas. Reikiamus trąšų kiekius ūkininkai turėtų nustatyti atlikę dirvožemio tyrimus, o laiką – atsižvelgdami į augalų vegetacijos procesus.
– Pagal tai, kokias oro sąlygas turėjome praeitą rudenį, žiemą ir dabar, pavasarį, galima bandyti nuspėti, kad dirvoms šiemet labai trūks azoto junginių. Juos tiesiog išplovė perteklinė drėgmė. Kai kurie ūkininkai rudenį nespėjo išberti ir kalio bei fosforo junginių turinčių trąšų. Jiems, tikėtina, pavasarį teks pasirūpinti kompleksinėmis trąšomis. Tiesa, tokiomis prielaidomis ir spėliojimais pasikliauti nereikėtų. Geriausia prieš tręšiant būtų atlikti dirvožemio tyrimus, kurie aiškiai parodytų ko dirvoje yra ir kiek bei ko jai trūksta. Dabar puikus metas tokius tyrimus atlikinėti. Tuoj pat atšils ir ūkininkai norės skubėti į laukus, tuo tarpu tyrimų atlikimas užtrunka, – kalbėjo dr. Z. Brazienė.

Trąšų kiekiai gali lemti derlių
Dirvožemio tyrimai yra svarbūs, nes, anot Z. Brazienės, jeigu laukus patręšime per mažai, neišnaudosime viso augaluose slypinčio potencialo, gausime mažesnį derlių, negu galėjome.
– Dauguma dabartinių naujų veislių jautriai reaguoja į maisto medžiagų kiekį. Jei patręšime per didelėmis normomis, augalai nespės įsisavinti didelio kiekio medžiagų, jos išsiplaus iš dirvožemio su lietaus vandenimis ir pateks į upes, ežerus, galiausiai į jūrą, taip užteršdamos vandenis. Be to, didelė medžiagų koncentracija nepalankiai veikia ir dirvožemio mikrobiotą (dirvožemyje gyvenančius mikroorganizmus). O ji labai svarbi dirvožemio gyvybingumui ir derlingumui, – perspėjo dr. Zita Brazienė.

Tinkamą laiką parodo augalai
Kalbėdama apie tręšimo laiką mokslininkė pabrėžė, kad čia svarbus ūkininko budrumas. Anot jos, augalai trąšas geriausiai įsisavina vegetacijos pradžioje. Kad augalas bunda iš žiemos miego, kad jam reikia energijos, maisto, kuris padėtų augti, išduoda naujai pradedamos leisti baltos šaknelės. Jei jų yra bent keletas – pats laikas tręšimui.
– Svarbu, kad augalas būtų aprūpintas maisto medžiagomis tada, kai jis sparčiai vystosi. Augalai turi vystymosi tarpsnius, kurių metu formuojasi įvairūs augalo organai. Pavyzdžiui, varpa formuojasi javų krūmijimosi pabaigoje, bamblėjimo pradžioje. Jei tuo metu trūks maisto medžiagų, susiformuos mažas grūdų skaičius varpoje. Vėlesnis tręšimas jau negalės to pakeisti. Per anksti ar per vėlai išbertos trąšos neįsisavinamos augalų, teršia dirvožemį, atmosferos orą, vandenis. Ir be to, paplonina ūkininko piniginę, nes neatneša laukto derliaus priedo, – tvirtino Z. Brazienė.
Anot jos, sėkmingam tręšimui taip pat labai svarbi oro temperatūra. Tačiau, mokslininkės teigimu, gali nutikti taip, kad augalas pradėjo vegetuoti, ūkininkas susiruošė tręšti laukus, tačiau staiga atšalo. Tokiu atveju numatytą trąšų normą ant dirvos ji pataria paskleisti per du kartus, ypač skystą, kuri greitai garuoja. Z. Brazienės pastebėjimu, žemoje temperatūroje augalas tiesiog nėra pajėgus įsisavinti jam duodamų medžiagų, o būdamos ant dirvos jos ima garuoti. Dėl to ūkininkai turi būti budrūs ir prieš tręšdami turėtų įsitikinti ar augalo vegetacijos stadija ir oro temperatūra yra tinkama tręšimo darbams.

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako, kad laukus tręšti reikia tada, kada reikia, o ne kada patogu ūkininkams. Priešingu atveju naudos tai neduos jokios.Per anksti išbertos paskęsta ir išgaruoja
Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako pastebėjęs, kad nemažai ūkininkų į tokias specialistų rekomendacijas dažnai neatsižvelgia.
O vertėtų, nes neteisingas trąšų naudojimas gali neigiamai paveikti augalus, dirvožemį, ežerus, upes, taip pat ir ūkininkų pinigines.
– Ne kartą esu matęs traktorius su barstytuvais važinėjant po dar įšalusius laukus. Taip, ant tokios dirvos dirbti patogu – technika neklimpsta, nesipurvina.
Tai ypač aktualu šiemet, kai dirvos įmirkusios iš rudens, o ir žiemą kritulių gamta nepagailėjo. Visgi tai ne išeitis. Toks tręšimas – tik laiko ir pinigų švaistymas. Kol dirva įšalusi, augalų vegetacija tikrai nėra prasidėjusi. Tai reiškia, kad augalams duodamų medžiagų jie dar nėra pasiruošę pasisavinti. Kas tuo tarpu nutinka trąšoms? Gavusios drėgmės jos pradeda tirpti, tuomet skverbtis į gilesnius dirvos sluoksnius arba garuoti. Prasidėjus augalo vegetacijai trąšų jam pasiekiamoje vietoje jau nebūna. Neretai nutinka taip, kad tokiu metu tręšiami augalai pavasarį apskritai nepabunda – žiemą būna nušalę. Žemdirbiai mano, kad išbertos trąšos niekur nedings ir jomis galės maitintis pavasarį atsėtos sėklos. Toli gražu – tuo metu dirvos paviršiuje jau nieko nebūna likę. Taigi naudos iš tokio tręšimo jokios, – samprotavo S. Jundulas.

Į priekį nepatręši
Pasak Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininko, ūkininkai dažnai taip elgiasi siekdami suspėti visus pavasario darbus. Mat pavasaris dažnai būna nenuspėjamas, tinkamų dirbti dienų būna mažai, tad kai kas tręšimo darbus stengiasi atlikti į priekį. S. Jundulas sako, kad tokie ūkininkai pliusiuką darbų kalendoriuje gal ir užsideda, bet apčiuopiamos naudos iš to negauna. Sėkmingam ir rezultatų duodančiam tręšimui, pasak jo, labai svarbu parinkti ne tik trąšų kiekius, bet ir tinkamą laiką.
– Atrodo, kad šių metų pavasarinio tręšimo laikas nenumaldomai artėja. Orai šyla, bėda ta, kad dirvos dar šlapios. Nepaisant to, augalų vegetacija prasidės netrukus. Tuo tarpu į dirvas įvažiuoti bus sunku. Galima manyti, kad darbai užsivilkins ir ūkininkams iš tiesų teks sunkiai dirbti, kad viską laiku suspėtų. Juk ne tik tręšimas pavasarį žemdirbiams rūpi. Laukia ir sėja, kuri šiemet taip pat bus nelengva. Iššalo nemažai žiemkenčių, ypač nukentėjo rapsų laukai, – sakė S. Jundulas.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš Z. Brazienės asmeninio archyvo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens balse palengvėjimą, ...
  • Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti

    2022-04-29Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • Kadastriniai matavimai, kada jie būtini?

    2022-04-27Kadastriniai matavimai, kada jie būtini?
    Kadastras – tai svarbių valstybinių objektų susistemintas sąrašas, oficialiai sudaromas valstybės institucijų, pildomas periodiškai arba pastoviai. Jame esantys duomenys yra naudojami tikslių mokesčių apskaičiavimui ir objektų kainos nustatymui. Nekilnojamo turto kadastras ir registras – yra sistema, skirta rinkti svarbius duomenis apie mūsų šalies žemės sklypus ir juose esančius pastatus ir statinius. Tam, kad objektas būtų įtrauktas į šį registrą, yra būtina atlikti kadastrinius matavimus. Jų eigoje, yra nustatomi žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, apskaičiuojami sklypų plotai ir juose esančių statinių parametrai, žymimi apribojimai ir servitutai, sudaroma kadastrinių matavimų byla ir atliekami kiti darbai. Kadastrinių matavimų kaina priklauso ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.